a73c7ac5-e757-47fd-99e9-2265266581ee · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-6604-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01758-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas 2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2-6) į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), priteisti 491 050 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki Å¡iol (skundas paduotas 2020 m. liepos 7 d.) laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Alytaus PN, buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Tvirtina, kad kamerose ir gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas, ant langų buvo ne mažiau kaip 2 grotos, kurios mažino natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ . Kamerose ir gyvenamosiose patalpose nebuvo laikrodžių, todėl jis negalėjo planuoti savo veiklÄ ir jo gyvenimas priklausė nuo gaunamų komandų ar signalų. Teigia, kad negalėjo vienas atlikti religinių apeigų, nes tai trukdė atlikti patalpose gyvenantys nuteistieji; negalėjo įsigyti žvakių ir ikonų, negalėjo praktikuoti savo religijÄ (stačiatikių), nes Alytaus PN neužtikrino stačiatikių koncesijos apeigų ir Å¡ventiko dalyvavimo bendruomenės gyvenime.

Teigia, kad nebuvo aprÅ«pintas asmens higienos priemonėmis. Nurodo, kad buvo paskirtas į bÅ«rius, kuriuose beveik visi nuteistieji vartojo narkotines medžiagas, maždaug pusė nuteistųjų sirgo ŽIV. Pažymi, kad nebuvo perspėtas apie galimÄ pavojų (fizinis smurtas, galimybė užsikrėsti ŽIV, bÅ«ti pripratintam prie narkotinių medžiagų). Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamas plotas vienam asmeniui. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas 14 bÅ«rio 1 kameroje kartu su 6 nuteistaisiais, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gegužės 30 d.

– 8 bÅ«rio 1 sekcijoje kartu su 12 nuteistųjų. Pažymi, kad dėl laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. pretenzijų neturi. Nurodo, kad visÄ kalinimo laikotarpį (iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d.) naudojosi bendrais sanitariniais mazgais, kurių tualetai buvo atitverti tik 1,5 m aukščio metalinėmis pertvaromis, todėl nebuvo sudarytas sÄ lygos privatumui, nes jis buvo matomas tiek kalintiems asmenims, tiek pareigÅ«nams.

Nurodo, kad lokaliniame sektoriuje gyveno apie 130 kalinių ir visiems jiems buvo skirtas 1 pisuaras ir 4 tualetai, todėl susidarydavo eilės. Tvirtina, kad gyvenamosiose patalpose paliekant vienÄ nuteistÄ jį arba visai nepaliekant, vidutiniÅ¡kai du kartus per savaitę buvo atliekamos kratos, nesuraÅ¡omi protokolai, paimti daiktai (tabako gaminiai, žurnalai, indai) niekur nefiksuojami. PareigÅ«nai, tikrindami nuteistųjų susiraÅ¡inėjimÄ , asmeninius užraÅ¡us, pažeidžia asmens teisę į privatumÄ , minties laisvę.

Tvirtina, kad pareigÅ«nai visÄ kalinimo laikotarpį nuolat jį žemino, elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais. Dirbant valgykloje, vedėja Virginija Zenkienė naudojo psichologinį smurtÄ ir grasino atleisti iÅ¡ darbo. Susirgus depresija ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmu, dėl pagalbos kreipėsi į psichiatrÄ ir psichologÄ . Po kreipimosi buvo atleistas iÅ¡ darbo be jokios priežasties. Tvirtina, kad nebuvo vykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos. Teigia, kad nepriklausomai nuo jo elgesio ir valios, valstybė privalo organizuoti ir vykdyti socialinį darbÄ ir ruoÅ¡ti jį naujam gyvenimui visuomenėje.

Akcentuoja, kad nebuvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, Alytaus PN bibliotekoje taip pat nėra jokių aktualių teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų teises. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl kalinimo minėtomis sÄ lygomis jis patyrė nepatogumų, sveikatos pablogėjimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie pasireiÅ¡kė irzlumu, agresyvumu, depresija, nemiga, akių ir galvos skausmu, pažeminimu, santykių su nuteistaisiais ir artimaisiais pablogėjimu, intelektine degradacija, priklausomybe nuo kitų asmenų valios, pažeminimu, diskriminacija, bejėgiÅ¡kumu, stresu, įtampa, apatija ir kt.

Mano, kad Alytaus PN pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose numatytas normas neveikė tinkamai, todėl patirta neturtinė žala iÅ¡ atsakovės atstovo turi bÅ«ti atlyginama pinigais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 16-24) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi gyvenamojoje zonoje, 14 bÅ«rio 5 miegamajame, kuriame įrengtos 9 gyvenamos vietos, miegamojo plotas 33,18 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms vienai gyvenamajai vietai tenka 3,686 kv. m; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi 8 bÅ«rio 1 miegamajame, kuriame įrengta 11 gyvenamųjų vietų, miegamojo plotas 35,10 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms vienai gyvenamajai vietai tenka 3,19 kv. m; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi 9 bÅ«rio 3 miegamajame, kuriame įrengtos 9 gyvenamosios vietos, miegamojo plotas 34,13 kv. m, esant visoms užimtoms vietoms vienai gyvenamajai vietai tenka 3,79 kv. m; laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas uždaroje zonoje į 15 kamerų tipo patalpÄ , kuri yra 11,64 kv. m ploto, įrengtos 3 gyvenamosios vietos, esant visoms užimtoms gyvenamosioms vietoms vienai gyvenamajai vietai tenka 3,88 kv. m.

Nurodo, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, todėl nebuvo poreikio pradėti ir pildyti Nuteistojo aprÅ«pinimo higienos reikmenimis kortelę, nes pagal 2018 m. sausio 27 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1-24 5 punktÄ ar 7 punktÄ jis nebuvo pateikęs praÅ¡ymų ir buvo laikomas mokiu, kadangi sÄ skaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės iÅ¡mokos dydžio sumos. PareiÅ¡kėjas įstaigoje nuolat gaudavo piniginius pavedimus į asmeninę sÄ skaitÄ , kaip dirbantis asmuo nuolat gaudavo darbo užmokestį, todėl turėjo galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit bÅ«tiniausių higienos priemonių.

Tvirtina, kad pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo aktÄ , kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, pažeidimų nei kamerų, nei bendrabučio tipo patalpose nenustatyta. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nenumatyta, kad kameroje turi bÅ«ti laikrodis. Bendrabučio tipo patalpose miegamuosiuose yra pakabinti laikrodžiai. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į įstaigÄ atvyko 2010 m. kovo 26 d. ir buvo supažindintas su ŽIV plitimo bÅ«dais pasiraÅ¡ytinai. Alytaus PN nuolat vykdomas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo j įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas.

Alytaus PN pareigÅ«nai netoleruoja neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis įstaigoje. Pažymi, jog nuteistieji informacijÄ , apie asmenis, kurie vartoja narkotines ar psichikÄ veikiančias medžiagas, vykdo nusikalstamas ar drausminio pobÅ«džio veikas, bet kada gali praneÅ¡ti administracijai. Alytaus PN buvo vykdoma narkomanijos prevencija, kuriÄ vykdė psichologinė tarnyba, buvo vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susiduriančiais su psichologinio pobÅ«džio problemomis dėl ŽIV/AIDS, teikiama mokslinė informacija apie prevencijÄ ir profilaktikÄ .

Teigia, kad Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalį pataisos įstaigos administracijai nenumatyta pareiga, o tik suteikta teisė laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų sergančius AIDS nuteistuosius. Alytaus PN administracija neteikia duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėjų buvusių kitų nuteistųjų asmeninio pobÅ«džio informacijÄ , todėl negali patvirtinti, kad kartu su pareiÅ¡kėju atlikę bausmę kiti nuteistieji sirgo AIDS ar kitomis ligomis. Teigia, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, nenumato religinių apeigų metu turėti žvakių ir ikonų, numatyta galimybė turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ . Alytaus PN administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, religinėms apeigoms atlikti yra įrengusi atitinkamas patalpas. Pataisos įstaigoje turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ dėl susitikimo su dvasininku ir, kad jam bÅ«tų neleista su jais susitikti, nėra.

Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs įsigyti ar jam būtų neleidžiama įsigyti smulkių asmeninių daiktų susijusių su religinių apeigų atlikimu. Tvirtina, kad sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto nuostatomis. 4, 5 ir 6 lokalinio sektorių bei uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamose patalpose.

Kiekviename miegamajame yra įrengtas tualetas, kuriame yra 1 unitazas ir 1 praustuvė. 17 ir 9 būrių (9 lokalinis sektorius) sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnės kaip 1,5 m aukščio ir kiekviena kabina visada turėjo duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. 9 būryje yra įrengta 70 gyvenamųjų vietų, būrio sanitariniame mazge yra 7 tualetai, 7 pisuarai, 1 praustuvas. 7 lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniai mazgai atskiri nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnės kaip 1,5 m aukščio.

Iki 2019 metų balandžio 1 d. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras, nuo 2019 metų balandžio 1 d. – įrengti 11 praustuvai, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Ginčo laikotarpiu buvo 156 miegamosios vietos. Pažymi, kad 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų dirba VĮ „Mūsų amatai“, sanitariniai mazgai taip pat yra darbo vietoje. Administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu.

Akcentuoja, kad organizuojant nuteistųjų priežiÅ«rÄ Alytaus PN vadovaujasi pagrindiniais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo politikÄ Ä¯gyvendinančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktai. Tvirtina, kad siekiant nustatyti teisėtvarkos pažeidimus darančius ar padariusius nuteistuosius, numatyta pareiga atlikti kratas ir paimti daiktus, kurie nėra numatyti leidžiamų turėti nuteistiesiems daiktų sÄ raÅ¡e. Alytaus PN neturi duomenų, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimti teisėtai ar neteisėtai laikomi jo daiktai.

Alytaus PN dėl padarytų režimo, vidaus tvarkos pažeidimų tarnybiniai praneÅ¡imai yra registruojami žurnale Nr. 7.39, dėl atliktų kratų suraÅ¡omi protokolai ir yra registruojami žurnale Nr. 7.31. Vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1- 91 „Dėl naudojimosi ribota interneto prieiga tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga bibliotekoje. Nuteistieji riboto interneto prieiga gali naudotis pagal nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafikÄ .

Ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų panaudotas fizinis ar psichinis smurtas iÅ¡ pareigÅ«nų pusės, taip pat negauta duomenų, kad Alytaus PN pareigÅ«nai ar darbuotojai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos. Pažymi, kad Alytaus PN maisto gaminimo patalpose maisto gamybÄ vykdo ir darbÄ organizuoja UAB „Niklita“, be nuteistųjų dirba ir UAB „Niklita“ samdomos darbuotojos, kurios prižiÅ«ri nuteistųjų darbÄ ir elgesį maisto gamybos proceso metu.

Dėl darbo santykių, bendravimo, kuomet pareiškėjas dirbo nuteistųjų valgykloje maisto gaminimo patalpose, atsakinga yra UAB „Niklita“. Alytaus PN neturi duomenų apie pareiškėjo konfliktus ginčo laikotarpiu su UAB „Niklita“ samdomomis darbuotojomis. Pažymi, kad remiantis teismine praktika neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė administracinę bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimÄ . Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Dėl ginčo laikotarpio Skunde (b. l. 2-6) pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki Å¡iol (skundas paduotas 2020 m. liepos 7 d.) buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Skaičiuojant kiekvienu galimu pažeidimu padarytÄ turtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pažeidimai nuo 2018 m. lapkričio 25 d. truko 533 dienas, t. y. iki 2020 m. gegužės 11 d.

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 16-24) ir duomenų apie pareiÅ¡kėjo parkėlimÄ (b. l.

25) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN atvyko 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. etapuotas. Ä®vertinus aptartus raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjo nurodytas ginčo laikotarpis tikslintinas, ginčo laikotarpiu laikant laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Dėl gyvenamųjų patalpų ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, jog Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. kamerų tipo patalpose ir laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas nesilaikant reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m, pagal 111.2. punktÄ pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Remiantis atsakovės atstovės atsiliepime (b. l. 16-24), pareiškėjo perkėlimo (b.l.

25) ir kompiuterinės sistemos (b. l. 26-29) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. buvo laikomas 14 būrio 5 miegamajame, kuriame įrengtos 9 miegamosios vietos, bendras plotas 33,18 kv. m (esant visoms užimtoms vietoms vienam nuteistajam tekdavo 3,69 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. buvo laikomas 8 būrio 1 miegamajame, kuriame įrengta 11 gyvenamųjų vietų, bendras plotas 35,10 kv. m (esant visoms užimtoms vietoms vienam nuteistajam tekdavo 3,19 kv. m gyvenamojo ploto); laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas 9 būrio 3 miegamajame, kuriame įrengtos 9 gyvenamosios vietos, bendras plotas 34,13 kv. m (esant visoms užimtoms vietoms vienam nuteistajam tekdavo 3,79 kv. m gyvenamojo ploto).

Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl ginčo laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., kai, kaip jis nurodo, buvo laikomas 9 būrio 3 miegamajame, pretenzijų dėl nepakankamo gyvenamojo ploto neturi, todėl nurodytas laikotarpis nevertintinas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas 14 būrio 1 kameroje, kurios bendras plotas 16 kv. m ir kurioje gyveno 6 nuteistieji. Minėta, kad atsakovės atstovo duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. buvo laikomas 14 būrio 5 miegamajame, kuriame įrengtos 9 miegamosios vietos ir bendras plotas 33,18 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė nuteistųjų skaičių ir gyvenamosios patalpos plotÄ (nepateikė duomenų apie tai kaip ir kokiu bÅ«du paskaičiavo gyvenamosios patalpos plotÄ ) ir esant byloje atsakovės atstovo duomenims, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, teismas remiasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir vertina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 14 bÅ«rio 5 miegamajame, kuriame įrengtos 9 miegamosios vietos ir bendras plotas 33,18 kv. m.

Pažymėtina, kad net ir vertinat, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, esant visoms užimtoms vietoms vienam nuteistajam tekdavo 3,69 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais nustatytas kamerų tipo patalpų minimalus 3,6 kv. m plotas. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog ginčo laikotarpio laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam tekdavo daugiau nei 3,1 kv. m ploto, todėl kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad pareiškėjui Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose trūko teisės aktais nustatyto 3,1 kv. m ploto.

Dėl kitų kalinimo sÄ lygų Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – ant gyvenamųjų patalpų langų buvo ne mažiau kaip 2 grotos, kurios mažino natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ ; gyvenamosiose patalpose nebuvo laikrodžių; negalėjo įsigyti žvakių ir ikonų, praktikuoti savo religijÄ (stačiatikių), vienas atlikti religinių apeigų; nebuvo aprÅ«pintas asmens higienos priemonėmis; buvo apgyvendintas kartu su nuteistaisiais, kurie vartojo narkotines medžiagas, sirgo ŽIV, nebuvo perspėtas apie galimÄ pavojų; bendrų sanitarinių mazgų tualetai buvo atitverti tik 1,5 m aukščio metalinėmis pertvaromis, nebuvo sudarytas sÄ lygos privatumui, truko pisuarų ir klozetų; neteisėtai buvo atliekamos gyvenamųjų patalpų kratos ir paimami daiktai, tikrinant susiraÅ¡inėjimÄ , asmeninius užraÅ¡us, buvo pažeidžiama teisė į privatumÄ , minties laisvę; pareigÅ«nai nuolat žemino, elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, valgyklos vedėja naudojo psichologinį smurtÄ ir atleido jį iÅ¡ darbo be priežasties; nebuvo vykdomos jokios socialinės reabilitacijos programos, nebuvo supažindintas su nuteistojo teisėmis, bibliotekoje nėra jokių aktualių teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų teises.

Dėl grotų, apÅ¡vietimo ir ventiliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 10 d.) (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja pataisos įstaigų lengvajai ir paprastajai bei drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių ir atviros kolonijos nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus. Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad lengvai ir paprastai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Taisyklių 13.7 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . <...> IÅ¡ lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus pavirÅ¡iaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitalÅ¡kai remontuojant esamas patalpas).

Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 16-24) nustatyta, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę (dieninę, naktinę) apÅ¡vietÄ . Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . 2018 m. gruodžio 18 d. atlikus Alytaus PN patikrinimÄ , Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu (b. l. 43-45), nustatyta, kad pažeistas HN 134:2015 21.3 punkto reikalavimas (dėl mokymo klasėje apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonių įrengimo), kiti pažeidimai nenustatyti.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-2020 metais vykdė gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, patikrinimÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties, tačiau vertinant pareiÅ¡kėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo nesant pakankamo dieninio apÅ¡vietimo ir vėdinimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime ir kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų netinkamo apÅ¡vietimo ir vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nėra duomenų, kokiai nuteistųjų grupei ginčo laikotarpiu buvo priskirtas pareiÅ¡kėjas. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjui esant priskirtam prie lengvosios ir paprastosios grupės nuteistųjų, gyvenamųjų kambarių langai iÅ¡ lauko pusės galėjo bÅ«ti apsaugomi grotomis, o esant priskirtam prie drausmės grupės nuteistųjų – gyvenamuosiuose kambariuose iÅ¡ lauko pusės ant langų turėjo bÅ«ti įrengiamos apsauginės grotos. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, net ir pareiÅ¡kėjui esant priskirtam prie lengvosios ir paprastosios grupės nuteistųjų, gyvenamųjų kambarių langai iÅ¡ lauko pusės galėjo bÅ«ti apsaugomi grotomis, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo atsakomybei kilti ir pareiÅ¡kėjo argumentai dėl grotų ant langų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikrodžių Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), nei bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, nei drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose nenumatyta, jog minėtose patalpose privalo būti laikrodis. Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 16-24) ir byloje esančių nuotraukų (b.l. 38-39, 41) nustatyta, kad 8 būrio 1 miegamajame, 9 būrio 3 miegamajame ir 14 būrio 5 miegamajame pakabinti sieniniai laikrodžiai.

Atsižvelgiant į nustatytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl laikrodžio nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl religinių apeigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (1 dalis). Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui (2 dalis).

Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas (3 dalis). Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (4 dalis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 184 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ .

Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (185 punktas). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (186 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.), kurios numatyto panašų teisinį reglamentavimÄ .

Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (113 punktas). Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas (114 punktas).

Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu (115 punktas). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 16-24) ir Alytaus PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymos (b. l.

35) nustatyta, kad Alytaus PN yra užtikrinamas BVK 106 straipsnio nuostatų vykdymas. Esant poreikiui, pateikus nuteistajam praÅ¡ymÄ , yra sprendžiamas klausimas dėl galimybės susitikti su kunigu-stačiatikiu, suderinama susitikimo data ir laikas, apie tai informuojamas nuteistasis. Alytaus PN religinėms apeigoms atlikti įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, yra įrengusi atitinkamas patalpas. Nurodytas teisinis reglamentavimas numato nuteistųjų teisę turėti religinių apeigų knygas ir literatÅ«rÄ , o nuo 2020 m. sausio 22 d. nuteistiesiems religinių apeigų metu leidžiama turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas norėjo, bet negalėjo ar jam neleido įsigyti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymÄ dėl susitikimo su kunigu-stačiatikiu ir jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl religinių apeigų ir jų atributų atmestini kaip nepagrįsti. Dėl higienos priemonių BVK (akto redakcijos, galiojusios laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 173 straipsnio 8 dalis teigia, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte numatyta, jog pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui (Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas). AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintame Alytaus PN laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (b.l. 49-50) 4 punkte. Minėtos Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. 7 punkte nustatyta, jog nuteistasis yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog higienos reikmenų paketas nuteistajam nemokamai iÅ¡duodamas tik jam pirmÄ kartÄ atvykus į pataisos įstaigÄ ir tik tais atvejais, kai nuteistasis Å¡ių priemonių neatvežė kartu su savimi. Kitais atvejais nuteistasis aprÅ«pinamas higienos priemonėmis tik tada, kai jis yra nemokus ir pateikia pataisos įstaigos administracijai raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje nurodydamas, kad tik esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui iÅ¡duoti higienos priemones (dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus) ir aiÅ¡kiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1289-1062/2020).

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokių bÅ«tent higienos priemonių jam truko, taip pat nenurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo nemokus, teikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Alytaus PN administracijai dėl higienos reikmenų paketo iÅ¡davimo ir jis nebuvo pateiktas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes. Byloje esantis pareiÅ¡kėjo pinigų apskaitos žiniaraÅ¡tis (b.l. 30-32) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gaudavo darbo užmokestį ir artimųjų pervedimus.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , konstatuotina, kad Alytaus PN neturėjo prievolės pareiÅ¡kėjui nemokamai iÅ¡duoti higienos priemonių, todėl argumentai dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl apgyvendinimo kartu su nuteistaisiais, vartojančiais narkotines medžiagas ir sergančiais ŽIV Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis numato, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų tame tarpe ir sergančius AIDS nuteistuosius.

Tokiu bÅ«du įstatymo leidėjas imperatyviai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos sergančius AIDS nuteistuosius laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų. Pažymėtina, kad BVK 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad narkotines medžiagas vartojantys ar ŽIV virusus sergantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, taip pat į tarptautines rekomendacijas, savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog suimtojo ar nuteistojo laikymo su ŽIV infekuotu asmeniu faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2474/2012, 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1010-575/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1826-624/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 ir kt.).

Teisės aktai įtvirtina galimybę izoliuoti ŽIV sergantį suimtÄ jį ar nuteistÄ jį nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų tik esant tam tikroms teisės aktuose numatytoms sÄ lygoms, t. y. sergančiajam iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ bÅ«ti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos administracija priima sprendimÄ jį izoliuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2209-556/2016, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1140-146/2016, 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-492/2016 ir kt.).

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 16-24) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į įstaigÄ buvo atvežtas 2010 m. kovo 26 d. ir buvo supažindintas su ŽIV plitimo bÅ«dais. Alytaus PN nuolat vykdomas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigÄ užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai, taip pat ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas (apžiÅ«ra, patikrinimai, patruliavimas, planinės ir neplaninės kratos, pasimatymų biuro laukiamajame iÅ¡kabinama informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimÄ ir atsakomybę, stebėjimas, vaizdo ir garso įraÅ¡ymas).

Atsakovės atstovas nurodo, kad Alytaus PN psichologinė tarnyba vykdė narkomanijos prevencijÄ , labdaros ir paramos fondas „Garstyčios grÅ«das“ vykdė norinčių gyventi Å¡varioje nuo narkotikų zonoje atrankÄ bei motyvavimÄ , buvo vedamos konsultacijos su nuteistaisiais, susiduriančiais su psichologinio pobÅ«džio problemomis dėl ŽIV/AIDS, teikiama mokslinė informacija apie prevencijÄ ir profilaktikÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , nelaikytina, kad apgyvendinant pareiÅ¡kėjÄ kartu su asmenimis vartojančiais narkotines medžiagas ir sergančiais ŽIV, buvo pažeistos jo teisės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo ir sanitarinio mazgo patalpos aprūpinimo įrenginiais Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau Å¡ių Taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b.l. 16-24) nustatyta, kad 6 lokalinio sektoriaus (14 būrys), 7 lokalinio sektoriaus (8 būrys), 9 lokalinio sektoriaus (9 būrys) sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto nuostatomis. 6 lokalinio sektorių bei uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamose patalpose.

Kiekviename miegamajame yra įrengtas tualetas, kuriame yra 1 unitazas ir 1 praustuvė. 9 būrių (9 lokalinis sektorius) sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnės kaip 1,5 m aukščio ir kiekviena kabina visada turėjo duris. 9 būryje yra įrengta 70 gyvenamųjų vietų, būrio sanitariniame mazge yra 7 tualetai, 7 pisuarai, 1 praustuvas. 7 lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniai mazgai atskiri nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnės kaip 1,5 m aukščio.

Iki 2019 metų balandžio 1 d. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras, nuo 2019 metų balandžio 1 d. – įrengti 11 praustuvai, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Ginčo laikotarpiu buvo 156 miegamosios vietos. Iš Alytaus PN turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. 7 lokalinio sektoriaus sanitarinėse patalpose buvo papildomai sumontuoti sanitariniai įrenginiai, bendrai tapo 11 praustuvų, 6 klozetai ir 3 pisuarai.

Ä®vertinus pateiktus duomenis ir teisinį reglamentavimÄ , laikytina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., pareiÅ¡kėjui bausmę atliekant 8 bÅ«rio 1 miegamajame nebuvo užtikrintas pakankamas skaičius praustuvų, unitazų ir pisuarų (9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras teko 156 nuteistiesiems), o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas pakankamas skaičius praustuvų (1 praustuvas teko 70 nuteistųjų).

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ (pakankamÄ ) sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo įstaigoje buvo pažeista. Ä®vertinus byloje esančias 7 lokalinio sektoriaus tualeto ir prausyklos, 9 bÅ«rio tualeto ir duÅ¡inės ir 14 bÅ«rio gyvenamųjų patalpų nuotraukas (b. l. 37, 40, 42) nustatyta, kad kai kurie tualetai dalinai (tik iÅ¡ Å¡onų atskirti pertvaromis), kai kurie tualetai visiÅ¡kai atskirti (iÅ¡ Å¡onų pertvaromis ir durimis iÅ¡ priekio). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , laikytina, kad pareiÅ¡kėjo argumentas dėl privatumo trÅ«kumo naudojantis sanitariniu mazgu tam skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamosios patalpos, vertintinas kritiÅ¡kai ir atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl kratos Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis numato specialiÄ sias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, tame tarpe laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BVK 92 straipsnis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato nuteistųjų pataisos įstaigoje leidžiamų turėti asmeninių daiktų sÄ raÅ¡Ä . BVK 113 straipsniu nustatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, viena iÅ¡ jų yra teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas.

BVK 112 straipsnyje prie pataisos įstaigų režimo ir pagrindinių jo reikalavimų 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daroma krata, nuteistojo asmens kratÄ daro tos pačios lyties pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 53 punktas numato, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) (akto redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.). Instrukcijos VIII skyrius reglamentuoja kratų ir apžiÅ«rų atlikimÄ laisvės atėmimo vietose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos naujos redakcijos Instrukcijos, kurių VII skyrius reglamentuoja kratų ir apžiÅ«rų atlikimÄ laisvės atėmimo vietose.

Siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros (148 ir 139 punktai atitinkamai pagal redakcijÄ ). Suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiÅ«ros gali bÅ«ti planinės ir neplaninės (150 ir 141 punktai atitinkamai).

Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (152 ir 143 punktai atitinkamai). Instrukcijų senoje redakcijoje numatyta, kad atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis (165.9 punktas), o pagal naujÄ jÄ redakcijÄ â€“ atliekant gyvenamosios patalpos kratÄ , kratos metu Å¡ioje patalpoje esant galimybei paliekamas vienas joje gyvenantis suimtasis (nuteistasis) (157 punktas). Pagal Instrukcijų naujos redakcijos 164 punktÄ , siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sÄ raÅ¡uose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, pagal grafikÄ atliekamos kamerų tipo patalpų, gyvenamųjų patalpų, palatų ar gyvenamųjų aukÅ¡tų, kuriuose suimtieji (nuteistieji) rakinami, kratos.

Kiekvienoje kamerų tipo patalpoje, gyvenamojoje patalpoje, palatoje ar gyvenamajame aukÅ¡te, kuriuose suimtieji (nuteistieji) rakinami, kratos atliekamos ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį (analogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir senojoje redakcijoje). Instrukcijų naujosios redakcijos 165 punkte įtvirtinta, kad patalpų techninių apžiÅ«rų, kontrolinių, planinių techninių apžiÅ«rų ir asmens kratų rezultatai įraÅ¡omi į Kratų apskaitos žurnalÄ ir Techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnalÄ .

Budinčiosios pamainos pataisos pareigÅ«nai, atlikę kratas ir technines apžiÅ«ras, apie jų rezultatus praneÅ¡a vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pataisos pareigÅ«nui, o Å¡is informuoja Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininkÄ , įstaigos direktoriaus pavaduotojÄ , kuriam priskirta administruoti apsaugos ir priežiÅ«ros sritį, įstaigos direktorių (panaÅ¡us teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir senojoje redakcijoje). PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodė dėl kratų atliko tvarkos pažeidimo, nekonkretizuodamas ar bÅ«tent iÅ¡ jo kratų metu buvo paimti tam tikri asmeniniai daiktai (jeigu taip, tai kada bÅ«tent).

Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad neturi duomenų, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bÅ«tų buvę paimti tiek teisėtai, tiek neteisėtai laikomi jo daiktai. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir pareiÅ¡kėjui neįvardijant konkretaus atvejo dėl kratos atlikimo bei daiktų paėmimo ir tai nesusiejant su juo pačiu, negalima nustatyti apie kokį atvejį nurodo pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atliekamų kratų neteisėtumo, paimamų daiktų, nesuraÅ¡omų dokumentų ir pareiÅ¡kėjo asmeninių susiraÅ¡inėjimų skaitymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bendravimo su pareigūnais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 50 punktas numato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16-24) nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis ar psichologinis smurtas iš pareigūnų pusės, taip pat negauta duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas pareiškėjo atžvilgiu.

Tokių duomenų neteikia ir pareiÅ¡kėjas. Nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo pareigÅ«nų bendravimo jo atžvilgiu kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ . Pažymėtina, kad įstatymo leidėjo pareiÅ¡kėjui nustatyti apribojimai dėl jo teisinio statuso, neturėtų sukelti pagrindo manyti pareigÅ«nams esant Å¡aliÅ¡kiems ir ne objektyviems jo atžvilgiu.

Ä®vertinus nurodytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų bendravimo vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad valgyklos, kurioje jis buvo įdarbintas, vedėja netinkamai bendravo ir be pagrindo jį atleido iÅ¡ pareigų. IÅ¡ byloje esančios 2018 m. kovo 27 d. maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 52-59) nustatyta, kad Alytaus PN maisto gaminimo patalpose maisto gamybÄ vykdo UAB „Niklita“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl darbo santykių, bendravimo, kai pareiÅ¡kėjas dirbo nuteistųjų valgykloje maisto gaminimo patalpose, jis kreipėsi į UAB „Niklita“ ar Alytaus PN administracijÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas atleidimo aplinkybių neginčija, todėl jos nenagrinėtinos. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo bendravimo darbo metu taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Dėl socialinės reabilitacijos ir pareiÅ¡kėjo teisių Bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnis numato socialinės reabilitacijos organizavimÄ . AreÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigos administracija, įtraukdama į Å¡iÄ veiklÄ valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius (57 straipsnio 1 dalis).

Socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (57 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas (111 straipsnio 2 dalis).

Pagal BVK 1371 straipsnio 1 dalį socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Sudarant šį planÄ , turi dalyvauti nuteistasis. Individualus socialinės reabilitacijos planas turi bÅ«ti sudarytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ (4 dalis). Nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu supažindinamas pasiraÅ¡ytinai (5 dalis). Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , taip pat nėra duomenų apie tai, kokios Alytaus PN organizuojamos pozityvaus užimtumo priemonės. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ dėl užimtumo priemonių ar socialinės reabilitacijos programos vykdymo, ir kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti minėtomis priemonėmis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, kad nors pareiÅ¡kėjas pats turėtų bÅ«ti aktyvus ir siekti tapti doru piliečiu, nagrinėjamoje byloje Alytaus PN galimai pareiÅ¡kėjui tinkamai neorganizavo socialinę reabilitacijÄ , kuo galėjo bÅ«ti pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu dėl naudojimosi ribota interneto prieiga tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (b.l. 46-47) nustatyta, kad Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga bibliotekoje.

IÅ¡ nuteistiesiems prieinamų (leidžiamų) lankytis interneto svetainių sÄ raÅ¡o (b.l.

48) nustatyta, kad suteikta galimybė lankyti be kita ko teisės portalÄ www.infolex.lt. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 3 skyrius reglamentuoja nuteistųjų teisinę padėtį, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo susipažinti su teisės aktais atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl nepakankamo sanitarinio mazgo įrenginių kiekio laikotarpiais nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. ir nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė ir visÄ ginčo laikotarpį galimai buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ socialinės reabilitacijos organizavimÄ . Pažymėtina, kad LVAT yra pabrėžęs, jog pripažinus pagrįstais pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, turi bÅ«ti vertinama, ar pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (Žr.

LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421- 146/2017). Teismas sutinka, kad dėl nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Å¡ie nepatogumai prilygo skunde nurodomoms dvasinėms ir fizinėms kančioms. Vadovaudamasis bendruoju protingumo ir sÄ Å¾iningumo principu, teismas vertina, kad byloje nustatytas pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, neturintis ilgalaikių sunkių pasekmių pareiÅ¡kėjo sveikatai ir psichologinei bÅ«klei.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais.

Byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN pareigÅ«nų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas