a73a154c-d068-4a0d-802b-b34fe8d7768b · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-328-574/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00881-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.17 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena UAB „P“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnį nutraukta, nenustačius Å¡io administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ UAB „P“, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad statytojai UAB „P“ (duomenys neskelbtini), įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp aÅ¡ių P – V už aÅ¡ies 1 bei tarp aÅ¡ių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ ir padarant administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisenÄ UAB „P“ atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 57 straipsnį nutraukė. Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyrius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje skiriant UAB „P“ nuo 300 iki 7 000 Eur baudÄ už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymÄ .

Nurodo, kad teismas ginčijamÄ nutarimÄ motyvavo tuo, jog nėra statytojos kaltės dėl gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų dėl laikinų injekcinių inkarÄ Ä¯rengimo gavimo, kadangi Å¡i pareiga 2017-01-11 tarp UAB „P“ ir UAB „M“ sudarytos generalinės rangos sutarties (toliau - sutartis) pagrindu buvo perleista rangovei, todėl statytoja (užsakovė) UAB „P“ negali bÅ«ti traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymÄ , t. y.

UAB „P“ nėra laikoma tinkamu administracinio nusižengimo subjektu. Nesutiktina su tokia teismo iÅ¡vada, nes bÅ«tent statytojas yra administracinio nusižengimo subjektas Å¡iuo atveju. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo pareigos. Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ . RaÅ¡ytinis gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimas yra projektinės dokumentacijos dalis, todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau - STR „Statybos darbai“) 18 punktu (Å¡i nuostata perkelta į nuo 2017-01- 01 įsigaliojusio statybos techninį reglamentÄ STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai.

Statinio statybos priežiÅ«ra“), kuris numato, kad prieÅ¡ pradedant statinio statybos darbus statytojas (užsakovas) nustatytÄ ja tvarka turi gauti ir perduoti (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos bÅ«du) rangovui Å¡iame punkte nurodytus dokumentus. STR „Statybos darbai“ 18.2 punkto pagrindu statytojas turėjo rangovui prieÅ¡ pradedant statybos darbus gretimame, statytojui nepriklausančiame, žemės sklype, perduoti gretimo sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinį sutikimÄ , kaip projektinės dokumentacijos dalį.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos numato statytojo pareigas, kurios turi bÅ«ti vykdomos statytojo, nepaisant to, kad statytojas tam tikrus darbus atlikti paveda kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pareiga gauti raÅ¡ytinius gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus ir atsakomybė tuo atveju, kai jų nėra gauta, kyla statytojui nepaisant statytojo ir rangovo sutartinais santykiais numatyto susitarimo. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statytojas, numatydamas vykdyti statybos darbus žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ar naudojimo teise nevaldo, privalo turėti Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimÄ , susitarimÄ ar sutartį.

Statybos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja bÅ«tent statytojÄ , o ne rangovÄ , rÅ«pintis visais statybai reikalingais dokumentais, tarp jų ir gretutinių žemės sklypų savininkų leidimais (sutikimais) atlikti tam tikrus darbus už statytojo valdomo žemės sklypo ribų, o rangovÄ atlikti darbus pagal statytojo pateiktus atitinkamus dokumentus ir aktualius teisės aktus. Tos pačios pozicijos laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018.

Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ioje byloje pasisakė, kad gretutinio sklypo (savininko) sutikimÄ gali gauti tik statytojas, rangovas tokio sutikimo gauti negali. Teismas taip pat pasisakė, kad statytojas (UAB „P“) yra subjektas, kuris turi pareigÄ gauti atitinkamus teisės aktų reikalaujamus sutikimus. Administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018 konstatuotos faktinės aplinkybės tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir turi Å¡iai administracinio nusižengimo bylai prejudicinę reikÅ¡mę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir kt). Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punktas numato, kad darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi bÅ«ti suderinti su rangovu ir reglamento 43 ir 44 punktuose nustatyta tvarka jiems turi pritarti statytojas.

Taigi statytojui turi būti žinomi darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai, jiems statytojas turi pritarti, rūpintis, kad statyba būtų vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeisti trečiųjų asmenų, gretimų sklypų savininkų, interesų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. lP-26-(l,3.), 5 punktu, sutikimas iÅ¡duodamas statytojui (užsakovui). Taigi Å¡i nuostata tik patvirtina, kad rangovui toks sutikimas netgi nebÅ«tų iÅ¡duotas. IÅ¡ sutartinių (rangos sutarties) santykių kylančių įsipareigojimų laikymasis yra Å¡alių tarpusavio santykis, ir atsakomybėn traukiamam asmeniui manant, kad sutarties Å¡alis vienokiu ar kitokiu bÅ«du pažeidė sutarties sÄ lygas, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio pagrindu jis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teisių gynimo.

Vertinant visas nurodytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, už raÅ¡ytinio gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo nepateikimÄ rangovui iki statybos pradžios yra atsakingas statytojas, kuris yra juridinis asmuo, ir bauda jam skirtina taikant Statybos įstatymo 57 straipsnio nuostatas. UAB „P“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau tekste VTPSI) nepagrįstai teigia, kad Rangovas negalėjo gauti reikiamų sutikimų.

Tarp Statytojo ir Rangovo buvo sudaryta Rangos sutartis. Rangos sutarties 15.3 punkte yra nustatyta pareiga būtent Rangovui laiku gauti visų trečiųjų asmenų ir/ar valdžios institucijų leidimus, sutikimus, pažymas, įsakymus ir pan. vykdyti statybos darbus, jeigu tokie reikalingi (pvz. statybos darbų vykdymui apsauginėse zonose (elektros tinklų, ryšių linijų, magistralinių vamzdynų) gatvių važiuojamojoje dalyje, eksploatuojamuose kelių ruožuose, nutiestų požeminių komunikacijų vietose ir kt.), o taip pat laiku informuoti apie statybos darbus reikiamas valdžios institucijas.

Rangos sutarties 26.4.9 punkte yra įtvirtinta analogiÅ¡ka Rangovo pareiga savo jėgomis ir sÄ skaita gauti visus reikiamus leidimus, licencijas ir kitus statybos darbų vykdymui bÅ«tinus dokumentus, iÅ¡skyrus statybÄ leidžiančius dokumentus, kuriuos Rangovui pateikia Statytojas. Ginčo sutikimai turėjo bÅ«ti gauti jau po statybos leidimo iÅ¡davimo pakeitus projekto sprendinį, jau vykdant statybos darbus, todėl Å¡ių sutikimų gavimo pareiga, remiantis Rangos sutartimi, teko bÅ«tent Rangovui. VTPSI nepagrįstai nurodo, kad Rangovas neturėjo teisės gauti ginčo sutikimo ir tokiÄ savo pozicijÄ grindžia Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 3 p., 27 str. 5 d. 6 p., tuo tarpu Å¡ios nuostatos reglamentuoja reikiamų sutikimų gavimÄ statybos leidimo gavimo stadijoje.

Tuo tarpu byloje yra susiklosčiusi situacija, kuomet ginčo sutikimas turėjo bÅ«ti gautas jau po statybos leidimo gavimo vykdant darbus. Taigi Å¡iai situacijai VTPSI apeliaciniame skunde nurodytos nuostatos netaikomos. Statybos įstatymo 14 str. 1 d., nėra nustatyta iÅ¡skirtinė statytojo pareiga gauti gretimų žemės sklypų, kurie laikinai bus naudojami statybos metu, sutikimus, gautinus jau po statybos leidimo gavimo. Teisės aktuose nėra nustatyta draudimo rangovui gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus dėl laikino naudojimosi jų žemės sklypais statybos metu, jeigu toks sutikimas gautinas jau po statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo.

Taigi, teisės aktai suteikia diskrecijÄ statytojui pačiam nuspręsti, ar Å¡iÄ pareigÄ jis pasilieka sau, ar rangos sutarties pagrindu perduoda jÄ rangovui. Be to, Statybos įstatymo 14 str. 2 d. suteikia teisę statytojui pasirinkti statybos organizavimo bÅ«dÄ . Statytojas nusprendė statybÄ organizuoti rangos bÅ«du ir su tuo susijusias pareigas, įskaitant ir sutikimų dėl laikino kaimyninių žemės sklypų naudojimo, kurių poreikis iÅ¡kyla jau po statybos leidimo gavimo, gavimÄ , pavesti Rangovui, kuris su tuo sutiko pasiraÅ¡ydamas Rangos sutartį.

Pažymi, kad Rangovas yra ne vienus metus rinkoje veikiantis statybos darbų rangovas, sukaupęs didelę veiklos patirtį, todėl Statytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jam yra žinomi ir suprantami visi sutartus įvykdyti statybos darbus reglamentuojantys teisės aktai ir nustatyti įpareigojimai. Net jeigu laikytume, jog ir ginčo sutikimÄ galėjo gauti tik Statytojas, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Rangovas Rangos sutarties pagrindu tokiu atveju privalėjo pasirÅ«pinti ginčo sutikimų gavimu Statytojo vardu ir bet kokiu atveju nevykdyti statybos darbų nesant tokių sutikimų.

Taigi Rangos sutartimi susitarus dėl Rangovo pareigos pasirÅ«pinti ginčo sutikimais, gautinais jau po statybos leidimo gavimo, Statytojas negali bÅ«ti laikomas kaltu dėl tokių leidimų negavimo ANK prasme, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė. VTPSI skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog gretutinio sklypo savininko sutikimÄ gali gauti tik statytojas. Statytojas nesutinka, jog minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-565-1015/2018 padarytos iÅ¡vados turi prejudicinį ryšį su nagrinėjama byla.

Be to, ANK nenumato prejudicinę galiÄ turinčių įrodymų instituto. VTPSI apeliaciniame skunde pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ iÅ¡ civilinių bylų, susijusių su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 182 str. 1 d. 2 p.1 taikymu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjamos pagal ANK, o ANK nedaro jokių nuorodų į CPK 182 str., todėl VTPSI argumentai apie administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai laikytini nepagrįstais.

VTPSI nepagrįstai remiasi Nacionalinės žemės tarnybos (toliau tekste NŽT) Taisyklėmis kaip pagrindu iÅ¡vadai, kad ginčo sutikimus galėjo gauti tik Statytojas. NŽT Taisyklės reglamentuoja sutikimų, reikalingų statybos leidimui gauti, iÅ¡davimo tvarkÄ . NŽT Taisyklių 2 priede (sutikimo forma) duodamos nuorodos į Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 p., 8 d. 7 p., 9 d. 6 p. Tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. reglamentavo statybÄ leidžiančius dokumentus, vadinasi, ir NŽT Taisyklės reglamentuoja sutikimų, reikalingų statybos leidimui gauti, iÅ¡davimo tvarkÄ .

Tuo tarpu kaip minėta, kÄ ir byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutikimai turėjo bÅ«ti gauti jau po statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo. Apeliacinis skundas tenkintinas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas UAB „P“ atžvilgiu administracinio nusižengimo pagal Statybos įstatymo 57 straipsnį teisenÄ , padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, požymių nebuvimo.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ UAB „P“ dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad statytojai UAB „P“ Vilniuje, Aguonų g. 8, 10, įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp aÅ¡ių P – V už aÅ¡ies 1 bei tarp aÅ¡ių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo UAB „P“ kaltės nepripažino, nurodydama, kad UAB „P“ ir UAB „M 2017 m. sausio 11 d. sudarė generalinės rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo žemės sklypuose pagal statytojai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus.

Pagal minėtÄ sutartį, rangovė, t.y. UAB M“ įsipareigojo savo jėgomis ir sÄ skaita gauti visus leidimus, licencijas ir kitus statybų darbų atlikimui bÅ«tinus dokumentus, iÅ¡skyrus statybÄ leidžiančius dokumentus, kuriuos pateikia statytoje. UAB „P“ teigia, kad pagal Å¡iÄ sutartį pareiga pasirÅ«pinti leidimais, sutikimais, licencijomis ir kitais statybų darbų atlikimui bÅ«tinais dokumentais numatyta bÅ«tent rangovei. Taigi, byloje kilo ginčas kuris asmuo – statytojas ar rangovas yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra statytojos kaltės, motyvuodamas, kad Å¡i pareiga 2017-01-11 tarp UAB „P“ ir UAB „M“ sudarytos generalinės rangos sutarties pagrindu buvo perleista rangovei, todėl statytoja (užsakovė) UAB „P“ negali bÅ«ti traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 57 straipsnyje, padarymÄ . Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo pareigos.

Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ . RaÅ¡ytinis gretimo sklypo savininko ar valdytojo sutikimas yra projektinės dokumentacijos dalis, todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (toliau - STR „Statybos darbai“) 18 punktu (Å¡i nuostata perkelta į nuo 2017-01- 01 įsigaliojusio statybos techninį reglamentÄ STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai.

Statinio statybos priežiÅ«ra“), kuris numato, kad prieÅ¡ pradedant statinio statybos darbus statytojas (užsakovas) nustatytÄ ja tvarka turi gauti ir perduoti (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos bÅ«du) rangovui Å¡iame punkte nurodytus dokumentus. STR „Statybos darbai“ 18.2 punkto pagrindu statytojas turėjo rangovui prieÅ¡ pradedant statybos darbus gretimame, statytojui nepriklausančiame, žemės sklype, perduoti gretimo sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinį sutikimÄ , kaip projektinės dokumentacijos dalį.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos numato statytojo pareigas, kurios turi būti vykdomos statytojo, nepaisant to, kad statytojas tam tikrus darbus atlikti paveda kitiems asmenims. Pareiga gauti rašytinius gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus ir atsakomybė tuo atveju, kai jų nėra gauta, kyla statytojui nepaisant statytojo ir rangovo sutartinais santykiais numatyto susitarimo. Statytojas UAB „P“ pati turėjo domėtis susitarimų vykdymu, toks jos nedėmesingumas atsakomybės nepašalina.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statytojas, numatydamas vykdyti statybos darbus žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ar naudojimo teise nevaldo, privalo turėti Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimÄ , susitarimÄ ar sutartį. Statybos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja bÅ«tent statytojÄ , o ne rangovÄ , rÅ«pintis visais statybai reikalingais dokumentais, tarp jų ir gretutinių žemės sklypų savininkų leidimais (sutikimais) atlikti tam tikrus darbus už statytojo valdomo žemės sklypo ribų, o rangovÄ atlikti darbus pagal statytojo pateiktus atitinkamus dokumentus ir aktualius teisės aktus.

Sudarydama sutartį su UAB „M“ dėl rangovo prisiimtos pareigos gauti reikiamus leidimus, UAB „P“ turėjo pareigÄ domėtis tinkamu sutarties vykdymu, kaip atsakinga sutarties Å¡alis, prisiimanti atitinkamas teisines pasekmes. Trečiojo asmens netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas neÅ¡alina bÅ«tent statytojo atsakomybės. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punktas numato, kad darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai turi bÅ«ti suderinti su rangovu ir reglamento 43 ir 44 punktuose nustatyta tvarka jiems turi pritarti statytojas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, UAB „P“ buvo žinoma, kad pakeitus darbo projekto sprendinius ir jais numačius laikinų gruntinių inkarų kaimyniniuose žemės sklypuose įrengimÄ , buvo reikalinga gauti raÅ¡ytinį valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ . Pagal Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. lP-26-(l,3.), 5 punktu, sutikimas iÅ¡duodamas statytojui.

Todėl bÅ«tent statytojas (UAB „P“) yra subjektas, kuris turi pareigÄ gauti atitinkamus teisės aktų reikalaujamus sutikimus. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, vėliau pati UAB „P“, o ne rangovas tokį leidimÄ gavo. AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 09.25 val. UAB „P“ (statytoja) (duomenys neskelbtini), įrengiant statomų pastatų pamatų atramines sienas tarp aÅ¡ių P – V už aÅ¡ies 1 bei tarp aÅ¡ių 1 – 2 buvo naudojami laikini inkarai, kurie įrengti už sklypo ribų, neturint gretimų sklypų ir pastatų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų dėl laikinų inkarų įrengimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktÄ .

Tokiu bÅ«du UAB „P“ padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje. Dėl nuobaudos skyrimo Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiÅ«ros ar statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vykdymÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų Å¡imtų iki septynių tÅ«kstančių eurų.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie įmonės neigiamas charakteristikas ar padarytus kitus pažeidimus, į tai, kad nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, UAB „P“ skirtina artima minimaliai Statybų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda (ANK 22 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimÄ , kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena UAB „P“ atžvilgiu pagal Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius Å¡io administracinio nusižengimo požymių. UAB „P“ pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Statybos įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Eur) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o paskundus nutarimÄ skirti baudÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į VMI prie LR FM sÄ skaitÄ , nurodžius įmokos kodÄ â€“ 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK, kuris yra: 18078237015. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti nuobaudÄ pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Nutarimas neskundžiamas.  Teisėja Jurgita Mačionytė