2022-04-07 Nr. AB-12319-3-61-3-00310-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-572-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00310-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Saulius Jakimavičius su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. KS-175 „Dėl S. J.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK skundžiamu Sprendimu pripažino, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Pareiškėjo nuomone, Sprendime VTEK nepagrįstai išplėtė privataus intereso sąvoką, įtraukdama į ją ir turtinio nenaudingumo atvejį bei apribojo savivaldybės tarybos nario teisę bei pirmenybę teikti viešajam interesui.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra Jonavos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos narys. 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl Jonavos rajono savivaldybes 2020 m. biudžeto patikslinimo. Savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos sprendimas) nusprendė patikslinti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus apšvietimo įrengimui Šešuvos k. Panerio g., Kalkinės g. ir Tilto g., skirtas lėšas, sumažinant jas 6 057 Eur. Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Užusalių ir Žeimių seniūnijų seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms. Po Savivaldybės tarybos balsavimo iš apšvietimo Šešuvos k. Panerio g., Kalkinės g. ir Tilto g. įrengimui skirtų lėšų, 6 057 Eur buvo perkelti apšvietimo Išorų k. Klevų ir Purienų g., Užusalių k. Saulės ir Rudmėnų g. įrengimui.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamąsias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini). Pagal projekto pirminę techninę dokumentaciją, planuojamas apšvietimo įrengimas nesiektų 50 m šios gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nuo balsavimo nenusišalino, nes, jo vertinimu, tai nesukėlė interesų konflikto. VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir savo formuojama praktika (VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas dėl Mindaugo Sinkevičiaus Nr. KS-124) nustatant, ar yra pareiškėjo turtinė ar neturtinė nauda, t. y. nustatyti, koks buvo pareiškėjo konkretus turtinis suinteresuotumas. Savo praktikoje LVAT yra nurodęs, kad, vertinant interesų konflikto situacijas, reikia remtis ne tik Įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokų „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, bet ir apdairumo, protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Interesų konflikto situacijos atsiradimo hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios situacijos atsiradimo tikimybę kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos konkrečios tik šią situaciją apibūdinančios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) išvadą, kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali (LVAT 2009 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-873/2009). Pareiškėjo vertinimu, jis negerino savo artimųjų turtinės padėties, o atvirkščiai – balsavo už tai, kad dalis gatvei, kurioje gyvena jo artimieji, skirto finansavimo būtų perduota kitai vietovei, taip pirmenybę teikdamas viešajam interesui ir nesusiaurindamas iki asmeninių. Remdamasis VTEK sprendimo M. Sinkevičiaus byloje analogija pareiškėjas nurodė, kad infrastruktūros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena pareiškėjo artimieji, todėl pareiškėjas neturi jokio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, tuo labiau, kad šiems darbams skirtos lėšos buvo sumažintos 6 057 Eur.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog iki šiol Jonavos rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisyklių, kurios reglamentuotų savivaldybės tarybos nario balsavimą esant pateiktam visos savivaldybės biudžetui ar jo daliai, o tarybos narys turi pareigą nusišalinti dėl vienos ir biudžeto eilutės ar punkto balsavimo. Tokia padėtis riboja savivaldybės tarybos nario teises išreikšti rinkėjų valią ir vykdyti jam suteiktas pareigas.

6. Pareiškėjo vertinimu, VTEK kiekvieną kartą taiko skirtingą praktiką analogiškoms situacijoms: vienu atveju aiškina, kad turi būti ne tariamas, o realus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kitu atveju – užtenka ir menamo, bet nepagrįsto interesų konflikto, trečiu atveju – net ir neigiamo interesų konflikto (kai jo nėra, bet jis gali būti sukuriamas), o naujausias atvejis – kai asmenys, kurie turi nusišalinti, bet jų nusišalinimas nepriimamas politinės daugumos, nes tai sudaro grėsmę balsavimui.

7. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Sprendime nustatytos aplinkybės yra itin aiškios, konkrečios bei paremtos oficialiais registrų duomenimis, t. y. jog Panerio g. Šešuvos k. Jonavos r. gyvena ir turtą nuosavybės teise valdo jam artimi asmenys. VTEK nuomone, Savivaldybės taryboje sprendžiami klausimai, susiję su konkrečios gatvės infrastruktūros gerinimu, laikytini būtent šioje konkrečioje gatvėje gyvenančių ir (ar) turtą turinčių asmenų privačiais interesais, o pareiškėjo nurodoma teismų praktika apie tai, jog Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nagrinėjamu atveju nelaikytina reikšminga aplinkybe, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti konkretūs ir faktiškai paremti duomenys apie pareiškėjo artimų asmenų gyvenamąją vietą bei nuosavybės teise valdomo turto vietą. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika turėtų būti taikytina tuo atveju, jeigu tebūtų žinoma, kad artimieji, kaip ir kiti rajono gyventojai, naudojasi (ar gali naudotis) gatve, nesant jokių kitų duomenų apie jų privatų interesą ir suinteresuotumą šios konkrečios gatvės infrastruktūra (artimieji šioje gatvėje negyvena, neturi turto, verslo interesų ir pan.).

9. Atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-4287-816/2020, kurioje buvo sprendžiamas VTEK 2020 m. birželio 10 priimto sprendimo Nr. KS-70 „Dėl S. J.“ teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtoje byloje konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas, balsuodamas ne tik už biudžeto patvirtinimą, bet ir už lėšų skyrimą Šešuvos k. Panerio g., Kalkinės g. ir Tilto g. (Panerio gatvėje gyvena artimieji), nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, nors tokią galimybę turėjo (jam buvo siūloma nusišalinti, tačiau jis atsisakė nusišalinti) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Vilniaus apygardos administraciniame teismas pareiškėjo skundą atmetė, taip sutikdamas su vertinimu, jog pareiškėjo dalyvavimas tvirtinant biudžetą, kuriame atskira eilute išskirta gatvė, kurioje gyvena jam artimi asmenys ir dėl kurios apšvietimo yra priimamas sprendimas, prilyginamas pareiškėjo veikimui interesų konflikto situacijoje.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir vėl dalyvavo Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ priėmime, nepaisant to, kad šio sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar nebuvo išspręstas ginčas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. KS-70 „Dėl S. J.“. Savivaldybės tarybos posėdyje pareiškėjas komentavo minėtąjį VTEK sprendimą ir jame pateiktą jo elgesio vertinimą bei pasisakė, kad sprendžiamas klausimas (priimamas Savivaldybės tarybos sprendimas) yra identiškas jau VTEK vertintam, todėl nenusišalindamas jis rizikuoja vėl „būti nubaustas VTEK“. Atsakovo nuomone, pareiškėjas suprato, jog jo dalyvavimas Savivaldybės tarybos sprendimo svarstyme ir balsavime gali būti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, tačiau nusišalinimo nepareiškė.

11. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo nusišalinti ir nedalyvauti pirminiame etape – apšvietimo įrengimo procedūros iniciavime per Savivaldybės taryboje tvirtinimą savivaldybės biudžetą, todėl interesų konfliktą jam kelia ir kiti klausimai, kurie yra laikytini tiesiogiai susijusiais su minėtąja procedūra, įskaitant ir klausimus, susijusius su jos pakeitimais, kas ir buvo atliekama Savivaldybės taryboje priimant 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 dėl tam tikrų biudžeto eilučių tikslinimo.

12. Taikant Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, svarbi tiktai aplinkybė, jog pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius ir su jam artimų asmenų privačiais interesais, o tai, ar pareiškėjas (ar jam artimi asmenys) gavo/negavo kažkokios naudos, šių nuostatų taikymui, pagal teismų formuojamą Įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktiką, teisinės reikšmės neturi.

13. Dėl Sprendime esančių techninio pobūdžio klaidų (klaidingai nurodyta keičiama lėšų suma) atsakovas paaiškino, kad ši klaida niekaip nelemia ir nekeičia VTEK Sprendime, kuris buvo patikslintas VTEK 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. KS-125, pateikto vertinimo. Atsakovo vertinimu, svarbi yra ne keičiama finansavimo suma, o aplinkybė, jog pareiškėjas dalyvavo ir nenusišalino nuo Savivaldybės tarybos sprendimo svarstymo bei balsavimo, nors akivaizdžiai buvo susijęs ir su gatve, kurioje gyvena bei turtą turi jam artimi asmenys.

14. Aplinkybė, kad lėšų suma apšvietimo įrengimui buvo mažinama, atsakovo įsitikinimu, Įstatymo nuostatų kontekste nelaikytina reikšminga, kadangi nepaneigia Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su artimųjų gyvenamąja vieta ir iš to kylančių jų suinteresuotumo.

15. Dėl pareiškėjo nurodomo VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. KS-124 „Dėl Mindaugo Sinkevičiaus“ atsakovas nurodė, kad minėtame sprendime vertintos aplinkybės ir nustatyti faktiniai duomenys nėra identiški nagrinėjamam atvejui, o tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tiriamasis ir jam artimi asmenys nebuvo sodininkų bendrijos, iš kurios buvo išperkamos dviejų gatvių dalys, nariais ir (ar) steigėjais, taip pat, jog finansavimas sodininkų bendrijoje esančios gatvės remontui buvo skirtas Vyriausybės nutarimu, o tiriamasis ir jo artimieji nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos sodininkų bendrijos teritorijoje. Todėl pagrindo teigti, kad VTEK, vertindama tapačias situacijas, priėmė skirtingus sprendimus ir nesivadovavo visų asmenų lygybės, nešališkumo ir kitais principais, nėra pagrindo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019–2023 m. kadencijai išrinktas į Savivaldybės tarybos narius. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje svarstė Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimo klausimą, kurio metu buvo priimtas Nr. ITS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“. Šiame sprendime nurodyta, kad Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 15 punktu, nusprendžia padidinti rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto pajamų planą:

1) valstybės biudžeto specialiąja tiksline dotacija 5 589 074 Eur, iš jų valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 4 368 053 Eur, valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 100 00 Eur, pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą įgyvendinamųjų projektų nuosavam indėliui užtikrinti 75 000 Eur, kita – 1 046 021 Eur; dotacija iš Europos Sąjungos paramos lėšų – 70 860 Eur, Jonavos globos namų pajamomis už teikiamas paslaugas įmokomis už išlaikymą socialinės apsaugos įstaigose – 20 000 Eur;

2) paskirstyti metų pradžios biudžetinių lėšų likutį – 169 000 Eur;

3) patikslinti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus (priedas). Savivaldybės tarybos Sprendimo priede „Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto asignavimų patikslinimas“, eilės Nr. 2.1. buvo siūloma pakeisti asignavimus, skirtus apšvietimo Šešuvos kaime Panerio, Kalkinės ir Tilto gatvių įrengimui, sumažinant lėšas 6 057 Eur. Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte (data: 2020 m. liepos 21 d.) nurodoma, kad parengto sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patikslinti Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Užusalių ir Žeimių seniūnijų seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms. Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokole Nr. 2TS-5 užfiksuota, jog 30 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimo. Posėdyje dalyvę keturi Savivaldybės tarybos nariai paprašė leidimo nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Pareiškėjas nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino ir už jį balsavo. Taip pat posėdžio metu pareiškėjas pasisakė, kad nenusišalindamas nuo klausimo nagrinėjimo rizikuoja vėl būti „nubaustas VTEK“, kadangi šis klausimas yra identiškas nagrinėtam VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendime Nr. KS-70, t. y. kad Panerio gatvėje gyvena jam artimi asmenys. Komisija, patikrinusi Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad pareiškėjo tėvas savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu Jonavos r. sav., Užusalių šen., Šešuvos k. Pareiškėjas, Komisijos paprašytas nurodyti tikslią savo tėvo gyvenamąją vietą Šešuvos kaime (nurodyti gatvę), informavo, jog jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo sesuo savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Komisija 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. KS-175 pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Jakimavičius, dalyvaudamas (balsuodamas) priimant tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriame 6 057 Eur buvo mažinamas skirtas finansavimas apšvietimo Šešuvos k. Panerio g., Kalkinės g. ir Tilto g. įrengimui, nuo jo nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

18. Teismo vertinimu, Sprendime nustatytos aplinkybės yra itin aiškios ir konkrečios bei paremtos oficialiais registrų duomenimis, t. y. jog Panerio gatvėje gyvena ir turtą nuosavybės teise valdo jam artimi asmenys, Savivaldybės taryboje sprendžiami klausimai, susiję su konkrečios gatvės infrastruktūros gerinimu, yra laikytini būtent šioje konkrečioje gatvėje gyvenančių ir (ar) turtą turinčių asmenų privačiais interesais. Tuo tarpu pareiškėjo minima teismų praktika apie tai, jog Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nėra laikytina reikšminga, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti konkretūs ir faktiškai paremti duomenys apie pareiškėjui artimų asmenų gyvenamąją vietą ir nuosavybės teise valdomo turto vietą. Teismo vertinimu, pareiškėjo minima teismų praktika turėtų būti taikytina, jeigu būtų žinoma tik tai, kad artimieji, kaip ir kiti rajono gyventojai, naudojasi (ar gali naudotis) gatve, nesant jokių kitų duomenų apie jų privatų interesą ir suinteresuotumą šios konkrečios gatvės infrastruktūra.

19. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo artimieji gyvena ar gyvenamąsias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu pareiškėjui buvo žinomas jo atžvilgiu priimtas VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KS-70 bei jame pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas, susijęs su dalyvavimu sprendžiant klausimus dėl Panerio gatvės infrastruktūros plėtros – apšvietimo įrengimo, pats pareiškėjas Savivaldybės tarybos posėdžio metu nurodė, kad sprendžiamas klausimas yra identiškas jau VTEK vertintam, todėl nenusišalindamas rizikuoja vėl „būti nubaustas VTEK“, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra įrodyti formalūs viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai bei nustatyta, jog pareiškėjas, suvokdamas, kad gali kilti interesų konfliktas, nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

20. Nagrinėdamas skundo teiginius, kad iki šiol Jonavos rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisykles ar reglamentą, kaip turi būti balsuojama tuo atveju, jei yra pateiktas visas savivaldybės biudžetas ar jo dalis, o tarybos narys turi pareigą nusišalinti dėl vienos iš biudžeto eilutės ar punkto balsavimo, o tokia padėtis riboja tarybos nario teises išreikšti rinkėjų valią ir vykdyti jam suteiktas pareigas, teismas atkreipė dėmesį į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą. Taip pat teismas nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2019 m. rugsėjo 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-170 (toliau – ir Reglamentas), 3.2.13 papunktyje yra nustatyta tarybos nario nusišalinimo tvarka, kuri iš esmės atkartoja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reglamentuotą procedūrą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigė Reglamentas ir Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokolas Nr. 2TS-5, kuriame užfiksuota, jog dėl 30 darbotvarkės klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimas, posėdyje dalyvę keturi Savivaldybės tarybos nariai paprašė leidimo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo ir balsavimo dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto ir taryba šiuos prašymus tenkino.

21. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendime nustatytos pagrindinės ir esminės faktinės aplinkybės, kuriomis konstatuotas pažeidimas, skiriasi nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios buvo vertintos VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. KS-124 „Dėl Mindaugo Sinkevičiaus“, kadangi, visų pirma, priešingai nei nagrinėjamuoju atveju, M. Sinkevičius ir jam artimi asmenys gyvenamąją vietą buvo deklaravę ne sodininkų bendrijos, kurios viena iš gatvių buvo remontuojama, teritorijoje, visų antra, M. Sinkevičiaus artimiems asmenims patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius turto vienetus nereikia naudotis remontuojamos gatvės atkarpa. Taigi, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms, t. y. konstatavus, kad pareiškėjo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamąsias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini), o Savivaldybės tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl finansavimo sumažinimo apšvietimo įrengimui Šešuvos k. Kalkinės g., Tilto g. ir Panerio g. (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji), šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo (jo artimųjų) privačiais interesais, priešingai nei nustatytos M. Sinkevičiaus tyrime. Remiantis tuo, kad nurodytuose VTEK sprendimuose faktinės aplinkybės skiriasi, tiriamieji nebuvo tokioje pačioje faktinėje padėtyje, todėl, teismo nuomone, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad VTEK, vertindama tapačias (arba itin panašias) situacijas, taiko skirtingą praktiką analogiškiems atvejams, priėmė skirtingus sprendimus ir nesivadovavo visų asmenų lygybės, nešališkumo ir kitais principais.

22. Nepaisant to, kad VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. KS-70 jau buvo pripažinusi, kad pareiškėjas, dalyvaudamas (balsuodamas) dėl Šešuvos k. Kalkinės g., Tilto g. ir Panerio g. (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji) apšvietimo įrengimo finansavimo, pažeidė Įstatymo reikalavimus, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas viso Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimo klausimas, be kita ko, bus sprendžiama ir dėl jam artimų asmenų gyvenamosios teritorijos apšvietimui skirto finansavimo sumažinimo, teismo vertinimu, pareiškėjas suprato, kad jo dalyvavimas šio klausimo svarstyme ir balsavime gali būti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, pareiškėjas turėjo galimybę nusišalinti nuo klausimo svarstymo, taip pat turėjo galimybę už jį nebalsuoti, tačiau nusišalinimo Įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė, tuo pažeisdamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas.

III. 24. Pareiškėjas Saulius Jakimavičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad jis, dalyvaudamas priimant šios tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 1TS-132 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ ir nuo jo nenusišalindamas, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, panaikinti Sprendimą.

25. Pareiškėjas teigia, jog teismas teisingai nurodė, kad Savivaldybės taryboje buvo siūloma pakeisti asignavimus, skirtus apšvietimo Šešuvos kaime Panerio, Kalkinės ir Tilto gatvių įrengimui, sumažinant lėšas 6 057 Eur. Tokio sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengto sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patikslinti Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą; taip pat nurodyta, kad Užusalių ir Žeimių seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms. Taigi teismas nustatė, kad tai buvo nepanaudotos lėšos, tačiau šiam objektui nepanaudotos lėšos yra rajono savivaldybės biudžete, kurios gali būti betarpiškai siejamos su vykdytinu objektu, kadangi Užusalių ir Žeimių seniūnijų prašymas perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms buvo patenkintas ir lėšos perskirstytos kitam objektui. Remiantis Užusalių ir Žeimių seniūnijų seniūnų prašymu perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas, darytina išvada, kad gatvės apšvietimo įrengimo darbai yra baigti ir konstatuotinas objekto baigtumas, tad joks asmuo narys jau negali daryti įtakos šio objekto darbų apimčiai. Tarybos narys gali tik balsuoti už lėšų, esančių savivaldybės biudžete, panaudojimą.

26. Pareiškėjo manymu, aiškinant Savivaldybės tarybos sprendimo priede „Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto asignavimų patikslinimas“, eilės Nr. 2.1. formuluotę sistemiškai, galima teigti, kad buvo balsuojama ne už asignavimų sumažinimą, o už nepanaudotų lėšų paskirstymą. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar tarybos narys turėjo interesą, susijusį su nepanaudotų lėšų paskirstymu, tačiau teismas to nepadarė. Jei skiriant, didinant ar mažinant finansavimą kokiam nors objektui dar būtų galima įžvelgti tarybos nario interesą, tai nepanaudotų lėšų perskirstymas gali būti siejamas su interesu, jei tarybos narys yra suinteresuotas naujo objekto finansavimu. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad tarybos narys būtų suinteresuotas tiksliniu lėšų skyrimu kitų gatvių apšvietimų įrengimui.

27. Nors teismas nurodė, kad užtenka intereso pažeidimo regimybės arba formalaus pažeidimo, tačiau pagal LVAT praktiką, vertinant interesų konflikto situacijas reikia remtis ne tik Įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokų „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, bet ir apdairumo, protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Taigi turi būti nustatytas interesas, asmens veikimo priešingumas teisei, o šiuo atveju asmens interesas balsuojant už nepanaudotų lėšų paskirstymą kitiems objektams nebuvo nustatytas.

28. Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi formaliais išsireiškimais, neįsigilino į faktines aplinkybes. Nors teismas rėmėsi LVAT 2013 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-518/2013, tačiau nurodytos bylos aplinkybės yra priešingos nei šioje byloje. Pagal minėtos nutarties faktines aplinkybes asmuo ilgai ruošėsi ir norėjo būtent jam palankaus sprendimo, buvo asmeniškai tuo suinteresuotas, o pareiškėjo atveju jis jokio intereso dėl gatvės apšvietimo neturėjo. Pareiškėjas pažymi, jog jo giminaičiai nėra vietos bendruomenės nariai, gatvės apšvietimu negali naudotis, nes jis nesiekia jų namų 50 metrų.

29. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia iš esmės analogiškus argumentus, kuriuo teikė skunde pirmosios instancijos teismui.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Savivaldybės taryboje klausimas dėl skiriamų asignavimų apšvietimo Šešuvos k. Panerio, Kalkinės ir Tilto gatvėse įrengimui buvo sprendžiamas du kartus. Pirmuoju atveju buvo nuspręsta skirti asignavimus, o antruoju – skirtus asignavimus sumažinti 6 057 Eur. VTEK nuomone, tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju, Savivaldybės tarybos sprendimai yra tiesiogiai susiję su nurodytomis gatvėmis, taigi ir Panerio gatve, kurioje gyvena pareiškėjui artimi asmenys, todėl yra sietini su jų privačiais interesais. Pareiškėjas pats pripažino, kad klausimai yra identiški, susiję su jam artimų asmenų privačiais interesais, bei suprato, jog jo dalyvavimas Savivaldybės tarybos sprendimo svarstyme ir balsavime gali būti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, tačiau nusišalinimo Įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė.

32. VTEK vertinimu, nagrinėjamuoju atveju aplinkybė, kad lėšų suma apšvietimo įrengimui buvo mažinama dėl to, kad ši suma liko nepanaudota ir ja buvo padidinti asignavimai kitiems objektams, Įstatymo nuostatų kontekste nėra laikytina reikšminga, kadangi tai nepaneigia Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad Savivaldybės tarybos sprendimas yra susijęs su tarybos nario artimųjų gyvenamąja vieta ir iš to kylančiu jų suinteresuotumu.

33. VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. KS-124 buvo vertintos aplinkybės ir nustatyti faktiniai duomenys nėra identiški nagrinėjamam atvejui. 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. KS-124 nuspręsta tyrimą nutraukti, kadangi tiriamasis ir jam artimi asmenys nebuvo sodininkų bendrijos, iš kurios buvo išperkamos dviejų gatvių dalys, nariais ir (ar) steigėjais, taip pat, jog finansavimas sodininkų bendrijoje esančios gatvės remontui buvo skirtas Vyriausybės nutarimu ir kad tiriamasis ir jam artimi asmenys nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos sodininkų bendrijos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. KS-175 „Dėl S. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino pareiškėjo skundo, Sprendimą paliko nepakeistą.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Savivaldybės taryboje buvo siūloma pakeisti asignavimus, skirtus apšvietimo Šešuvos kaime Panerio, Kalkinės ir Tilto gatvių įrengimui, sumažinant lėšas 6 057 Eur. Tokio sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengto sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patikslinti Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą; taip pat nurodyta, kad Užusalių ir Žeimių seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tai buvo nepanaudotos lėšos, tačiau šiam objektui nepanaudotos lėšos yra rajono savivaldybės biudžete, kurios gali būti betarpiškai siejamos su vykdytinu objektu, kadangi Užusalių ir Žeimių seniūnijų prašymas perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms buvo patenkintas ir lėšos perskirstytos kitam objektui. Remiantis Užusalių ir Žeimių seniūnijų seniūnų prašymu perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas, darytina išvada, kad gatvės apšvietimo įrengimo darbai yra baigti ir konstatuotinas objekto baigtumas, tad joks asmuo narys jau negali daryti įtakos šio objekto darbų apimčiai.

Tarybos narys gali tik balsuoti už lėšų, esančių savivaldybės biudžete, panaudojimą. Pareiškėjo manymu, aiškinant Savivaldybės tarybos sprendimo priede „Jonavos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto asignavimų patikslinimas“, eilės Nr. 2.1. formuluotę sistemiškai, galima teigti, kad buvo balsuojama ne už asignavimų sumažinimą, o už nepanaudotų lėšų paskirstymą. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar tarybos narys turėjo interesą, susijusį su nepanaudotų lėšų paskirstymu, tačiau teismas to nepadarė. Jei skiriant, didinant ar mažinant finansavimą kokiam nors objektui dar būtų galima įžvelgti tarybos nario interesą, tai nepanaudotų lėšų perskirstymas gali būti siejamas su interesu, jei tarybos narys yra suinteresuotas naujo objekto finansavimu.

Tačiau byloje nėra nustatyta, kad tarybos narys būtų suinteresuotas tiksliniu lėšų skyrimu kitų gatvių apšvietimų įrengimui. Pareiškėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užtenka intereso pažeidimo regimybės arba formalaus pažeidimo, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant interesų konflikto situacijas, reikia remtis ne tik Įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokų „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, bet ir apdairumo, protingumo ir akivaizdumo kriterijais.

Taigi turi būti nustatytas interesas, asmens veikimo priešingumas teisei, o šiuo atveju asmens interesas balsuojant už nepanaudotų lėšų paskirstymą kitiems objektams nebuvo nustatytas. Pabrėžia, kad pareiškėjas šiuo atveju jokio intereso dėl gatvės apšvietimo neturėjo. Pareiškėjas pažymi, jog jo giminaičiai nėra vietos bendruomenės nariai, gatvės apšvietimu negali naudotis, nes jis nesiekia jų namų 50 metrų.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37. Šiame kontekste paminėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamos (žr., šios nutarties 17 punktą). Tačiau pareiškėjas mano, jog, jam dalyvaujant priimant Savivaldybės tarybos sprendimą, jis neturėjo jokio suinteresuotumo, šio suinteresuotumo nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui dalyvaujant 2020 m. vasario 6 d. Savivaldybės tarybos posėdyje, priimant sprendimą Nr. 1 TS-2 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo“, jis turėjo suinteresuotumą, t. y. pareiškėjas, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, Savivaldybės tarybos posėdyje balsavo ne tik už biudžeto patvirtinimą, bet ir už lėšų skyrimą Šešuvos k. Panerio g., Kalkinės g. ir Tilto g. (Panerių gatvėje gyvena tėvai, sesuo), nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, nors tokią galimybę turėjo (jam buvo siūloma nusišalinti, tačiau jis atsisakė nusišalinti). Tai konstatavo tiek Komisija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2020 m. spalio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4287-816/2020. Taigi, įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriuo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių (pareiškėjo ir Komisijos), nustatyta, jog pareiškėjas, balsavęs ne tik už biudžeto patvirtinimą, bet ir už lėšų skyrimą Šešuvos k. Panerio g., turėjo suinteresuotumą.

39. Nagrinėjamu atveju, priimant Savivaldybės tarybos sprendimą, pareiškėjo teigimu, buvo balsuojama ne už asignavimų sumažinimą, o už nepanaudotų lėšų paskirstymą. Kitaip tariant, pareiškėjo teikia prioritetą ne Savivaldybės tarybos sprendimo priedui „Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto asignavimų patikslinimas“, kurio eilės Nr. 2.1 buvo siūloma pakeisti asignavimus, skirtus apšvietimo Šešuvos kaime Panerio, Kalkinės ir Tilto gatvių įrengimui, sumažinant lėšas 6 057 Eur, o šio sprendimo projekto aiškinamajam raštui (data: 2020 m. liepos 21 d.), kuriame nurodoma, kad parengto sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patikslinti Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą, nes Užusalių ir Žeimių seniūnijų seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, dalyvaudamas priimant Savivaldybės tarybos sprendimą, nagrinėjo klausimą dėl Panerių gatvės, kurioje gyvena jo tėvai, sesuo, todėl neturi teisinės reikšmės pareiškėjo abejonės apie biudžeto terminiją, t. y. asignavimų sumažinimą ar nepanaudotų lėšų paskirstymą. Esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad pareiškėjas dalyvavo priimant Sprendimą, susijusį su Panerių g., kurioje gyvena pareiškėjui artimi asmenys, todėl galėjo kilti regimybė, jog pareiškėjas yra suinteresuotas šio Sprendimo priėmimu.

Sutiktina, kad nepanaudotos lėšos, skirtos, be kita ko, Panerių g., buvo paskirstytos kitoms reikmėms, tačiau egzistavo tikimybė, jog pareiškėjas galėjo balsuoti ir prieš tokių lėšų paskirstymą, todėl neturi reikšmės, kaip pareiškėjas balsavo. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog pareiškėjo artimieji gyvena ar gyvenamąsias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu pareiškėjui buvo žinomas jo atžvilgiu priimtas VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KS-70 bei jame pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas, susijęs su dalyvavimu sprendžiant klausimus dėl Panerio gatvės infrastruktūros plėtros – apšvietimo įrengimo, pats pareiškėjas Savivaldybės tarybos posėdžio metu nurodė, kad sprendžiamas klausimas yra identiškas jau VTEK vertintam, todėl nenusišalindamas rizikuoja vėl „būti nubaustas VTEK“, darė išvadą, kad šiuo atveju yra įrodyti formalūs viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai bei nustatyta, jog pareiškėjas, suvokdamas, kad gali kilti interesų konfliktas, nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo suinteresuotumo. Ypač pabrėžtina, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame buvo tos pačios šalys (pareiškėjas ir Komisija), nustatyta, jog pareiškėjas, balsavęs ne tik už biudžeto patvirtinimą, bet ir už lėšų skyrimą Šešuvos k. Panerio g., turėjo suinteresuotumą, o tai yra nebeįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 2 d.), todėl pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas šiuo atveju jokio intereso dėl gatvės apšvietimo neturėjo, kadangi jo giminaičiai nėra vietos bendruomenės nariai, gatvės apšvietimu negali naudotis, nes jis nesiekia jų namų 50 metrų, nėra reikšmingi, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų išvadų.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė