2025-05-07 Nr. AB-8067-3-61-3-00557-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-400-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 24S18509, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. sausio 16 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2027 m. sausio 15 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2024 m. lapkričio 14 d. byloje pagal pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas iš karto nepateikė teismui skundo dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi teisme buvo nagrinėjama byla dėl procesinio termino pareiškėjui atnaujinimo ir klausimas dėl termino skundui paduoti skaičiavimo eigos, teismo procesas baigėsi tik 2025 m. sausio 24 d. (administracinės bylos Nr. eP-27-822/2025). Pareiškėjas nurodė, kad byla taip ir nebuvo išnagrinėta iš esmės, todėl, pasibaigus teismo procesui, kuriame buvo sprendžiamas klausimas, ar pranešimo pateikimas yra pakankamas veiksmas procesinio termino eigai prasidėti, pareiškėjas iškart pateikė teismui skundą. Pareiškėjo vertinimu, terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. siekiant neinicijuoti analogiškos bylos dėl skundžiamo Sprendimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Teismas padarė išvadą, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) yra nustatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) yra nustatyta, jog užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S18509. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. sausio 17 d. pranešimu (toliau – ir Pranešimas), kuris jam buvo išsiųstas 2024 m. sausio 17 d. per MIGRIS komunikaciją elektroniniu paštu. Pranešimą pareiškėjas perskaitė 2024 m. vasario 14 d. Skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo pareiškėjas teismui pateikė 2024 m. lapkričio 12 d. Teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-18637-402/2024 pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino, skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-152-463/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad tiek Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-18637-402/2024, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-152-463/2025 jau yra išspręstas klausimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas vertino, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl konstatavo, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas neatnaujintinas. Atsižvelgdamas į tai, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regiono administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Aptaręs Sprendimo esmę, savo kreipimąsi į teismą ir teismo priimtos nutarties turinį, pareiškėjas pažymi, kad su teismo priimta nutartimi nesutinka.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Pranešime dėl skundžiamo Sprendimo rašoma, kad pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos. Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2024 m. lapkričio 14 d. byloje pagal pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir dėl termino skundui paduoti klausimo išsprendimo. Pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 14 d. gavęs Sprendimą, iš karto neinicijavo dar vienos bylos, nes teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl procesinio termino pareiškėjui atnaujinimo ir klausimas dėl termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios eigos, teismo procesas baigėsi tik 2025 m. sausio 24 d. (administracinės bylos Nr. eP-27-822/2025). Pažymi, kad byla taip ir nebuvo išnagrinėta iš esmės. Todėl pasibaigus teismo procesui, kuriame buvo sprendžiamas klausimas, ar Pranešimo dėl Sprendimo pateikimo pakanka procesinio termino eigai prasidėti skundui dėl Sprendimo paduoti, pareiškėjas iškart pateikė teismui skundą. Pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių t. y. siekiant neinicijuoti analogiškos bylos dėl Sprendimo, pareiškėjas laukė, kol bus išspręsta kita byla pagal jo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjo vertinimu, susidaro situacija, kad pareiškėjas taip ir negalėjo pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-18637-402/2024 jo skundo nepriėmė, nurodęs, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas ir prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-152-463/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-18637-402/2024 atmetė. Akivaizdu, kad teismai apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti teise į gynybą, kadangi tuo metu, kai jis pateikė skundą dėl Sprendimo, jis net nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Pareiškėjas pažymi, kad elgdamasis sąžiningai, veikdamas ekonomiškai ir operatyviai, neinicijuodamas analogiškos bylos (net jeigu gavęs Sprendimą būtų pateikęs teismui dar vieną analogišką skundą, teismas tuo metu galėjo nepriimti pareiškėjo skundo, kadangi analogiška byla jau buvo nagrinėjama teisme), laukdamas galutinio teismo sprendimo, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria, netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, jo skundą buvo atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti motyvuodamas tuo, kad klausimas dėl termino skundui atnaujinimo jau išspręstas Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-18637-402/2024, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-152-463/2025 palikta nepakeista. Teismas vertino, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Migracijos departamento Sprendimą gavo tik 2024 m. lapkričio 14 d. administracinės bylos nagrinėjimo metu. Gavęs Sprendimą, iš karto į teismą nesikreipė, nes čia jau vyko procesas byloje, kurioje buvo prašoma atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Be to, Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (trečia pastraipa).

Bylos duomenimis, Migracijos departamentas 2024 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S18509. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. sausio 17 d. Pranešimu, kuris jam buvo išsiųstas 2024 m. sausio 17 d. per MIGRIS sistemą elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sprendimas (administracinio akto nuorašas) buvo pateiktas pareiškėjui kartu su Pranešimu. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą Migracijos departamento sprendimą gavo 2024 m. lapkričio 14 d. byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo priėmimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, iš esmės yra pagrįstas administracinių teismų praktika, kurioje dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino pradžia siejama su Migracijos departamento siunčiama raštišką pranešimo įteikimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sudaryta išnagrinėti klausimą, ar Migracijos departamento pranešimas, kuriuo asmuo yra informuojamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) yra tinkamas asmens informavimas (prilyginamas asmens susipažinimui su Migracijos departamento sprendimu), nuo kurio turėtų būti pradedamas skaičiuoti terminas pateikti skundą dėl minėto pobūdžio sprendimo, 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025, išaiškino, kad pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo prilyginimas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimui lemtų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, užsieniečiui neturint jo atžvilgiu priimto sprendimo ir nežinant jo priėmimo motyvų; be to, toks asmuo, gavęs pranešimą, gali pagrįstai pasikliauti tiek Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, tiek pačiame pranešime nurodyta apskundimo tvarka (per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos).

Išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, kad šioje nutartyje iš esmės yra pateikiamas kitoks teisės aiškinimas ir taikymas, nei jis buvo kai kuriose ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-152-463/2025; 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-202-492/2025), todėl, siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuotumą, šia nutartimi išplėtoja ir pakoreguoja administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas Migracijos departamentui išsiunčiant raštišką pranešimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teismų praktika nėra statiška, ji gali, o kai kuriais atvejais ir turi būti vystoma ir / arba keičiama, todėl ši nutartis vertintina kaip aiškios krypties suteikimas, aiškinant Įstatymo normas, susijusias su sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino skaičiavimu. Tokia teismų praktikos raida, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, yra konstituciškai pateisinama ir objektyviai būtina, atsižvelgiant ir į tai, jog šioje nutartyje pateiktu išaiškinimu yra didinamos galimybės apsaugoti asmens laisves ir teises, efektyviai jas įgyvendinti, taip pat užtikrinamas Konstitucijos, teisės viršenybės teisinėje sistemoje realizavimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo skundui dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 24S18509 panaikinimo paduoti tenkinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo D. S. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui D. S. praleistą terminą paduoti skundą dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 24S18509 panaikinimo.

Pareiškėjo D. S. skundo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 24S18509 panaikinimo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė