2025-03-12 Nr. AB-4483-3-61-3-00135-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-388-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00135-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litnobiles“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litnobiles“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2025 m. sausio 22 d. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litnobiles“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Inovacijų agentūros (toliau – ir Agentūra) 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Agentūros Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, Sprendimu Agentūra pripažino 213 870,38 Eur lėšų netinkamomis finansuoti, iš kurių pareiškėjo Agentūrai grąžintina suma yra 151 751,79 Eur, o 62 118,59 Eur nebuvo patvirtinta ir apmokėta. Kartu su Sprendimu Agentūra pateikė ir Grąžintinų lėšų formą, kurioje nurodyta, kad 151 751,79 Eur grąžinimo terminas – 90 dienų.

Pareiškėjas akcentavo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis per itin trumpą laiką, t. y. 90 dienų, turėtų grąžinti Agentūrai 151 751,79 Eur, nors dar nebūtų priimtas galutinis teismo sprendimas. Šios sumos grąžinimas Agentūrai per tokį trumpą laiką sukeltų reikšmingus pareiškėjo veiklos ribojimus. Tuo tarpu, jeigu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo būtų sustabdytas Sprendimo dėl pažeidimo vykdymas, Agentūra nepatirtų jokios realios žalos, kadangi nurodyta suma, priėmus pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą, galėtų būti išieškota įsiteisėjus šiam sprendimui.

Agentūra pateiktoje nuomonėje dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad su šiuo prašymu nesutinka.

Agentūra pažymėjo, kad tai, jog nurodytos sumos grąžinimas Agentūrai per tokį trumpą laiką sukeltų reikšmingus pareiškėjos veiklos ribojimus savaime neįrodo, kad bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. pareiškėjas neįrodė ir šiuo atveju faktiškai neegzistuoja prielaidos ir sąlygos, kurioms esant teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, turėtų taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Agentūra pabrėžė, kad neegzistuoja jokia rizika, kad pareiškėjui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas arba jo įvykdymas pasunkės, taip pat, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Agentūra laikėsi pozicijos, kad kyla rizika, jog pareiškėjas prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo siekia ne išvengti galimai neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo, bet priešingai, atitolinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų grąžinimą. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pasiekti ne jomis siekiami tikslai, bet kiltų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo rizika.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (70 str. 1 d., 3 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir pareiškėjo nurodytos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, pažymėjo, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Teismas akcentavo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Teismas sutiko su Agentūros nuomone, kad pareiškėjo argumentas, jog nurodytos sumos grąžinimas per tokį trumpą laiką sukeltų reikšmingus pareiškėjo veiklos ribojimus, savaime neįrodo, kad bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad šiuo atveju faktiškai egzistuoja prielaidos ir sąlygos, kurioms esant teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, turėtų taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti nagrinėjamas iš naujo, todėl ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui vėlesnėje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai formaliai, nevisapusiškai įvertino faktinius bei teisinius pagrindus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo bei pažeidė ABTĮ 108 straipsnyje nurodytus nutarties turiniui keliamus reikalavimus, t. y. reikalavimą priimti motyvuotą bei teisingą procesinį dokumentą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad faktiniais bei teisiniais pagrindais įrodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, įtvirtintos ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pareiškėjo vykdomai veiklai bei jos tęstinumui atsiras reali grėsmė, kad bus padaryta sunkiai atitaisoma žala.

Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita bei 2024 m. gruodžio 31 d. balansu, net šiuo metu pareiškėjas, vykdydamas ūkinę veiklą, susiduria su išskirtinai pasunkėjusia finansine situacija, ūkinės veiklos vykdymo bei jos tęstinumo problema. Tuo atveju, jei per 90 dienų pareiškėjas privalėtų sumokėti ar iš jo būtų išieškoma net 151 751,79 Eur dydžio suma, tai neabejotinai reikšmingai, neatitaisomai pablogintų įmonės (pareiškėjo) finansinę padėtį, sutrikdytų atsiskaitymus su kreditoriais, darbuotojais ir kt.

Pareiškėjas paaiškina, kad Sprendimas dėl pažeidimo yra susijęs su projekto finansavimo sumažinimu didele suma, kas suponuoja žymius suvaržymus ir neigiamas pasekmes pareiškėjo atžvilgiu, todėl egzistuoja ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeisti pareiškėjo interesai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad siekia išlaikyti pelningą bendrovės ūkinę veiklą, tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktą informaciją dėl pareiškėjo finansinės būklės, pareiškėjas susiduria su finansinėmis problemomis ir neturi finansinės galimybės bei pajėgumų, nesukeliant pavojaus veiklos vykdymui bei tęstinumui, skirti iš apyvartinio kapitalo 151 751,79 Eur dydžio sumos paramos grąžinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Agentūros Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, pažymėjo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas susiduria su finansinėmis problemomis ir neturi finansinės galimybės bei pajėgumų, nesukeliant pavojaus veiklos vykdymui bei tęstinumui, skirti iš apyvartinio kapitalo 151 751,79 Eur dydžio sumos paramos grąžinimui, todėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018 ir kt.).

LVAT praktikoje išaiškinta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019 ir kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi nuostatos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-757-415/2020 ir kt.) Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, o teismui priėmus nepalankų teismo sprendimą, pareiškėjas vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2011; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-662/2023 ).

Įvertinus pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei atskirajame skunde nurodytų aplinkybių bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, matyti, kad pareiškėjas turi kreditinių įsipareigojimų, tačiau pareiškėjas dirba pelningai, turi ilgalaikio turto, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimu nustatytos grąžinti 151 751,79 Eur sumos sumokėjimas sukels neatitaisomas arba sunkiai atitaisomas pasekmes jo veiklai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių pagrįstų argumentų bei duomenų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litnobiles“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius