a74bde6a-77d4-447c-81e7-fa02cface39f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-9105-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01823-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E.D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų, jam priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-7) nurodė, jog jis nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje. Pažymi, jog gyvenamosiose patalpose nuolat gyveno 12-16 nuteistųjų. Teigia, jog visu ginčo laikotarpiu atiteko mažesnė ploto norma, nei nustatyta teisės aktuose.

Pabrėžia, jog trÅ«ko vietos judėti, vaikščioti. Dėl perpildytų patalpų tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, kurių administracija nespręsdavo. PaaiÅ¡kina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. spalio 10 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje, kurioje sÄ lygos buvo antisanitarinės, sienos drėgnos, supelijusios, apgriuvusios, sanitarinis mazgas antisanitarinės bÅ«klės, patalpose Å¡alta. Argumentuoja, jog ne kartÄ kreipėsi į administracijÄ dėl blogų kalinimo sÄ lygų, tačiau jo praÅ¡ymai nenagrinėti.

PaaiÅ¡kina, kad 2019 m. gegužės 26 d. kreipėsi į budintį pareigÅ«nÄ , praÅ¡ydamas jį uždaryti į kitÄ kamerÄ dėl galimo saugumo pažeidimo, tačiau į jo praÅ¡ymÄ nekreipė dėmesio, ir jis buvo pareigÅ«no A. sumuÅ¡tas. Skundžiasi saugumo nesuteikimu. Teigia, jog 2019 m. birželio 5 d. naktį jis buvo sumuÅ¡tas, nuvežtas į Kauno klinikinę ligoninę, po to į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir pragulėjo 15 parų. Mano, jog jei pareigÅ«nai tinkamai bÅ«tų atlikę savo pareigas, jis bÅ«tų iÅ¡vengęs sumuÅ¡imo.

PraÅ¡o atsižvelgti į patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , fizinius skausmus, vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais ir priteisti 30 tÅ«kstančių eurų neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 22-28) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., kadangi pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas bausmę pataisos namuose 2-ame sektoriuje bendrabučio tipo kamerose atliko nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d., iÅ¡ Å¡io laikotarpio nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. spalio 9 d. buvo uždarytas į Antrojo sektoriaus uždarosios zonos kameras. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Akcentuoja, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Argumentuoja, jog buvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų dėl 37 punkto įgyvendinimo, t.y. nuteistiesiems suteiktos valymo priemonės. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuteistieji patys turi valytis ir tvarkytis savo gyvenamÄ sias patalpas, todėl atsakomybė už kamerose esančiÄ drėgmę, pelėsį, atsakovės atstovei negali kilti. Dėl nuobaudų atlikimo kamerų tipo patalpose paaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas, žinodamas Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė prieÅ¡ingai, todėl buvo uždarytas į minėtas patalpas, užtikrinant minimaliai vienam kalinamajam tenkančiÄ ploto normÄ , nes vienam nuteistajam atiteko nuo 5 iki 7,06 kv.m.

Pažymi, jog įstaigos antrojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra, įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų bÅ«klę. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas nepateikia objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytÄ aplinkybę, jog jis buvo sumuÅ¡tas pareigÅ«no. Akcentuoja, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai neturi tokių duomenų. PareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos, grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, nesikreipė, todėl atsakovė neturėjo pagrindo numatyti pareiÅ¡kėjui kilsiančio realaus pavojaus.

PraÅ¡o kaip nepagrįstus atmesti pareiÅ¡kėjo argumentus, jog jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę įtampÄ , pablogėjusiÄ psichologinę bÅ«senÄ , kadangi atsakovo duomenimis pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , nėra ir priežastinio ryÅ¡io, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN) bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , fizinius skausmus, dvasinius nepatogumus. Pirmiausia byloje spręstinas klausimas dėl termino kreiptis į teismÄ , ginant pažeistas subjektines teises. Kiek tai susiję su pačiu ieÅ¡kinio senaties terminu, pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.). IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Å ioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Nagrinėjamu atveju yra siekiama, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo nurodytų teisės pažeidimų pobÅ«dį bei aplinkybes, kuriomis remiantis teigiama, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotÄ ar galbÅ«t yra varžomos kitos jo teisės. Kadangi atsakovės atstovas atsiliepimu iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, ir tai vertintina kaip praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį, atsižvelgiant į tai, kad skundas teisme gautas 2019 m. rugsėjo 5 d., darytina iÅ¡vada, jog su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Kadangi nėra duomenų apie ieÅ¡kinio termino praleidimÄ sÄ lygojusias priežastis, pagrindo praleistam terminui atnaujinti nėra. Konstatavus, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs, atsakovės atstovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje netenkintinas. Teismas, spręsdamas skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , reikÅ¡mingomis ir analizuotinomis pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygomis laiko laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. birželio 28 d.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo LVAT savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio ir kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN bendrabučio ir kamerų tipo patalpose, kai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (pritaikius ieÅ¡kinio senatį - laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, dėl higienos normų neatitikimo: drėgmės, pelėsio, netinkamos temperatÅ«ros, sanitarinio mazgo antisanitarinės bÅ«klės (karantino tipo kamerose), taip pat dėl saugumo nesuteikimo, praÅ¡ymų nenagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui, o 111.1 punktas nustato, jog bendrabučio tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv.m. vienam žmogui. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-630-556/2019).

IÅ¡ byloje esančių PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymos dėl nuteistojo (b.l. 30), 2019 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie nuteistojo laikymo sÄ lygas (b.l. 50), 2019 m. rugsėjo 24 d. pažymos dėl nuteistojo (b.l.

51) nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose: 20 būryje, 7 brigadoje, kurios plotas 57, 40 kv.m., įrengta 17 gyvenamųjų vietų (vienam asmeniui tinkantis plotas 3,37 kv.m.) – nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. balandžio 8 d, taip pat 15 būryje 3 brigadoje, kurios plotas 33,16 kv., įrengta 10 gyvenamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas – 3,31 kv.m.) – laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. vasario 11 d., taip pat 2 būryje 1 brigadoje, kurios plotas 52,09, įrengta 16 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tekęs plotas – 3,25 kv.m.) – laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. birželio 28 d.

Taip pat pareiškėjas buvo laikomas karantino tipo kamerose: laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki balandžio 9 d. – kameroje Nr. 6, kurios plotas 5,00 kv.m. įrengta 1 miegamoji vieta, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki birželio 6 d. kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,25 kv.m., kurioje įrengta 1 miegamoji vieta, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki spalio 9 d. – kameroje Nr. 21, kurios plotas 14,12 kv.m., įrengtos 2 miegamosios vietos (vienam asmeniui tenkantis plotas 7,06 kv.m.). Pagal pateiktus duomenis apie gyvenamųjų vietų skaičių, akivaizdu, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neviršijo Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Nors pats pareiškėjas skunde nurodo, jog visu ginčo laikotarpiu nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose buvo 12-16, tačiau pagal bylos duomenis 20 būrio 7 brigadoje, 5 būrio 1 brigadoje, 2 būrio 1 brigadoje (kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) buvo įrengta 16, 17 miegamųjų vietų, taigi akivaizdu, kad net ir vertinant pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų skaičiaus, atlikus aritmetinius skaičiavimus, Taisyklių nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto nebuvo pažeistos.

Pastebėtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2019 m. vasario 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 15 bÅ«rio 3 brigadoje, kurioje įrengtos 10 miegamųjų vietų, ir nors pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus visu laikotarpiu buvo nuo 12 iki 16 nuteistųjų, teismas atsižvelgdamas į pakankamai ilgÄ kalinimo laikotarpį, į tai, kad pagal pateiktus duomenis nuteistųjų skaičius kito, sprendžia, jog vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimus (buvo daugiau nei 3,1 kv.m.), todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų plotÄ nebuvo pažeista.

Tokia pati išvada daroma ir sprendžiant dėl Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimų laikymosi, nes pareiškėjui bausmę atliekant karantino tipo kamerose (perkeltas atlikti nuobaudų pagal padarytus pažeidimus, b.l.

52) vienam asmeniui tenkantis plotas svyravo nuo 5,00 kv.m. iki 7,06 kv.m., todėl pareiÅ¡kėjo teisė į vienam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad karantino tipo kamerose buvo Å¡alta, drėgna, ant sienų matėsi pelėsis, sanitarinis mazgas buvo antisanitarinės bÅ«klės. Ginčo laikotarpiu higienos normas pataisos namuose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Pagal HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal Higienos normos 39 punktÄ , ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kaip jis apskaičiavo oro judėjimo greitį, leidžiantį daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais bÅ«dais pamatuota santykinė oro drėgmė, Å¡iluma kamerose, kuo remiantis jis sprendė dėl sanitarinio mazgo netinkamos bÅ«klės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į laikotarpį, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas karantino tipo kamerose, t.y. nuo 2018 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. spalio 9 d., t.y. ne Å¡altuoju metų laiku.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, Å¡ilumos, netinkamos sanitarinio mazgo bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog ant sienų matėsi pelėsis, o sanitarinis mazgas buvo antisanitarinės bÅ«klės, pažymėtina, jog pagal HN 134:2015 35 punktÄ , laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 47-49). Pagal minėtos tvarkos 4 punktÄ gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį. Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji, o toks valymas atliekamas gyvenamosiose patalpose, <...>, duÅ¡o patalpose (6, 7 punktai).

Taigi Å¡is teisinis reglamentavimas patvirtina, jog už tai, kad gyvenamosiose bei duÅ¡o patalpose nubÅ«tų pelėsio, grybelio, yra atsakingi nuteistieji, todėl atsakovės atstovo atsakomybė Å¡ioje dalyje negalima. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas, jog atsakovas nereaguodavo į jo pateiktus praÅ¡ymus dėl saugumo užtikrinimo. Pagal bylos duomenis pareiÅ¡kėjas į Pataisos įstaigos administracijÄ su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų raÅ¡tiÅ¡kai kreipęsis į administracijÄ , o pastaroji bÅ«tų ignoravusi jo praÅ¡ymus, todėl nesant objektyvių įrodymų, jog atsakovės atstovas nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ dėl atsakovės atstovo veiksmų neužtikrinus saugumo. PaaiÅ¡kina, jog 2019 m. gegužės 26 d. buvo sumuÅ¡tas pareigÅ«no A., 2019 m. birželio 5 d. buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų.

Mano, jog jei atsakovė bÅ«tų tinkamai užtikrinusi jo saugumÄ , tokių situacijų nebÅ«tų nutikę. Vertinant pareiÅ¡kėjo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus - atsakymus iÅ¡ įvairių institucijų (b.l. 9-16) matyti, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi įvairaus turinio praÅ¡ymais dėl pažeistų teisių, kalinimo sÄ lygų, tačiau atsakymų laikotarpis, neapima byloje nurodyto laikotarpio dėl saugumo neužtikrinimo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imo faktÄ 2019 m. gegužės 26 d., ir jog minėtÄ dienÄ jį sumušė pareigÅ«nas.

Taip pat byloje nepateikta įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas pasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje suteikta teise pateikti praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo. Atsakovės atstovui neturint objektyvių įrodymų dėl pavojaus pareiÅ¡kėjo sveikatai, nesant jo praÅ¡ymui izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjui gyvenamosiose patalpose galėjo bÅ«ti nesaugu. Nors į bylÄ pateiktas Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡tas (b.l. 53), jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imo nutrauktas, tačiau minėtas raÅ¡ytinis įrodymas nepatvirtina atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinus saugumo.

Nustatytų aplinkybių pagrindu skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė