2022-10-12 Nr. AB-24628-3-61-3-00967-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-516-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00967-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijai, Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijai, tretieji suinteresuoti asmenys – M. S., Ž. P., E. B., V. D., R. K., V. K., I. L. dėl sprendimo panaikinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-57 sudarytos Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius E. B., V. D., R. K., V. K. (siūlomas į pirmininko pavaduotojo pareigas), I. L., Ž. P. (siūlomas į pirmininko pareigas), M. S. (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Administracinių ginčų komisijos sudarymo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) 1 ir 3 punktus; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 patvirtino Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Taip pat Teisingumo ministras 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-57 sudarė Atrankos komisiją.

2.2. Pretendentų atranka į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) narius, kurioje dalyvavo ir pareiškėjas, įvyko Atrankos komisijos posėdyje 2020 m. kovo 6 d., o apie sprendimą (rezultatus) pareiškėjas buvo informuotas tos pačios dienos vakare elektroniniu paštu.

2.3. Pareiškėjas, kaip Atrankos komisijos posėdyje dalyvavęs pretendentas, 2020 m. kovo 8 d. Teisingumo ministerijai, pateikė prašymą pateikti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. posėdžio protokolą ir posėdžio skaitmeninį garso įrašą, tačiau jie nebuvo pareiškėjui pateikti. Teisingumo ministerijos interneto svetainėje informacinis pranešimas dėl prašymų priėmimo skirti LAGK nariu buvo paskelbtas ir užbaigtas daug anksčiau, dar iki Aprašo patvirtinimo, todėl šio Aprašo tvarka negalėjo būti taikoma atgaline data, o, kadangi buvo taikoma, ginčijami Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas ir jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas (1 ir 3 punktai) naikintini.

2.4. Pareiškėjas teigė, kad, kadangi Teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 1R-57 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, šis įsakymas negaliojantis ir negali būti taikomas, o šio įsakymo pagrindu sudaryta Atrankos komisija yra neteisėta. Be to, Teisingumo ministerijos interneto svetainėje informaciniame pranešime apie atranką buvo privalomas, tačiau nenurodytas atrankos tikslas, taip pat pažeistas Apraše įtvirtintas 4 mėnesių terminas, nenurodyta, į kiek ir kurias pozicijas galima pretenduoti. Dėl šių priežasčių pretendentams sudarytos nelygios sąlygos, o kai kurie pretendentai, dalyvaudami atrankoje ne tik į LAGK narius, bet ir į visų LAGK teritorinių padalinių narius, žinojo būsimus klausimus.

2.5. Į LAGK narius pretendavo ir Teisingumo viceministras, todėl Teisingumo ministerijos skirti du Atrankos komisijos nariai privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė. Pokalbio metu pateikti 5 klausimai iš LAGK veiklai aktualių teisės aktų, nurodytų šios įstaigoje interneto puslapyje, tačiau pretendentai, įskaitant pareiškėją, buvo suklaidinti, kadangi interneto tinklalapis yra pasenęs, jame nėra nurodyta naujausia informacija. Be to, Atrankos komisijos pokalbyje buvo užduoti klausimai, susiję su Teisingumo ministerijos veikla, valstybės politika, veiklos tikslais, funkcijomis, kas, pareiškėjo nuomone, nesusiję su LAGK kompetencija. Pažymėjo, kad pokalbio metu buvo užduoti klausimai, susiję su LAGK vizija, Mokestinių ginčų komisija ir pan., tačiau paaiškėjo, kad informacija gauta iš dviejų pretendentų rašytų straipsnių. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas manė, kad buvo pažeistos Atrankos komisijos narių rinkimo procedūros, nulėmusios neobjektyvią atranką.

2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad Atrankos komisijos diskrecija dėl užduodamų klausimų ir atrankoje dalyvavusių asmenų vertinimo, jiems atsakant į užduotus klausimus, negali būti absoliuti. Diskrecija – tai ne vertinimas be jokių kriterijų. Komisijos užduodami klausimai nebuvo iš Teisingumo ministerijos tinklalapio. Taip pat pareiškėjo pateikti įrodymai – Atrankos komisijos narės Privačių interesų deklaracija ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. gegužės 18 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jo teigimu, kad ji buvo šališka, nes privačių interesų apie priimtus sprendimus 2020 m. kovo 6 d. Atrankos komisijoje nedeklaravo, o LAGK pradėjo dirbti nepraėjus metams nuo sprendimų priėmimo, tiesiogiai susijusių su LAGK narių, įskaitant komisijos pirmininko ir jo pavaduotojos, priėmimu. Be to, pareiškėjo vertinimu, pranešimas apie konkursą buvo neaiškus ir neskaidrus, jis suklaidino pareiškėją, tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir jam buvo užkirsta galimybė dalyvauti konkursuose į teritorinius skyrius.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Skelbime dėl atrankos nebuvo nurodyta, kad dokumentai priimami vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Atrankos vykdymas nėra administracinė procedūra, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), nes nėra nagrinėjamas asmens skundas dėl jo teisių pažeidimo, o vykdoma atranka į LAGK narius. Be to, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre (toliau – ir TAR), jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. Aprašas buvo priimtas ir paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. vasario 20 d., todėl vykdant 2020 m. kovo 6 d. atranką į LAGK narius, galiojo Aprašo nuostatos.

3.2. Pareiškėjo minimas Teisingumo ministro įsakymas buvo priimtas atrankai organizuoti ir vykdyti, todėl šis įsakymas laikytinas vienkartinio taikymo individualaus pobūdžio teisės aktu, o ne norminiu teisės aktu. Atitinkamai šiuo atveju nėra taikoma teisės aktų skelbimo tvarka, kuri taikytina tik norminio pobūdžio ministro įsakymams. Nepaisant to, kad, pareiškėjo vertinimu, minimas įsakymas turėjo būti skelbiamas viešai, jo nurodytos aplinkybės nesutrukdė pateikti dokumentų ir dalyvauti atrankoje. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta pareiga skelbti ministro įsakymą dėl LAGK sudarymo.

3.3. Skelbime apie atranką buvo pažymėta, kad prašyme dalyvauti atrankoje, be kita ko, turi būti nurodyta LAGK ar kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja. Šiuo atveju nebuvo ribojama galimybė nurodyti keletą pareigų, į kurias pretenduojama. Taip pat atrankos (pokalbio) pradžioje Atrankos komisijos pirmininkas pasitikslino, į kokias pareigybes pareiškėjas kandidatuoja. Pareiškėjas nurodė, kad kandidatuoja į LAGK nario, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pareigybę. Tad nepagrįstas pareiškėjo skunde nurodomas argumentas dėl pranešimo neinformatyvumo, nes jo paties veiksmai atrankos metu patvirtina, kad skelbimo turinys jam buvo aiškus.

3.4. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad kiti pretendentai, dalyvavę ankstesnėje atrankoje, esą, žinojo užduodamus klausimus, dėl to kiti pretendentai atsidūrė nelygiavertėje padėtyje. Paaiškino, kad vyko atskiri atrankos pokalbiai su pretendentais į LAGK ir kiekvieno teritorinio padalinio narius, pretendentams į LAGK ir kiekvieno teritorinio padalinio narius buvo pateikiami skirtingi klausimai. Todėl nepagrįstas teiginys, kad pirmajame Atrankos komisijos posėdyje dalyvavusiems pretendentams, vėliau dalyvaujant kituose atrankos posėdžiuose, klausimai buvo iš anksto žinomi.

3.5. Nesutiko su argumentais, kad skelbiant atranką buvo pažeistas Aprašo 4.1 papunktis. Skelbimas apie atranką buvo patalpintas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje 2019 m. spalio 14 d., todėl jam netaikytinos Aprašo nuostatos, kadangi tuo metu Aprašas dar negaliojo. Kita vertus, Aprašo 4.1 papunktis numato, kad atranka skelbiama ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki LAGK nario kadencijos pabaigos, todėl, kadangi skelbimas apie atranką vyko anksčiau nei 5 mėn. iki LAGK nario kadencijos pabaigos, nepagrįstas teiginys dėl Aprašo 4.1 papunkčio pažeidimo net ir tuo atveju, jeigu Aprašo nuostatos būtų taikomos, skelbiant atranką.

3.6. Aprašo 15 punkte nurodyti atvejai, kai Atrankos komisijos nariai turi nusišalinti, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo jiems nusišalinti. Teisingumo ministerijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupė, kurios vadovas buvo Atrankos komisijos pirmininkas, buvo pavaldi Teisingumo ministrui ir atskaitinga Teisingumo ministerijos kancleriui. Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupė, kurios vyresnysis patarėjas buvo Atrankos komisijos narys, buvo pavaldi teisingumo ministrui ir šios grupės veiklos sritis nebuvo priskirta teisingumo viceministrui. Atsižvelgiant į tai, kad Atrankos komisijos pirmininkas ir vienas iš narių nebuvo pavaldūs Teisingumo viceministrui, jiems nebuvo pagrindo nusišalinti nuo atrankos. Be to, pareiškėjas buvo supažindintas su visa Atrankos komisijos sudėtimi, tačiau nekėlė klausimo dėl netinkamos sudėties bei nepasinaudojo Apraše įtvirtinta teise reikšti nušalinimą. Pareiškėjo nesutikimas su Atrankos komisijos narių įvertinimu grindžiamas vien subjektyviu vertinimu, tačiau tai, kad keli komisijos nariai dirba toje pačioje įstaigoje, kaip ir atrankoje dalyvaujantis asmuo, savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas Atrankos komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu.

3.7. Akcentavo, kad skelbime dėl prašymų priėmimo skirti LAGK ar jos teritorinių padalinių nariu nebuvo nurodyta, kad teisės aktų sąrašas yra skelbiamas LAGK tinklapyje. Be to, atrankos metu pretendentams pateikti klausimai buvo iš teisės aktų, susijusių su LAGK veikla, reikalaujantys teisinio mąstymo bei bazinių teisinių žinių. Apraše nenustatyti konkretūs dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus suponuoja atrankos dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti būsimos pareigybės funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo.

3.8. Įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendentų skyrimo LAGK nariais, todėl jau buvo patvirtinta nauja LAGK sudėtis ir jos nariai pradėjo dirbti. Papildomai pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad priimant tiek Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą, tiek Vyriausybės nutarimą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, sąlygojančių šių neteisėtumą, taip pat skundžiamo Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei Vyriausybės nutarimą priėmė teisės akte nurodytas subjektas.

3.9. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktus, jo interesai nebūtų apginti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 259, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas LAGK nariu, nepradėtų vėl galioti. Jeigu būtų panaikintas Vyriausybės nutarimas skundžiamoje dalyje, susidarytų situacija, kai yra panaikintas teisės aktas, kuriuo skiriami LAGK nariai, tačiau nevykdoma atranka į šios komisijos narius; pareiškėjo interesai būtų neapginti, o bylinėjimasis būtų beprasmis. Taip pat panaikinus skundžiamo Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktus, susidarytų situacija, kai galioja Vyriausybės nutarimo 2 punktas, pagal kurį paskiriami nauji LAGK teritorinių padalinių nariai bei galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 259 „Dėl Vyriausybės administracinių ginčų komisijos sudarymo“, pagal kurį taip pat paskiriami teritorinių padalinių nariai. Susidarytų teisine prasme ydinga ir negalima situacija.

4. Atsakovas Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

5.1. Teisingumo ministras numatė Atrankos komisijai tik patariamojo pobūdžio veiklą sprendimui dėl ginčų komisijos narių kandidatūrų teikimo priimti, o Atrankos komisijai atrinkus kandidatus, atranka nepasibaigia, dar nėra nuspręsta dėl kandidatūrų teikimo. Atrankos komisijos ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jo panaikinimas nepakeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, todėl šio akto teisėtumas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

5.2. Aprašas buvo priimtas ir paskelbtas Teisės aktų registre 2020 m. vasario 20 d., jo nuostatos buvo taikomos atrankos procedūroms, vykusioms po įsigaliojimo, o ne atgaline tvarka. Be to, atrankos pokalbiai Teisingumo ministerijoje vyko 2020 m. kovo 3–9 dienomis, t. y. jau po Aprašo įsigaliojimo. Kadangi skelbimas apie atranką buvo paskelbtas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje 2019 m. spalio 14 d., jam netaikytini pareiškėjo nurodyti Aprašo 4.1 ir 6.1 papunkčiai, reglamentuojantys atrankos paskelbimo terminą ir skelbimo turinį. Atsižvelgiant į tai, kad skelbimas apie atranką vyko anksčiau nei 5 mėnesiai iki LAGK nario kadencijos pabaigos, nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl termino pažeidimo.

5.3. TAR oficialiai skelbiami visi norminiai teisės aktai ir teisės taikymo aktai, kuriuos privaloma skelbti, tačiau šiuo atveju Teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 20 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo nepriskirtinas prie norminių teisės aktų, nes tai yra vienkartinio taikymo aktas, skirtas konkretiems subjektams.

5.4. Atrankos komisija vykdė penkias atrankas, t. y. atskirai į LAGK ir į kiekvieną šios komisijos teritorinį padalinį, kiekvienoje atrankoje buvo užduodami skirtingi klausimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad abiejose atrankose dalyvavę asmenys iš anksto galėjo žinoti klausimus.

5.5. Aprašo 15 punkte nurodyti atvejai, kai atrankos komisijos nariai turi nusišalinti, o pagal Aprašo 23 punktą pretendentai informuojami apie teisę pateikti motyvuotą nušalinimą Atrankos komisijos nariui. Šiuo atveju Atrankos komisijos pirmininkas atrankos pradžioje visus pretendentus informavo apie galimybę pareikšti nušalinimą, tačiau niekas nušalinimų nepareiškė, todėl nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl šališkos komisijos sudėties. Taip pat Atrankos komisijos pirmininkas ir vienas iš narių nebuvo pavaldūs teisingumo viceministrui, todėl jiems nebuvo pagrindo nusišalinti nuo atrankos.

5.6. Nesutiko su teiginiais, kad atrankos metu buvo užduoti klausimai, nesusiję su LAGK veikla. Aprašo nuostatos neįpareigoja Atrankos komisijos narių užduoti klausimus tik dėl konkrečių teisės aktų nuostatų, o per atrankos pokalbį vertinamos pretendento žinios ir įgūdžiai, kurių reikia LAGK nario funkcijoms atlikti. Be to, visiems pretendentams, kurie dalyvavo 2020 m. kovo 6 d. atrankos pokalbiuose, buvo užduoti 5 identiški klausimai, kurių dalis buvo atviro pobūdžio, reikalavo platesnio komentaro, o kita dalis buvo uždaro pobūdžio ir reikalavo konkretaus atsakymo. Atrankos komisijai buvo svarbu išsiaiškinti, ar pretendentai domisi naujais pokyčiais ikiteisminio ginčų nagrinėjimo srityje bendrąja prasme ir pan.

5.7. Nesutiko su argumentais, kad atrankos pokalbyje pateikti klausimai asmenims buvo iš anksto žinomi, kadangi Apraše nustatyta Atrankos komisijos narių pareiga užtikrinti atrankos pokalbio klausimų ir užduočių bei atsakymų konfidencialumą, o pretendentai į LAGK narius pasirašo pasižadėjimą neatskleisti atrankos pokalbio klausimų ir užduočių turinio. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad sutinka su Teisingumo ministerijos atsiliepimo motyvais dėl Atrankos komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir jų nekartoja, taip pat pažymėjo, kad priimant Vyriausybės nutarimą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, o Vyriausybės nutarimo 1 ir 3 punktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei Vyriausybės nutarimą priėmė teisės akte nurodytas subjektas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčija Vyriausybės priimtą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija rengė ir teisingumo ministras, vadovaudamasis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teikė Vyriausybei ginčijamą Nutarimą, tinkama Vyriausybės (kaip atsakovo) atstove laikytina Teisingumo ministerija. Įvertinus tai, kad ne Vyriausybės kanceliarija priėmė ginčijamą teisės aktą (taip pat neatliko jokių kitų veiksmų ar nepriėmė jokių kitų teisės aktų, kurie galėtų būti vertinami kaip galimai pažeidę pareiškėjo teises), Vyriausybės kanceliarija nėra ir negali būti tinkamu atsakovu byloje.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys – M. S., Ž. P., E. B., V. D., R. K., V. K., I. L. atsiliepime į skundą nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad skundžiamas Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas atrinkti trečiuosius suinteresuotus asmenis į LAGK narius yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi atranka vyko pagal Aprašo reikalavimus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas pabrėžė, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo (LAGK nario) pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tą būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į LAGK nario pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. Tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises. Dėl to būtų neproporcinga esminiais procedūriniais pažeidimais pripažinti sudarant pretendentų į LAGK nario pareigas konkurso komisiją padarytus pažeidimus, kuriais nėra paneigiama, apribojama ar iškreipiama asmens, turinčio teisę pretenduoti į LAGK nario pareigas, valia. Taip pat esminiais procedūriniais pažeidimais pripažinti pažeidimus, kurių padarymas konkrečiu atveju neturėjo jokios įtakos asmens, manančio, kad šiais pažeidimais buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis kandidatuoti į LAGK nario pareigas, galimybėms užimti minėtas pareigas.

11. Teismas nurodė, kad byloje buvo būtina įvertinti, ar Teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 20 d. įsakymas dėl komisijos sudarymo gali būti laikomas norminiu administraciniu aktu, kadangi pareiškėjas kėlė Atrankos komisijos Sprendimo neteisėtumo klausimą tuo aspektu, kad šis įsakymas turėjo būti paskelbtas TAR. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad minėtas įsakymas negali būti laikomas norminiu administraciniu aktu. Įsakymas sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą konkretiems asmenims (įsakyme nurodytiems), o ne neapibrėžtai asmenų grupei, įsakymas yra vienkartinis (ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai)) taikymo aktas, kurio galiojimas nėra tęstinis (t. y. jis negali būti pritaikytas kitiems asmenims; ir (ar) neribotą skaičių kartų). Įsakymas priimtas siekiant sureguliuoti situaciją, atsiradusią konkrečiame, apibrėžtame (siaurame) teisės santykyje, jis nenustato bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatų, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, kadangi įsakymas nebuvo paskelbtas TAR, jis neteisėtas ir negaliojantis, o tokiu įsakymu paskirta Atrankos komisija yra neteisėta.

12. Nors pareiškėjas teigė, kad atrankos metu buvo užduodami klausimai, galbūt nesusiję su LAGK veikla, tačiau teismui nekėlė abejonių tai, kad atrankos metu klausimai galbūt buvo formuluojami taip, jog atsakymai į juos iliustruotų ne tik pretendento teisines žinias (įstatyminį pagrindą), tačiau ir gebėjimus argumentuoti, konstruoti logines-teisines sekas, domėjimąsi įstatymų ir teisės aktų naujovėmis. Aplinkybė, kad klausimai galėjo būti formuluojami ne griežtai, kaip nurodoma įstatyme, negali būti vertinama kaip neteisėtumo pagrindas, kadangi visa atranka buvo siekiama, be kita ko, įvertinti pretendento tinkamumą (jo žinias ir gebėjimus) būti LAGK nariu.

Teismas pažymėjo, kad atsakymai turėjo būti paremti aktualių teisės aktų nuostatomis, o ne informacija, nurodyta LAGK interneto puslapyje, kuris, objektyviai, galėjo būti pasenęs. Iš esmės, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo reikalauti atrankos organizatorių pateikti universalų šaltinį, kuriame bus nurodyta visa informacija, kurios pagrindu bus sudaryti visi klausimai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad klausimai nebuvo sudaromi iš LAGK veiklai aktualių teisės aktų, nurodytų šios įstaigoje interneto puslapyje, negali būti vertinama kaip Atrankos komisijos įpareigojimas atrankai ruoštis būtent iš minėto šaltinio.

Ši rekomendacija vertinta kaip gairė, nukreipianti į teisinę sritį, iš kurios ir bus (buvo) rengiami klausimai pretendentams. Be to, pats pareiškėjas patikino, kad puslapyje buvo nurodyti teisės aktai, o, teismo vertinimu, LAGK negali būti perkeliama pareiga įsitikinti, kad pretendentai atrankai bus pasiruošę pagal aktualios redakcijos teisės aktus. Be to, Atrankos komisijos nariai pagal Aprašo nuostatas turėjo teisę užduoti patikslinančius klausimus, susijusius su LAGK veikla. Taip pat teisėjų kolegijai susipažinus su Atrankos konkurso garso įrašo vertinta, kad visiems pretendentams į LAGK narius, kurie dalyvavo 2020 m. kovo 6 d. pokalbiuose, buvo užduoti 5 vienodi klausimai, taip pat užduoti tikslinamieji klausimai.

Visi užduoti klausimai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti komisijos nario funkcijas. Dėl nurodyto teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjui atrankos metu buvo sudarytos nevienodos ar net blogesnės sąlygos nei kitiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams. Teismas darė išvadą, kad Atrankos komisijos nariai jiems suteiktą diskreciją vertinti pretendentų žinias ir įgūdžius, kurių reikia komisijos nario funkcijoms atlikti, naudojo pagal paskirtį ir objektyviai.

Teismas, spręsdamas dėl konkurso rezultatų, nevertino, ar pareiškėjas ir kiti pretendentai teisingai atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

13. Pareiškėjas teigė, kad Teisingumo ministerijos interneto svetainėje informacinis pranešimas dėl prašymų priėmimo skirti LAGK nariu buvo paskelbtas ir užbaigtas dar iki Aprašo patvirtinimo, todėl Aprašo tvarka negalėjo būti taikoma atgaline data. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašas TAR paskelbtas 2020 m. vasario 20 d., o atrankos pokalbiai vyko 2020 m. kovo 3–9 dienomis. Teismo įsitikinimu, Aprašas buvo taikomas tik tiems teisiniams santykiams, kurie vyko po Aprašo patvirtinimo ir paskelbimo TAR. Aplinkybė, kad skelbimas apie atranką buvo paskelbtas iki Aprašo priėmimo nesuponuoja, kad atrankos procedūros, vykusios po Aprašo priėmimo, negalėjo būti vykdomos vadovaujantis Aprašo nuostatomis, priešingai – kadangi tuo metu Aprašas buvo priimtas ir paskelbtas TAR, atrankos procedūros privalėjo būti vykdomos vadovaujantis būtent Aprašu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios procedūros buvo įvykdytos neteisėtai, o tik teigė, kad „<...> Aprašo tvarka negalėjo būti taikoma atgaline data <...>“. Šiuo atveju „atrankos procedūra“ galima įvardyti informacinio pranešimo paskelbimą, tačiau, kaip minėta anksčiau, jis nebuvo (negalėjo būti) paskelbtas vadovaujantis Aprašu. Teismas taip pat akcentavo, kad atranka skelbiama ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki LAGK nario kadencijos pabaigos. Atranka buvo paskelbta dar 2019 m., kai Aprašo nebuvo įsigaliojęs, todėl aptariama teisės norma neturėjo (negalėjo) būti taikoma. Nepaisant to, šiuo atveju atranka buvo paskelbta anksčiau, nei 5 mėn. iki LAGK nario kadencijos pabaigos, t. y. nebuvo pažeistas ir Aprašo (kuris įsigaliojo vėliau) 4.1 punktas, nei pareiškėjo interesai. Be to, pareiškėjas taip pat nurodė, kad paskelbtame informaciniame pranešime nebuvo nurodyta atrankos tikslas (pagal Aprašo 6.1 punktą). Tačiau pareiškėjas, prieštaraudamas savo argumentams dėl Aprašo taikymo ginčo atveju, tikina, kad atranka negalėjo būti vykdoma pagal Aprašo reikalavimus, nepaisant to, pareiškėjas Atrankos komisijos veiksmų neteisėtumą grindžia būtent Aprašu.

14. Teismas nesutiko su argumentais, kad informacinis pranešimas apie skelbiamą atranką buvo neinformatyvus – skelbime buvo nurodyta, kad prašyme dalyvauti atrankoje turi būti nurodyta LAGK ar kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja. Be to, iš Atrankos komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atrankos (pokalbio) pradžioje Atrankos komisijos pirmininkas klausė pareiškėjo, į kokias pareigybes pastarasis kandidatuoja. Pareiškėjas nurodė, kad jis kandidatuoja į Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pareigybę. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo klaidinamas ir tuo apribotos jo teisės dalyvauti konkursuose į LAGK teritorinius poskyrius.

15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad du Atrankos komisijos nariai privalėjo nusišalinti, kadangi į LAGK narius pretendavo Teisingumo viceministras, kuris buvo siūlomas į LAGK pirmininko pareigas, pirmosios instancijos teismas, aptaręs interesų konflikto sąvoką ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad Strateginio planavimo ir stebėsenos grupė (kurios vadovu buvo Atrankos komisijos pirmininkas) buvo pavaldi Teisingumo ministrui, o ne Teisingumo viceministrui. Savo ruožtu Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupė (kurios vyresniuoju patarėju buvo Atrankos komisijos pirmininko pavaduotojas) taip pat buvo pavaldi Teisingumo ministrui, o ne Teisingumo viceministrui. Aplinkybė, kad Atrankos komisijos nariai, pareiškėjo teigimu, neigiamai sureagavo į jo klausimus, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie buvo šališki. Taip pat argumentai, kad minėti asmenys dirba vienoje katedroje, teismo manymu, nesudaro pagrindo šališkumo regimybei, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai paneigiančių argumentų pareiškėjas nepateikė, o tik teigė minėtą faktą. Taip pat tai, kad klausimai galėjo būti susiję su minėtų asmenų straipsniais, nesudaro pagrindo abejoti Atrankos komisijos narių nešališkumu, kadangi klausimai galėjo (buvo) susiję su LAGK, jos veikla, administracine teise. Aplinkybė, kad asmenys rašė straipsnius susijusiomis temomis, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad klausimai jiems iš anksto buvo žinomi. Be to, asmenims nustatyta pareiga neatskleisti klausimų. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Atrankos komisijos nariai ar pretendentai į LAGK narius nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neįrodė, kad pretendentai iš anksto žinojo klausimus. Įvertinus tai, kad pareiškėjo minėti Atrankos komisijos nariai nebuvo tiesiogiai pavaldūs Teisingumo viceministrui, o kitų aplinkybių, pagrindžiančių, kad jie buvo šališki, pareiškėjas nepateikė, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti atitinkamų komisijos narių šališkumo dėl jų tiesioginio pavaldumo atrankoje dalyvavusiam pretendentui.

16. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti nauji įrodymai ir argumentai dėl galimo Atrankos komisijos narės šališkumo, teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia, kad pastaroji buvo neobjektyvi ir šališka. Vien aplinkybė, kad asmuo LAGK pradėjo dirbti vyriausiąja specialiste (karjeros valstybės tarnautoja) nepraėjus metams nuo Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimų priėmimo, tiesiogiai susijusių su LGAK narių, įskaitant pirmininko ir jo pavaduotojos, paskyrimu, nėra objektyvus, besąlygiškas pagrindas vertinti, kad ji buvo neobjektyvi, vertindama pareiškėją ir kitus atrankos dalyvius. Vien tai, kad Atrankos komisijos narė LGAK pirmininku paskirtą asmenį ir pirmininko pavaduotoją įvertino aukščiausiu balu, savaime nereiškia, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ši Atrankos komisijos narė buvo neobjektyvi ir šališka. Pareiškėjo į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. gegužės 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtino, kad STT negavo ir nenustatė jokių konkrečių faktinių duomenų apie komisijos narės bei kitų asmenų, susijusių su atranka į LAGK narius, galbūt nusikalstamą veikimą, t. y. neteisėtus susitarimus, bandymą juos papirkti, daryti įtaką ar poveikį, siekiant palankių sprendimų ir kt. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Atrankos komisijos narės galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jo manymu, sudarančios pareigą Atrankos komisijos nariams nusišalinti, pareiškėjui turėjo būti žinomos ir suprantamos atrankos (pokalbio) metu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių, pagrįstų argumentų, kodėl jis abejones dėl Atrankos komisijos narių kelia ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus), t. y. po to, kai Atrankos komisija neišrinko jo į pareigas.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Atrankos komisijos veiksmų neteisėtumo – atranka į LAGK narius vyko teisėtai, nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, atitinkamai sprendimai ir veiksmai, kuriais buvo atrinkti nauji LAGK nariai, yra teisėti ir pagrįsti.

18. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad ne Vyriausybės kanceliarija priėmė ginčijamą teisės aktą – Vyriausybės nutarimą, taip pat neatliko jokių kitų veiksmų ir (ar) nepriėmė su šios bylos ginču susijusių kitų teisės aktų, kurie galėtų būti vertinami kaip galimai pažeidę pareiškėjo teises, konstatavo, kad Vyriausybės kanceliarija nėra tinkamu atsakovu šioje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo skundas šiuo pagrindu minėto atsakovo atžvilgiu buvo atmestas.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi:

20.1. Nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, o įrangą pareiškėjui ir jo atstovui suteikė vienoje iš teismo posėdžių salių. Teismo posėdžio garso įrašas įrodo, kad būtent pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, kiti jų pasisakymai, prašymai ir jų motyvai, klausimai ir kiti parodymai, iš esmės, nesigirdi, todėl byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo.

20.2. Skundžiamas įsakymas buvo taikytas Atrankos komisijos nariams ir visiems pretendentams, kurių buvo apie 90, įsakymas yra galiojantis ir bus taikomas ateityje, todėl teismas nepagrįstai jį laikė individualiu administraciniu aktu, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad įsakymas neturėjo būti paskelbtas TAR.

20.3. Teisingumo ministerijos interneto svetainėje paskelbtas informacinis pranešimas įrodo, kad pretendentų prašymų pateikimo administracinė procedūra baigėsi 2020 m. sausio 15 d. įskaitytinai. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Aprašo, kuris įsigaliojo 2020 m. vasario 20 d., tvarka galėjo būti taikoma atgalinė data. Be to, teismas Aprašo nuostatas taikė selektyviai.

20.4. Teismo posėdyje buvo įvertina (išklausyta) tik Atrankos komisijos posėdžio garso įrašo dalis, kurioje vyko tik pareiškėjo apklausa, kita įrašo dalis nebuvo vertinta, nors pareiškėjas prašė išklausyti ir laimėjusių atranką pretendentų atsakymų įrašo dalis; šis prašymas buvo atmestas. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjui atrankos metu buvo sudarytos vienodos sąlygos kaip ir kitiems pretendentams. Teismas taip pat nevertino, kokie klausimai buvo užduoti kitiems pretendentams, neaišku, kokių įrodymų pagrindu nustatyta, kad visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai, kadangi tokių įrodymų nepateikta.

20.5. Byloje nebuvo pateikta jokio LAGK nario pareigybės aprašymo, o Teisingumo ministerija 2019 m. (kurio mėnesio ir kurią dieną byloje taip pat nenurodyta), interneto svetainėje paskelbdama informacinį pranešimą, kad priima prašymus skirti LAGK ar jos teritorinių padalinių narius, jokių atrankos metodų ir kriterijų, taip pat ir jokių pretendentų kompetencijų ir gebėjimų, kurie reikalingi tinkamai vykdyti LAGK nario funkcijas, nenurodė. Todėl atrankos sąlygos pretendentams iš anksto nebuvo žinomos, jos buvo pakeistos prieš pat atranką Teisingumo ministrui 2020 m. vasario 20 d. patvirtinus Aprašą, tačiau LAGK nario funkcijos, kompetencijos ir gebėjimai teisės aktais nebuvo nustatyti. Todėl atrankos sąlygos ir sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu pasikeitė ir vertinimo kriterijai, taip pažeidžiant skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principus. Šių argumentų teismas nevertino.

20.6. Pretendentai privalėjo pateikti prašymą, kuriame nurodomas LAGK ar kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja. Pareiškėjas įrodinėjo, kad ši atrankos sąlyga buvo neaiški, kadangi nenurodoma, į kiek ir kurias pozicijas galima pretenduoti (neaiškus ir sukuriantis nevienodas konkurencines sąlygas visiems pretendentams). Todėl buvo nelygios konkurencinės sąlygos (paaiškėjo, kad kai kurie pretendavo ir buvo galima pretenduoti vienu metu ne tik į LAGK narius, bet ir į visų LAGK teritorinių padalinių narius). Todėl pretendentai, dalyvavę vienoje atrankoje, jau kitoje žinojo būsimus klausimus. Pareiškėjo įsitikinimu, „ar“ nereiškia „ir“, todėl teismas šią sąlygą vertino netinkamai. Jeigu būtų žinojęs, kad galima, pareiškėjas būtų pateikęs prašymus ne tik į LAGK narius, bet ir į teritorinių skyrių narius. Dėl šių argumentų teismas nepasisakė.

20.7. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę teiginius, kad pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai, byloje turėjo įrodyti atsakovai, tačiau teismas šią įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui ir tuo pažeidė proceso normas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Nors posėdyje Teisingumo ministerijos atstovė patvirtinto, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai, tačiau jokių garso įrašų iš atrankų į teritorinius skyrius nebuvo pateikta. Teismas neįvertino, kad Atranka buvo neskaidri, kadangi pretendentai, galbūt, žinojo klausimus.

20.8. Sprendime neįvertinta, kad Aprašas nenustato pretendentų atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo tvarkos ir kriterijų. Tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino, todėl netyrė bei nepaneigė, kad pretendentai buvo vertinami be jokios vertinimo tvarkos ir kriterijų. Be to, teismas nevertino, kokie metodai ir vertinimo kriterijai buvo taikomi atrankos metu ir kokias kompetencijas bei gebėjimus turėjo, tikrino ir vertino Atrankos komisija. Tokiu būdu Atrankos komisijos nariai suteikė sau neribotą pretendentų vertinimo diskreciją.

20.9. Teismas nevertino atrankos klausimų parengimo aplinkybių, netyrė, iš kokių šaltinių (kokių teisės aktų) jie buvo rengiami, kas juos rengė ir kitų aplinkybių. Į tai negalėjo atsakyti ir Teisingumo ministerijos atstovė. Teismas taip pat nevertino, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Atrankos komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką, vertindami pareiškėjo atsakymus, kaip pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus (kurių nebuvo) jam užduotus klausimus. Be to, teismas neatsakė į argumentus, kodėl pareiškėjo motyvai, kad užduodami klausimai buvo be teisingu atsakymų, yra nepagrįsti.

20.10. Nors teismas atsisakė ištirtinti laimėjusių pretendentų apklausos įrašą, tačiau teismas įrodo, kad E. B. į Atrankos komisijos pirmininko klausimą į kokias pareigybes kandidatuoja, nurodė, kad tik į LAGK nario, tačiau ginčijamu Vyriausybės nutarimu ji paskirta LAGK pirmininko pavaduotoja, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Nevienodas atskirų komisijos narių vertinimas savaime suponuoja šališką vertinimą.

20.11. Teismas netyrė argumentų dėl to, kad Teisingumo viceministras buvo atsakingas už korupciją, o tai jam suteikė pavaldumo įgaliojimus visų ministerijos tarnautojų atžvilgiu, įskaitant ir Atrankos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo. Be to, teismo atsisakymas ištirtinti pareiškėjo nurodytą garso įrašą įrodo, kad pretendente į komisijos narės klausimą nurodyti ESTT nustatytus kriterijus, kurių pagrindu Mokestinių ginčų komisija buvo pripažinta atitinkanti teismui keliamus reikalavimus, neatsakė iš viso, nepaisant to, Atrankos komisijos narė pretendentei už neatsakytą klausimą parašė 8 balus, o pareiškėjui už atsakytą – 6 balus. Taigi, atrankos metu padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai sudarė pagrindą atrankos rezultatus pripažinti neskaidriais, neobjektyviais, neaiškiais, neteisėtais ir nepagrįstais, dėl ko ir naikintais, ką analogišku atveju jau yra nustatęs bei pripažinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-660-789-8021.

20.12. Pareiškėjas patikslinto skundo faktinių aplinkybių patvirtinimui ir nustatymui teismo prašė trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimą pripažinti būtinu, o byloje teismui paklausus, išsamiai nurodęs, kuris liudytojas ką galės patvirtinti. Pareiškėjas teismo prašė šaukti ir byloje apklausti tris liudytojus. Tačiau teismas visus pareiškėjo prašymus atmetė. Teismo išvados stebina, nes iš pradžių teismas pareiškėjui neleidžia pateikti įrodymų į bylą, o po to sprendime rašo, kad pareiškėjas konkrečių aplinkybių neįrodė.

20.13. Taip pat neaišku, kodėl iš pradžių savo iniciatyva teismas į bylą atsakovu įtraukia Vyriausybės kanceliariją, o po to konstatuoja, kad pastaroji nėra tinkamas atsakovas todėl pareiškėjo skundą šiuo pagrindu minėto atsakovo atžvilgiu atmeta, kas ir dėl tokių proceso pažeidimų sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.

20.14. Pareiškėjas įrodinėjo ne nusikalstamą veiką, o E. G. šališkumą (jo regimybę), ką ir patvirtina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas. Todėl teismas, sakydamas, kad minėto asmens galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat padarė netinkamas išvadas, kadangi būtent ir VTEK nustatytas interesų nedeklaravimas taip pat įrodo jos šališkumą (jo regimybę), nes E. G. LAGK pradėjo dirbti vyriausiąja specialiste (karjeros valstybės tarnautoja) nepraėjus metams nuo Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimų priėmimo, tiesiogiai susijusių su LAGK narių, įskaitant pirmininko ir pavaduotojos paskyrimu, ir šių interesų nedeklaravo, nors privalėjo deklaruoti, o tai ir sudaro neabejotiną šališkumo regimybę. Be to, teismas nenagrinėjo, dėl kokių priežasčių nepraėjus metams E. G. keitė darbo vietą.

21. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

22.1. Pareiškėjo minimas teisingumo ministro įsakymas buvo priimtas atrankai organizuoti ir vykdyti, todėl laikytinas vienkartinio taikymo individualaus pobūdžio teisės aktu, o ne norminiu teisės aktu, todėl teisės aktų skelbimo tvarka netaikytina.

22.2. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Aprašas buvo taikomas tik tiems teisiniams santykiams, kurie vyko po Aprašo patvirtinimo ir paskelbimo TAR. Aplinkybė, kad skelbimas apie atranką buvo paskelbtas iki Aprašo priėmimo nesuponuoja išvados, kad atrankos procedūros, vykusios po Aprašo priėmimo, negalėjo būti vykdomos vadovaujantis Aprašo nuostatomis, priešingai – kadangi tuo metu Aprašas buvo priimtas ir paskelbtas TAR, atrankos procedūros privalėjo būti vykdomos vadovaujantis būtent Aprašu. Atranka skelbiama ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki LAGK nario kadencijos pabaigos, tačiau atranka buvo paskelbta dar 2019 m., kai Aprašas nebuvo įsigaliojęs, todėl Aprašo 4.1 papunkčio nuostata neturėjo būti taikoma. Tai prieštarauja pareiškėjo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Aprašas galėjo būti taikomas atgaline data.

22.3. Vyko atskiri atrankos pokalbiai su pretendentais į LAGK ir kiekvieno teritorinio padalinio narius. Pretendentams į LAGK ir kiekvieno teritorinio padalinio narius buvo pateikiami skirtingi klausimai. Taigi, nepagrįstas teiginys, kad kiti pretendentai, dalyvavę ankstesnėje atrankoje, žinojo užduodamus klausimus. Prie šios administracinės bylos buvo prijungtas 2020 m. kovo 6 d. Atrankos į LAGK narius skaitmeninis garso įrašas, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija yra susipažinusi su atrankos konkurso garso įrašais ir teisingai nustatė, kad visiems pretendentams į LAGK narius, kurie dalyvavo 2020 m. kovo 6 d. pokalbiuose, buvo užduoti 5 vienodi klausimai, taip pat užduoti tikslinamieji klausimai. Visi užduoti klausimai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti Lietuvos administracinių ginčų nario funkcijas. Dėl nurodyto teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjui atrankos metu buvo sudarytos nevienodos ar net blogesnės sąlygos nei kitiems atrankoje dalyvavusiems pretendentams.

22.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kad, susipažinus su informacinio pranešimo turiniu, matyti, jog skelbime apie atranką buvo nurodyta, jog prašyme dalyvauti atrankoje turi būti nurodyta LAGK ar kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja. Be to, iš Atrankos komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, jog atrankos (pokalbio) pradžioje Atrankos komisijos pirmininkas klausė pareiškėjo, į kokias pareigybes pastarasis kandidatuoja. Apeliantas nurodė, kad jis kandidatuoja į LAGK nario, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pareigybę. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo klaidinamas ir tuo apribotos jo teisės dalyvauti konkursuose į LAGK teritorinius poskyrius.

22.5. Aprašo nuostatos teisę įvertinti dalyvio tinkamumą eiti LAGK nario pareigas suteikia komisijai. Apraše nenustatyti konkretūs dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai; šiuos kriterijus suponuoja atrankos dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti būsimos pareigybės funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Pagal Aprašo 25 punktą, per atrankos pokalbį įvertinamos pretendento žinios ir įgūdžiai, kurių reikia ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, taip pat gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje. Atrankos pokalbis vykdomas su kiekvienu pretendentu individualiai, kiekvienam iš jų užduodami vienodi klausimai, taip pat gali būti užduodama tikslinamųjų klausimų. Per atrankos pokalbį pretendentui taip pat gali būti žodžiu pateikiama (-os) vienoda (-os) visiems pretendentams užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose, patikrinti jo turimus įgūdžius. Šiuos argumentus teismas įvertino.

22.6. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija. Komisijos narių atliekamas vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Taigi, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad spręsdamas dėl konkurso rezultatų, nevertino, ar pareiškėjas ir kiti pretendentai teisingai atsakė į komisijos narių užduotus klausimus.

22.7. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo minėti Atrankos komisijos nariai nebuvo tiesiogiai pavaldūs teisingumo viceministrui, o kitų aplinkybių, pagrindžiančių, kad jie buvo šališki, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo vertinti atitinkamų komisijos narių šališkumo dėl jų tiesioginio pavaldumo atrankoje dalyvavusiam pretendentui.

22.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir pasisakė dėl pareiškėjo pateiktų bylos nagrinėjimo metu naujų įrodymų ir argumentų dėl galimo Atrankos komisijos narės šališkumo.

22.9. Susipažinus su teismo posėdžio garso įrašu, iš esmės galima gerai suprasti ir išgirsti įraše užfiksuotus pareiškėjo ir jo atstovo ir kitų šalių paaiškinimus bei identifikuoti pasisakiusius asmenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

22.10. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje ginčas kilo dėl Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. Sprendimo atrinkti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius E. B., V. D., R. K., V. K. (siūlomas į pirmininko pavaduotojo pareigas), I. L., Ž. P. (siūlomas į pirmininko pareigas), M. S. ir Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 278 1 ir 3 punktų, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atranka į LAGK narius vyko teisėtai, nepažeidžiant nustatyto reguliavimo.

25. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisinį reguliavimą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

27. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kadangi, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas yra netinkamas, kadangi nesigirdi nei pareiškėjo, nei jo atstovo argumentų. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais – girdisi tiek ginčo šalių, tiek teismo argumentai, juos galima aiškiai suprasti, priešingai, nei teigia pareiškėjas.

28. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Teisingumo ministerijos įsakymas, kuriuo buvo sudaryta Atrankos komisija, yra norminis administracinis aktas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu, o ne įgytų individualaus administracinio akto pobūdį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1 -1/2007, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020).

30. Vertinant pareiškėjo motyvus analizuojamo teisinio ginčo kontekste, pirmiausia pažymėtina, kad atrankos komisijų sudarymas yra vientisos procedūros atrenkant kandidatus į tam tikras tarnybines pareigas dalis. Todėl atrankos komisijos teisėtumas, kurį šiuo atveju apimtų ir tinkamas akto, kuriuo tokia komisija sudaroma, priėmimo tvarkos laikymasis, sudaro atrankos procedūros teisėtumo patikros dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A146-269/2010, pagrindžia, kad pažeidimai, padaryti sudarant atrankos komisiją, gali suponuoti atrankos į konkrečias tarnybines pareigas procedūros neteisėtumą ir atitinkamai administracinio sprendimo dėl atrankos rezultatų panaikinimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas panaikinti įsakymą, kuriuo sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi toks įsakymas tėra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, priimamas siekiant parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį administracinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra (pvz., administracinės bylos Nr. eAS-593-261/2016, Nr. eAS-759-575/2021).

31. Pareiškėjui kvestionuojant Teisingumo ministro įsakymo, kuriuo sudaryta Atrankos komisija, teisėtumą tuo aspektu, kad jis turėjo būti oficialiai paskelbtas, pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia jokios nuorodos į konkrečią teisės normą, kuri įpareigotų tokį ministro aktą oficialiai paskelbti ar kitaip paviešinti.

32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1R-271 patvirtinto Teisingumo ministerijos darbo reglamento 13 punkte, be kita ko, nurodyta, kad ministro įsakymai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Ministro norminiai įsakymai Vyriausybės nutarimo, nustatančio bendruosius reikalavimus ministerijų ir kitų institucijų interneto svetainėms, nustatyta tvarka taip pat skelbiami ministerijos interneto svetainėje. Ministro, viceministrų ar ministerijos kanclerio nurodymu ministerijos interneto svetainėje taip pat gali būti skelbiami ir kiti ministro individualaus pobūdžio įsakymai. Skelbti ministro įsakymą ministerijos interneto svetainėje įsakymo rengėjas perduoda įsakymą registruojančiam asmeniui elektronine versija Word formatu.

33. Teisės aktų skelbimą ir įsigaliojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 19 straipsnio „Teisės aktų registravimas ir skelbimas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu (19 str. 3 d.). Taigi Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai turi būti oficialiai paskelbiami Teisės aktų registre.

34. Vadovaujantis, be kita ko, Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika išskirtini šie norminio teisės akto požymiai – 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (pvz., 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5 -63/2003); 3) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 4) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011); 5) aktas yra visuotinai privalomas (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 6) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Šie požymiai yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti analizuojamame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Sprendžiant apie akto rūšį, nustatytina ne tik tai, ar administraciniu aktu siekiama nustatyti norminio pobūdžio (nustatančias teises ir pareigas) elgesio taisykles individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet ir tai, kokia yra šio akto taikymo paskirtis, priėmimo sąlygos bei teisinis reguliavimas, kuriuo grindžiamas konkretaus akto priėmimas.

35. Pažymėtina, kad Teisingumo ministrui LAGK sudarymo procedūroje įstatymu pavesta Vyriausybei pateikti LAGK narių kandidatūras. Iš analizuojamo įsakymo dėl Atrankos komisijos sudarymo turinio matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašo 3 punktu, kuriame, kaip minėta, nustatyta, jog atranką į ginčų komisijos narius vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta komisija. Taigi atranką į LAGK narius vykdo speciali Atrankos komisija, kurios sudarymo funkcija priskirta būtent teisingumo ministrui, kuriam įstatymu pavesta pasiūlyti konkrečius kandidatus į LAGK narius Vyriausybei.

Analizuojamu įsakymu paskirdamas konkrečius asmenis (įsakyme įvardijamos asmenų vardai, pavardės, jų pareigos) į Atrankos komisiją, ministras sudarė sąlygas vykti pretendentų į LAGK narius atrankos procedūrai, reglamentuojamai Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos apraše. Tokiu būdu konkretūs (individualiais požymiais apibūdinti) asmenys įgijo Atrankos komisijos narių statusą, konkrečias pareigas bei teises, susijusias su pretendentų į LAGK narius atrankos procedūra. Nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, kad aptariamu įsakymu išspręstas konkretus Atrankos komisijos sudėties klausimas, įsakyme išreiškiama konkretizuota ministro valia dėl Atrankos komisijos narių ir jų statuso vykdant atranką.

Ši taisyklė skirta realizuoti vieną kartą – įvykdyti kandidatų LAGK narius atranką, jos veikimas baigsis atlikus atrankos procedūrą ir nebebus realizuojama paskesniuose individualiuose teisiniuose santykiuose. Taisyklė adresuota individualiais požymiais apibrėžtam asmenų ratui (Atrankos komisijos nariams) ir neišreiškia visuotinai privalomų nuostatų, kurios jungtų tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius. Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (ų) skyrimo Ginčų komisijos nariu (-iais).

Tai rodo, kad teisingumo ministrui priėmus įsakymą dėl Atrankos komisijos sudėties, implikuojama procedūros, kurios metu atrenkami Vyriausybei siūlytini kandidatai į LAGK narius, pradžia, o Teisingumo ministro sudarytai Atrankos komisijai užbaigus atrankos procedūrą – įvykus atrankai – įsakymas dėl Atrankos komisijos sudėties praranda tolesnio veikimo galią.

36. Nurodytų argumentų kontekste teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 1R-57 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos sudarymo“ nevertintinas kaip atitinkantis būtinuosius norminio teisės akto požymius, todėl nepatenka į Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkto taikymo sritį ir šiuo pagrindu neprivalo būti oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, kaip, iš esmės teisingai, nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Aprašo tvarka buvo taikoma atgaline data ir kad teismas selektyviai vertino Aprašo nuostatas. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Aprašas TAR buvo paskelbtas 2020 m. vasario 20 d., o atrankos pokalbiai vyko 2020 m. kovo 3–9 dienomis. Sutiktina, kad aplinkybė, jog skelbimas apie atranką buvo paskelbtas iki Aprašo priėmimo, nesuponuoja, kad atrankos procedūros, vykusios po Aprašo priėmimo, negalėjo būti vykdomos vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kadangi būtent Aprašu (kuris tuo metu jau buvo paskelbtas TAR) ir turėjo būti vykdomos atrankos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kokios procedūros buvo įvykdytos neteisėtai, kadangi jo nurodyto informacinio pranešimo paskelbimas nebuvo įvykdytas vadovaujantis Aprašu. Savo ruožtu dėl teismo nurodytų konkrečių Aprašo nuostatų pažymėtina, kad jas teismas vertino galbūt pareiškėjo pažeistų teisių (konkurso vykdymo procedūrų pažeidimo) kontekste – teismas, pirmiausiai, pažymėjo, kad atranka buvo vykdoma (paskelbta) dar iki Aprašo paskelbimo, todėl Aprašo 4.1 papunktis dėl to, kad atranka skelbiama ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki LAGK nario kadencijos pabaigos, netaikytina. Nepaisant to, teismas pažymėjo, kad atranka buvo paskelbta anksčiau, nei 5 mėn. iki LAGK nario kadencijos pabaigos, t. y. nebuvo pažeistas ir Aprašo (kuris įsigaliojo vėliau) 4.1 punktas, nei pareiškėjo interesai. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nurodęs Aprašo 6.1 papunktį, vertino būtent pareiškėjo argumentus dėl šios normos bei nurodė, kad pareiškėjas rėmėsi Aprašo nuostatomis, nors pats teigė, kad jis negalėjo būti taikomas. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti, kad teismas taikė, o ne vertino Aprašo nuostatas pareiškėjo argumentų kontekste, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

38. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismo posėdyje buvo ištirta tik Atrankos komisijos posėdžio garso įrašo dalis, kurioje vyko tik pareiškėjo apklausa, teismas negalėjo remtis įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdžio metu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su šia aplinkybė, pažymi, kad aplinkybė, jog konkurso įrašas nebuvo visas peržiūrėtas ir perklausytas teismo posėdžio metu, nereiškia, kad teisėjų kolegija su juo nesusipažino ir negalėjo remtis jo turiniu, priimdama sprendimą, ypač įvertinus tai, kad pagrįstų argumentų, paneigiančių šią išvadą, pareiškėjas nepateikė. Be to, šių argumentų kontekste pažymėtina, kad klausimai, kurie buvo užduodami pretendentams Atrankos komisijos posėdyje, buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl atmestini pareiškėjo hipotetinio pobūdžio teiginiai, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Atrankos komisijos pretendentams užduotus klausimus, be kita ko, konstatavo, kad šie klausimai buvo susiję su pretendentų kompetencijomis ir gebėjimais, reikalingais tinkamai vykdyti LAGK nario funkcijas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepacitavo kiekvieno klausimo atskirai, nereiškia, kad teismas jų nevertino, atsižvelgus į išdėstytus argumentus.

39. Taip pat pareiškėjas tikina, kad pretendentams atrankos sąlygos ir reikalavimai iš anksto nebuvo žinomos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas buvo nurodęs, pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, Teisingumo ministerijos buvo informuoti, kad LAGK veiklai aktualius teisės aktus gali rasti šios įstaigos internetinėje svetainėje, t. y. buvo nurodytas šaltinis, kuriame bus pateikta informacija, kurios pagrindu bus sudaromi klausimai. Savo ruožtu atrankos (kuri buvo vykdoma jau po Aprašo priėmimo) organizavimo tvarka buvo nurodyta Apraše. Atitinkamai šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini.

40. Pareiškėjas nurodo, kad sąlyga, jog pretendentai privalėjo pateikti prašymą, kuriame nurodomas <...> LAGK „ar“ kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja, yra neaiški. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Informaciniame pranešime turėjo būti nurodyta LAGK, ar kuris nors konkretus jos teritorinis padalinys, į kurio narius kandidatas pretenduoja. Be to, atrankos (pokalbio) pradžioje Atrankos komisijos pirmininkas klausė pareiškėjo, į kokias pareigybes pastarasis kandidatuoja. Pareiškėjas nurodė, kad jis kandidatuoja į LAGK nario, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pareigybę. Aplinkybė, kad pareiškėjas pretendavo tik į LAGK, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos jo teisės, taip pat įvertinus ir aplinkybę, kad kiti kandidatai pretendavo ir į LAGK skyrius. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad aptariamoji sąlyga nebuvo klaidinanti. Šias aplinkybes, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino pirmosios instancijos teismas ir dėl jų pasisakė.

41. Pareiškėjas teigė, kad pretendentams klausimai buvo žinomi iš anksto. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, pažymėjo, kad aplinkybė, jog klausimai galėjo būti susiję su pretendentų rašytais straipsniais, nesudaro pagrindo abejoti Atrankos komisijos narių nešališkumu, kadangi klausimai galėjo (buvo) susiję su LAGK, jos veikla, administracine teise. Aplinkybė, kad asmenys rašė straipsnius susijusiomis temomis, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad klausimai jiems iš anksto buvo žinomi. Be to, pareiga neatskleisti klausimų nustatyta Aprašo 17.2 papunktyje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad Atrankos komisijos nariai ar pretendentai į LAGK narius nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neįrodė, kad pretendentai iš anksto žinojo klausimus. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad buvo pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad akivaizdu, jog apeliantas kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, ypač įvertinus tai, kad pagrįstų įrodymų ir (ar) argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, pareiškėjas, teismo įsitikinimu, nepateikė.

42. Nors pareiškėjas teigė, kad pretendentai buvo vertinami be jokios vertinimo tvarkos, tačiau, pagal Aprašo 25 punktą, per atrankos pokalbį įvertinamos pretendento žinios ir įgūdžiai, kurių reikia Ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, taip pat gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje. Atrankos pokalbis vykdomas su kiekvienu pretendentu individualiai, kiekvienam iš jų užduodami vienodi klausimai, taip pat gali būti užduodama tikslinamųjų klausimų. Per atrankos pokalbį pretendentui taip pat gali būti žodžiu pateikiama (-os) vienoda (-os) visiems pretendentams užduotis (-ys), kuri (-ios) leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose, patikrinti jo turimus įgūdžius. Vadovaujantis Aprašo 26 punktu, per atrankos pokalbį kiekvienas atrankos komisijos narys pretendentų atsakymus vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Žemiausias įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento atsakymus, atrankos komisijos nariai pildo atrankos pokalbio individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 3 priedas). Pagal Aprašo 27 punktą per atrankos pokalbį atrankos komisijos narių nurodyti individualaus vertinimo balai sumuojami ir padalijami iš atrankos komisijos narių skaičiaus. Vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies. Atrankos laimėtojas yra daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 7 balus surinkęs pretendentas. Jeigu atranka vykdoma siekiant atrinkti daugiau nei vieną Ginčų komisijos narį, laimėjusiais laikomas reikiamas skaičius pretendentų, surinkusių daugiau kaip 7 balus. Pacituoto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus tai, kad byloje pateiktas Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. posėdžio protokolas, kuriame pateikta Atrankos pokalbio vertinimo suvestinė lentelė, aptariami pareiškėjo argumentai atmestini.

43. Atsakant į klausimus, kad teismas nevertino pareiškėjo (ar kitų pretendentų) atsakymų pagrįstumo ir jų vertinimo balais, pažymėtina, kad teismas tokio pobūdžio bylose veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu.

44. Dėl argumentų, susijusių su Atrankos komisijos narių šališkumu, pažymėtina, kad, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, jeigu atrankos komisijos narys yra pretendento, siekiančio tapti Ginčų komisijos nariu, sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ar kitais ryšiais, galinčiais sukelti abejonių dėl atrankos komisijos nario nešališkumo, arba egzistuoja kitų aplinkybių, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl atrankos komisijos nario nešališkumo ir objektyvumo vertinant šį pretendentą, jis nedelsdamas privalo nusišalinti nuo šio pretendento vertinimo. Apie nusišalinimą pažymima atrankos komisijos posėdžio protokole (Aprašo 1 priedas). Šioje teisės normoje reglamentuota, kad kai yra tokių aplinkybių, Komisijos narys „privalo nusišalinti“. Sąvoka „privalo nusišalinti“ aiškintina kaip komisijos nario pareiga tai padaryti, kai yra nustatomos minėtos aplinkybės, o jeigu komisijos narys to nepadaro, atsiranda teisinės prielaidos konstatuoti, kad jo dalyvavimas priimant sprendimą buvo neteisėtas.

45. Ar buvo aplinkybės, sudarančios kliūtį Atrankos komisijos nariui dalyvauti posėdyje ir priimti sprendimą, yra įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutikimą su Atrankos komisijos narių sudėtimi grindžia aplinkybėmis, kurios siejamos su abejonėmis dėl Atrankos komisijos narių darbinės veiklos. Pažymėtina, kad asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimamas sprendimas, nepakanka vien tik subjektyviais argumentais nesutikti su vienu ar keliais Atrankos komisijos nariais, bet turi būti nustatyta atitinkamų faktų, aplinkybių ar įrodymų, kurie duotų pagrįstą pagrindą manyti, jog Atrankos komisijos narys turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas asmens atžvilgiu ir pan. Pareiškėjo argumentai dėl Atrankos komisijos narių šališkumo grindžiami Atrankos komisijos narių darbine veikla, tačiau šie duomenys savaime nepatvirtina aplinkybių, jog dėl darbinės veiklos Atrankos komisijos nariai tapo tendencingi ir šališki pareiškėjo atžvilgiu. Kito pobūdžio įrodymų byloje nesurinkta. Be to, Atrankos komisijos posėdyje pareiškėjas nereiškė nušalinimų Atrankos komisijos nariams, nekėlė klausimo dėl konkrečių Atrankos komisijos narių šališkumo, nors tokia galimybė numatyta Aprašo 23 punkte („Atrankos komisijos posėdyje, prieš pradedant atrankos pokalbį, pretendentai žodžiu supažindinami su atrankos pokalbio eiga, informuojami turintys teisę pateikti motyvuotą nušalinimą atrankos nariui, įspėjami, jog privalo neatskleisti atrankos pokalbio klausimų ir užduočių turinio <...>“.). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien aplinkybė, jog asmuo LAGK pradėjo dirbti vyriausiąja specialiste (karjeros valstybės tarnautoja) nepraėjus vienų metų nuo Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimų priėmimo, tiesiogiai susijusių su LGAK narių, paskyrimu, nėra objektyvus, besąlygiškas pagrindas vertinti, kad minėtas asmuo buvo neobjektyvus, vertindamas pareiškėją ir kitus atrankos dalyvius.

46. Likusieji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, dėl Vyriausybės kanceliarijos įtraukimo į bylą) arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes teismo proceso metu buvo gauta visa reikalinga informacija ir pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti skundą, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti (pvz., dėl to, kad teismas nepasisakė, kokie teisės aktai nebuvo pažeisti), nes juos paneigia byloje esantys ir šioje nutartyje jau aptarti įrodymai arba juos, kaip nepagrįstus, jau yra teisėtai atmetęs pirmosios instancijos teismas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių motyvų, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

47. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Išdėstytų argumentų kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiais ir pagrįstais argumentais ir (ar) duomenimis neįrodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos jo teisės ir (ar) saugomi interesai, ypač įvertinus šioje nutartyje padarytas išvadas ir nurodytus argumentus. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atmetus jo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė