2021-08-04 Nr. AB-15321-3-61-3-01663-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-467-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01663-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558; 3) įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. 191-1, kurio plotas – 1,0300 kv. m, esantį Vilniaus miesto kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N., patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte; 4) NŽT pateiktą raštą (atsakymą) Nr. 1SS-311-(5.59E) atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) ir dėl NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 49S-115 panaikinimo bei atnaujinti terminą paduoti skundą dėl NŽT pateikto rašto (atsakymo) Nr. 1SS-311-(5.59E).

Vilniaus apygardos 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimus, pateikti paaiškinimus, teiktus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT), sumokėti žyminį mokestį ir pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinantį dokumentą arba pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2021 m. birželio 3 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pašalinti padarytą pažeidimą ir atlikti tokį patvarkymą: įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. 191-1, kurio plotas – 1,0300 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N. patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte; 2) taip pat atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) ir dėl NŽT priimto 2011 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 49S-115, ir dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 panaikinimo; 3) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl NŽT 2021 m. kovo 2 d. pateikto rašto (atsakymo) Nr.1SS-311-(5.59E); 4) panaikinti NŽT 2021 m. kovo 2 d. priimtą raštą (atsakymą) Nr. 1SS-311-(5.59E) kaip nepagrįstą.

Taip pat patikslintame skunde pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) uždrausti NŽT, NŽT Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono skyriams priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui V. K. atlyginant pinigais; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, t. y. atlikti įrašą viešajame registre dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į 3862/10300 žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), uždrausti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriui sudaryti įkeitimo, nuomos, perleisti tretiesiems asmenims ar kitus sandorius, suvaržančius daiktines teises į nurodytą žemės sklypą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundo reikalavimus: panaikinti NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr.49VĮ-(14.49.2.)-558 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pašalinti padarytą pažeidimą ir atlikti tokį patvarkymą: įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. 191-1, kurio plotas – 1,0300 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N. patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taip pat teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad prašydamas panaikinti NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 ir NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558, pareiškėjas praleido terminą. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) ir dėl NŽT priimto 2011 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 49S-115 ir dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 panaikinimo, tačiau praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį dešimties metų terminą. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558. Atsisakęs priimti šiuos skundo reikalavimus, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė teismo įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. 191-1, kurio plotas – 1,0300 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N. patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šioje situacijoje jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tik nurodė, kad ateityje gali ilgiau užtrukti teisminiai procesai ir nebus atkurta taika tarp ginčo šalių. Teismo vertinimu, tokie argumentai yra traktuotini kaip pareiškėjo atžvilgiu ateityje kilsiantys finansiniai sunkumai, kurie tikrai nėra ta žala, kuri negali būti atitaisoma. Tuo labiau, kad teismas negali imtis priemonių prevenciškai ginti pareiškėjo galimai pažeistas teises. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjui bus padaryta žala, jis galės įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad ta žala jam būtų teisingai atlyginta.

Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo situacijoje, ją išsprendus ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tai neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrįstas jokiais įrodymais, nes pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė jokių įrodymų dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pripažino, kad kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, tačiau, jo teigimu, terminą praleido ne dėl savo kaltės. Terminas baigėsi tik 2021 m. kovo 3 d., o atsakymą iš STT jis gavo tik 2021 m. balandžio 30 d., o iš NŽT 2021 m. kovo 2 d., todėl prašo dėl objektyvių priežasčių (NŽT vilkinimo ir trukdymo susigrąžinti žemę) praleistą terminą atnaujinti.

Pareiškėjas pažymi, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala tiek valstybei, tiek pareiškėjui, nes ginčo sklypas yra Lietuvos Respublikos vardu ir yra laisvas, todėl jis gali būti perleidžiamas kitiems asmenis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pašalinti padarytą pažeidimą ir atlikti tokį patvarkymą: įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. 191-1, kurio plotas – 1,0300 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N. patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte bei netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti NŽT 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 49S-115 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pašalinti padarytą pažeidimą ir atlikti tokį patvarkymą: įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. 191-1, kurio plotas – 1,0300 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N. patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujinamas, pabrėžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, šiuo atveju nėra reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl pareiškėjo reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių (uždrausti NŽT, NŽT Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono skyriams priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui V. K. atlyginant pinigais bei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, t. y. atlikti įrašą viešajame registre dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į 3862/10300 žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), uždrausti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriui sudaryti įkeitimo, nuomos, perleisti tretiesiems asmenims ar kitus sandorius, suvaržančius daiktines teises į nurodytą žemės sklypą), gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala tiek valstybei, tiek pareiškėjui, nes ginčo sklypas yra Lietuvos Respublikos vardu ir yra laisvas, todėl jis gali būti perleidžiamas kitiems asmenis.

Įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galbūt kilsiančios žalos. Pareiškėjo teiginiai dėl galbūt ateityje kilsiančių aplinkybių bei abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsti tik teorinio pobūdžio prielaidomis, spėjimais, todėl nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos iš esmės panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį ir netenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė