a7411dc4-00d1-435b-8a20-355fecdaa4f7 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5055-344/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02059-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.3; 3.2.6.1; 3.3.1.3.; 3.3.1.5. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai JuÅ¡kuvienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei N. B. ir jos atstovui advokatui Sauliui TamoÅ¡aičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės N. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl sodo žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 0,0600 ha ploto sodo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje nurodė, jog 1979 m. sausio 20 d. ji susituokė su A. B., su juo susilaukė vaikų, kurį laikÄ gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau laikui bėgant sutuoktinis pradėjo nuolatos piktnaudžiauti alkoholiu, todėl jai teko pačiai savarankiÅ¡kai ir atskirai nuo sutuoktinio rÅ«pintis savimi ir vaikais, faktiÅ¡kai nebevedė bendro Å«kio.

Santuokos metu iÅ¡ darbovietės gavo sodo žemės sklypÄ , tačiau sutuoktiniui tai nerÅ«pėjo, jis net kategoriÅ¡kai atsisakė prisidėti bent kokiu bÅ«du. Jai vienai reikėjo galvoti, kaip gyventi ir prasimaitinti su vaikais, nes vyras visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima, todėl 1991 m. darbovietė 6 arų ploto sodo žemės sklypÄ Nr. 493 (duomenys neskelbtini) paskyrė jai. Tuo metu su sutuoktiniu Å¡eiminio gyvenimo nebegyveno, bendro Å«kio nebevedė. Sodo žemės sklype dirbo ji viena su dukrų pagalba.

Atsiradus galimybei iÅ¡sipirkti minėtÄ Å¾emės sklypÄ , ji neturėjo pinigų. Jos tėvai, matydami jos sunkų gyvenimÄ , padovanojo jai pinigų, už kuriuos ji 1994 m. kovo 15 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 1817) įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn naudojamÄ 6 arų ploto sodo žemės sklypÄ Nr. 493, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre sodo sklypÄ registravo savo vardu. Jos sutuoktinis sutiko, ir niekuomet, kol buvo gyvas, jokių pretenzijų į sodo sklypÄ . 1999 m. gruodžio 28 d.

Mažeikių r. apylinkės teismas sprendimu nutraukė jos ir A. B. santuokÄ . Kadangi sodo sklypÄ buvo įsigijusi asmeniÅ¡kai, tėvų dovanotomis lėšomis, todėl sutuoktinis jokių pretenzijų neturėjo, todėl sodo žemės sklypas, kaip jos asmeninis turtas, skyrybų proceso metu nebuvo dalijamas. (duomenys neskelbtini)buvęs sutuoktinis mirė. Po jo mirties niekas palikimo nepriėmė. Po skyrybų proceso ir po buvusio sutuoktinio mirties daugiau, kaip 10 metų niekas į jos sodo žemės sklypÄ jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė.

VisÄ laikÄ sodo sklypÄ ji valdo atvirai, nevaržomai, kaip nuosavÄ asmeninį turtÄ . 2020 m. liepos 27 d. ji organizavo sodo žemės sklypo planinės medžiagos keitimÄ â€“ buvo parengtas naujas žemės sklypo planas, savininke nurodant bÅ«tent ieÅ¡kovę. Sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas 2020 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡davė pažymÄ , kad sodo sklypÄ ji valdo nuosavybės teise ir kaip sklypo savininkė dalyvavo elektros pajungimo projekte, apmokėjo sÄ skaitas (į minėtÄ sklypÄ buvo įvesta elektra).

Kadangi suprastėjo jos sveikata, pasitarusi su dukterimis nutarė sodo žemės sklypÄ parduoti, tačiau notaras paaiÅ¡kino, kad turtas įgytas santuokos metu, nors santuoka buvo tik formali, žyma apie asmeninę nuosavybę registre nebuvo padaryta, todėl reikia kreiptis į teismÄ dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo. Atsižvelgiant į tai esu priversta kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pinigai sodo sklypo iÅ¡pirkimui sumokėti ir pats sodo sklypo perleidimo sandoris sudarytas galiojant 1964 m.

Civiliniam kodeksui, kuris Å¡eimos santykių nereglamentavo. Turtas sutuoktinių gautas santuokos metu kaip dovana yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė (Santuokos ir Å¡eimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Kadangi minėtÄ sodo žemės sklypÄ ji įsigijo tėvų dovanotomis, t. y. asmeninėmis lėšomis, todėl ir sodo žemės sklypas Nr. 493, įgytas už asmenines vieno sutuoktinio lėšas, laikytinas asmenine mano nuosavybe. Sutuoktinis niekada neprisidėjo prie žemės dirbimo ar turto pagerinimo, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į sodo žemės sklypÄ .

Atsakovas Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Vadovaujantis Å¡iomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėjo, jog valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

Pažymėjo, jog Valstybės įmonė „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo A. B. palikimo perėjimÄ valstybei. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieÅ¡kinio pagrįstumu, atsakovas neprieÅ¡taraus ieÅ¡kinio patenkinimui. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.

Papildomai pažymėjo, jog tėvai sodo žemės sklypo pirkimui jai davė 1 000 talonų. Pažymėjo, jog nutraukiant santuokÄ ir dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ jos sutuoktinis dėl sodo žemės sklypo jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, nes pripažino, kad tai jos asmeninė nuosavybė. Liudytoja V. L. parodė, kad ji yra ieÅ¡kovės sesuo ir žino, jog sesuo sodo žemės sklypÄ Ä¯sigijo dar bÅ«dama santuokoje su A. B., tačiau jis neprisidėjo prie sodo žemės sklypo pirkimo, niekada jame nedirbo ir nesirÅ«pino.

Žino, kad jos tėvai padovanojo seseriai pinigus – apie 800 ar 1 000 talonų, už kuriuos ji įsigijo sodo žemės sklypÄ . Liudytoja L. V. parodė, jog yra ieÅ¡kovės dukra ir žino, kad sodo žemės sklypÄ jos mama iÅ¡sipirko už jos senelių padovanotas lėšas, tėvas nesirÅ«pino ne tik sodo žemės sklypu, bet ir Å¡eima. Mama viena rÅ«pinosi sodo įsigijimu, dirbo jame, ji pati taip pat važiuodavo padėti mamai. Sodo žemės sklypu mama rÅ«pinasi iki Å¡iol, įsivedė elektrÄ , nei tėvui gyvam esant, nei po jo mirties niekas jokių pretenzijų nėra pareiÅ¡kęs. IeÅ¡kinys tenkintinas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama santuokoje su A. B., mirusiu (duomenys neskelbtini), 1991 m. gavo sodo žemės sklypÄ sodininkų bendrijoje „Š.“, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas Sodininkų bendrijos nario bilietas Nr. 493. 1992 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) plane žemės sklypo Nr. 493 savininke nurodyta N. B., planÄ patvirtino sodo bendrijos pirmininkas E. Å .. 1994 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovė sudarė Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su Mažeikių r. valdybos atstovu Žemėtvarkos skyriaus vedėju J.

D., kurios pagrindu už 864 talonus įsigijo 600 kv. m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sutartį patvirtino Mažeikių r. Notarų biuro notarė R. L., reg. Nr. 1817. 1994 m. kovo 28 d. sodo žemės sklypas N. B. vardu įsigytas 0,06 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 4:493, buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, reg. Nr. 61/3081-1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog N. B. vardu įregistruotas 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1994 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įraÅ¡as galioja nuo 1994 m. kovo 15 d.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 28 d. sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A. B. santuoka. Sprendime konstatuota, jog sutuoktinis pastoviai girtauja, namuose kelia triukÅ¡mÄ , jokios materialinės paramos Å¡eimai neteikia ir pan., iÅ¡tuoka įregistruota 2000 m. vasario 10 d. Mirties įraÅ¡e konstatuota, jog A. B. mirė 2004 m. balandžio 25 d. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti asmenine nuosavybę į 1994 m. kovo 15 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytÄ 0,060 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nors Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra 0,060 ha žemės sklypo, kuris įgytas santuokoje, savininkė, tačiau nutraukiant santuokÄ 1999 metais santuokinio turto padalijimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas ir nėra iÅ¡spręstas iki Å¡iol. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus.

Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Minėtose normose numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ .

Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso, toliau – CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi bÅ«ti daroma ne pagal SÅ K, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas butas buvo įgytas 1994 m. kovo 15 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi bÅ«ti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė gyvena Mažeikių mieste, nuo pat žemės sklypo gavimo 1991 metų ir jo įsigijimo 1994 metais nuosavybės teise turimÄ Å¾emės sklypÄ ji prižiÅ«ri viena.

Be to, nepaneigta, jog sodo žemės sklypÄ ji įsigijo už tėvų dovanotus talonus tuo metu galiojusius bendruosius talonus, t. y. Lietuvos laikinuosius pinigus, kurie Lietuvoje naudoti pirmais jos atgautos nepriklausomybės metais ir 1991 m. rugpjūčio 5 dienÄ , pakeitę SSRS rublius, o nuo 1992 m. spalio 1 d. paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, ji nori parduoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau to padaryti negali, nes turtas, įgytas santuokos metu ir laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog ieÅ¡kovės savo iniciatyva įsigijo minėta sodo žemės sklypÄ , jis buvo suteiktas bÅ«tent jai, 1994 m. kovo 15 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė bÅ«tent ieÅ¡kovė, nutraukiant santuokÄ jos sutuoktinis nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų į santuokos metu įgytÄ turtÄ , jokių pretenzijų dėl santuokinio turto jis nepareiÅ¡kė ir iki pat mirties. Po ieÅ¡kovės buvusio sutuoktinio mirties niekas nepareiÅ¡kė jokių teisių į ieÅ¡kovės valdomÄ sodo žemės sklypÄ , be to, nepaneigta, jog sodo žemės sklypÄ ieÅ¡kovė įsigijo už jos tėvų dovanotas jai, t. y. asmenines lėšas.

Ä®rodymų vertinimas Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas privalo atsižvelgti ir į įrodymų pakankamumo taisyklę. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.). Vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, jos paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , sprendžiÄ , jog į bylÄ pateiktų įrodymų visuma yra pakankama ir sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog 1994 m. kovo 15 d.

Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas 0,060 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo registre įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, yra jos asmeninė nuosavybė ir priklauso tik jai. IeÅ¡kovė nuo pat jo įsigijimo naudojasi nusipirktu nekilnojamuoju turtu, rÅ«pinasi juo, gerina jo bÅ«klę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės bei liudytojų teiginius, jog atsakovas sodo žemės sklypu niekada nesinaudojo, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl turto valdymo bei naudojimo juo tvarkos, todėl laikytina, jog žemės sklypo įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn. 1994 m. kovo 15 d.

Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė nupirko minėtÄ sodo žemės sklypÄ , sudarytoje sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, vieÅ¡ame registre savininku nurodoma viena ieÅ¡kovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvęs sutuoktinis savo lėšomis, darbu ar kitu bÅ«du buvo prisidėjęs prie Å¡io turto įsigijimo, priežiÅ«ros ar iÅ¡laikymo, jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo ieÅ¡kovei ar jo naudojimosi iki mirties jis nebuvo pareiÅ¡kęs, o po mirties jo turto paveldėtojų neatsirado.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina faktÄ , kad sodo žemės sklypÄ ieÅ¡kovė pirko turėdama tikslÄ Ä¯gyti šį turtÄ asmeninėn nuosavybėn, šį turtÄ viena iÅ¡laiko, jį prižiÅ«ri, nuo pat jo įgijimo save laiko vienintele savininke, todėl teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, pripažįsta, jog neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė minėtÄ turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise.

Ä®vertinus bylos aplinkybes, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais nusprendžia: ieÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 0,0600 ha ploto sodo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytÄ 1994 m. kovo 15 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 1817, pagrindu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus. Teisėja Edita Gailienė