2017-05-24 Nr. AB-10876-3-62-3-00133-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-475-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3, 43.5.2, 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydamas:

1) panaikinti Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 1/16-272;

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-64;

3) priteisti 12 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi (b. l. 16–17) buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m. vasario 28 d.

Teismui pareiškėjas pateikė skundo patikslinimą (b. l. 20).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi (b. l. 22–23) atsisakė priimti pareiškėjo G. A. skundą.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 1/16-272, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimui įstatymas nustato privalomą išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 str.). Todėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, kurio veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas teismui pateikė Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-64, kuriame nurodyta, jog jo skundas dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 teisėtumo nebus nagrinėjamas, kadangi G. A. yra praleidęs vieno mėnesio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Akivaizdu, kad ginčas, dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 panaikinimo Kalėjimų departamente iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą dalyje, dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 panaikinimo, atsisakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Kalėjimų departamentas nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės, t. y. nenagrinėjo ginčo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės, atsisakydama jį nagrinėti dėl praleisto termino, todėl toks Kalėjimų departamento sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, gali būti ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų, šis skundo reikalavimas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėjui išaiškintina, jog dėl šio skundo reikalavimo jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 12 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi dėl šio skundo reikalavimo pareiškėjui buvo prašoma tikslinti skundo pagrindą bei nurodyti, kuo pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala ir pasiūlyta pateikti turimus įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti. Skundo patikslinime pareiškėjas deklaratyviai nurodė, jog žala kildinama iš atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų patyrė dvasinius išgyvenimus, žiaurų elgesį, kankinimą, baudimą. Tokių aplinkybių pagrindimui pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų bei nenurodė, kokius aktų nuostatas galimai pažeidė atsakovas. Todėl šioje dalyje skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas G. A. apeliaciniu skundu (b. l. 26) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą priimti nagrinėti arba grąžinto skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad teismas priėmė nesąžiningą sprendimą, kadangi jo skundas atitiko visus ABTĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pažymi, kad neturtinę žalą jis kildina iš to, kad jam teko patirti neigiamus išgyvenimus, nematogumus, kankinimą ir kitokį žiaurų baudimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 bei 3 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas (pareiškimas, prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalina skundo trūkumų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas arba teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (pareiškimą, prašymą), jeigu byla nepriskirta tam teismui, o pagal 2 dalies 3 punktą – jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo panaikinti Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 1/16-272 bei Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 2S-64, taip pat priteisti jam 12 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi Kalėjimų departamentas 2017 m. sausio 3 d. sprendime Nr. 2S-64 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 teisėtumo (pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Kalėjimų departameną), o skundas dėl Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S-64 panaikinimo turi būti paduodamas ne Kauno apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus apygardos administarciniam teismui. Taip pat, kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu priteisti neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neištaisė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartyje (b. l. 16−17) nustatytų skundo trūkumų – t. y. nenurodė, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala bei nepateikė turimų įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka.

Šiuo aspektu kolegija primena, kad, nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau visgi ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-652/2014; 2016 m. liepos 27 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-504-502/2016). Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį adm. byloje Nr. AS520-621/2013; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-882-492/2016).

Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, šia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-583/2012; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį adm. byloje Nr. eAS-670-602/2016). ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 1/16-272 (b. l. 10), kuriuo nuspręsta pareiškėją G. A. įrašyti į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą ir dėl šios priežasties taikyti jam papildomus režimo reikalavimus.

LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – BVK – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1-3 d.) (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-818-662/2015). Šiuo atveju tokia tvarka įtvirtinta BVK 183 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėto termino pareiškėjas nesilaikė, t. y. skundą dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 panaikinimo Kalėjimų departamentui pateikė tik 2016 m. lapkričio 28 d. (skundas Kalėjimų departamente užregistruotas 2016 m. gruodžio 2 d., b. l. 8), dėl ko Kalėjimų departamentas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 2S-64 atsisakė nagrinėti šį pareiškėjo skundą. Vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepasinaudojo privaloma BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 panaikinimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, be kita ko, ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo teismui pateikto pirminio skundo (b. l. 2–5) turinio nėra visiškai aišku, iš kokių būtent veiksmų pareiškėjas kildina neturtinę žalą – iš to, kad Kybartų pataisos namų direktorius priėmė 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 1/16-272 (ir žala padaryta jau vien tuo, kad buvo priimtas šis įsakymas), ar iš to, kad Kybartų pataisos namai taikė pareiškėjui atitinkamus linkusių užpulti asmenų teisių ribojimus, nurodytus minėtame Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakyme Nr. 1/16-272 (t. y. kad Kybartų pataisos namai atliko atitinkamus veiksmus).

Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad skunde pareiškėjas rašo apie tai, jog jo teises pažeidžia antrankių uždėjimas išvedant iš kameros, uždraudimas dirbti tamsiu paros metu ir uždraudimas dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau skunde nėra aiškiai nurodyta, kad atitinkami linkusių užpulti asmenų teisių ribojimai buvo realiai pritaikyti pareiškėjui (pvz., pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu leisti dirbti atitinkamą darbą ir jam nebuvo leista tą daryti, ar kad iki minėto įsakymo priėmimo pareiškėjas dirbo atitinkamus darbus, tačiau jam ši teisė buvo panaikinta). Pažymėtina, kad, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 20), kuriame nurodė, jog neturtinę žalą jam sukėlė neteisėti Kybartų pataisos namų veiksmai, dėl kurių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, žiaurų elgesį, kankinimą, baudimą. Iš esmės tą patį pareiškėjas nurodė ir atskirajame skunde (b. l. 26). Tačiau nei patikslintame skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas aiškiai nenurodė, kurie būtent atsakovo veiksmai kėlė jam dvasinius išgyvenimus, kokius Kybartų pataisos namų veiksmus pareiškėjas vertina kaip kankinimą, žiaurų elgesį ir baudimą. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta šį pareiškėjo atkisrojo skundo teiginį kaip nepagrįstą ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Kauno apygardos administracinis teismas jau minėtoje 2017 m. vasario 17 d. nutartyje, kuria nustatė skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti, išaiškino pareiškėjui, kad Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 2S-64, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 teisėtumo, sukelia G. A. tiesiogines teisines pasekmes, todėl jis gali būti skundžiamas teismui. Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį skundas gali būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo (šiuo atveju – subjekto, priėmusio sprendimą) buveinė. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo bei dėl Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 1/16-272 panaikinimo nebuvo priimta nagrinėti, o Kalėjimų departamento buveinė yra Vilniuje, L. Sapiegos g. 1, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip nepriskirtiną tam teismui. Esant konstatuotoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui išaiškino, jog šiuo atveju skundą dėl Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 2S-64 panaikinimo jis gali paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo G. A. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė