2023-07-05 Nr. AB-13054-3-61-3-00865-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1151-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00865-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui L. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 21R-45 (AG-821/03-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą, o pareiškėjo L. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti.

2. Atsakovas skunde nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. NMA pateikė prašymą suteikti informaciją, kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei kokie Sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos gavimo, tačiau NMA 2021 m. spalio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad negali suteikti prašomos informacijos, kadangi pareiškėjo atstovaujama žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „AUGA Smilgiai“ (toliau – ir Bendrovė) nėra Sklypo savininkė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti tapačią informaciją kaip ir ankstesniame prašyme, taigi NMA 2021 m. lapkričio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2021 m. deklaravęs Sklypą pareiškėjas (trečiasis asmuo) savo 2021 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje (toliau – ir Paraiška) yra nurodęs, kad Sklypo valdymo forma – panauda (pareiškėjams, deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus (teikiant paraiškas), privalu pateikti seniūnijos darbuotojams žemės sklypų valdymo teisę įrodančius dokumentus (dokumentai į NMA nėra siunčiami, o tikrinami deklaravimo vietoje t. y. seniūnijoje). Taip pat NMA pakartotinai nurodė, kad negali pateikti pareiškėjui prašomos informacijos, kas deklaravo ir gavo paramą už Sklypą, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkė. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

3. Atsakovas teigė, kad Komisija neteisingai interpretavo ir aiškino teisės aktų nuostatas. NMA negali pateikti pareiškėjo prašomos informacijos į klausimą, kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkas, o pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) tokie duomenys priskiriami asmens duomenims ir jie gali būti teikiami tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Atsakovas nurodė, jog asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Vienkartinis duomenų teikimas galimas pateikus duomenų gavėjo prašymą, jame nurodant asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmens duomenys BDAR nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) bei vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies b bei c punktais, kuriuose nurodyta, jog asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi (šiuo atveju teikiami), jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais, arba tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, arba jei tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Taigi, atsakovo nuomone, teikti asmens duomenis yra nustatyta teisė, bet ne pareiga.

NMA kiekvienu konkrečiu atveju įvertina, ar asmuo turi teisėtą pagrindą gauti asmens duomenis, ar yra teisėtas asmens duomenų gavimo tikslas ir, ar teikiami asmens duomenys nėra pertekliniai, o be jų asmuo negalėtų pasiekti prašyme nurodytų asmens duomenų tvarkymo tikslų.

4. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta teise gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, tačiau atkreipė dėmesį, jog ši teisė nėra absoliuti, valstybės institucija (NMA) neturi pareigos juos pateikti, jei advokato kreipimesi nepagrindžiama, kad prašomi duomenys konkrečiai yra būtini asmens duomenų tvarkymo tikslui (kreiptis į teismą) pasiekti, ir kad šių prašomų duomenų (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą) apie fizinį asmenį, kuriam pareiškėjas neatstovauja, nepateikimas sutrukdytų pareiškėjui įgyvendinti siekiamus tikslus (sutrukdytų kreiptis į teismą), o teikiant prašomus duomenis galėtų būti teikiama perteklinė informacija. Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų prašymų negalėjo įvertinti, ar jo siekiamam tikslui (kreiptis į teismą) reikalingi prašomi duomenys (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą). NMA vertino, kad Komisija neteisingai aiškino Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtintą advokato teisę gauti duomenis iš valstybės institucijų. NMA nurodė, kad pareiškėjo prašyme nenurodyta, kokią sąsają su teisinių paslaugų teikimu turi prašoma pateikti informacija, nenurodyta, kokią įtaką gali turėti pateikta informacija, rengiant procesinius dokumentus galimai kilsiančiam civiliniam ginčui civilinėje byloje ar rašant pretenziją Sklypo savininkams. NMA, būdama akredituota institucija, skirstanti ir mokanti ES paramą, kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar advokatui tam tikra informacija apie asmenį yra būtina jo funkcijoms atlikti, ar yra prašomų duomenų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšys su teisinių paslaugų teikimu, tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti BDAR nuostatas. NMA, priimdama sprendimą dėl duomenų teikimo, turi nustatyti teisėtą pagrindą, numatytą BDAR, įvertinti duomenų teikimo tikslo ir duomenų apimčių santykį, pateikti tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir tvarkyti.

5. Atsakovas nurodė, jog nors pareiškėjas pateiktuose prašymuose cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas bei nurodo, kad Bendrovė negalėtų pasinaudoti CK 6.482 straipsnio 3 dalyje numatyta buvusio nuomininko teise reikalauti perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį bei tokiu būdu būtų apribotos Bendrovės teisės kreiptis į teismą, nes nebus aišku, ką nurodyti atsakovu, tačiau vien tai, kad NMA pareiškėjui nenurodė, kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą, pareiškėjo atstovaujamajam neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo, kaip žemės nuomininko, teisių, kadangi atsakovais bet kokiu atveju būtų Sklypo savininkas (savininkai). Pareiškėjas pasirinko lengviausią būdą gauti duomenis iš NMA, tačiau teisiniai santykiai susiklostė tarp nuomotojų: G. A. T., N. V., L. G. ir nuomininko pareiškėjo atstovaujamos Bendrovės, todėl pareiškėjo argumentas dėl duomenų teikimo apie trečiąjį asmenį nėra pagrįstas, taip pat nėra žinomos kitos faktinės bei teisinės aplinkybės, dėl kokių priežasčių nuomotojai nepratęsė žemės nuomos sutarties Bendrovei, todėl jai kreipiantis į teismą dėl žemės nuomos sutarties (ne)pratęsimo, bet kokiu atveju civilinėje byloje atsakovais būtų Sklypo nuomotojai.

6. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo prašyme pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, nes nepakako duomenų įvertinti, ar prašymu siekiama apibrėžto bei teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su galimai kilsiančiu civiliniu ginču, todėl bet kokiu atveju teismas yra aktyvus ir esant būtinybei galėtų savo iniciatyva išsireikalauti reikalingus duomenis iš NMA. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pirmiausiai pareiškėjas turi teisę pateikti rašytinę pretenziją Sklypo savininkams ir bandyti taikiuoju būdu išsiaiškinti Sklypo nuomos sutarties nutraukimo priežastis. Pareiškėjas prie skundo pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo nuomos sutartį Nr. SMI-15-9 (toliau – ir Nuomos sutartis), sudarytą tarp nuomotojų: G. A. T., N. V., L. G. ir nuomininko pareiškėjo kliento – Bendrovės. Iš Nuomos sutarties 3.7 papunkčio nuostatų matyti, kad nuomos sutartis sudaroma 4 (keturių) metų terminui, nuomos terminą pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d. Pareiškėjas prie skundo taip pat pateikė ir 2018 m. balandžio 11 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie Nuomos sutarties (toliau – ir Papildomas susitarimas), iš kurio 1 punkto matyti, kad žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, pareiškėjo, kuris atstovauja Bendrovę, prašymai dėl duomenų pateikimo NMA buvo gauti jau pasibaigus Nuomos sutarties galiojimui, t. y. Nuomos sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d., o duomenis buvo prašoma pateikti už 2021 m., pareiškėjo prašymai buvo gauti 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d., o pareiškėjo prašymuose nurodytas argumentas, jog prašoma informacija bus panaudota efektyviai ginant Bendrovės pažeistas teises ir interesus – ieškinio dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo parengimui ir pateikimui teismui, yra nepagrįstas, kadangi esant būtinybei, prasidėjus civiliniams ginčams, pareiškėjo prašomus pateikti duomenis iš NMA galėtų išsireikalauti teismas.

7. Pareiškėjas L. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atsisakymą suteikti pareiškėjo prašomą informaciją apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už Sklypą, lėmė netinkamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) ir CK normų taikymas. Atsakovas skunde nepagrįstai nurodė, kad atsakovu civilinėje byloje būtų žemės sklypo savininkai (nuomotojai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-519/2011 nurodė, jog atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Vadinasi, atsakovais bylose dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo privalo būti ne tik žemės sklypo savininkai (nuomotojai), bet naujasis žemės sklypo nuomininkas, tai patvirtina ir teismų praktikos pavyzdžiai. Atsakovas, atsisakydamas suteikti informaciją, nepagrįstai susiaurino pareiškėjo kliento galimybes ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog advokatų teikiamos paslaugos yra teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Prašoma informacija reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų priimti objektyvų sprendimą dėl tolimesnio ginčo sprendimo būdo ir perspektyvos, o Bendrovė, atsižvelgdama į jai pateiktą informaciją, galėtų priimti reikiamą sprendimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė atsakovo NMA skundą.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. atsakovui pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame nurodė, jog prašo suteikti informaciją: 1) kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kokie žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl paramos gavimo. Pareiškėjas paaiškino, jog teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja ŽŪB „AUGA Smilgiai“, kuri nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo sudariusi Sklypo, Nuomos sutartį. Sklypo savininkės 2020 m. kovo 4 d. pranešimu informavo Bendrovę, kad Nuomos sutarties nepratęs, nes dirbs su giminaičiais. Bendrovės žiniomis, Sklypą faktiškai valdo rajono ūkininkas, Bendrovės konkurentas. Nekilnojamojo turto registre jokia nauja nuomos sutartis neįregistruota, todėl Bendrovei kyla pagrįstas įtarimas, kad yra slepiami nuomos santykiai, taigi tam, kad Bendrovė galėtų pasinaudoti CK 6.482 straipsnio 3 dalyje numatyta nuomininko teise reikalauti perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą Nuomos sutartį, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, reikalinga gauti prašomą informaciją.

10.2. Atsakovas 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. BR6-7414 „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) informavo pareiškėją, kad negali pateikti prašomos informacijos, nes Bendrovė nėra Sklypo savininkė. Atsakovas pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas (įskaitant ir teikimą) laikomas teisėtu tik tuo atveju, jei tai atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas ir, kad teikti asmens duomenis yra nustatyta teisė, bet ne pareiga. Taip pat, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodyta teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, tačiau valstybės institucija (NMA) neturi pareigos juos pateikti, jei advokato kreipimesi nepateikti duomenys, įrodantys pateikti prašomų duomenų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, t. y. nepagrindžiama, kad prašoma informacija yra reikalinga teisinėms paslaugoms teikti, o šios informacijos negavimas sutrukdytų kreiptis į teismą. Atsakovas Rašte Nr. 1 atkreipė dėmesį, kad Prašyme nėra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymo, be to, nenurodoma, kad prašomi duomenys konkrečiai yra būtini duomenų tvarkymo tikslui pasiekti, ir kuo grindžiamas jų teikimo šiuo tikslu būtinumas, t. y. NMA iš Prašymo negali įvertinti, ar pareiškėjo siekiamam tikslui reikalingi prašomi duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsakovas Rašte Nr. 1 nurodė, jog negali pateikti ir informacijos, kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už Sklypą bei kokie Sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl paramos gavimo. Atsakovas paaiškino, kad jei prašomi duomenys bus reikalingi nagrinėjant bylą, juos iš NMA turi teisę išreikalauti teismas.

10.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovui pateikė patikslintą prašymą dėl informacijos suteikimo (toliau – ir Patikslintas prašymas), kuriame, kaip ir Prašyme, nurodė, jog prašo suteikti informaciją: 1) kas 2021 m. deklaravo ir gavo paramą už Sklypą; 2) kokie Sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dėl paramos gavimo. Atsižvelgęs į atsakovo Rašte Nr. 1 nurodytus Prašymo trūkumus, Patikslintame prašyme papildomai nurodė aktualias CK normas bei teismų praktiką, pagrindžiančią pareiškėjo atstovaujamos Bendrovės teises ir jų gynimo būdus. Pareiškėjas paaiškino, kad prašoma informacija bus panaudota efektyviai ginant Bendrovės pažeistas teises ir interesus – ieškiniui dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo Bendrovei parengti ir pateikti teismui, kurio bus prašoma: 1) pripažinti, kad tarp Sklypo savininkų ir asmens, deklaravusio ir gavusio paramą, susiklostė nuomos teisiniai santykiai; 2) perkelti nuomininko teises ir pareigas Bendrovei. Pareiškėjas Patikslintame prašyme pažymėjo, kad tai, jog Bendrovė nėra Sklypo savininkė, nedaro įtakos jos pažeistų teisių gynybai ir negali būti pagrindas atsisakyti suteikti informaciją. Pareiškėjas Patikslintame prašyme nurodė, kad, nepateikus prašomos informacijos, būtų apribotos Bendrovės teisės kreiptis į teismą: nebus aišku, ką nurodyti atsakovu, be to, prašoma pateikti informacija yra reikalinga kaip įrodymas, pagrindžiantis nuomos santykius tarp Sklypo savininkų ir asmens, deklaravusio ir gavusio paramą.

10.4. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. BR6-7938 „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – ir Raštas Nr. 2) informavo, kad 2021 m. deklaravęs Sklypą trečiasis asmuo savo 2021 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje yra nurodęs, jog Sklypo valdymo forma – panauda. Remdamasis Rašte Nr. 1 pareiškėjui nurodytomis teisės aktų nuostatomis, atsakovas pažymėjo, kad, siekiant apsaugoti duomenų subjekto duomenis, neturi teisės suteikti ir informacijos į pirmą klausimą, t. y. kas deklaravo ir gavo paramą už Sklypą, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkė.

10.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 išdėstytais argumentais, 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė Komisijai patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydamas: 1) panaikinti Raštą Nr. 1; 2) panaikinti Rašto Nr. 2 dalį dėl atsisakymo suteikti informaciją apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už Sklypą; 3) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – suteikti informaciją pareiškėjui apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už Sklypą. Pareiškėjas vertino, kad Raštas Nr. 1 ir Raštas Nr. 2 (toliau abu kartu – ir Raštai) yra iš esmės nepagrįsti ir neteisėti, kadangi pareiškėjas įrodė, jog, tikėtina, jo kliento – Bendrovės – interesai ir teisės yra pažeisti ir tų teisių gynybai reikalingi duomenys, kuriais disponuoja tik atsakovas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra įpareigotas vertinti pasirinktų teisinių paslaugų tikslingumo ar pagrįstumo.

10.6. Atsakovas 2022 m. sausio 10 d. atsiliepime Nr. BR6-101 į pareiškėjo skundą nurodė, kad neturi pareigos pateikti dokumentus, jei advokato kreipimesi nepateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Atsakovas pažymėjo, kad nepagrįsta, jog prašomų duomenų (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą) apie fizinį asmenį, kuriam pareiškėjas neatstovauja, nepateikimas sutrukdytų pareiškėjui kreiptis į teismą, o teikiant prašomus duomenis, galėtų būti teikiama perteklinė informacija, t. y. iš pareiškėjo pateiktų prašymų NMA negali įvertinti, ar pareiškėjo siekiamam tikslui (kreiptis į teismą), reikalingi prašomi duomenys (kas deklaravo ir gavo ES paramą už Sklypą), taigi neturi teisės suteikti pareiškėjui jo prašomos informacijos. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog jei prašomi duomenys bus būtini nagrinėjant bylą, juos iš NMA turi teisę išreikalauti teismas.

10.7. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. patikslintą skundą, Sprendimu jį iš dalies patenkino: 1) panaikino atsakovo Raštą Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 dalį dėl atsisakymo suteikti informaciją apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už Sklypą; 2) įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Patikslintą prašymą. Komisija Sprendime pažymėjo, kad Raštuose nurodytas atsisakymo suteikti duomenis pagrindas nėra pagrįstas įstatymo nuostatomis, Raštai nėra tinkamai motyvuoti bei pagrįsti teisės normomis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų nuostatų, todėl atsakovas turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Patikslintą prašymą.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais konstitucinės teisės gauti informaciją aspektu, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuos nuostatos taikymo aspektu, analizavo Sprendimo turinį ir nustatė, jog Komisija, įvertinusi pareiškėjo Prašyme pateiktus argumentus, pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, turi teisę prašyti atsakovo pateikti duomenis ta apimtimi, kiek jų reikia Bendrovės ieškiniui dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo parengti ir pateikti teismui, o atsakovas turi pareigą Prašymą išnagrinėti ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti į jį atsakymą. Teismas sutiko, kad advokato teisė į informaciją nėra absoliuti, tačiau pažymėjo, jog Sprendime ir nėra teiginių, kurie suponuotų išvadą, jog, remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, prašomą informaciją privaloma pateikti visais atvejais, priešingai, Sprendime tik pabrėžiama, kad pareiškėjas turi teisę prašyti pateikti informaciją, o atsakovas turi pareigą tokį prašymą išnagrinėti ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti į jį atsakymą, t. y. jei informaciją atsisakoma pateikti, nurodyti aiškų ir teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, būtų aišku, dėl kokių priežasčių prašoma informacija negali būti suteikiama. Teismas vertino, jog Sprendime pateiktas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto aiškinimas atitinka teisės normos turinį, neprieštarauja teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad Komisija netinkamai aiškino Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą.

12. Teismas analizavo pareiškėjo atsakovui pateiktų prašymų turinį ir nustatė, kad, teikdamas Prašymą pareiškėjas nurodė esmines aplinkybes, dėl kurių kreipiasi ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas išnagrinėjo Prašymą ir Raštu Nr. 1 atsisakydamas suteikti prašomą informaciją išskyrė, kokie Prašymo trūkumai buvo pastebėti: 1) nėra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymo; 2) nenurodyti argumentai, pagrindžiantys, kad prašomi duomenys yra būtini duomenų tvarkymo tikslui pasiekti; 3) nenurodyti argumentai, pagrindžiantys duomenų teikimo nurodytu tikslu būtinumą. Atsižvelgęs į nustatytus Prašymo trūkumus, pareiškėjas atsakovui pateikė Patikslintą prašymą, kuriame paaiškino duomenų naudojimo tikslą – Bendrovės pažeistų teisių ir interesų gynimas, parengiant ir pateikiant teismui ieškinį dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo Bendrovei. Pareiškėjas papildomai nurodė, kokie reikalavimai bus reiškiami ieškinyje, aktualias CK normas bei teismų praktiką, pagrindžiančią pareiškėjo atstovaujamos Bendrovės teises ir jų gynimo būdus, paaiškino, kokių veiksmų imsis gavęs prašomą informaciją bei dėl ko atsakovo teiktina informacija būtina kokybiškam teisinių paslaugų teikimui ir Bendrovės interesų gynybai. Pareiškėjas Patikslintame prašyme taip pat nurodė ir pateikė duomenis apie informacijos teikimo bei gavimo teisinį pagrindą – atstovavimo sutarties išrašą, nurodė, jog kreipiasi vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu ir 9 straipsnio 2 dalies f punktu. Pareiškėjas tiksliai nurodė, kokius duomenis prašo pateikti bei paaiškino, kad, nepateikus prašomos informacijos, būtų apribotos Bendrovės teisės kreiptis į teismą, nes nebūtų aišku, ką nurodyti atsakovu byloje, taip pat, kad pateikta informacija būtų panaudota kaip netiesioginis įrodymas, įrodinėjant nuomos santykius tarp Sklypo savininkų ir asmens, deklaravusio ir gavusio paramą. Teismas vertino, jog pareiškėjas nurodė ir duomenis, įrodančius prašomos pateikti informacijos ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

13. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas remdamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu atsakovui pateikė tinkamai motyvuotą Patikslintą prašymą, t. y. jame nurodė asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti duomenų apimtį bei duomenis įrodančius prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu, atsakovas, Raštu Nr. 2 iš dalies atsisakydamas pateikti prašomą informaciją, iš esmės rėmėsi tuo, jog: 1) informacijos į pirmą klausimą pateikti negali, nes pareiškėjo atstovaujama Bendrovė nėra Sklypo savininkė; 2) pareiškėjo Patikslintas prašymas yra nepagrįstas, nes iš jo turinio atsakovas negali įvertinti ar pareiškėjo nurodytam siekiamam tikslui (kreiptis) į teismą, reikalingi prašomi duomenys (kas deklaravo ir gavo paramą už Sklypą); 3) akcentavo, kad jei prašomi duomenys bus būtini nagrinėjant bylą, juos iš atsakovo turi teisę išreikalauti teismas. Teismas pažymėjo, jog nepaisant to, kad pareiškėjas prašymus dėl informacijos pateikimo grindė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, tačiau atsakovas, atsisakydamas suteikti prašomą informaciją, nenurodė pagrindų, kuriais pagal Advokatūros įstatymą pareiškėjas tokios informacijos negalėtų gauti.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo vadovautis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, todėl Sprendime Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo Raštas Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 dalis dėl atsisakymo suteikti informaciją apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už žemės Sklypą, nėra tinkamai motyvuoti bei pagrįsti teisės normomis, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų nuostatų ir turi būti panaikinti.

15. Teismas pripažino teisinės reikšmės neturinčiais atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjo prašymai dėl duomenų pateikimo NMA buvo gauti jau pasibaigus Nuomos sutarties galiojimui, nes jais nebuvo remiamasi Raštuose atsisakant pareiškėjui suteikti prašomą informaciją ir jie nebuvo vertinami Komisijai priimant Sprendimą.

16. Teismas nusprendė, kad Komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimo. Netekinęs reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų priimti naują sprendimą, o pareiškėjo skundą atmesti. Teismas taip pat nevertino likusių proceso dalyvių argumentų, priėjęs prie išvados, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią bylą.

III. 17. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1–2 dalimis, 146, 147 straipsniais ir teigia, kad skundžiamas sprendimas yra naikintinas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl advokato teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, atsietai nuo kitų teisės aktų, NMA veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, nevertino BDAR nuostatų, neįsigilino į situaciją.

19. Atsakovas cituoja Rašte Nr. 2 pateiktus argumentus, aptaria Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, BDAR 5–6 straipsnių nuostatas ir nurodo, kad, vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563, (toliau – ir Nuostatai) 9.21 ir 10.8 punktais, NMA tvarko pareiškėjų, paramos gavėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų duomenis / asmens duomenis, kuriuos reikalinga tvarkyti administruojant paramą, atliekant mokėjimo ir kontrolės funkcijas. NMA tvarko duomenis tik paramos teikimo ir vertinimo tikslais. Asmuo, pateikdamas paramos prašymą, nesitiki, kad jo duomenys bus tvarkomi kitais tikslais. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo pagrįsti duomenų tvarkymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiais susiklostė tarp nuomotojų: G. A. T., N. V., L. G. ir nuomininko pareiškėjo kliento Bendrovės. Pareiškėjas nesikreipė į Sklypo savininkus (buvusius nuomotojus), neprašė pateikti informacijos dėl sklypo naudojimo. Atsakovas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Nuomos sutartimi, jos galiojimu, Papildomu susitarimu, pareiškėjo kreipimaisi, Prašyme bei Patikslintame prašyme pateikta informacija, ir akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti duomenys kėlė abejonių dėl prašomų trečiojo asmens duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu ir tokių duomenų apimties, nepakako duomenų įvertinti, ar siekiama apibrėžto bei teisėto tikslo, ar yra tenkinami asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, ar pagrįstas asmens, kurio duomenų prašoma, ryšys su galimai kilsiančiu civiliniu ginču, todėl bet kokiu atveju teismas, esant būtinybei, galėtų savo iniciatyva išsireikalauti reikalingus duomenis iš NMA. Atsakovas nurodo, kad pradžioje pareiškėjas turi teisę pateikti raštišką pretenziją Sklypo savininkams ir bandyti taikiuoju būdu išsiaiškinti Sklypo žemės nuomos nutraukimo priežastis.

20. Pareiškėjas L. K. teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d. raštų teisėtumo ir pagrįstumo. Komisijos Sprendimu Raštas Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 dalis panaikinti, o atsakovas NMA įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L. K. 2021 m. spalio 12 d. prašymą ir 2021 m. lapkričio 5 d. patikslintą prašymą.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundo argumentus, pareiškėjo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsakovo skundą atmetė, nusprendęs, kad pagrįsta yra Komisijos Sprendimo išvada dėl Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 dalies neatitikties VAĮ 10 straipsnyje keliamiems reikalavimams.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl advokato teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų, šiuo aspektu nevertino NMA veiklą reglamentuojančių teisės aktų, BDAR nuostatų, neįsigilino į situaciją, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai aiškintų ir taikytų teisės normų, reglamentuojančių advokato teisę gauti informaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama advokato teisė yra įtvirtinta advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuojančio Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte, kuriame nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

26. Pagal Advokatūros įstatymą advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 str. 1 d.); advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Advokatūros įstatymo 4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 4 str. 2 d.); advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (Advokatūros įstatymo 5 str. 1, 3 p.); teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, į kurį įrašomi tik nustatyta tvarka prisiekę advokatai, apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę (Advokatūros įstatymo 17 str. 1 d. 2 d. 1, 2 p.).

27. Taigi advokatų teisė gauti informaciją yra viena pagrindinių jų teisių, o atsižvelgiant į advokatų teisinio statuso ypatumus – jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, dėl duomenų reikalingumo, idant jų teikiamos teisinės paslaugos maksimaliai atitiktų atstovaujamo asmens teises ir (arba) teisėtus interesus, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turi teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (šiuo aspektu mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).

28. Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo prašymai atsakovui suteikti jo disponuojamą informaciją buvo motyvuoti ir aiškūs, t. y. pareiškėjas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu ir 9 straipsnio 2 dalies f punktu, pateikė Patikslintą prašymą, kuriame nurodė asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti duomenų apimtį bei duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Atsakovo Raštuose nurodytas BDAR ir jo nuostatų citavimas niekaip nepatvirtina fakto, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui (advokatui, vykdančiam profesinę veiklą) pagal jo konkretų Patikslintą prašymą nurodė tinkamą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atsisakymo teikti prašomą informaciją teisinį pagrindą. Atsakovo abejonės dėl prašomų trečiojo asmens duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu yra nepagrįstos Patikslinto prašymo informacija ir įrodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad gavus advokato paaiškinimą bei akivaizdžius įrodymus, kad prašomi pateikti duomenys yra reikalingi teisinių paslaugų teikimui, atlikinėti papildomus tyrimus (iš advokato ir (arba) jo kliento reikalauti papildomų paaiškinimų, dokumentų ir pan.), inter alia dėl advokato kliento teisės gauti konkrečią teisinę paslaugą, arba kvestionuojant advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, būtų nesuderinamas su advokato teisiniu statusu. Tokiu būdu būtų pažeistas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, principas (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).

29. Taip pat advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 str. 2 p.). Taigi, pareiškėjui Advokatūros įstatymas suteikia teisę pasirinkti tam tikrą įrodymų rinkimo būdą, todėl nepagrįsti apeliaciniame skunde akcentuojami atsakovo teiginiai, susiję su galimybe teismo iniciatyva, esant būtinybei, išsireikalauti reikalingus duomenis iš NMA.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atsisakydamas suteikti prašomą informaciją, nenurodė pagrindų, kuriais pagal Advokatūros įstatymą pareiškėjas tokios informacijos negalėtų gauti. Apeliaciniame skunde nurodomos Nuostatų normos nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi jomis nebuvo remiamasi Raštuose, atsisakant pareiškėjui suteikti prašomą informaciją, jos nebuvo vertinamos Komisijai priimant Sprendimą bei pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą. Atsisakymas pateikti pareiškėjo (advokato) prašomą informaciją ir nenurodymas konkretaus teisinio pagrindo, kuris atsakovui tokią teisę suteiktų, leido pirmosios instancijos teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad atsakovo Raštas Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 dalis dėl atsisakymo suteikti informaciją apie asmenį, 2021 m. deklaravusį ir gavusį paramą už žemės Sklypą, nėra tinkamai motyvuoti bei pagrįsti teisės normomis, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų nuostatų.

31. Dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi minėti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Komisijos Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87straipsnių reikalavimus. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

33. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis