2021-06-16 Nr. CB-5837-2-48-3-02795-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3344

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02795-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 4 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Dengista“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei L. N. dėl skolos priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus priteisti jai iš atsakovės 11 410 Eur ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio nuostatas, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus, išaiškinimus, pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010 ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-648/2019, nustatė, kad sutarties vykdymo atsisakymas iš atsakovės pusės galimas, nenurodydamas tam įstatyminio pagrindo; 2) pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.219 ir 6.220 straipsnio nuostatas, nes ieškovei patvirtinus, kad ji vykdys savo įsipareigojimus pagal 2019 m. gegužės 13 d. susitarimą, atsakovė negalėjo nei nutraukti sutarties, nei jos nevykdyti, o tokie jos veiksmai laikytini sutarties pažeidimu iš jos pusės; 3) apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 6.1 straipsnio ir 6.30 straipsnio nuostatas ir sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės prievolė sumokėti 24 400 Eur buvo tik sąlyga ieškovės prievolei atsirasti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.1, 6.30, 6.189, 6.219 ir 6.220 straipsnių nuostatų, taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio procesiniams dokumentams keliamus bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyti: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (2 punktas); procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu (3 punktas). Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Tokie pat reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju kasacinį skundą per EPP paskyrą pateikė advokatas Paulius Bružas, tačiau kasaciniame skunde nenurodyti advokato veiklos buveinės pavadinimas ir adresas bei pageidaujamas procesinių dokumentų jam kaip ieškovės atstovui įteikimo būdas, kaip tai nustato CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 257 (du šimtus penkiasdešimt septynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13 „Swedbank“ AB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas