Legislator Case Law & Legislation
a7417894-a437-48b3-8cf8-e18880f40988 AI generated

a7417894-a437-48b3-8cf8-e18880f40988 · Kauno apygardos teismas

Case Number a7417894-a437-48b3-8cf8-e18880f40988
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

areÅ¡tuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,1050 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. Å¡ulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistÄ 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui „Swedbank“, AB;

Legislator headnote

AI generated

a7417894-a437-48b3-8cf8-e18880f40988 · Kauno apygardos teismas: Teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, nesilaikė aukščiau nurodytų imperatyvų, todėl skundžiama nutartis laikytina neatitinkančia jai keliamų reikalavimų, kas jÄ daro neteisėta.3) skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybė ginti savo, kaip skolininkų teises. LR CPK 5 str. nustato aiÅ¡kiÄ ir neginčijamÄ teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1217-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-03837-2011-5)Pirmos instancijos teismo teisėja Janina NarkevičiÅ«tė (S) Procesinio dokumento kategorija 128.17, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų V. B. ir K. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-7521-285/2011, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo irn u s t a t ė :Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) nutarė:

1) areÅ¡tuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,1050 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. Å¡ulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistÄ 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui „Swedbank“, AB;

2) įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. B. ir K. B., kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių;

3) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtÄ kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra Å¡io turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtÄ ar atskirti priklausinius nuo Å¡io turto;

4) pavesti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis Å¡ia nutartimi, padaryti žymÄ apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Hipotekos registro duomenų bazėje;

5) praneÅ¡ti apie turto areÅ¡tÄ Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui.Teismas nustatė, jog 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14), V. B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA (b.l.6-12), grÄ Å¾inimÄ kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,1050 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal.

Å¡ulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Ä®keisto turto vertė Å¡alių susitarimu – 1 310 000 Lt. Teismas nustatė, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA nevykdė, todėl kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kreditorius praÅ¡o priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 244 181,57 Eur, iÅ¡ jų: 241 405,79 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 2 476,50 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 168,85 Eur delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 130,43 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, taip pat 135 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog įkeistas turtas areÅ¡tuotinas, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Ä¯teikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. Atskiruoju skundu (b.l.35-38) suinteresuoti asmenys V. B. ir K. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti, dėl Å¡ių motyvų:1) priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli (baudinės netesybos).

LR CK 6.73 str. 1 d. įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip neleidžiantis Å¡alims nustatyti baudinių netesybų (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1070/2003; LAT 2005-09-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2005; LAT 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-378/2005; LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-304/2007). Å alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formÄ ar dydį. Nepaisant to, teismas priteisė iÅ¡ skolininkų kreditoriui baudines netesybas, kadangi Kredito sutartyje įtvirtintas 0,08 proc. dydis yra ne kompensacinio, o baudžiamojo pobÅ«džio.

Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai netaikė LR CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatų, neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, vieÅ¡osios tvarkos reikalavimus, neleidžiančius stipresniajai sutarties Å¡aliai (kreditoriui) sutartimi nustatyti baudinių netesybų bei nepagrįstai pasipelnyti. Netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau netesybos (delspinigiai) negali leisti kreditoriui piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos, t. y. silpnesnės Å¡alies, sÄ skaita (LAT 2007-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2007), todėl LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta teismo teisė sumažinti netesybas, jei jos yra aiÅ¡kiai per didelės. Skolininkų ir kreditoriaus pasiraÅ¡ytoje Kreditavimo sutartyje įtvirtintas 0,08 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis (0,08 proc. dydžio delspinigiai atitinka 29 proc. dydžio metines palÅ«kanas, t. y. daugiau nei 5 kartus virÅ¡ija LR CK 6.210 str. 1 d.

įtvirtintÄ 5 proc. dydžio palÅ«kanų normÄ ). Atsižvelgiant į tai, jog kredito gavėjais pagal Kredito sutartį buvo fiziniai asmenys, taip pat į tai, jog nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, vadovaujantis LR CK 6.210 str., 6.261 str., minimalius kreditoriaus nuostolius pilnai atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Sumažinus delspinigius iki nurodyto dydžio, jie netaptų mažesni už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės pagal Kredito sutartį netinkamo įvykdymo;2) priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendė, kreditoriaus pateiktų aplinkybių pagrįstumo net preliminariai nevertino.

LR CPK 558 str. nuostatų taikymas, neatsižvelgiant net į preliminarų kreditoriaus pateikiamų aplinkybių ir jų pagrįstumo vertinimÄ , yra ydingas ir neturėtų bÅ«ti galimas teisinėje valstybėje. LR Konstitucinis Teismas 2006-03-26 nutarime konstatavo, kad „baigiamieji teismo aktai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu Å¡io reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas)“. Tai reiÅ¡kia, jog teismas, priimdamas teismo aktÄ , privalo ne tik suraÅ¡yti jį aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, bet ir iÅ¡nagrinėti visus pateiktus įrodymus bei pateikti savo motyvus, kodėl jis sutinka arba nesutinka su Å¡alių argumentais.

LR Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumÄ vykdo tik teismai, kad teisė negali bÅ«ti nevieÅ¡a, taip pat iÅ¡ Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi bÅ«ti racionalus; iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas inter alia reiÅ¡kia, kad baigiamajame teismo akte negali bÅ«ti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims“.

Teismas, priėmęs skundžiamÄ nutartį, nesilaikė aukščiau nurodytų imperatyvų, todėl skundžiama nutartis laikytina neatitinkančia jai keliamų reikalavimų, kas jÄ daro neteisėta.3) skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybė ginti savo, kaip skolininkų teises. LR CPK 5 str. nustato aiÅ¡kiÄ ir neginčijamÄ teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.

Nesant teismo motyvų dėl kreditoriaus praÅ¡omų priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti delspinigių, skolininkai neturi galimybės kreiptis į teismÄ su motyvuotu ieÅ¡kiniu prieÅ¡ kreditorių, jei paaiÅ¡kėtų, jog jis netesėtai reikalauja iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų delspinigių sumas. Skolininkai neturi galimybės nustatyti, ar kreditorius paskaičiavo delspinigius nepažeisdamas LR CK įtvirtintų senaties terminus reglamentuojančių teisės normų (LR CK 1.125 str. 5 d.). Nėra galimybės net praÅ¡yti taikyti senatį, jei senaties terminai buvo pažeisti;4) vien ta aplinkybė, jog LAT praktikoje pripažįstama, kad ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas LR CPK nustatyta ieÅ¡kininės teisenos tvarka, neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama ir vertinama taip, jog priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ vykdančiam hipotekos teismui neprivalu vadovautis atskirajame skunde skolininkų nurodytais civilinės teisės principais ir normomis.

Hipotekos teismas yra atsakingas už tinkamÄ materialinės teisės normų taikymÄ , todėl ginčijamos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kai kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai pateikia skolos dydį patvirtinančius įrodymus, negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas materialinės teisės normų bei visuotinai pripažįstamo audiatur et altera pars principo taikymas. LR Konstitucinio Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nurodytų aiÅ¡kius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus (LR Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas).

Teismas, priimdamas sprendimÄ ir pasiremdamas tik kreditoriaus nurodytomis aplinkybėmis, neatsižvelgęs į skolininkų interesus (Å¡iuo atveju į nepagrįstai didelį delspinigių dydį), objektyviai negali priimti teisingo, teisėto ir pagrįsto sprendimo.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l.44-45) pareiÅ¡kėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog skundo argumentai, kad už tinkamÄ prievolės neįvykdymÄ skaičiuojami delspinigiai yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos, prieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai ir yra baudinės netesybos, todėl turėtų bÅ«ti sumažinti, yra nepagrįsti.

Dėl delspinigių dydžio Å¡alys susitarė sudarytoje kredito sutartyje. Å ioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas aiÅ¡kiai, jis nekito nuo pat pradinės kredito sutarties sudarymo, todėl skolininkų pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidinėja prievoles, turėtų bÅ«ti vertinamos kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pagal LAT praktikÄ netesybos ne visada turi bÅ«ti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas būsto paskolų santykiuose ir neprieštarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali būti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo.

LAT 2007-11-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007 pasisakė, jog netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sÄ Å¾iningas. Skolos dydį patvirtina ir kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikta iÅ¡sami skolos paskaičiavimo skaičiuoklė (b.l.46-49).Atskirasis skundas atmestinas.Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymÄ , iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (LR CK 4.174 str. 1 d.).IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14), V.

B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA (b.l.6-12), grÄ Å¾inimÄ kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,1050 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal.

šulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 310 000 Lt.Byloje nustatyta, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA nevykdė, todėl kreditorius nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo.Kreditoriaus pareiškimu Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) nutarė:

1) areÅ¡tuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,1050 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal. Å¡ulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistÄ 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui „Swedbank“, AB;

2) įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. B. ir K. B., kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių;

3) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtÄ kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra Å¡io turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtÄ ar atskirti priklausinius nuo Å¡io turto;

4) pavesti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis Å¡ia nutartimi, padaryti žymÄ apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Hipotekos registro duomenų bazėje;

5) praneÅ¡ti apie turto areÅ¡tÄ Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui.Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2011-03-24 nutartį, skundo motyvuose nurodo tas aplinkybes, jog priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendė, kreditoriaus pateiktų aplinkybių pagrįstumo net preliminariai nevertino, skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybė ginti savo, kaip skolininkų teises, teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nevykdė pareigos nurodyti aiÅ¡kius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ , nes skolininkų skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiÅ¡kime dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodė visus bÅ«tinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nutartį.

Ä®statymų leidėjas nenustato hipotekos teisėjui teisės ar pareigos informuoti skolininkÄ apie kreditoriaus praÅ¡ymÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , klausti skolininko apie jo turtinę padėtį, skolininko norÄ vykdyti prievolę, kadangi hipotekos teisėjas nesprendžia tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Vadovaujantis Å¡iomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, darytina iÅ¡vada, kad skolininkų atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, dėl ko apeliacine tvarka skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, jog už tinkamÄ prievolės neįvykdymÄ skaičiuojami skolininkams delspinigiai yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos, o tai prieÅ¡tarauja apeliantų manymu LAT formuojamai praktikai ir yra baudinės netesybos, todėl turėtų bÅ«ti sumažinti. Teisėjų kolegija įvertina tÄ faktinę aplinkybė, jog dėl delspinigių dydžio Å¡alys susitarė sudarytoje kredito sutartyje. Å ioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas Å¡alių valia, jis nekito nuo pat pradinės kredito sutarties sudarymo, todėl skolininkų pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidė prievolę tinkamai vykdyti kredito sutartį, vertinamos kaip atsakomybės vengimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Pagal LAT praktikÄ netesybos ne visada turi bÅ«ti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas bÅ«sto paskolų santykiuose ir neprieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos negali bÅ«ti tokios, kad taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo. LAT 2007-11-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007 pasisakė, jog netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sÄ Å¾iningas. Skolos dydį patvirtina ir kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikta iÅ¡sami skolos paskaičiavimo skaičiuoklė (b.l.46-49).Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimai dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,           n u t a r i a :           atskirÄ jį skundÄ atmesti.           Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Arvydas Žibas Kolegijos teisėjai                                                                                                              Leonas Jachimavičius                                                                                                                                Algimantas Kukalis