2016-11-16 Nr. AB-21695-3-61-3-02480-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-717-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02480-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio city group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio city group“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bio city group“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, atsakovas) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-36 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis Sprendimą paštu gavo 2016 m. kovo 16 d. ir pasinaudodamas Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka bei nepraleisdamas nurodyto 15 darbo dienų termino, t. y. 2016 m. balandžio 7 d., su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija). Ministerija 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 3JA-140(8.14) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Šį Ministerijos sprendimą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-225(AG-168/01-2016), nurodydama, kad Ministerija teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl Sprendimo. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo tinkamai išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas pasirinko neprivalomą (įstatymu nenustatytą) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą, nurodytą Sprendime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą.

Teismas, pažymėjęs, kad skundas teismui turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o pareiškėjas nurodė, jog Sprendimą gavo 2016 m. kovo 16 d., sprendė, kad skundas teismui 2016 m. birželio 15 d. paduotas 3 mėnesiais praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises iš pradžių siekė apginti nesikreipdamas į teismą, t. y. pasinaudodamas neprivaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau šią savo teisę bandė realizuoti netinkamu būdu. Teismo vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų nustatytas ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą teismui atnaujinti, o aplinkybė, kad skundžiamame akte subjektas neišaiškino arba netinkamai išaiškino jo apskundimo tvarką, turi būti vertinama atsižvelgiant į bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris jau kreipiantis su skundu į Ministeriją naudojosi advokato padėjėjo, t. y. kvalifikuoto teisininko, kuris galėjo ir privalėjo tinkamai pasirūpinti pareiškėjo interesų gynyba, paslaugomis. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, nors ir buvo sąžiningas, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo pasirinkto veikimo būdo priklausiusių priežasčių, kurios šiuo atveju negali būti vertinamos kaip svarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II. Pareiškėjas UAB „Bio city group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, šiuo atveju pasirinko neprivalomą (įstatymu nenustatytą) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą, nurodytą Sprendime, ir kiekvieną sprendimą nustatyta eilės tvarka apskundė Agentūros ir Ministerijos sprendimuose nurodytoms institucijoms laikydamasis nustatytų terminų, t. y. buvo ne tik sąžiningas, bet ir pakankamai rūpestingas ir atidus. Terminas skundui dėl Sprendimo paduoti buvo praleistas ne tik dėl tinkamo Agentūros sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimo (suklaidinimo), kuris nesiderina su geru viešuoju administravimu, bet ir dėl teisinio reguliavimo painumo, Agentūros priimtų sprendimų apskundimo sudėtingos tvarkos bei Ministerijos iki šiol taikytos praktikos nagrinėti tokius pareiškėjų skundus dėl Agentūros sprendimų, kuriems pati Ministerija buvo pritarusi.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūko ir kaimo plėtros įstatymas nustato bendrąsias paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo taisykles, tačiau nereglamentuoja valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių institucijų priimtų sprendimų apskundimo tvarkos. Sprendime buvo nurodyta šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, t. y. kad Sprendimą pareiškėjas gali apskusti Ministerijai per 15 darbo dienų nuo Sprendimo gavimo dienos arba ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nenurodytas konkretus teisės aktas, nustatantis šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarką. Iš Sprendime nurodyto šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos teksto galima suprasti, kad Agentūra, nurodydama šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarką, vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, XI skyriaus „Skundų nagrinėjimas“ 216 punktu.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad individualaus administracinio akto – Agentūros sprendimo, apskundimo tvarka išsamiai yra analizuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016, iš kurios matyti, jog Ministerija priėmė UAB „Taktukas“ skundą ir jį išnagrinėjo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visus pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytus argumentus, galėjo ir turėjo tinkamą Sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimą, t. y. suklaidinimą dėl Sprendimo apskundimo tvarkos, šios bylos faktinių aplinkybių ir painaus teisinio reguliavimo dėl Agentūros priimamų sprendimų apskundimo tvarkos kontekste pripažinti objektyvia ir svarbia termino skundui teismui paduoti praleidimo priežastimi bei šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis šiuo konkrečiu atveju aktyviai siekė įgyvendinti savo teisę į gynybą, nes nesutikdamas su Agentūros ir Ministerijos sprendimais, nepraleisdamas Agentūros ir Ministerijos sprendimuose nurodytų terminų, skundė juos Agentūros ir Ministerijos sprendimuose nurodyta tvarka, todėl skundo padavimo termino atnaujinimas nepažeistų nei teisinio tikrumo, nei leistų pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Bio city group“ skundą pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą (praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino dėl svarbių priežasčių praleisto skundo padavimo termino.

Šiame kontekste pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nustatyta, kad Agentūra 2016 m. kovo 9 d. priėmė Sprendimą, kurį, kaip nurodo pareiškėjas, jis gavo 2016 m. kovo 16 d. 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjo atstovas išsiuntė teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo, kartu prašydamas ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skundas teismui 2016 m. birželio 15 d. paduotas beveik 3 mėnesiais praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad jis savo galbūt pažeistas teises iš pradžių siekė apginti nesikreipdamas į teismą, t. y. pasinaudodamas pačiame Sprendime nurodyta neprivaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šiai bylų kategorijai (dėl Agentūros Sprendimo) nėra įstatymų nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tačiau iš tikrųjų Sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo Sprendimo gavimo dienos arba Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos. Iš skundo priėmimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė Ministerijai 2016 m. balandžio 7 d. skundą, prašydamas panaikinti Sprendimą. Ministerija 2016 m. balandžio 19 d. sprendime, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nurodė, kad ji nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjo skundo. Pareiškėjas su 2016 m. gegužės 19 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą. Komisija 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-225(AG-168/01-2016), kurį pareiškėjo atstovas gavo 2016 m. birželio 9 d., pareiškėjo skundą atmesti. Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-8112-561/2016) yra inicijavęs ginčą dėl Ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Komisijos 2016 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 3R-225(AG-168/01-2016) pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau skundas toje byloje buvo pateiktas tik 2016 m. birželio 29 d., t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo sąžiningas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Atsižvelgusi į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviai siekė apskųsti jam nepalankų Agentūros Sprendimą ir šią savo teisę bandė realizuoti būtent skundžiamą aktą priėmusios institucijos (Agentūros) Sprendime nurodytu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo delsimą kreiptis į teismą, todėl laikytinos svarbiomis priežastimis, užkirtusiomis jam kelią laiku kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad situacijos teisinio vertinimo nekeičia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjui atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas. Akcentuotina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie Komisijos 2016 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 3R-225(AG-168/01-2016), veikė pakankamai operatyviai ir netrukus kreipėsi su skundu į teismą dėl Sprendimo, kuriame nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka jis naudojosi, panaikinimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjo atskirojo skundo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio city group“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bio city group“ prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-36 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė