2020-12-22 Nr. AB-24533-3-61-3-02767-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3013-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02767-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (D. S.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 600 000 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kurios yra negyvenamosios paskirties.

2.2. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Sanitarinio mazgo plotas turi būti ne mažesnis nei 3 kv. m, be to, dėl netinkamos ventiliacijos sklido nemalonus kvapas. Jis buvo priverstas su kitais laikomais asmenimis naudotis vienu tualetu. Laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus.

2.3. Kamerose neįrengta vėdinimo sistema, todėl pareiškėjas negalėjo išsivėdinti patalpų, nepagrįstai įrengtos perteklinės grotos, buvo netinkamas apšvietimas, temperatūra, santykinė oro drėgmė. Be to, pareiškėjas teigė, paviršiai nebuvo lengvai valomi, kamerų lubos ir sienos buvo dažytos kreidos-kalkių mišiniu, grindys buvo aptrupėjusios, todėl galimybių jas valyti nebuvo, veisėsi pelėsis, nuo lubų krito tinkas, kamerose buvo tarakonų.

2.4. Kameros nebuvo aprūpintos tinkamais baldais. Kiekvienam asmeniui turi būti įrengta atskira vieta miegui ir užtikrintas privatumas miego metu, baldai negali būti eksploatuojami ilgiau nei 10 m. Lukiškių TI-K gultai buvo netinkami ir įrengti nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, sienine spintele arba lentyna teko dalintis su kitu asmeniu, nebuvo dėžių daiktams susidėti, trūko taburečių bei suoliukų.

2.5. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą, t. y. išduodama patalynė netinkamos kokybės, turėjo būti išduodama antklodės su užvalkalais. Čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra kasdienybė, o tai prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Atvykusiems asmenims neišduodamas privalomas inventorius. Pareiškėjo teigimu, čiužinys, antklodė ir pagalvės negali būti skalbiami, nevalomi cheminiu būdu, geriausiu atveju tik dezinfekuojami, be to, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

2.6. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą ir asmens higieną, atvykusių asmenų sveikata netikrinama. Atvykę asmenys cokoliniame pastato aukšte įrengtose kamerose laikomi tol, kol tvarkomi jų dokumentai, įstaigoje nėra sanitarinės švaryklos. Nors buvo galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluosčiai nebuvo išduodami. Pareiškėjas nurodė, kad turi teisę ne rečiau kaip du kartus per savaitę naudotis dušu, tačiau jam ši teisė nebuvo užtikrinta, taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad 15 min. laikas yra per trumpas maudytis duše. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami tik vieną kartą per savaitę, neatsižvelgus į jų užterštumą. Pareiškėjo nuomone, jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.

2.7. Buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, nebuvo galimybės judėti.

2.8. Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, t. y. jis neatitiko jo fiziologinių poreikių, nuolat teko kęsti alkį, nustatytos vienodo dydžio maitinimo normos prilygsta asmens kankinimui. Valgiaraščiai neatitiko pareiškėjo individualių poreikių, kitų pasirinkti negalėjo, o papildomo maisto davinio negaudavo.

2.9. Kalinimo Lukiškių TI-K metu, rankų plovimui prieš valgį ir indų plovimui po valgio pareiškėjui buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, indų plovimo priemonėmis kameros nebuvo aprūpintos, todėl pareiškėjas pažymėjo, jog buvo diskriminuojamas lyties ir statuso (suimtojo) pagrindu.

2.10. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, įkalinimo įstaigos veiklos kontrole. Pareiškėjo nuomone, patvirtintomis maitinimo organizavimo taisyklėmis bei keistu valgiaraščiu įtvirtintos diskriminacinės nuostatos.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Vilniaus PN atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3.2. Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio ir toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

3.3. Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turėjo jose apgyvendinti asmenys. Į visas gyvenamąsias kameras buvo išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių įrengimų dezinfekavimui. Į kameras buvo išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Nurodytos priemonės į kameras buvo išduodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir viduryje, tačiau gavus nuteistųjų ir suimtųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių įrenginių dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės buvo nedelsiant atnešamos.

3.4. Kameros buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kameroje turėjo būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

3.5. Lukiškių TI-K nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį. Nuo 2017 m. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduodami buvo skalbimo milteliai (400 g), dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), dantų pasta (75 ml), tualetinis popierius (3 ritinėliai), tualetinis muilas (100 g), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir skutimosi peiliukai (4 vnt.). Higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai buvo išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis (nuteistasis) buvo laikomas mokiu, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams buvo išduodama antklodė, čiužinys ir pagalvė. Tiems asmenims, kurie neturėjo nuosavos patalynės, rankšluosčių ir indų, buvo išduodami rankšluosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) ir patalynės komplektas (2 vnt.).

3.6. Lukiškių TI-K skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Skalbimo paslauga asmenys galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo paslaugą. Asmenys, neturintys pakankamai pinigų, išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių galėjo nemokamai, bet net dažniau nei kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – kartą per sezoną.

3.7. Įstaigoje laikytiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

3.8. Įstaigoje laikyti asmenys buvo maitinami teisės aktų nustatyta tvarka, įstaiga savarankiškai nesudarė valgiaraščių. Valgiaraščius tvirtino Kalėjimų departamentas, jie buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduodamas maistas buvo kruopščiai patikrinamas ir išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Išduodamas maistas visada buvo paduodamas šiltas. Maisto dalintojams buvo išduodamos baltos kepurės ir striukės, visų maisto dalintojų sveikatos būklė buvo tikrinama.

3.9. Lukiškių TI-K laikytiems suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems buvo užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Asmenims buvo garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų).

3.10. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su paskirstymu arba perkėlimu į kamerą, materialiniu aprūpinimu ir kt., negali būti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus, o tam tikros atskirų kategorijų nuteistųjų (suimtųjų) kalinimo sąlygos yra diferencijuojamos įstatymo. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

3.11. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 590 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (su pertraukomis).

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. S. atlyginimo, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

6. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo, teismas vadovavosi byloje pateiktais duomenimis apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu buvusių asmenų skaičių, taip pat atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 8,08 kv. m ploto, t. y. pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis laikomas ne gyvenamosiose patalpose, o rūsiuose ir negyvenamosios paskirties pastatų cokoliniuose aukštuose, kadangi visi Lukiškių TI-K pastatai valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti kaip pagalbinės patalpos, nurodė, jog į bylą pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas), tačiau nė viename iš jų nėra konstatuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 13 punkto nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl higienos normų pažeidimo kamerose (buvo šalta, nuo sienų ir lubų krito tinkas, buvo pelėsio, vėdinimas, apšvieta ir drėgmės lygis buvo netinkami, kartais kamerose nebuvo valymo priemonių), teismas vadovavosi HN 134:2015 nuostatomis (3 p., 16 p., 17 p.) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktais. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, jog Lukiškių TI-K kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikrinimo aktų matyti, jog daugiausiai pažeidimų (dėl kameros švaros) buvo nustatyta kameroje Nr. 110, tačiau pareiškėjas joje buvo laikomas vieną dieną – 2018 m. kovo 28 d. Teismas nurodė, jog 2018 m. kovo 9 d. patikrinimo akte nurodyta, jog minėta kamera atitinka teisės aktų reikalavimus.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad į kameras nebuvo išduodamos valymo priemonės ir valikliai, yra abstraktūs ir nepagrįsti, nes Lukiškių TI-K pranešime nurodyta, jog į visas kameras yra išduodama universali valymo priemonė bei būtinos priemonės kameroms tvarkyti. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, tokios priemonės buvo išduotos, be to, nurodytų pažeidimų nenustatyta ir patikrinimo aktuose.

10. Teismas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) 14.1 ir 14.10 punktai numato grotų įrengimą ant langų, todėl pareiškėjo argumentus, jog grotos buvo įrengtos netinkamai, atmetė.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose buvo tarakonai ir veisėsi parazitai, teismas nurodė, jog Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš Lukiškių TI-K pateiktų NVSC patikrinimo aktų matyti, jog buvo atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o pažeidimai nebuvo nustatyti.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, patalynė netinkamos kokybės, neišduodami užvalkalai, teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 41 punktą, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 3 punktą, Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimą, kuriame nurodyta, jog paimdamas minkštą inventorių pareiškėjas pretenzijų nereiškė, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, be to, neaišku, kaip pasireiškė žala dėl jo nurodytų pažeidimų, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą teismas atmetė.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo išduotos higienos priemonės, o išduodamas vienas tualetinio popieriaus ritinėlis yra nepakankamas asmeniniams poreikiams tenkinti, nurodė, kad teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, nebuvo išduotos minėtose normose nustatytos priemonės. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skundų ar prašymų administracijai neteikė, šią aplinkybę patvirtino, be kita ko, ir Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimas. Teismas vertino, jog šiuo atveju nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui nepakako išduodamo tualetinio popieriaus, nepatvirtina, kad įkalinimo įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jam trūko tam tikrų baldų, yra abstraktūs, byloje nustatyta, kad kamerose yra lentynos asmeniniams daiktams susidėti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nekonkretizuoja kamerų, kuriose trūko minėtų baldų.

15. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 ir 6 punktus, valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais, todėl šiuo aspektu neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.

16. Dėl naudojimosi dušais tvarkos teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 44 punktą, nurodė, jog pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, byloje nepateikta pareiškėjo prašymo dėl higienos priemonių (rankšluosčio) išdavimo. Teismas, įvertinęs tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, konstatavo, jog atsakovo atstovas nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos.

17. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų įrengimą, taip pat įvertinęs teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista 198 paras, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas, išskyrus kamerą Nr. 253, kurioje įrengta tualeto kabina su durimis.

18. Teismas pažymėjo, jog skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Teismas pabrėžė, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra, atsakovo atstovas patvirtino, jog Lukiškių TI-K laikytų asmenų skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai, NVSC patikrinimo aktuose tokių pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nebuvo galimybės pasinaudoti sanitarine švarykla, teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 29 ir 30 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 257 ir 258 punktus, pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pateikti paaiškinimai patvirtina, kad naujai atvykusiems asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Lukiškių TI-K buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, jog neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių ir jam tekdavo dėvėti neskalbtus drabužius, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais aprūpinti jį švariais apatiniais ir (ar) viršutiniais drabužiais ir tokie jo prašymai buvo nepatenkinti. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodytus pareiškėjo argumentus atmetė.

20. Atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir suformuotą teismų praktiką, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 590 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ši suma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvati pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

III. 21. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad, atsižvelgiant į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuotina, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista 198 paras, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 590 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą pateikė tik atsakovo atstovas, kuris iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo pobūdžio ir trukmės, o nesutinka tik su neturtinės žalos atlyginimo būdu, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos būdo ir dydžio.

27. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, kuris truko 198 paras, neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginę įtaką turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau atsakovo atstovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2574-968/2020).

30. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimas (590 Eur) šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

31. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

32. Atsižvelgusi į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą naujausią praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-556/2020), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl mažintina iki 460 Eur.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas keičiamas. Pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 460 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „Pareiškėjui D. S. (D. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė