a74a4f49-ecf0-40be-b09f-3572591694fa · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-11202-639/2018Proceso numeris 2-06-3-09938-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1. 3.3.4.1; 3.3.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo, iÅ¡nagrinėjęs A. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso byloje atnaujinimo.

Teismas n u s t a t ė : 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014 priėmė sprendimÄ už akių, juo tenkino ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovės naudai 22508,80 Lt skolos, 4051,58 Lt delspinigių, 265,45 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 805,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas už akių įsiteisėjo 2014 m. vasario 21 d.2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl civilinio proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių; panaikinti 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ už akių ir UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 13 d. atliko bausmę laisvės atėmimo vietose, dėl ko apie vykstantį teismo procesÄ A.

J. nebuvo žinoma ir vieÅ¡as paskelbimas apie bylos nagrinėjimÄ bÅ«nant įkalinimo įstaigoje fiziÅ¡kai jam nebuvo pasiekiamas. Apie jo atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ už akių ir priteistÄ skolÄ jis sužinojo tik 2018 m. liepos 25 d. atvykęs į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus susipažinti su bylos medžiaga. Pridėjo duomenis apie tai, kada buvo iÅ¡leistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos. IeÅ¡kovė (civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ A. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovo (pareiÅ¡kėjo) praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014.PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 234 straipsnis, 370 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja: įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje Civilinio proceso kodeksas – toliau CPK (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai, o atsižvelgiant į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 22508,80 Lt skolÄ , 4051,58 Lt delspinigių, 265,45 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas nevykdė 2003 m. balandžio 17 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. R3.9A675202663375 įsipareigojimų.

Atsakovas neapmokėjo jam 2014 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. laikotarpiu pateiktų sÄ skaitų.IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2009 m. kovo 31 d. naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ su pirminiu kreditoriumi UAB „Tele2“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, kuria pirminis kreditorius UAB ‚Tele2“ reikalavimo teisę į skolininko A. J. skolÄ perleido UAB „Gelvora“. 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo visiÅ¡kai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus.

Priteisė ieÅ¡kovės naudai 22508,80 Lt skolos, 4051,58 Lt delspinigių, 265,45 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 805,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, kurioje 2014 m. sausio 21 d. priimtas sprendimas už akių, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad su UAB „Tele2“ buvo sudaręs skaitmeninio korinio ryÅ¡io paslaugų teikimo sutartį ir sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka sutiko atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, tačiau jau sekančiÄ dienÄ po telefono įsigijimo neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis prarado telefono aparatÄ , kurio net neiÅ¡pakavo iÅ¡ dėžės, todėl įsigytu telefonu neatliko nė vieno skambučio. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, praradęs telefono aparatÄ apie tai pranešė UAB „Tele2“ ir paslaugų teikėjas patikino, jog telefonas nedelsiant bus užblokuotas.

Apie tai, kad telefonu, skolos susidarymo metu, buvo naudojamasi ir, skambinama į užsienį ir dėl to 2014 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. laikotarpiu susidarė skolos pareiÅ¡kėjui tapo žinoma tik susipažinus su byla teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tik 2018 m. liepos 25 d. tapo žinoma aplinkybė, kad jo įsigytu telefono aparatu buvo naudojamasi ir minėtu laikotarpiu už paslaugų teikimÄ buvo skaičiuojama skola, praÅ¡o Å¡ias aplinkybes vertinti kaip naujai paaiÅ¡kėjusias ir dėl Å¡ių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti procesÄ .

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „StatÅ«na“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Č. G. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.).

Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, jog iÅ¡ paties atsakovo A. J. teismui nurodomų aplinkybių jis pripažįsta, kad sutartiniai civiliniai santykiai tarp jo ir UAB „Tele2“ egzistavo, patvirtina, kad telefoninio ryÅ¡io paslaugų sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu atsakovas įgijo prievolę sutarties sÄ lygomis nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam praradus telefono aparatÄ jis pranešė apie tai telefoninio ryÅ¡io operatoriui, todėl paslaugos nebeturėjo bÅ«ti teikiamos ir skolos už tai neskaičiuojamos. Taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju jei teismas pripažintų prievolę atsiskaityti už neva atsakovui suteiktas paslaugas Å¡i skolos suma turėjo bÅ«ti ženkliai sumažinta, nes sutarties sudarymo metu žodžiu (neįraÅ¡ant į sutarties tekstÄ ) buvo aptarta, kad paslaugoms suteiktas 300 Lt kredito limitas, kurį pasiekus telefono ryÅ¡ys atjungiamas ir galimybė juo naudotis ribojama, tačiau pareiÅ¡kėjo teigimu paslaugų teikėjas Å¡io susitarimo nevykdė ir visÄ nurodytÄ skolos susidarymo laikotarpį leido naudotis telefono ryÅ¡iu.

IÅ¡ esmės, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė pateiktame atsiliepime, atsakovas (pareiÅ¡kėjas) naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių egzistavimÄ argumentuoja vien tik deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais, kad atsakovas apie skolos susidarymÄ nieko nežinojo, telefono aparatÄ prarado neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, apie naudojimÄ si ryÅ¡io paslaugų teikėjo paslaugomis taip pat jam nebuvo žinoma. Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovės nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėjas savo prievolės pabaigÄ atsiskaityti už paslaugas grindžia tuo, jog net neiÅ¡pakavęs telefono aparato prarado galimybę juo disponuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikimas yra iÅ¡imtinai siejamas su mobiliojo ryÅ¡io SIM kortelės naudojimu, o ne kuriuo nors telefono aparatu.

Paties pareiÅ¡kėjo dėstomos faktinės aplinkybės yra prieÅ¡taringos, nes tuo atveju, jeigu jis, kaip nurodo pareiÅ¡kime, prarado telefono aparatÄ net neišėmęs jo iÅ¡ dėžutės, vadinasi į minėtÄ telefono aparatÄ SIM kortelė nebuvo įdėta ir nebuvo naudojama tokiu bÅ«du ji negalėjo bÅ«ti prarasta kartu su pačiu telefono aparatu. Taip pat pažymėtina, kad pagal sutarties sÄ lygas, jos vykdymas t.y. atsakovo prievolė atsiskaityti už teikiamas paslaugas, nenutrÅ«ksta praradus SIM kortelę ar telefono aparatÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kaip civilinių santykių dalyvis, sudaręs sutartį ir jos pagrindu prisiėmęs įsipareigojimus turėjo elgtis atsakingai ir rÅ«pintis savo prievolės vykdymu. PareiÅ¡kėjas, pasirašęs terminuotÄ paslaugų teikimo sutartį privalėjo susipažinti su sutarties sÄ lygomis ir suprasti, kad vien faktas, kad pareiÅ¡kėjas prarado telefono aparatÄ ir apie tai galimai pranešė telefoninio ryÅ¡io operatoriui, nenutraukia sutarties ir nepanaikina pareigos vykdyti prievolę.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo domėtis savo prievolės vykdymu, bendradarbiauti su paslaugos teikėju, nuvykti pas telefoninio ryÅ¡io operatorių ir gauti kokį nors patvirtinimÄ apie sutarties nutraukimÄ .Atsakovas teigia, kad yra vartotojas ir yra silpnesnioji sutarties Å¡alis, ir pasiraÅ¡ant paslaugų teikimo sutartį prieÅ¡ kurį skolos priteisimo atsakovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas vartotojas, ir paslaugų teikimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta pagal paslaugų teikėjo paruoÅ¡tÄ sutarties Å¡ablonÄ .

Tačiau pažymėtina, kad atsakovas kaip vartotojas ir sutartį laisva valia pasirinkęs sudaryti asmuo, taip pat turi pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, t. y. jam taikomas apdairaus, atidaus, rÅ«pestingo ir protingo žmogaus standartai. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas kaip ir bet kuris apdairus asmuo, sudaręs terminuotÄ paslaugų teikimo sutartį, turėjo suvokti, kad privalo vykdyti sutarties sÄ lygas ir galimai praradęs telefono aparatÄ siekdamas nutraukti paslaugų teikimÄ , turėjo domėtis jos nutraukimo sÄ lygomis, įsitikinti, kad sutartis po jo praneÅ¡imo apie telefono aparato praradimÄ bus nutraukta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas nurodydamas naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę – kad jam nebuvo žinoma apie skolos susidarymÄ , motyvuoja tuo, kad neturėjo galimybės domėtis nei sutarties vykdymu, nei skolos susidarymu ir priteisimu, nes atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Tačiau, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. tuo tarpu į laisvės atėmimo įstaigÄ pareiÅ¡kėjas pateko nuo 2010 m. birželio 8 d.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad po sutarties sudarymo atsakovas buvo laisvėje, turėjo galimybę domėtis sutarties vykdymu, jos sÄ lygomis ir nutraukimo tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas neįrodė dėl kokių priežasčių skolos susidarymo faktÄ reikėtų laikyti naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, nepaaiÅ¡kino dėl kokių priežasčių jam neva nebuvo žinoma apie skolos susidarymÄ , jo nurodoma aplinkybė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje prieÅ¡tarauja faktinei situacijai, kadangi kaip minėta bausmę atsakovas pradėjo atlikti nuo 2010 m. birželio 8 d.

Tuo tarpu skola susidarė laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d., kai atsakovas buvo laisvėje ir jam jo paties paslaugų teikimo sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda (civilinės bylos Nr. 2-1371-792/2014, buvo siunčiamos sÄ skaitos už suteiktas paslaugas (civilinės bylos Nr. 2-1371-792/2014, l. 21-40), todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ne tik galėjo bet ir turėjo bÅ«ti žinoma apie skolos susidarymÄ .Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai praktikai, pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė - kad atsakovui tik 2018 m. liepos 25 d. susipažinus su jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu už akių, kuriuo iÅ¡ atsakovo buvo priteistas įsiskolinimas naujajam kreditoriui, už telefoninio ryÅ¡io suteiktas paslaugas, tapo žinoma apie skolos susidarymÄ , negali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kadangi neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymių civilinio proceso kodekso prasme.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ pareiÅ¡kėjo A.

J. praÅ¡ymas netenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 366-371, straipsniais, teismas n u t a r ė : pareiÅ¡kėjo A. J. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1371-792/2014 netenkinti.Nutartį per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose. Teisėjas                   Saulius Zajarskas