2017-04-11 Nr. AB-8243-4-45-3-00063-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3717-822/2017

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00063-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio M. A. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio M. A. S. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie VRM) Užsieniečių registracijos centro atstovas 2017 m. vasario 15 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 1 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Teikime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. S. neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas kelionės paso ar kito galiojančio kelionės dokumento ir vizos. Su savimi jis turėjo netikrą leidimą gyventi Lietuvoje, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu) ir jam 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 18 parų arešto bausmė, kurią jis atliko ir 2016 m. gruodžio 30 d. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Atlikęs teismo paskirtą bausmę 2017 m. sausio 1 d. užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 1 d. sprendimu buvo sulaikytas apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre dviem mėnesiams.

2017 m. sausio 10 d. VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrių su prašymu pradėti perdavimo procedūrą, kaip numato Europos parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 604/2013. 2017 m. vasario 2 d. Prieglobsčio skyrius elektroniniu paštu persiuntė (duomenys neskelbtini) Prieglobsčio departamento Imigracijos skyriaus raštą, kuriuo informuota, kad (duomenys neskelbtini) atsakingos institucijos atmeta prašymą dėl perdavimo procedūros užsieniečiui. Užsienietis turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, o Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir neturi Šengeno ar nacionalinės vizos, be to VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centras 2017 m. vasario 7 d. teikimu kreipėsi į Migracijos departamentą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Todėl yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 39 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 117 straipsniu, Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir palikęs galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 1 d. sprendimu Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 116 straipsnio ir 117 straipsnio pagrindu, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, M. A. S. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. vasario 28 d.

Užsienietis netesėtai pateko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas kelionės paso ar kito galiojančio kelionės dokumento ir vizos. Su savimi jis turėjo netikrą leidimą gyventi Lietuvoje, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu) ir jam 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 18 parų arešto bausmė, kurią jis atliko ir 2016 m. gruodžio 30 d. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Atlikęs teismo paskirtą bausmę 2017 m. sausio 1 d. užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 1 d. sprendimu buvo sulaikytas apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre dviem mėnesiams. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta užsienietį išsiųsti į jo kilmės valstybę.

Pateiktas išrašas iš Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato santuokų registro knygos apie tai, kad užsienietis 2016 m. gruodžio 9 d. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šiam užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, juolab kad, teismui nebuvo pateikti duomenys, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Kadangi užsienietis neteisėtai yra atvykęs į Lietuvą ir šiuo metu neteisėtai joje yra, jis neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi grįžimo į savo kilmės valstybę pažymėjimo (kelionės dokumento) ir šiuo metu nėra galimybės jį išsiųsti iš Lietuvos, užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sulaikymas yra vienintelė adekvati priemonė skirtina užsieniečiui iki jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes yra didelė tikimybė, kad užsienietis, jo nesulaikius, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

III. Užsienietis M. A. S. su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o sulaikymo terminą nustatė 3 mėnesių, tačiau kokiu pagrindu buvo pritaikytas būtent tokios trukmės sulaikymo terminas nutartyje motyvų nepateikė taip pat nėra suprantama kodėl identifikavus asmenį, jam nebuvo taikytos alternatyvios sulaikymo priemonės (įstatymo 115 str. 2 d.), kadangi nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl šiuo atveju sulaikymas buvo pritaikytas nepagrįstai bei suvaržant asmens teises labiau nei to reikalauja situacija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas į Lietuvą atvyko pas G. K., su kuria 2016 m. gruodžio 9 d. sudarė santuoką. Santuoka sudaryta Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre, santuoka nebuvo įregistruota metrikacijos skyriuje, nes ten nuvykus apeliantas buvo sulaikytas įtariamas nusikaltimu, todėl šiuo atveju apeliantui atlikus bausmę, nėra pagrindo dar labiau varžyti jo judėjimo laisvės, nei to reikalauja situacija. Apeliantas turi pakankamai pinigų, todėl kaip ir planavo, gyventų kartu su G. K. nuomojamame bute. Šiuo atveju apeliantas buvo suimtas neišaiškinus visų aplinkybių, t. y. ar asmuo turi kur gyventi, ar turi lėšų pragyvenimui, taip pat nebuvo išsiaiškintos aplinkybės susijusios su santuoka, kurią sudarė su G. K., todėl šiuo atveju teismas negalėjo atmesti alternatyvių priemonių taikymo galimybių neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių. Užsienietis pažymi, kad sudaręs santuoką, siekė kurti bendrą gyvenimą kartu su G. K., todėl šiuo atveju nėra abejonių dėl santuokos tikrumo. Paaiškina, kad buvo planuota įregistruoti santuoką metrikacijos skyriuje ir išsinuomoti butą Vilniuje, kuriame abu galėtų gyventi. Todėl nėra pagrindo dvejoti dėl apelianto ketinimo kurti šeimą su (duomenys neskelbtini) piliete, kadangi asmeninis ryšys yra sukurtas ir trunka jau ilgą laiko tarpą. Visa tai G. K. patvirtino teismo posėdžio metu, todėl abejoti logiškais, išsamiais ir tikrais paaiškinimais nėra pagrindo. Neišanalizavus visų aplinkybių, susijusių su užsieniečio atvykimu, santuoka bei gyvenimu Lietuvoje, nėra pagrindo atsisakyti taikyti alternatyvią priemonę.

Šiuo atveju alternatyvių priemonių taikymo galimybė buvo daugiau nei akivaizdi, kadangi užsienio pilietis turi kur gyventi ir nesislapsto nuo teisėsaugos, todėl manytina, kad nėra pagrindo taikyti sulaikymą, nes imigrantų sulaikymas – ne baudžiamoji, o administracinė priemonė, kurią valstybė taiko siekdama apriboti asmens judėjimą, kad būtų įgyvendinta kita imigracijos procedūra, todėl prieš taikant sulaikymą, turėjo būti sprendžiama apie alternatyvių priemonių taikymą. Paminėtina, kad aktualiose Priėmimo sąlygų direktyvos ir Grąžinimo direktyvos nuostatose nurodoma, jog turi būti laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ypač reikalavimas imtis priemonių, kurios būtų švelnesnės, bet efektyvesnės, kad sulaikymas būtų taikomas kaip įmanoma rečiau.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas priimdamas 2017 m. vasario 28 d. sprendimą pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. S. sulaikymą VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre vadovavosi užsieniečio asmens byloje pateiktais faktais bei įrodymais. Pažymėtina, kad 2017 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“. Šis sprendimas yra įsiteisėjąs, taigi egzistuoja dar venas užsieniečio sulaikymo pagrindas numatytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje. Remiantis užsieniečio asmens bylos duomenimis, M. A. S. atžvilgiu 2012 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad M. A. S. (duomenys neskelbtini) piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių Europos Sąjungos valstybių vizų, galima daryti prielaidą, kad jo atvykimas į Europos Sąjungos valstybių teritorijas buvo neteisėtas ir iš anksto suplanuotas siekiant įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos valstybėse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo paskirta nagrinėti 2017 m. balandžio 11 d., 10 val. žodinio proceso tvarka. Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. 2017 m. balandžio 11 d. teismui buvo pateiktas apelianto atstovo prašymas bylą nagrinėti apeliantui ir jo atstovui nedalyvaujant. Prašymas tenkintinas, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad sulaikymas pritaikytas nepagrįstai, teismas nesprendė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tuo pagrindu, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. S. pateko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas kelionės paso ar kito galiojančio kelionės dokumento. Su savimi jis turėjo tik netikrą leidimą gyventi Lietuvoje, dėl ko buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad apelianto santuoka į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitoje užregistruota nebuvo. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta užsienietį išsiųsti į jo kilmės valstybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad užsienietis atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje, neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bei vizos, konstatuojama, kad M. A. S. neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje. Todėl esant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnyje 1 dalies 2 punkto pagrindui, apeliantas buvo sulaikytas pagrįstai.

Dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teisme turėjo būti sprendžiamas Įstatymo 115 straipsnyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo klausimas, pasisakytina, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi teismas turi atsižvelgti į tai, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas 2017 m. kovo 20 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2017 m. vasario 20 d. sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nėra tikslingas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apelianto M. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė