a748f11f-4e2a-44fe-954f-4ff417e2dcf3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-461/2014   Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01121-2007-1    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.9.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam Ž.

B.,ir jo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. BK 64 straipsnio pagrindu dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus paskirtÄ bausmę su Marijampolės rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė Ž.

B. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ Ž. B. nukentėjusiajai D. Y. P. priteista 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ž. B. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2005 metų liepos mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2005 m. lapkričio 4 d., bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nepilnamečių J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D.

P., gimusios (duomenys neskelbtini), pažeidžiamumu ir priklausomumu, turėdamas tikslÄ parduoti jas į užsienį užsiiminėti prostitucija, apgaule, žadėdamas legaliai įdarbinti užsienyje, verbavo du vaikus - nepilnametes J. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Pastarosioms sutikus vykti į užsienį, iÅ¡vykimo į užsienį tikslu nurodė joms skubiai pasidaryti asmens pasus, sumokėjo pinigus už nuotraukas pasui ir Å¡ių pasų skubų padarymÄ , pažadėjo sutvarkyti tėvų sutikimus iÅ¡vykti į užsienį.

J. B. ir D. P., 2005 m. spalio 18-19 dienomis gavus pasus, nuvežė jas į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, nurodydamas joms, kad tolimesnį pastarųjų iÅ¡vykimÄ dirbti į užsienį, organizuos Å¡is asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiÄ sias iki 2005 m. lapkričio 3 d. laikė nelaisvėje, t.y. apie savaitę laikė užrakintas tyrimo metu nenustatytame bute, esančiame Kaune, ne mažiau kaip dvi dienas laikė name, esančiame Kalvarijos savivaldybėje tyrimo metu nenustatytame kaime, bei apie savaitę laikė užrakintas tyrimo nenustatytame bute, esančiame Marijampolės mieste.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ tyrimo metu nenustatytas asmuo, 2005 m. lapkričio 3 d., nukentėjusiosioms perdavė suklastotus jų tėvų sutikimus iÅ¡vykti į užsienį, nuvežė jas į Marijampolės autobusų stotį bei įsodinęs į mikroautobusÄ , vykstantį į Jungtinę Karalystę, žadėdamas pastarÄ sias pasitikti Londone, gabeno į Jungtinę Karalystę. Londone, tyrimo metu nenustatytas asmuo, ne mažiau kaip po 3500 svarų už kiekvienÄ , nukentėjusiÄ sias pardavė nenustatytam asmeniui, siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ .

Tokiu bÅ«du Ž. B. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu parduoti, užverbavo du vaikus (dvi nepilnametes merginas), siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ , o nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ gabeno, laikė nelaisvėje ir pardavė du vaikus siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ . Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 157 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti.Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties, dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ yra nepagrįstos.

Pirmos instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino nukentėjusiųjų D. P. ir J. B. parodymų patikimumÄ , jo kaltę nustatė vadovaudamasis iÅ¡imtinai tik pastarųjų prieÅ¡taringais parodymais. Apeliantas, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013), pažymi, jog apygardos teismas nevykdė pareigos nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, nuo ko priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas.

Teismas neiÅ¡naudojo visų įstatyme numatytų galimybių ir priemonių iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ sias D. P. ir J. B. į teismo posėdį, apsiribojo tik jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagarsinimu. Tokiu bÅ«du jam ir jo gynėjui buvo atimta galimybė užduoti nukentėjusioms klausimus ir taip paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp jų parodymų. Dėl to, apelianto nuomone, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto nuostatos.Nurodo, kad teismas nuosprendyje klaidingai nustatė, jog jis bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu užverbavo du vaikus (dvi nepilnametes merginas) tikslu parduoti, siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ , o nenustatytas asmuo tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ gabeno, laikė nelaisvėje ir pardavė du vaikus, siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ .

Teismo teiginiai, kad jis verbavo nukentėjusiÄ sias tikslu verstis prostitucija, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis ir neatitinka tikrovės. Tai, kad jo veiksmuose nebuvo apgaulės ir jis neketino verbuoti bei taip įtraukti į prostitucijÄ J. B. ir D. P., pagal apeliantÄ patvirtina bylos aplinkybės. Pastarasis neneigia siÅ«lęs J. B. su D. P. dirbti bei užsidirbti užsienyje. Joms buvo nurodęs ir konkrečius darbus. Tačiau tai teismas nepagrįstai įvertino, kaip vienÄ iÅ¡ verbavimo prostitucijai sudėtinių dalių.

J. B. taip pat parodė, kad jis dar liepos mėnesį jai siÅ«lė važiuoti uždarbiauti į Å vedijÄ . Tačiau važiuoti į užsienį, iki nesukaks 18 metų, jai neleido tėvas. Po tėvo mirties, jis pastarajai vėl siÅ«lė važiuoti dirbti į VokietijÄ ar AnglijÄ , žadėdamas darbÄ daržovių fabrike, patikindamas, kad ten priima ir nepilnamečius. Važiuoti į užsienį ji sutiko. Nurodo, kad visus Å¡iuos veiksmus jis atliko geranoriÅ¡kai, norėdamas padėti, siÅ«lydamas visiÅ¡kai realų darbÄ .

Å ios aplinkybės nepaneigtos jokiais bylos duomenimis. Todėl teismo iÅ¡vada, kad jis neigė žinojęs, jog J. B. su D. P. yra nepilnametės, klaidinga, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad pirminiai pasiÅ«lymai dirbti ir užsidirbti užsienyje nebuvo skubÅ«s, jie tęsėsi ilgÄ laikÄ . Be to, joms buvo siÅ«loma važiuoti dirbti ne į vienÄ užsienio Å¡alį. Kadangi Å vedijoje, kurioje dirbo jis, darbo moterims nebuvo, pastarosioms jis siÅ«lė vykti dirbti į AnglijÄ , kur, jo žiniomis, įdarbinimo veikla užsiėmė V.

A.. Nurodė, kad iÅ¡ Å vedijos į LietuvÄ jis grįždavo tik vienÄ kartÄ per mėnesį ir neilgam. Tai ir buvo priežastis, dėl kurios jis J. B. su D. P. siÅ«lė pasidaryti pasus skubos tvarka. Todėl, pagal apeliantÄ , nėra pagrindo traktuoti, kad skubus pasų padarymas yra susijęs su verbavimu prostitucijai. Pinigų davimas pasidaryti pasus, tai pat buvo tik draugiÅ¡kas jo pasiÅ«lymas J. B. bei jos draugei D. P.. Nurodo, kad su J. B. jis ketino draugauti ir sieti tolimesnę savo ateitį. Tikėjosi vykti pas jÄ Ä¯ AnglijÄ .

Å iÄ aplinkybę, nuteistojo nuomone, patvirtina tai, kad pastaroji jam skambino iÅ¡ Anglijos. Todėl J. B. pareiÅ¡kimas, kad ji dirba prostitute, jam buvo netikėtas ir suprastas, kaip noras juo atsikratyti. Kad iÅ¡vykstant į užsienį nepilnamečiams reikalingas tėvų sutikimas žinojo ir to, bylos teisminio nagrinėjimo metu, neginčijo. Jis buvo įsitikinęs, kad toks sutikimas bus gautas, J. B. ir D. P. tėvai bus informuoti apie pastarųjų ketinimus bei tikslus iÅ¡vykti į užsienį. Kita vertus, byloje neginčijamai nustatyta, kad padarius merginoms pasus, jis iÅ¡vyko į Å vedijÄ .

Todėl jam nežinoma kokiomis aplinkybėmis buvo suraÅ¡yti nukentėjusiųjų tėvų sutikimai iÅ¡vykti joms į užsienį. Taip pat jam nėra žinomos ir pastarųjų iÅ¡vykimo į užsienį aplinkybės, kaip ir tolimesnis jų likimas. Apie visa tai jis sužinojo tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliantas neigia turėjęs tikslÄ suklaidinti merginas dėl jų įdarbinimo Anglijoje, pateikti joms neobjektyviÄ informacijÄ . Ir tai, pagal apeliantÄ , patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai.

Jos abi apklausų metu nurodė, jog iki atvykimo į AnglijÄ , to, kad gali bÅ«ti įtrauktos į prostitucijÄ , nesuprato. Ir tik ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pasakius, kad jos yra parduotos tikslu įtraukti į prostitucijÄ , pabėgo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Tai patvirtina faktÄ , kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad merginos gali bÅ«ti įtrauktos į prostitucijÄ . To nežinojo ir nukentėjusiosios motina liudytoja D. B., iÅ¡ kurios parodymų matyti, kad dukra nuvykusi į AnglijÄ iÅ¡ karto sukÅ«rė Å¡eimÄ .

Kad bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , jai nesakė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta D. P. motina G. B.. Mano, kad teismo iÅ¡vada, jog „Nukentėjusios D. P. ir J. B. patvirtino esminę faktinę aplinkybę, kad jos Anglijoje buvo parduotos albanams po 3 500 svarų už kiekvienÄ dirbti prostitutėmis“, taip pat neatitinka tikrovės. Apelianto teigimu, teismui nepavyko paÅ¡alinti esminių prieÅ¡taravimų tarp D. P. ir J. B. parodymų dėl joms susiklosčiusių aplinkybių Anglijoje.

Nors abi nukentėjusios tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje, tačiau skirtingai aiškino esmines įvykio aplinkybes dėl jų pasitikimo Londone, dėl jų pardavimo sumos, kitų įvykių. Todėl, nepašalinus šių, nukentėjusiųjų parodymuose esančių esminių prieštaravimų, nėra pagrindo teigti, kad buvo nustatyta esminė faktinė aplinkybė - jų pardavimas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatyta, to ir negali būti nustatyta, kad jis būtų palaikęs nusikalstamus ryšius su žmonių prekyba užsiimančiais asmenimis.

Ir tai patvirtina tolimesnis jo gyvenimas.Apeliantas taip pat nurodo tai, kad ilga ikiteisminio tyrimo trukmė neabejotinai pažeidė jo teisę į bylos nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis, numatytÄ BPK 44 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir kituose tarptautiniuose įstatymuose. Teismas, nepasisakydamas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės, nepagrįstai paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jis nesislapstė, legaliai dirbo, todėl toks ilgas tyrimas nėra pateisinamas. Skiriant ir pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , teismas taip pat nevertino minėtų aplinkybių. Todėl mano, kad teisingumas jo atžvilgiu buvo vykdomas neobjektyviai, nebuvo laikomasi Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos.Teismo posėdyje nuteistasis Ž. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo Ž.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 dienos nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai iÅ¡spręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai). Dėl BK 157 straipsnio 2 dalies taikymo Apelianto skundo argumentai, jog nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties, jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ yra nepagrįstos, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, nuo ko priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, yra paneigti bylos duomenimis ir atmetami. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siÅ«lė pirkti ar kitaip įgyti vaikÄ arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaikÄ , arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaikÄ Å¾inodamas arba siekdamas, kad jis bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ ar bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jo prostitucijos arba jis bÅ«tų iÅ¡naudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

Komentuojamo straipsnio 1 dalyje padaryta veika:1) dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba 2) dalyvaujant organizuotoje grupėje, arba 3) siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organÄ , audinį arba lÄ stelių, sudaro kvalifikuotÄ vaiko pirkimo arba pardavimo sudėtį, numatytÄ BK 157 straipsnio 2 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija). Objektyviai vaiko pirkimas arba pardavimas padaromas vienu ar keliais aukščiau iÅ¡vardytais alternatyviais veiksmais: siÅ«lymu pirkti ar kitaip įgyti vaikÄ ; vaiko pardavimu; vaiko pirkimu; kitokiu neteisėtu perleidimu; kitokiu neteisėtu įgijimu; vaiko verbavimu; gabenimu; laikymu nelaisvėje, žinant arba siekiant, kad vaikas bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ ar bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jo prostitucijos arba jis bÅ«tų iÅ¡naudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

Taigi, vaiko pirkimo arba pardavimo sudėčiai konstatuoti, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių, aukščiau paminėtų nusikalstamų veiksmų, pažymint ir tai, kad vaiko pirkimo ar pardavimo atveju įstatymas nereikalauja netgi nukentėjusiojo asmens valiÄ palenkiančių bÅ«dų (taip pat alternatyvių) panaudojimo, kaip kad prekybos žmonėmis atveju, tai:

a) fizinio smurto;

b) grasinimų;

c) kitokio atėmimo galimybės priešintis;

d) pasinaudojimo priklausomumu;

e) pažeidžiamumu;

f) apgaulės;

g) pinigų sumokėjimo ar kitokios turtinės naudos suteikimo asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusįjį. Vaiko sÄ voka, pagal JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijÄ , kuriÄ 1995-07-03 ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, apima visus asmenis iki aÅ¡tuoniolikos metų, jei pagal taikomÄ Ä¯statymÄ jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Vaiko (iki 18 metų) amžius, pagal Konvencijos nuostatas, savaime reiÅ¡kia jo pažeidžiamÄ statusÄ .  Byloje nustatyta, kad nuteistojo Ž. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 2 dalyje, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis verbavo du vaikus – J.

B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tikslu parduoti į užsienį, siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ . Be to, pastarasis Å¡iuos nusikalstamus veiksmus padarė pasinaudodamas ne tik nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl jų amžiaus, bet ir blogos materialinės padėties, socialinių problemų, panaudodamas apgaulę, t.y. tyčia jas suklaidindamas dėl neva tai jų legalaus įdarbinimo užsienyje. Ir nors apeliantas neigia padaręs Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ veikÄ , argumentuodamas tuo, kad jis geranoriÅ¡kai, norėdamas padėti, nukentėjusiosioms siÅ«lė realų darbÄ užsienyje, daržovių fabrike, davė pinigų, kad Å¡ios galėtų pasidaryti pasus, kÄ apygardos teismas, pagal apeliantÄ , nepagrįstai įvertino, kaip vienÄ iÅ¡ verbavimo prostitucijai sudėtinių dalių, tačiau tokiÄ apelianto gynybos versijÄ , prieÅ¡ingai nei mano Å¡is, paneigia byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, t.y. ne tik kaip teigia nuteistasis, nukentėjusiųjų J.

B. ir D. P. parodymai, bet ir jų parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtinantys kiti bylos įrodymai: liudytojų D. B., G. B. (P.), L. D., D. A., L. P., A. V., M. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, praÅ¡ymai iÅ¡duoti pasus, suklastoti sutikimai iÅ¡vykti į užsienį, pažymos apie transporto priemones ir asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir kt. Byloje objektyviai nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu (2005 m. liepa – 2005 m. lapkričio 4 d.), abi merginos buvo 16-17 metų amžiaus, o tai reiÅ¡kia vaikai, ir tai, sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiųjų bei paties apelianto parodymų, pastarasis žinojo.

Taigi vien amžiaus prasme, nukentėjusiosios jau buvo pažeidžiamos. Be to, jos buvo pažeidžiamos ir dėl kitų priežasčių, kaip jau minėta, blogos materialinės bei socialinės padėties ir iÅ¡ to kylančių problemų. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti byloje apklaustų liudytojais nukentėjusiųjų tėvų D. B., G. B. (P.), V. P. parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai (3 t. b.l. 75-80). G. P. Å¡eima į Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ buvo įraÅ¡yta 2003-11-24 dėl dukrų D.

P. ir V. P. apsinuodijimo alkoholiu, vėliau ryÅ¡kėjant ir kitoms, su D. P. elgesiu susijusioms socialinėms problemoms. D. B. Å¡eima, į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ buvo įraÅ¡yta 2004-08-30, dėl vaikų poreikių netenkinimo, sunkios materialinės padėties, kitų socialinių problemų. Abi nepilnametės buvo probleminio elgesio, praleidinėjo pamokas, konfliktavo su tėvais, bėgo iÅ¡ namų. Be to, sprendžiant iÅ¡ nuteistojo nurodytų aplinkybių, apie kurias, Å¡io teigimu, jam buvo pasakojusi pati J.

B., jos gerdavo su kažkokiais vaikinais, rÅ«kė žolę, vartojo „ratus“, ir tuo, nuteistasis Ž. B., bÅ«damas gerokai vyresnis (29 metų amžiaus), turėdamas ne tik gyvenimiÅ¡kÄ , bet ir kriminalinę patirtį, pasinaudojo: su nepilnametėmis leido laikÄ , vartojo alkoholį, pirko maistÄ , linksminosi sodo namelyje, esančiame SB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ir nakvojo, lankėsi vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“. Å ios aplinkybės nustatytos ne tik iÅ¡ nukentėjusiųjų J.

B. bei D. P. parodymų, patikrinus juos vietoje, bet ir iÅ¡ liudytojo L. D. bei paties Ž. B. parodymų, pasak kurio, už maistÄ , alkoholį, apsilankymus moteliuose mokėjo jis, žinodamas, kad merginos tai nuo tėvų slepia. Å iame kontekste, kaip nustatyta bylos medžiaga, Ž. B., panaudodamas apgaulę - žadėdamas legaliai įdarbinti užsienyje, realizavo savo nusikalstamÄ ketinimÄ â€“ verbavo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, siekdamas perimti į savo bei į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens faktinę kontrolę du vaikus - J.

B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), tikslu kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ , ir tai jam pavyko. Analizuojant byloje užfiksuotus nukentėjusiosios J. B. parodymus matyti, kad nuteistasis Ž. B. dar 2005 metų liepÄ siÅ«lė jai važiuoti dirbti į Å vedijÄ , žadėdamas gerÄ atlyginimÄ . Tačiau važiuoti į užsienį, iki jai nesukaks 18 metų, neleido tėvas. 2005 m. rugsėjo mėnesį, mirus tėvui, jos Å¡eima – mama, sesuo ir ji, buvo iÅ¡vyta iÅ¡ nuomojamo namo ir apsigyveno pas tetÄ , be to, rugsėjo mėnesį ji buvo išžaginta.

Žinodamas tai, apeliantas, eilinio vakarėlio metu, vartojant alkoholį, narkotikus, jai vėl pasiÅ«lė važiuoti dirbti į užsienį, t. y. arba į VokietijÄ , arba į AnglijÄ . Žadėjo darbÄ daržovių fabrike, tikino, kad ten priima dirbti nepilnamečius. Ji sutiko. SekančiÄ dienÄ nuteistasis jai davė pinigų bei, skubos tvarka, per vienÄ dienÄ , liepė pasidaryti pasÄ . TÄ ji ir padarė. Po to, Ž. B. nuvežė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ , Marijampolės m., pas savo draugÄ , kur, liepus nuteistajam, prabuvo dvi dienas.

IÅ¡ ten Ž. B. nuvežė jÄ Ä¯ traukinių stotį ir pasakęs, kad tolimesnį jos įdarbinimÄ užsienyje organizuos asmuo vardu V., liepė su pastaruoju važiuoti. Å is asmuo, jÄ ir D. P., nuvežė į KaunÄ , užrakino bute, atnešė maisto. Po pusantros savaitės V. draugas pervežė jas į kaimÄ , esantį Kalvarijos sav. ir apgyvendino name, aiÅ¡kino, kad iÅ¡eiti negalima. Po dviejų ar trijų dienų, atvažiavo V., padavė joms suklastotus tėvų sutikimus iÅ¡vykti į užsienį, ir pasakęs, kad reiks važiuoti į AnglijÄ , vakare iÅ¡vežė sienos link.

Tačiau po V. pokalbio telefonu, kelionė buvo atidėta sekančiai dienai. Pernakvojus prie sienos esančios kavinės palėpėje įrengtame kambaryje, V. jÄ su D. P., ryte nuvežė į Marijampolės traukinių stotį, įlaipino į mikroautobusÄ , vežantį keleivius į AnglijÄ , ir sumokėjo vairuotojui už kelionę. Taip ji buvo nuvežta į AnglijÄ bei, kÄ sužinojo vėliau, parduota verstis prostitucija (1 t. b.l. 54-57, 59-60, 63, 68-75, 118-120). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji D.

P., papildydama, kad Ž. B., siÅ«lydamas joms važiuoti į užsienį, dirbti fabrike, žadėjo padaryti tėvų sutikimus iÅ¡vykimui į užsienį, nuvežė jas į fotoatelje (duomenys neskelbtini) gatvėje, sumokėjo už nuotraukas, davė pinigų, kad pasai bÅ«tų padaryti skubos tvarka, o kai juos atsiėmė, prieÅ¡ nuveždamas pastarÄ sias į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasus nuteistasis pasiėmė. Be to, D. P. prisiminė ir tai, kad jos su Ž. B. ir jo draugu buvo nuvažiavę prie senų kapinių, kur Ž.

B. kalbėjosi su automobilio VW Golf vairuotoju. Ir nors ji negirdėjo apie kÄ buvo kalba, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad minėto automobilio vairuotojas į jas pasižiÅ«rėjo. Tik vėliau, kai tas pats vyriÅ¡kis, su tuo pačiu, prie kapinių matytu, automobiliu, jų atvažiavo paimti, suprato, kad Ž. B. tuo metu pastarajam parodė, kaip jos atrodo. D. P. teigimu, pasus bei suklastotus tėvų sutikimus, joms padavė minėtas vyras Marijampolės traukinių stotyje, prieÅ¡ įsodindamas į mikroautobusÄ , kuris nuvežė jas į LondonÄ .

Ten jos buvo parduotos albanams teikti seksualines paslaugas už pinigus (1 t. b.l. 127-131, 132-135, 136-142, 154-157). Netikėti šiais, dėl esminių aplinkybių nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais bei vieni kitus papildančiais nukentėjusiųjų parodymais, kurie net ir nuteistojo teigimu, tiek kiek liečia jo asmenį, yra teisingi (4 t. b.l. 38), apygardos teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad kaip jau minėta, pastarųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga. Iš liudytojų D. B., G.

B. (P.) ir V. P. parodymų matyti, kad sutikimo iÅ¡vykti į užsienį jie dukroms nedavė, pinigų, pasidaryti pasui taip pat. Tuo tarpu neva tai nukentėjusiųjų tėvų sutikimai dėl laikino dukrų iÅ¡vykimo į užsienį, suraÅ¡yti 2005-10-20 data, kaip nustatyta byloje, buvo suklastoti (1 t. b.l. 17, 18, 19, 20, 21, 97, 98, 164-165, 178). IÅ¡ liudytojos D. B. parodymų matyti ir tai, kad po vyro mirties (vyras miręs (duomenys neskelbtini)) paminėjimo, spalio 16 d., galimai 18.00 val., ji dukrÄ matė iÅ¡einant iÅ¡ kapinių, nors į tėvo mirties paminėjimÄ pastaroji nebuvo atėjusi.

Matė, kaip Å¡i įsėdo į automobilį, kuriame buvo du vyriÅ¡kiai. Sprendžiant iÅ¡ pažymos apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sienÄ , Ž. B. į LietuvÄ atvyko 2005-10-04, 10:24; iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko 2005-10-20, 17:49 (3 t. b.l. 79-80). IÅ¡ liudytojo D. A. parodymų matyti, kad Ž. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, 2005 m. rudenį, pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, buvo atsivežęs dvi merginas (viena Å¡viesių, kita tamsių plaukų), kurios pas jį buvo dvi naktis, vartojo alkoholį, o po to, su Ž.

B. išėjo. Aplinkybę, kad nukentėjusiųjų pasai, kaip kad teigia Å¡ios, iÅ¡ties buvo padaryti skubos tvarka, matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: praÅ¡ymus iÅ¡duoti pasus skubos tvarka, (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriui, J. B. pateikė 2005-10-17, atsiėmė - 2005-10-18; D. P. pateikė 2005-10-17, atsiėmė - 2005-10-19 (2 t. b.l. 144, 146), atkreipiant dėmesį į tai, kad praÅ¡ymus iÅ¡duoti pasus skubos tvarka merginos pateikė sekančiÄ dienÄ po Ž. B. pokalbio kapinėse su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, vėliau merginoms pristatytu vardu V., kuriam, D.

P. nuomone, Ž. B. tuo metu parodė, kaip jos atrodo, ir kuriam, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos, nuteistasis jas perdavė Å¡io asmens kontrolei, paaiÅ¡kindamas, kad tolimesnį jų „įdarbinimÄ â€œ užsienyje organizuos jis, ir tai pastarasis darė - jas laikė nelaisvėje tyrimo metu nenustatytame bute Kaune, Kalvarijos savivaldybėje nenustatytame kaime esančiame name bei Marijampolėje tyrimo metu nenustatytame bute, iki 2005-11-03, t.y. iki Marijampolės traukinių stotyje įsodino jas į mikroautobusÄ ir iÅ¡gabeno į Jungtinę Karalystę.

Šį faktÄ patvirtina pažyma apie transporto priemones, kirtusias Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog nepilnametės J. B. ir D. P., 2005-11-03, 10.28 val., automobiliu Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., Kalvarijos pasienio kontrolės punkte, kaip nustatyta byloje, pateikusios suklastotus tėvų sutikimus dėl laikino nepilnamečių iÅ¡vykimo į užsienį, iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę (1 t. b.l. 17, 39-40). Liudytoju apklaustas A. V. taip pat patvirtino, jog 2005-11-03, jis vežė keleivius į AnglijÄ .

PrieÅ¡ iÅ¡vykstant, kažkas jam paskambino telefonu ir paprašė nuvežti į AnglijÄ dvi paneles. Vienos iÅ¡ jų vardas buvo J.. Paneles jis paėmė Marijampolėje. Merginos su savimi neturėjo jokio bagažo. Už jų kelionę kažkas sumokėjo, tik neprisimena kada, ar iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos, ar pasitikus Londone. Londone merginas pasitiko kažkoks vyras (3 t. b.l. 187). IÅ¡ liudytojo M. B. parodymų matyti, kad 2005-11-03 jis važiavo su A. V. į LondonÄ . Kartu važiavo ir dvi panelės. Viena iÅ¡ jų buvo Å¡viesių, kita tamsių plaukų.

Merginos buvo labai jauno amžiaus, galėjo bÅ«ti nepilnametės. Atvykus į LondonÄ A. V. kažkas paskambino į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Susitarė, kur pasitiks merginas. Prie parduotuvės pastarÄ sias pasitiko kažkoks vyras, kuris kalbėjo lietuviÅ¡kai (3 t. b.l. 187, 1 t. b.l. 31-32). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos, (o ne iÅ¡imtinai vien nukentėjusiųjų parodymų), pagrindu, pagrįstai Ž.

B. pripažino kaltu bei jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija). Aukščiau aptartų apelianto veiksmų seka, neabejotinai paneigia nuteistojo deklaruojamÄ siekį padėti nukentėjusiosioms legaliai įsidarbinti užsienyje, daržovių fabrike, ir patvirtina, jog Å¡ios nepilnametės buvo verbuojamos, siekiant įtraukti jas į prostitucijÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ , be jau aukščiau nurodytų aplinkybių, sustiprina ir paties Ž.

B. elgesys, juolab, kad asmeniÅ¡kai jis legaliai įdarbinti nepilnametes užsienyje, jokių galimybių neturėjo. Tuo tarpu, kaip teigia pats, savo pažįstamo V. A. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris jo žiniomis, Anglijoje užsiėmė įdarbinimo veikla (pastarasis pagal bylos duomenis Lietuvoje nebuvo nuo 2005-08-03 iki 2005-12-09 ir nuo 2006-01-06 iki 2006-02-22); 2 t. b.l. 163-164), patarimu, nukentėjusiÄ sias perdavęs neva tai ir jam pačiam mažai pažįstamam asmeniui vardu V., pastarųjų likimu, juolab turint tikslÄ padėti bei rimtų ketinimų – sieti savo ateitį su J.

B., nesidomėjo. Apie tai kas merginoms nutiko, neva tai nuteistasis sužinojo tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau Å¡i aplinkybė, atkreipiant dėmesį ir į apelianto parodymų prieÅ¡taringumÄ , taip pat paneigta. Sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiosios J. B. parodymų, supratusios, kad jos parduotos prostitucijai, pabėgo, ji paskambino Ž. B. ir paklausė, kodėl Å¡is tai padarė. Pastarasis, pareiÅ¡kęs, kad jos nepažįsta, iÅ¡jungė telefonÄ . Taigi, kaip jau aukščiau minėta, tikėti apelianto gynybos versija, nėra jokio pagrindo.Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo Ž.

B. skundo argumentu, jog byloje nepavyko pašalinti esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų J. B. ir D. P. parodymų dėl joms susiklosčiusių aplinkybių Anglijoje - jų parodymai dėl paties pastarųjų pardavimo fakto, yra skirtingi. Sprendžiant iš nukentėjusiosios J. B. parodymų, apie tai, kad jos yra parduotos po 3500 svarų kiekviena, rumunams, verstis prostitucija, ji sužinojo iš vaikinų – marijampoliečių, gerdama su jais alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu nukentėjusiosios D.

P. teigimu, po iÅ¡girsto pokalbio apie jų pardavimÄ prostitucijai, tÄ patį vakarÄ ji kartu su J. B. buvo nuvežtos pardavimui albanams. Kadangi už jas buvo praÅ¡oma po 6000 svarų, albanai jų nepirko. SekančiÄ dienÄ , jas vėl nuvežė į tÄ pačiÄ vietÄ ir pardavė albanams. Kai jas nupirkę albanai nuvežė į butÄ , kur jos turėjo teikti lytines paslaugas už pinigus, pasinaudodamos tuo, kad keletÄ dienų joms leido nedirbti, pabėgo. Patikslinti nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, susijusias su jų pardavimu Londone, neatvykstant pastarosioms į teisiamuosius posėdžius, nėra galimybių.

Taip pat nėra galimybių nustatyti ir Ž. B. vaidmens, jo ryšių su asmenimis, dalyvavusiais šiame nepilnamečių pardavimo procese, juolab, kad sprendžiant iš nukentėjusiosios D. P. parodymų, jos, būdamos Londone, buvo perduodamos iš vienų į kitų asmenų kontrolę. Todėl, įvertinus tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, aplinkybė dėl nenustatyto asmens, veikusio bendrai su Ž.

B., veiksmų, Londone parduodant nukentėjusiÄ sias po 3500 svarų kiekvienÄ nenustatytam asmeniu, siekiant, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ , kaip ir Ž. B. inkriminuotas nukentėjusiųjų valios palenkimo bÅ«das - pasinaudojimas jų priklausomumu, nenurodant nuosprendyje kuo remiantis padaryta tokia iÅ¡vada, Å¡alinami apeliantui iÅ¡ kaltinimo. Tačiau Å¡ių aplinkybių paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo, Ž. B. nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 157 straipsnio 2 dalį neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi, kaip jau aukščiau pasakyta, vaiko pirkimo arba pardavimo sudėčiai konstatuoti, pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių, objektyviosios pusės veiksmų.

Gi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. B. veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpyje nuo 2005 m. liepos mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2005 m. lapkričio 4 d., pasinaudodamas nepilnamečių J. B. ir D. P. pažeidžiamumu, apgaule verbavo du vaikus - J. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), kad jos bÅ«tų įtraukos į prostitucijÄ , o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiÄ sias laikė nelaisvėje ir gabeno į Jungtinę Karalystę, siekdamas, kad jos bÅ«tų įtraukos į prostitucijÄ .Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo taikant BPK 276 straipsnio nuostatas Apelianto skundo argumentai, neva tai apygardos teismas neiÅ¡naudojo visų įstatyme numatytų galimybių ir priemonių iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ sias D.

P. ir J. B. į teismo posėdžius, apsiribojo tik jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui pagarsinimu, tokiu bÅ«du atimant jam bei jo gynėjui galimybę užduoti pastarosioms klausimus, dėl ko buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto nuostatos, yra nepagrįstas ir atmetamas. BPK 276 straipsnyje nustatytos neatvykusių į teismo posėdį asmenų parodymų perskaitymo taisyklės. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad nukentėjusiosioms nedalyvavus pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, jis bei jo gynėjas negalėjo užduoti pastarosioms klausimų, tačiau tokia situacija susiklostė dėl svarbių priežasčių.

 Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios D. P. ir J. B., po jų atžvilgiu padaryto nusikaltimo, liko gyventi Anglijoje, įsidarbino, sukÅ«rė Å¡eimas, augina vaikus. Todėl, nors pirmosios instancijos teismas ne kartÄ darydamas pertraukas pakartotinai kvietė nukentėjusiÄ sias atvykti į teisiamuosius posėdžius, tačiau jos neatvyko. J. B., gavusi teismo elektroninį laiÅ¡kÄ su Å¡aukimu, į jį neatsakė, tuo tarpu D. P., nurodydama Å¡eimines priežastis dėl kurių ji negali atvykti į LietuvÄ bei dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, prašė jos nekviesti (3 t. b.l. 160, 162-163, 165-172, 4 t., b.l. 15, 18, 22-23, 39).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonių, ir netgi iÅ¡siaiÅ¡kinęs nukentėjusiosios D. P. pozicijÄ dėl jos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio (4 t. b.l. 39), nusprendė, kad galimybės iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ sias į posėdį yra iÅ¡naudotos, kartotinis jų kvietimas į posėdžius teigiamo rezultato neduos, juolab, kad kontaktams byloje nukentėjusiosios buvo davusios tik elektroninio paÅ¡to adresus (3 t. b.l. 117). Dėl Å¡ios priežasties bylos nagrinėjimas buvo baigtas nukentėjusiosioms nedalyvaujant.

Kviečiamos nukentėjusiosios neatvyko ir į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nurodydamos ir savo neatvykimo priežastis, parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino (4 t. b.l. 95-98). Taigi, nei viena iÅ¡ nukentėjusiųjų nedalyvavo abiejų instancijų teismuose nagrinėjant bylÄ , nors, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, buvo panaudotos visos, kiek tai buvo įmanoma, priemonės, iÅ¡kviesti jas į teismo posėdį. Tokioje situacijoje ikiteisminio tyrimo teisėjui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka duotų nukentėjusiųjų parodymų perskaitymas teisiamajame posėdyje buvo galimas, nes apygardos teismui buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų apklausti teismo posėdyje neįmanoma dėl svarbių priežasčių. BPK 37 straipsnyje nėra pateiktas baigtinis asmenų nedalyvavimo procese svarbių priežasčių sÄ raÅ¡as.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kita (nepaminėta BPK 37 straipsnio 1 dalyje) neatvykimo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose priežastys (mažamečiai vaikai, darbas, slauga, gyvenamoji vieta užsienyje), laikytinos svarbiomis BPK 37 straipsnio 2 dalies prasme ir negali būti aplinkybe, kliudančia perskaityti teisiamajame posėdyje jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nukentėjusiųjų nebuvo galima apklausti ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t. b.l. 95-98).             Pažymėtina ir tai, kad įtariamojo ar kaltinamojo teisė pateikti klausimus nukentėjusiesiems ar liudytojams yra laikoma pažeista tik tuo atveju, kai Å¡ios teisės pažeidimas nulėmė, jog visas bylos procesas negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu tinkamo teismo proceso principÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ pripažįstama, kad įtariamojo ar kaltinamojo teisė yra pažeista ir visas procesas neatitinka tinkamo teismo proceso principo, kai įtariamasis ar kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme neturėjo galimybės nukentėjusiojo ar liudytojo apklausti ar pateikti jam klausimų, o teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis vien tik ar lemiama dalimi Å¡io nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais (Saidi v.

France; judgement of 20 September 1993; aplication no. 14647/89) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2011, 2K-20/2014). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje apelianto kaltė nustatyta ne vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nustatytos ir kitais bylos duomenimis (jų visuma), kurių patikimumas tinkamai įvertintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Ž. B. teisė į tinkamÄ bylos procesÄ buvo pažeista.            Dėl proceso trukmės ir paskirtos bausmės. Apelianto skundo argumentai, neva tai ilga ikiteisminio tyrimo trukmė pažeidė jo teisę į bylos nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis, numatytÄ BPK 44 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir kituose tarptautiniuose įstatymuose, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai ir dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės nepasisakė, dėl ko buvo Å¡aliÅ¡kas, bei nepagrįstai paskyrė jam ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra nepagrįsti ir atmetami.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Tik visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį. Žinoma, iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K 251/2008, 2K-226/2010 ir kt.). Pagal teismų praktikÄ , nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ , atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ , iÅ¡ties gali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis Nr.2K-7-45/2007).

Tačiau, pagal EŽTT sprendimus ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimų nuostatomis formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ , galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, nulėmusių nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, nustatymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-54/2014). Todėl sprendimas dėl bausmės Å¡velninimo, atsižvelgiant į proceso trukmę, priimamas tik nuosekliai įvertinus Å¡ios trukmės pagrįstumÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumÄ ir jų taikymo trukmę) (Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ , Jakumas v.

Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas Ž. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , rūšį ir stadijÄ - Ž. B. padarė baigtÄ , tyčinį, labai sunkų tarptautinio pobÅ«džio nusikaltimÄ vaikui (BK 7 straipsnio 3 punktas, 11 straipsnio 6 dalis); į Å¡ios veikos rezultatÄ â€“ nukentėjusiosios sužinojusios apie jų pardavimÄ prostitucijai, pabėgo; kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius kriterijus - Ž.

B. praeityje buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu, buvo baustas administracine tvarka, dirbo. Å iuo metu nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, nuo 2006 metų iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos, gyvena bei dirba užsienyje (3 t. b.l. 46, 47-50, 52, 55-62, 65-68, 73, 76; 78, 4 t. b.l. 24-32). Pastarojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė. Ä®vertinęs visas Å¡ias, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui aplinkybes bei tai, kad po Ž.

B. padarytos nusikalstamos veikos iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo yra praėję daugiau nei aÅ¡tuoneri metai, per kuriuos Å¡is, pagal bylos duomenis, nieko nusikalstamo nėra padaręs, pirmosios instancijos teismas, Ž. B. paskyrė minimaliÄ (penkerius metus) straipsnio sankcijoje už jo padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę (bausmės vidurkis yra 10 metų). Å iÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir, nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, nuteistojo asmenybe ar, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, baudžiamojo proceso trukme, kurios leistų teigti, jog straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Ž.

B. aiškiai prieštarauja teisingumo principui bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje pagrįsta BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais, ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų sudėtingumu, kurį lėmė pagrindinių proceso dalyvių – nukentėjusiųjų J. B., D. P. bei apelianto gyvenimas užsienio valstybėse, aplinkybės, susijusios su nuteistojo Ž.

B. paieÅ¡ka bei jo perdavimu Lietuvai pagal Europos areÅ¡to orderį. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 157 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2007-09-26, t.y. praėjus beveik dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo, kito ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, nustačius Å¡ios nusikalstamos veikos požymius. Ž. B., kaip vienÄ iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ galimai padariusių asmenų, nukentėjusioji J. B. įvardino 2007-11-08, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, atpažino 2008-02-07 (1 t. b.l. 59-60, 118-120).

Nukentėjusioji D. P., dėl jos gyvenamosios vietos Anglijoje ir Å¡eiminių aplinkybių, buvo apklausta tik 2010-04-16 (1 t. b.l. 127-130). Be to, nenustačius Ž. B. buvimo vietos, Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2008-11-19 nutarimu, Ž. B. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieÅ¡ka. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Ž. B. pagal Europos areÅ¡to orderį buvo sulaikytas tik 2012-08-21 Airijoje, tačiau iki sprendimo dėl jo perdavimo Lietuvai priėmimo, paleistas už užstatÄ .

Realiai, pagal Europos areÅ¡to orderį, Ž. B. buvo sulaikytas Airijos pareigÅ«nų tik 2013-05-16, Lietuvai perduotas - 2013-06-07 (3 t. b.l. 4-5, 11-12, 18, 19-22, 23-31). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-08 nutartimi, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-20 nutartis skirti Ž. B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikta galioti, nustatant konkretų Ž. B. suėmimo terminÄ - dviem mėnesiams (3 t. b.l. 104). Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2013-10-28 perduota Kauno apygardos teismui (3 t. b.l. 144).

Skundžiamas teismo nuosprendis paskelbtas 2014-04-04, kardomoji priemonė - suėmimas Ž. B. palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo trukmė – Å¡eÅ¡eri metai ir 29 dienos (nuo 2007-09-29 iki 2013-10-28), kuriÄ iÅ¡ esmės įtakojo proceso dalyvių gyvenimas užsienyje, apelianto paieÅ¡ka bei jo perdavimas Lietuvai – Ž. B. Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu nuo 2008-11-19 buvo paieÅ¡komas ir Lietuvai perduotas 2013-06-07, t.y. praėjus daugiau nei puspenktų metų (4 metai Å¡eÅ¡i mėnesiai ir 18 dienų), ar kad bylos nagrinėjimas teisme (byla iÅ¡nagrinėta glaustu grafiku, be nepagrįstų atidėjimų ar ilgų pertraukų per penkis mėnesius) pažeidė nuteistojo teisę į bylos nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis, pažymint ir tai, kad ir pats apeliantas, kaip teigia pats, 2012 metais sužinojęs apie jo atžvilgiu vykstantį tyrimÄ Lietuvoje, nesutiko bÅ«ti perduotas Lietuvai pagal Europos areÅ¡to orderį supaprastinta tvarka, ir tuo sutrumpinti procesÄ .

Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui sankcijos ribose numatytÄ minimaliÄ bausmę už padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ vaikui, buvo Å¡aliÅ¡kas.           Dėl BK 3 straipsnio nuostatų taikymo.BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Tuo tarpu Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.Kaip matyti iÅ¡ nustatytų byloje aplinkybių, Ž.

B. inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas 2005 m. liepos mėnesio, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku – 2005 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu. Tuo metu galiojo 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005-06-30, BK 157 straipsnio 2 dalies redakcija. 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2198, įsigaliojusio 2012-07-13, buvo padaryti BK 157 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimai, išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas. Kaip tik šio, 2012-06-30 įstatymo Nr. XI-2198 redakcija ir galiojo nuosprendžio priėmimo metu.

Tokiu atveju, kai nusikaltimo padarymo metu ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos skiriasi, teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi motyvuoti savo sprendimÄ ir nurodyti pagal kokiÄ Ä¯statymo redakcijÄ asmuo pripažįstamas kaltu. Jei teismas remdamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi veikÄ kvalifikuoja pagal nusikaltimo metu galiojusiÄ , tačiau sprendimo priėmimo metu jau nebegaliojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , jis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti taikomo įstatymo redakcijÄ .

Å ioje byloje apygardos teismas aukščiau nurodytos taisyklės nesilaikė ir nuosprendžio apraÅ¡omojoje bei rezoliucinėje dalyse nenurodė Ž. B. taikomo įstatymo redakcijos. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė paskirta BK 157 straipsnio 2 dalies 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcijos ribose, Kauno apygardos teismo 2014-04-04 nuosprendį tik tikslina, nurodydama, kad nuteistasis Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 2 dalies 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcijÄ .  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, n u t a r i a:

          Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. tai, kad su „Ž. B. bendrais veiksmais veikdamas tyrimo metu nenustatytas asmuo, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , Londone, ne mažiau kaip po 3500 svarų už kiekvienÄ , pardavė nenustatytiems asmenims du vaikus – J. B. ir D. P., siekdamas, kad jos bÅ«tų įtrauktos į prostitucijÄ â€œ, bei, Ž.

B. inkriminuotÄ nukentėjusiųjų valios palenkimo bÅ«dÄ â€“ „pasinaudojimÄ jų priklausomumu“.Patikslinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 157 straipsnio 2 dalies 2005 m. birželio 23 įstatymo Nr. X -272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcijÄ .              KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                              Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                   Violeta Ražinskaitė                                                                                                                 Linas Žukauskas .