a74f2b47-8ddd-47bb-a27f-6c8000d0f2bd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5009-1063/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03536-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau- LukiÅ¡kių TI-K), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. kovo 23 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant minimalų asmens gyvenamojo ploto reikalavimÄ . Kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, orumÄ Å¾eminančios, žiaurios.

Kamerose buvo pelėsis, buvo drėgna, Å¡alta, nehigieniÅ¡ka. Dėl nuolatinės nervinės įtampos, privatumo stokos, nesudarymo normalių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, atsirado miego bei valgymo sutrikimai, stipriai pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Pabrėžė, kad dėl patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti pinigais. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįsta.

Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. kovo 23 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičius tose gyvenamosiose kamerose. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Nurodė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose. Oro temperatÅ«ra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16p reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra.

Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Šiuo metu užuolaidos įrengtos ne visose gyvenamosiose kamerose, tačiau pažymėjo, kad artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Teismas konstatuoja :

1. Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. kovo 23 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

3. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus ploto reikalavimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. EŽTT praktikoje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) konstatuota, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti konkretaus kvadratinių metrų skaičiaus, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, jam tenkantis minimalus kameros plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatyta.

4. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo kalinamas nežmogiÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis, žiauriomis sÄ lygomis. Kamerose buvo pelėsis, buvo drėgna, Å¡alta. PareiÅ¡kėjÄ nuolatos slėgė nervinė įtampa dėl to, kad nesudaromos normalios kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo drėgna, Å¡alta, buvo pelėsio. Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai, tačiau kitų įrodymų, paneigiančių bÅ«tent pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes (į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina apie kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo patalpintas, bÅ«klę), jog kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus, atsakovės atstovas nepateikė.

Lukiškių TI-K Pranešime (b. l.

18) tik nurodė, kad atitinkamos institucijos operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę atlieka nuolat, kurios metu tikrinamas kamerų atitikimas higienos normų reikalavimams. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. LukiÅ¡kių TI-K administracijai. LukiÅ¡kių TI-K nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus ir į faktÄ , kad atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų apie kamerų bÅ«klę (pareiÅ¡kėjo teiginių neįrodė prieÅ¡ingai), darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytÄ higieniÅ¡kÄ kalėjimo aplinkÄ .

5. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo orumo pažeminimu ir kilusiais kitais nepatogumais. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai taip pat konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S.Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Byloje nenustačius, kad dėl galimo higienos sÄ lygų neužtikrinimo (pelėsis, drėgmė, Å¡altis) pareiÅ¡kėjui kilo sunkÅ«s padariniai, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas tik periodiÅ¡kai, o tai leidžia teigti, kad neigiami iÅ¡gyvenimai negalėjo bÅ«ti intensyvÅ«s, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytos aplinkybės, t. y. atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti (higienos sÄ lygų užtikrinimas), laikytinos mažareikÅ¡mėmis, trumpalaikėmis ir todėl Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-601/2013).

Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo higieniÅ¡kas sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista S. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. kovo 23 d. dėl higienos sÄ lygų kamerose neužtikrinimo, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas Tomas Blinstrubis