a7417894-a437-48b3-8cf8-e18880f40988 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedareÅ¡tuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 0,1050 ha ploto žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) â kiemo statinius (kanal. Å¡ulinys â 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistÄ 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui âSwedbankâ, AB;
Legislator headnote
AI generateda7417894-a437-48b3-8cf8-e18880f40988 · Kauno apygardos teismas: Teismas, priÄmÄs skundžiamÄ nutartį, nesilaikÄ aukÅ¡Äiau nurodytų imperatyvų, todÄl skundžiama nutartis laikytina neatitinkanÄia jai keliamų reikalavimų, kas jÄ daro neteisÄta.3) skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaiÄiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybÄ ginti savo, kaip skolininkų teises. LR CPK 5 str. nustato aiÅ¡kiÄ ir neginÄijamÄ teisÄ kiekvienam asmeniui kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginÄijama teisÄ ar įstatymo saugomas interesas.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr.2S-1217-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-03837-2011-5)Pirmos instancijos teismo teisÄja Janina NarkeviÄiÅ«tÄ (S) Procesinio dokumento kategorija 128.17, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužÄs 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisÄjų Leono JachimaviÄiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuotų asmenų V. B. ir K. B. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties civilinÄje byloje Nr.2-7521-285/2011, kuria patenkintas pareiÅ¡kÄjo (kreditoriaus) âSwedbankâ, AB pareiÅ¡kimas dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo irn u s t a t Ä :Kauno miesto apylinkÄs teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) nutarÄ:
1) areÅ¡tuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 0,1050 ha ploto žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) â kiemo statinius (kanal. Å¡ulinys â 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistÄ 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui âSwedbankâ, AB;
2) įspÄti skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. B. ir K. B., kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mÄnesį nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių;
3) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtÄ kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitokiomis teisÄmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra Å¡io turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtÄ ar atskirti priklausinius nuo Å¡io turto;
4) pavesti CentrinÄs hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkÄs teismo, vadovaujantis Å¡ia nutartimi, padaryti žymÄ apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Hipotekos registro duomenų bazÄje;
5) praneÅ¡ti apie turto areÅ¡tÄ ValstybÄs įmonÄs Registrų centro Kauno filialui.Teismas nustatÄ, jog 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14), V. B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA (b.l.6-12), grÄ Å¾inimÄ kreditoriui âSwedbankâ, AB (buv. AB bankas âHansabankasâ), įkeitÄ jiems bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 0,1050 ha ploto žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) â kiemo statinius (kanal.
Å¡ulinys â 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini), Kaune. Ä®keisto turto vertÄ Å¡alių susitarimu â 1 310 000 Lt. Teismas nustatÄ, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolÄs kreditoriui âSwedbankâ, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA nevykdÄ, todÄl kreditorius nutraukÄ kredito sutartį ir kreipÄsi dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kreditorius praÅ¡o priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 244 181,57 Eur, iÅ¡ jų: 241 405,79 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 2 476,50 Eur nesumokÄtų palÅ«kanų, 168,85 Eur delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 130,43 Eur delspinigių už laiku nesumokÄtas palÅ«kanas, taip pat 135 Lt žyminio mokesÄio už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .
Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas sprendÄ, jog įkeistas turtas areÅ¡tuotinas, įspÄjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mÄnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Ä¯teikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. Atskiruoju skundu (b.l.35-38) suinteresuoti asmenys V. B. ir K. B. su teismo nutartimi nesutiko, praÅ¡Ä nutartį panaikinti, dÄl Å¡ių motyvų:1) priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli (baudinÄs netesybos).
LR CK 6.73 str. 1 d. įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip neleidžiantis Å¡alims nustatyti baudinių netesybų (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1070/2003; LAT 2005-09-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2005; LAT 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-378/2005; LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-304/2007). Å alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisÄs normų, nustatanÄių civilinÄ atsakomybÄ, jos formÄ ar dydį. Nepaisant to, teismas priteisÄ iÅ¡ skolininkų kreditoriui baudines netesybas, kadangi Kredito sutartyje įtvirtintas 0,08 proc. dydis yra ne kompensacinio, o baudžiamojo pobÅ«džio.
Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai netaikÄ LR CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatų, neatsižvelgÄ Ä¯ imperatyvias teisÄs normas, vieÅ¡osios tvarkos reikalavimus, neleidžianÄius stipresniajai sutarties Å¡aliai (kreditoriui) sutartimi nustatyti baudinių netesybų bei nepagrįstai pasipelnyti. Netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. TaÄiau netesybos (delspinigiai) negali leisti kreditoriui piktnaudžiauti savo teisÄmis ir nepagrįstai praturtÄti kitos, t. y. silpnesnÄs Å¡alies, sÄ skaita (LAT 2007-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2007), todÄl LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta teismo teisÄ sumažinti netesybas, jei jos yra aiÅ¡kiai per didelÄs. Skolininkų ir kreditoriaus pasiraÅ¡ytoje Kreditavimo sutartyje įtvirtintas 0,08 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis (0,08 proc. dydžio delspinigiai atitinka 29 proc. dydžio metines palÅ«kanas, t. y. daugiau nei 5 kartus virÅ¡ija LR CK 6.210 str. 1 d.
įtvirtintÄ 5 proc. dydžio palÅ«kanų normÄ ). Atsižvelgiant į tai, jog kredito gavÄjais pagal Kredito sutartį buvo fiziniai asmenys, taip pat į tai, jog nÄra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, vadovaujantis LR CK 6.210 str., 6.261 str., minimalius kreditoriaus nuostolius pilnai atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Sumažinus delspinigius iki nurodyto dydžio, jie netaptų mažesni už nuostolius, kreditoriaus patirtus dÄl prievolÄs pagal Kredito sutartį netinkamo įvykdymo;2) priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendÄ, kreditoriaus pateiktų aplinkybių pagrįstumo net preliminariai nevertino.
LR CPK 558 str. nuostatų taikymas, neatsižvelgiant net į preliminarų kreditoriaus pateikiamų aplinkybių ir jų pagrįstumo vertinimÄ , yra ydingas ir neturÄtų bÅ«ti galimas teisinÄje valstybÄje. LR Konstitucinis Teismas 2006-03-26 nutarime konstatavo, kad âbaigiamieji teismo aktai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu Å¡io reikalavimo nepaisoma, tai nÄra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas)â. Tai reiÅ¡kia, jog teismas, priimdamas teismo aktÄ , privalo ne tik suraÅ¡yti jį aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, bet ir iÅ¡nagrinÄti visus pateiktus įrodymus bei pateikti savo motyvus, kodÄl jis sutinka arba nesutinka su Å¡alių argumentais.
LR Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog âkonstituciniai imperatyvai, kad teisingumÄ vykdo tik teismai, kad teisÄ negali bÅ«ti nevieÅ¡a, taip pat iÅ¡ Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi bÅ«ti racionalus; iÅ¡ konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo kylantis teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas inter alia reiÅ¡kia, kad baigiamajame teismo akte negali bÅ«ti ir nutylÄtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs teisingo baigiamojo teismo akto priÄmimui; baigiamieji teismo aktai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenimsâ.
Teismas, priÄmÄs skundžiamÄ nutartį, nesilaikÄ aukÅ¡Äiau nurodytų imperatyvų, todÄl skundžiama nutartis laikytina neatitinkanÄia jai keliamų reikalavimų, kas jÄ daro neteisÄta.3) skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaiÄiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybÄ ginti savo, kaip skolininkų teises. LR CPK 5 str. nustato aiÅ¡kiÄ ir neginÄijamÄ teisÄ kiekvienam asmeniui kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginÄijama teisÄ ar įstatymo saugomas interesas.
Nesant teismo motyvų dÄl kreditoriaus praÅ¡omų priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti delspinigių, skolininkai neturi galimybÄs kreiptis į teismÄ su motyvuotu ieÅ¡kiniu prieÅ¡ kreditorių, jei paaiÅ¡kÄtų, jog jis netesÄtai reikalauja iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų delspinigių sumas. Skolininkai neturi galimybÄs nustatyti, ar kreditorius paskaiÄiavo delspinigius nepažeisdamas LR CK įtvirtintų senaties terminus reglamentuojanÄių teisÄs normų (LR CK 1.125 str. 5 d.). NÄra galimybÄs net praÅ¡yti taikyti senatį, jei senaties terminai buvo pažeisti;4) vien ta aplinkybÄ, jog LAT praktikoje pripažįstama, kad ginÄas dÄl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinÄtinas LR CPK nustatyta ieÅ¡kininÄs teisenos tvarka, neturÄtų bÅ«ti aiÅ¡kinama ir vertinama taip, jog priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ vykdanÄiam hipotekos teismui neprivalu vadovautis atskirajame skunde skolininkų nurodytais civilinÄs teisÄs principais ir normomis.
Hipotekos teismas yra atsakingas už tinkamÄ materialinÄs teisÄs normų taikymÄ , todÄl ginÄijamos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kai kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai pateikia skolos dydį patvirtinanÄius įrodymus, negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas materialinÄs teisÄs normų bei visuotinai pripažįstamo audiatur et altera pars principo taikymas. LR Konstitucinio Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nurodytų aiÅ¡kius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus (LR Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas).
Teismas, priimdamas sprendimÄ ir pasiremdamas tik kreditoriaus nurodytomis aplinkybÄmis, neatsižvelgÄs į skolininkų interesus (Å¡iuo atveju į nepagrįstai didelį delspinigių dydį), objektyviai negali priimti teisingo, teisÄto ir pagrįsto sprendimo.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l.44-45) pareiÅ¡kÄjas (kreditorius) âSwedbankâ, AB su atskiruoju skundu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog skundo argumentai, kad už tinkamÄ prievolÄs neįvykdymÄ skaiÄiuojami delspinigiai yra aiÅ¡kiai per didelÄs netesybos, prieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai ir yra baudinÄs netesybos, todÄl turÄtų bÅ«ti sumažinti, yra nepagrįsti.
DÄl delspinigių dydžio Å¡alys susitarÄ sudarytoje kredito sutartyje. Å ioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas aiÅ¡kiai, jis nekito nuo pat pradinÄs kredito sutarties sudarymo, todÄl skolininkų pretenzijos dÄl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidinÄja prievoles, turÄtų bÅ«ti vertinamos kaip atsakomybÄs vengimas bei piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis. Pagal LAT praktikÄ netesybos ne visada turi bÅ«ti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonÄs, reikÅ¡mÄ ir pažeistas sutarÄių laisvÄs principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).
Å alių teisÄ iÅ¡ anksto susitarti dÄl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinÄti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas bÅ«sto paskolų santykiuose ir neprieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todÄl jos negali bÅ«ti tokios, kad taptų mažesnÄs už nuostolius, atsiradusius dÄl prievolÄs nevykdymo.
LAT 2007-11-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007 pasisakÄ, jog netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sÄ Å¾iningas. Skolos dydį patvirtina ir kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikta iÅ¡sami skolos paskaiÄiavimo skaiÄiuoklÄ (b.l.46-49).Atskirasis skundas atmestinas.Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginÄo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymÄ , iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandanÄių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (LR CK 4.174 str. 1 d.).IÅ¡nagrinÄjus bylÄ apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-14), V.
B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA (b.l.6-12), grÄ Å¾inimÄ kreditoriui âSwedbankâ, AB (buv. AB bankas âHansabankasâ), įkeitÄ jiems bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 0,1050 ha ploto žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) â kiemo statinius (kanal.
Å¡ulinys â 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini), Kaune. Ä®keisto turto vertÄ Å¡alių susitarimu â 1 310 000 Lt.Byloje nustatyta, jog skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku prievolÄs kreditoriui âSwedbankâ, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA nevykdÄ, todÄl kreditorius nutraukÄ kredito sutartį ir kreipÄsi dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Kreditoriaus pareiÅ¡kimu Kauno miesto apylinkÄs teismas 2011-03-24 nutartimi (b.l.22-23) nutarÄ:
1) areÅ¡tuoti V. B. ir K. B. bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 0,1050 ha ploto žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , 249,54 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) â kiemo statinius (kanal. Å¡ulinys â 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įkeistÄ 2006-05-18 hipotekos lakÅ¡tu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymÄ kreditoriui âSwedbankâ, AB;
2) įspÄti skolininkus ir įkeisto turto savininkus V. B. ir K. B., kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mÄnesį nuo Å¡ios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių;
3) uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtÄ kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitokiomis teisÄmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra Å¡io turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtÄ ar atskirti priklausinius nuo Å¡io turto;
4) pavesti CentrinÄs hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkÄs teismo, vadovaujantis Å¡ia nutartimi, padaryti žymÄ apie įkeisto turto areÅ¡tÄ Hipotekos registro duomenų bazÄje;
5) praneÅ¡ti apie turto areÅ¡tÄ ValstybÄs įmonÄs Registrų centro Kauno filialui.Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2011-03-24 nutartį, skundo motyvuose nurodo tas aplinkybes, jog priteistini delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo nesprendÄ, kreditoriaus pateiktų aplinkybių pagrįstumo net preliminariai nevertino, skolininkams nežinant, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaiÄiuoti (už kokį laikotarpį, nuo kokios sumos ir kt.) delspinigiai, yra užkertama galimybÄ ginti savo, kaip skolininkų teises, teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nevykdÄ pareigos nurodyti aiÅ¡kius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus.TeisÄjų kolegija pažymi, kad nagrinÄjamu atveju buvo visos sÄ lygos kreditoriui kreiptis dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ , nes skolininkų skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiÅ¡kime dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodÄ visus bÅ«tinus nurodyti duomenis, todÄl hipotekos teisÄjas pagrįstai ir teisÄtai priÄmÄ LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nutartį.
Ä®statymų leidÄjas nenustato hipotekos teisÄjui teisÄs ar pareigos informuoti skolininkÄ apie kreditoriaus praÅ¡ymÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , klausti skolininko apie jo turtinÄ padÄtį, skolininko norÄ vykdyti prievolÄ, kadangi hipotekos teisÄjas nesprendžia tarp skolininko ir kreditoriaus kylanÄių ginÄų. Vadovaujantis Å¡iomis nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis byloje, darytina iÅ¡vada, kad skolininkų atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir pripažintini nesudaranÄiais pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, dÄl ko apeliacine tvarka skundžiama apylinkÄs teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
TeisÄjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, jog už tinkamÄ prievolÄs neįvykdymÄ skaiÄiuojami skolininkams delspinigiai yra aiÅ¡kiai per didelÄs netesybos, o tai prieÅ¡tarauja apeliantų manymu LAT formuojamai praktikai ir yra baudinÄs netesybos, todÄl turÄtų bÅ«ti sumažinti. TeisÄjų kolegija įvertina tÄ faktinÄ aplinkybÄ, jog dÄl delspinigių dydžio Å¡alys susitarÄ sudarytoje kredito sutartyje. Å ioje sutartyje delspinigių dydis nurodytas Å¡alių valia, jis nekito nuo pat pradinÄs kredito sutarties sudarymo, todÄl skolininkų pretenzijos dÄl netesybų dydžio tuo metu, kai patys skolininkai pažeidÄ prievolÄ tinkamai vykdyti kredito sutartį, vertinamos kaip atsakomybÄs vengimas bei piktnaudžiavimas procesinÄmis teisÄmis.
Pagal LAT praktikÄ netesybos ne visada turi bÅ«ti mažinamos netgi iki nuostolių dydžio, nes taip bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonÄs, reikÅ¡mÄ ir pažeistas sutarÄių laisvÄs principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Å alių teisÄ iÅ¡ anksto susitarti dÄl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinÄti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (LAT 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007).
Sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra įprastas bÅ«sto paskolų santykiuose ir neprieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai. Netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todÄl jos negali bÅ«ti tokios, kad taptų mažesnÄs už nuostolius, atsiradusius dÄl prievolÄs nevykdymo. LAT 2007-11-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007 pasisakÄ, jog netgi 0,125 proc. delspinigių dydis yra teisingas ir sÄ Å¾iningas. Skolos dydį patvirtina ir kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikta iÅ¡sami skolos paskaiÄiavimo skaiÄiuoklÄ (b.l.46-49).TeisÄjų kolegija pažymi, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dÄl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymai dÄl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esanÄių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimai dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandanÄių teisinių santykių) yra nagrinÄjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka.
Hipoteka yra papildoma prievolÄ, kuri priklauso nuo pagrindinÄs prievolÄs. Jeigu konkreÄioje byloje kyla ginÄas, susijÄs su pagrindine prievole â įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dÄl hipotekos ar įkeitimo nÄra nagrinÄjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužÄs 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nÄra. IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija taip pat nenustatÄ absoliuÄių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,           n u t a r i a :           atskirÄ jį skundÄ atmesti.           Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011-03-24 nutartį palikti nepakeistÄ .
Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Arvydas Žibas Kolegijos teisÄjai                                                                                                              Leonas JachimaviÄius                                                                                                                                Algimantas Kukalis