2020-04-15 Nr. AB-7342-3-62-3-01340-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-1846-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01340-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Č. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. P1-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl Č. M. padaryto tarnybinio pažeidimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 7 d. dirba Departamento (duomenys neskelbtini) vedėju. Departamento direktorius Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam nebuvo paskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinio nusižengimo jis nepadarė ir jo veiksmai buvo teisėti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas remiantis Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėjos I. J. 2018 m. gegužės 24 d. išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė licencijas Medžioklės klubui „Ąžuolas“, kuris nuo 2016 m. spalio 16 d. nebuvo medžioklės plotų naudotojas ir tokiais veiksmais pažeidė pareigybės aprašymo 7.2 punkto bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Pareiškėjas tvirtino, kad Departamente už leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimą, pratęsimą bei jų vykdymo kontrolę atsakinga Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija). Prienų agentūrai iš Departamento niekada nebuvo nukreipiami jokie dokumentai, susiję su leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose pasibaigimu ar išdavimu. Nei Prienų agentūrai, nei Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijai Departamentas jokia forma nebuvo pateikęs informacijos apie Medžioklės klubo „Ąžuolas“ leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pasibaigimą. Departamente taip pat nebuvo nustatyta tvarka, kaip ir kokiu būdu ši informacija yra kaupiama ir ja dalijamasi tarp struktūrinių padalinių ar institucijų. Vienintelis prieinamas šaltinis – sistema www.geoportal.lt (Lietuvos erdvinės informacijos portalas) (toliau – ir Portalas), prie kurios Prienų agentūra prisijungė 2017 m. balandžio 5 d. Pareiškėjas teigė, kad informaciją apie leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pasibaigimą turėjo pateikti Inspekcija, kuri yra atsakinga už šių leidimų išdavimą, pratęsimą ir jų vykdymo kontrolę, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl pareiškėjas Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos darbe skirstant sumedžiojimo limitus vadovavosi pasenusia informacija. Pareiškėjas nurodė, kad jo kaltė nebuvo įrodyta, bet konstatuota formaliai, todėl Įsakymas yra neteisėtas.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

5. Atsakovas nurodė, kad prieš išduodant Medžiotojų klubui „Ąžuolas“ leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienetuose, minėti leidimų projektai buvo derinami su Prienų agentūros vedėju. Dėl leidimų išdavimo, pratęsimo ar panaikinimo Departamento direktorius priimdavo veiklos įsakymus, kurie buvo skelbiami specialiame interneto puslapyje ir visi darbuotojai su jais galėjo susipažinti. Inspekcijoje taip pat yra suformuotos medžioklės klubų ir būrelių bylos, su kuriomis taip pat galima susipažinti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Portale nėra galimybės nustatyti, kada medžioklės plotų naudotojui buvo išduoti leidimai ar iki kada jie galioja. Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ pagal 2006 m. spalio 16 d. išduotus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ iki 2016 m. spalio 16 d. buvo medžioklės plotų naudotojas. Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojo nuo 2006 m. spalio 16 d. iki 2016 m. spalio 16 d. Pagal Departamento teritorijos paskirstymą medžioklės plotų vienetai „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ patenka į Prienų agentūros administruojamą teritoriją. Pagal Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punktą, pasibaigus leidimų galiojimo laikui (2016 m. spalio 16 d.) medžioklės plotų naudotojas privalėjo per 10 darbo dienų gražinti jam išduotus medžioklės lapus, licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir kitus medžioklės dokumentus juos išdavusiam regiono departamento padaliniui. Kai Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ negrąžino licencijų per Apraše nustatytą terminą, Prienų agentūra turėjo iš medžioklės ploto naudotojo pareikalauti licencijas pateikti. Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ nuo 2016 m. spalio 16 d. leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienetuose neturėjo, todėl Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija medžiotojų klubo prašymo dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2017–2018 m. medžioklės sezonui priimti negalėjo, o priimtą prašymą turėjo atmesti.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo Č. M. skundą tenkino, panaikino Departamento Įsakymą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 393,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad Departamento direktorius 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V1-108 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos Prienų rajone patvirtinimo“ sudarė Prienų rajono agentūros medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymui komisiją (toliau – ir Komisija), kurios pirmininku buvo paskirtas pareiškėjas. Departamento direktorius 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V1-21 „Dėl tarnybinės veiklos patikrinimo atlikimo“ sudarė komisiją Prienų agentūros ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tarnybinės veiklos patikrinimui (toliau – Patikrinimo komisija) ir pavedė jai įvertinti Prienų agentūros ir Inspekcijos pareigūnų veiksmų, susijusių su Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojimu be leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete aplinkybėmis, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atlikusi tyrimą Patikrinimo komisija 2018 m. balandžio 13 d. pažymoje Nr. V1-21 ‚Dėl Prienų agentūros ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos veiksmų, susijusių su Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo aplinkybėmis, patikrinimo“ (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad pasibaigus Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose galiojimo terminui (2016 m. spalio 16 d.) ir Medžiotojų klubui „Ąžuolas“ per 10 darbo dienų Prienų agentūrai negrąžinus licencijų (iki 2016 m. spalio 31 d.), Prienų agentūra licencijas iš medžiotojų klubo paėmė tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas, Komisijoje atstovaudamas Departamentą, priėmė Medžiotojų klubo „Ąžuolas“, kuris nebuvo medžioklės plotų naudotojas, prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2017–2018 m. medžioklės sezonui ir išdavė licencijas sumedžioti 3 briedžius, 7 tauriuosius elnius ir 40 stirnų. Atsižvelgdamas į Patikrinimo komisijos išvadą (Pažymą) Departamento direktorius 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V1-74 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjimo“ įpareigojo Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėją I. J. pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą pareiškėjui (taip pat kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams), įtarus juos padarius tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. V1-74-1 bei pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą. Departamento Administravimo ir teisės skyriaus vedėja I. J. 2018 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. V1-74 (toliau – ir Patikrinimo išvada) konstatavo, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė licencijas Medžioklės klubui „Ąžuolas“, kuris nuo 2016 m. spalio 16 d. nebuvo medžioklės plotų naudotojas, tuo pažeisdamas Departamento direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V1-38 patvirtinto (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2 punkto ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Departamento direktorius, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Departamento nuostatų 17.4 punktu bei atsižvelgdamas į Patikrinimo išvadą, Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo laikui.

9. Teismas pažymėjo, kad dėl 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. licencijų išdavimo Medžioklės klubui „Ąžuolas“, kuris nuo 2016 m. spalio 16 d. nebuvo medžioklės plotų naudotojas, pareiškėjo veiksmai Patikrinimo išvadoje (ir Įsakyme) buvo įvertinti tarnybiniu nusižengimu.

10. Teismas analizavo VTĮ, Taisyklių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tarnybinių nusižengimų bylose ir nustatė, kad pareiškėjui įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pažeidimo, kurių padarymu pareiškėjas įtariamas, kvalifikavimas, nenurodant konkrečių veiksmų (neveikimo), taip pat nesant nuorodų į konkrečius Pareigybės aprašymo punktus ar kitas teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu valstybės tarnautojas yra įtariamas, nėra tinkamas pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įforminimas. Tokiu būdu asmuo, kuris yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, neturi galimybės nustatyti jo galimai neteisėtų veiksmų turinio ir atitinkamai nežino, kokiose ribose nuo pareikšto įtarimo jis gali gintis.

11. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados reikšmės, dėl įrodinėjimo naštos tarnybos teisiniuose santykiuose perkėlimo darbdaviui, teismo pareigos įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir nustatė, kad Patikrinimo išvadoje nurodyta Pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostata, kurią pareiškėjas pažeidė, nepagrįstai medžiotojų klubui išdavęs licencijas, taip pat yra bendro pobūdžio. Teismas konstatavo, kad dėl Patikrinimo išvados ir pranešimo apie tarnybinį nusižengimą trūkumų, Įsakymas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai Įsakymu pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas Departamento Įsakymo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, panaikino.

III. 12. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundo netenkinti.

13. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nustatęs, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą yra abstraktus, neįvertino aplinkybės, kad jis pareiškėjui buvo pateiktas atsižvelgiant į Pažymą, kurioje išsamiai išnagrinėtos įvykio aplinkybės ir pateiktos išvados. Atsakovas teigia, kad Pažyma pareiškėjui buvo pateikta kaip turima informacija (priedas) prie pranešimo apie tarnybinį nusižengimą. Gavęs šią Pažymą, pareiškėjas turėjo galimybę išsamiai susipažinti kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. pateikė argumentuotą paaiškinimą, kuriame nurodė tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, o tai reiškia, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kuo jis kaltinamas ir įgyvendino savo teisę į gynybą.

14. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teigiama, jog teismas turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį ir teigia, kad teismas neįvertino Patikrinimo išvados konstatuojamosios dalies, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad Komisija 2017 m. negalėjo nagrinėti Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ prašymo dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limito nustatymo 2017–2018 m. medžioklės sezonui bei priimti sprendimo dėl medžiojimo limito nustatyto Medžiotojų būreliui „Ąžuolas“, kadangi minėtas medžiotojų būrelis 2017 m. nebuvo medžioklės plotų naudotojas, t. y. neturėjo galiojančių Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete. Dėl to pareiškėjas 2017 m. negalėjo Medžiotojų klubui „Ąžuolas“ išduoti licencijų. Atsakovas pažymi, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė pagrindinę savo pareigą – tinkamai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytą funkciją – kontroliuoti, kaip ūkio subjektas (Medžiotojų būrelis „Ąžuolas“) laikosi aplinkosauginio reikalavimo naudoti laukinės gyvūnijos išteklius. Atsakovas akcentuoja, kad Patikrinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinį nusižengimą patvirtinantys faktai yra įrodyti, o formalūs procedūros trūkumai negalėjo turėti esminės reikšmės objektyviam aplinkybių įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui.

15. Pareiškėjas Č. M. atsiliepime į atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime padarė teisingas išvadas dėl abstraktaus pažeidimo, kurio padarymu pareiškėjas įtariamas, kvalifikavimo ir teigia, jog aplinkybes (kokio konkretaus nusižengimo padarymu yra įtariamas ir kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė) bandė aiškintis savarankiškai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Pažymoje jokių aplinkybių apie tai, kad jis yra pažeidęs kokius nors teisės aktų reikalavimus nėra, apie tai, kad buvo padarytas koks nors tarnybinis nusižengimas nėra užsiminta, joje taip pat išdėstytos tik bendro pobūdžio aplinkybės.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobūdžio normas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojo elgesio taisyklės ir bendro pobūdžio funkcijos bei konstatuoti, kad pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Pareiškėjas teigia, jog negali būti pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, nes Patikrinimo išvadoje konstatuotas pažeidimas (pareiškėjas nepagrįstai medžiotojų klubui išdavė licencijas) neatitinka jam inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijos. Pareiškėjas nurodo, kad teismas teisingai nusprendė, kad Įsakymas dalyje dėl pareiškėjo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. P1-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nutraukimo“ dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo skirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo laikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nustatęs, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai Įsakymu pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes Patikrinimo išvadoje konstatuotas pažeidimas (pareiškėjas nepagrįstai medžiotojų klubui išdavė licencijas) neatitinka pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pranešime apie tarnybinį pažeidimą nebuvo nurodytas konkretus pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas įtariamas, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės suprasti kokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) padarymu jis yra kaltinamas.

20. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu nesutinka, pažymi, kad Patikrinimo išvadoje tarnybinį nusižengimą patvirtinantys faktai yra įrodyti, o procedūros formalūs trūkumai negalėjo turėti esminės reikšmės objektyviam aplinkybių įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

23. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnybos teisinių santykių specifika bei valstybės tarnautojo ypatinga padėtis, taip pat tai, kad valstybės tarnautojo, užimamos pareigos valstybės tarnyboje yra neatsiejama jo, kaip valstybės tarnautojo, statuso dalis (VTĮ 2 str. 2 d.), reikalauja, kad su tokiu šių asmenų teisinės padėties elementu, kaip užimamos pareigos valstybės tarnyboje, susiję teisiniai santykiai atsirastų ir pasikeistų tik įstatyme griežtai numatytais pagrindais (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5287-520/2017). Tuo pačiu teisėtumo principu turi būti grindžiama ir valstybės tarnautojo atsakomybė už tarnybinius nusižengimus – ji turi būti taikoma griežtai laikantis įstatyme numatytų pagrindų ir procedūrų.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gavęs pranešimą apie tarybinį nusižengimą, turi aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009; 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. balandžio 27 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. V1-74-1 pasirašytinai buvo supažindintas 2018 m. balandžio 30 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodoma, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 6 (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) punktus. Prie pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pridėta Pažymos kopija. Pirmosios instancijos teismas tokį pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį vertino kaip abstraktų, nes šiame pranešime nėra pateiktas pažeidimo, kurio padarymu pareiškėjas įtariamas, kvalifikavimas, nenurodyti konkretūs veiksmai (neveikimas), taip pat nėra nuorodų į konkrečius Pareigybės aprašymo punktus ar kitas teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu valstybės tarnautojas yra įtariamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo abstrakčiai nurodomas galimai padarytas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, nenurodant konkrečių veiksmų (neveikimo), taip pat nesant nuorodų į konkrečius pareigybės aprašymo punktus ar kitas teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu valstybės tarnautojas yra įtariamas, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pripažino suvaržančiu pareiškėjo galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas.

27. Atsakovo apeliacinio argumentus, kad pareiškėjas kartu su pranešimu apie tarnybinį pažeidimą gavo Pažymą, su kuria turėjo galimybę išsamiai susipažinti, o 2018 m. gegužės 7 d. pateikė argumentuotą paaiškinimą, kuriame nurodė tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, o tai reiškia, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kuo jis kaltinamas ir įgyvendino savo teisę į gynybą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kritiškai. Pastebėtina, jog Pažyma taip pat yra paremta apibendrintais teiginiais apie pareiškėjo galimai atliktus teisės aktų pažeidimus ar netinkamą pareigų atlikimą, nedetalizuojant, kokius konkrečius teisės aktus pareiškėjas pažeidė ar kokių Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatliko, todėl Pažymoje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turėjo suprasti kokio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. paaiškinimas (II t., b. l. 205–206), kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į Pažymą ir papildomai paaiškinamos Pažymoje išdėstytos aplinkybės.

28. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

29. Spręsdamas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo teisės normų, kurių pažeidimu buvo kaltinamas pareiškėjas reikalavimus, įtvirtintus Pareigybės aprašymo 7.2 punkte (šias pareigas einantis asmuo kontroliuoja, kaip savivaldos institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų <...> ar įgyvendina aplinkosaugines priemones ir planus) ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir teisingai pažymėjo, jog tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012). Atsakovas apeliaciniame skunde, argumentuodamas, kad pareiškėjas neatliko Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytų pareigų, nurodo, kad pareiškėjas, medžiotojų klubui išdavęs licencijas, pažeidė pagrindinę savo pareigą – kontroliuoti, kaip ūkio subjektas laikosi aplinkosauginio reikalavimo naudoti laukinės gyvūnijos išteklius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Patikrinimo išvadoje nepateikė konkrečių specialiųjų teisės aktų normų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus naudojant laukinės gyvūnijos išteklius, kurias pareiškėjas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (išdavęs licencijas medžiotojų klubui), Patikrinimo išvadoje apsiribojo tik bendro pobūdžio nuoroda į Pareigybės aprašymo 7.2 punktą ir neįrodė, jog pareiškėjo veiksmuose bei neveikime yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

31. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ši nutartis priimta pareiškėjo naudai, taigi pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Pareiškėją byloje atstovavo advokatas V. K. pagal 2018 m. birželio 29 d. atstovavimo sutartį. Atstovavimo išlaidos grindžiamos 2019 m. gegužės 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 034/2019 ir 2019 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 489851 (III t., b. l. 72–73). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus rekomenduojamas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą koeficientas – 1,3. Pareiškėjui teisinės paslaugos buvo suteiktos ir apmokėjimas už jas gautas 2019 m. gegužės 22 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 970,3 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 150 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo naudai priteisiamos 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Č. M. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė