AS-520-764-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-764/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00876-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.8; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB nekilnojamojo turto agentūrai „Vilija-6“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė: pakeisti Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas parengtas Varėnos rajono Vydenių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir pareiškėja įrašyta į sąrašą asmenų, pageidaujančių žemę, mišką ir vandens telkinius susigrąžinti natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti Vydenių kadastro vietovėje, dėl 2 ha žemės ploto, nustatant, kad pareiškėjai leidžiama išsipirkti iš valstybės 3 ha (po kadastrinių matavimų 2,7967 ha) žemės (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių pašalinti padarytą pažeidimą ir leisti pareiškėjai išsipirkti 3 ha (po kadastrinių matavimų 2,7967 ha) žemės sklypą, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti pareiškėjai dėl neteisėtų žemėtvarkos institucijų veiksmų patirtą turtinę žalą – 2 000 litų, ir neturtinę žalą – 8 000 litų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumas pašalinti.

Vykdydama teismo nutartį, 2012 m. rugsėjo 21 d. paštu pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašoma: panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383, kuriuo buvo patvirtintas parengtas Varėnos rajono Vydenių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir pareiškėja įrašyta į sąrašą asmenų, pageidaujančių žemę, mišką ir vandens telkinius susigrąžinti natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti Vydenių kadastro vietovėje, dalį dėl leidimo išsipirkti 2 ha žemės plotą, nustatant, kad pareiškėjai leidžiama išsipirkti iš valstybės 3 ha (po kadastrinių matavimų 2,7967 ha) žemės (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių pašalinti padarytą pažeidimą ir leisti pareiškėjai išsipirkti 3 ha (po kadastrinių matavimų 2,7967 ha) žemės sklypą, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti pareiškėjai dėl neteisėtų žemėtvarkos institucijų veiksmų patirtą turtinę žalą – 2 000 litų, ir neturtinę žalą – 8 000 litų.

Pareiškėja A. R. prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad apie jai parduodamos žemės kiekio sumažinimą sužinojo 2010 metais, tačiau pats Alytaus apskrities viršininko įsakymas jai nebuvo įteiktas. Įsakymo tekstą gavo ir su juo pilnai susipažino tik šiuo metu, dokumentus išreikalavus advokatei N. R., t. y. 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėja nurodė, jog gavusi atsakovo 2012 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 1SSD-(9.5)-724 kreipėsi į atsakovą žodžiu dėl dokumentų pateikimo ir situacijos paaiškinimo. Tačiau pareiškėjai buvo sakoma, kad pati yra pasirašiusi sąraše ir sutikusi su sklypo sumažinimu, pats įsakymas nebuvo įteiktas. Teigė, jog nežinojo, kad raštu reikia kreiptis dėl dokumento gavimo. Dėl klaidingo suvokimo, kreipimosi žodžiu ir įsakymo negavimo, jo neturėdama negalėjo tinkamai pateikti skundo ir praleido skundo padavimo terminą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir patikslintą skundą atsisakė priimti.

Nustatė, kad pagrindiniu argumentu, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, yra aplinkybė, jog šioje byloje ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 38-Ž-1383 pareiškėjai buvo įteiktas tik 2012 m. rugpjūčio 16 d., kai minėto akto pareikalavo advokatė. Nurodė, kad pareiškėja ginčija minėto administracinio akto dalį, kuria pareiškėjai leista išsipirkti sumažintą 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pačiame skunde pareiškėja nurodė, jog apie šį teisių pažeidimą ji sužinojo 2010 metais. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateiktas A. R. 2010 m. kovo 9 d. pareiškimas Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriame nurodyta, kad „iš 3 ha padarė 2 ha“. Nustatė, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 3.2(u.1)-(1.37)-853 A. R. buvo prašoma 2010 m. balandžio 6 d. 10 val. atvykti į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, kur buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl žemės pardavimo. 2010 m. balandžio 6 d. protokolas patvirtina, jog pareiškėja minėtame posėdyje dalyvavo. Nustatė, kad posėdyje Vydenių kadastro vietovės projekto autorius L. A. rėmėsi šioje byloje ginčijamu Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-Ž-1383, todėl darė išvadą, jog 2010 m. balandžio 6 d. pareiškėjai tapo žinoma ne apie jos teisių pažeidimą, tačiau ir apie pareiškėjos teises pažeidžiantį administracinį aktą.

Kadangi pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė tik 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusių paduoti skundą teismui, todėl teismas patikslinto skundo padavimo termino dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies panaikinimo neatnaujino ir skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nustatė, kad patikslinto skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ir leisti pareiškėjai išsipirkti 3 ha (po kadastrinių matavimų 2,7967 ha) žemės sklypą bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, t. y. neišsprendus skundo reikalavimo dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 teisėtumo, negali būti išspręsti patikslinto skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl patikslintą skundą dėl minėtų reikalavimų taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėja A. R. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja pažymi, jog negali dabar kategoriškai teigti, ar 2010 m. balandžio 6 d. dalyvavo nurodytame pretendentų susirinkime, tačiau, kiek atsimena, dalyvavo susirinkime, kur buvo kalbama ne apie 3 ir 2 ha žemės ploto sumažinimą, o apie 3,9 ha žemės pardavimą, t. y žemės, kuri vėliau buvo perduota D. K. ir kurios pareiškėja, esant grasinimams, psichologiniam spaudimui, turėjo atsisakyti. Teigia, jog neprisimena, kad projekto autorius būtų kalbėjęs apie šį ginčijamą įsakymą ar būtų jį pateikęs susirinkimo metu bei rėmęsis būtent šiuo ginčijamu įsakymu, nurodo, jog nėra susipažinusi ir su nurodytu protokolu. Pažymi, jog atsimena, kad buvo nagrinėjamas kitas klausimas. Pareiškėja 2010 metais neturėjo informacijos apie skundžiamo akto turinį, t. y. jo priėmimo data, aktu nustatomas teises ir pareigas. Nors buvo sakoma, kad pareiškėja pasirašiusi dėl 2 ha žemės ploto, tačiau teigia, jog su tuo kategoriškai nesutiko.

Pareiškėja nurodo, jog per šį laiką dėl šio klausimo ne kartą kreipėsi į žemėtvarkos instituciją, visada buvo akcentuojama, kad pareiškėja sutikusi su žemės kiekio sumažinimu. Teigia, jog per visą šį laiką nurodytas 3 ha žemės sklypas buvo jos naudojamas, dėl jo sudaromos žemės nuomos sutartys, teikiami įsakymai leisti juo naudotis pareiškėjai. Pareiškėja pažymi, jog yra senyvo amžiaus, gyvena kaime, yra prastos sveikatos, įgijusi tik pagrindinį išsilavinimą, jos turtinė padėtis yra prasta, todėl negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių, per gan trumpą mėnesio terminą kreiptis dėl skundo padavimo, išreikalauti ir skundžiamą dokumentą, žinoti kokie yra reikalavimai, siekiant gauti anksčiau leistą išsipirkti žemės kiekį. Nurodo, jog žemėtvarkos specialistai, į kuriuos pareiškėja kreipėsi, taip pat nepaaiškino apskundimo tvarkos, neteikė visos informacijos dėl žemės kiekio sumažinimo. Teigia, kad tik šiuo metu, atsakovui nesprendžiant klausimo dėl viso 3 ha žemės kiekio pardavimo, sudarius sąlygas atsisakyti pirkti ir 3,9 ha žemės sklypą, negrąžinant be pagrindo išleistų lėšų sklypų kadastriniams matavimams, ryžosi kreiptis į teismą.

Pareiškėja pabrėžia, jog priimta nutartis naikintina, nes atsisakoma nagrinėti ir kitus pareiškėjos reikalavimus, kurie nėra siejami vien su 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo ginčijimu ir yra iš esmės savarankiški. Nurodo, kad reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą gali būti nagrinėjami savarankiškai ir jų priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atskirai. Teigia, jog dėl žemėtvarkos institucijos veiksmų patyrė neturtinę žalą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes turėjo teisėtų lūkesčių įgyti žemę. Nurodo, jog neturtinę žalą vertina pagal turėtus išgyvenimus dėl nepatogumų, ilgalaikius rūpesčius dėl žemės, laiko skyrimą matavimams, pretendentų susirinkimams, sveikatos būklės pablogėjimą. Pažymi, jog nepagristai atsisakius jai parduoti žemės sklypus 3 ha ir 3,9 ha, už pareiškėjos atliktus kadastrinius matavimus jai turi būti grąžintos piniginės lėšos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja A. R. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jei skundas (prašymas) paduodamas, praleidus skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalį, kuria pareiškėjai leista išsipirkti sumažintą 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo padavimo termino dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies panaikinimo neatnaujino ir skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Be to, būtina pažymėti, kad neatnaujinus skundo padavimo termino dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies panaikinimo, nebuvo priimta ir skundo dalis dėl kitų reikalavimų.

Teismas, neatnaujindamas skundo padavimo termino dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies panaikinimo, pažymėjo, kad pačiame skunde pareiškėja nurodė, jog apie šį teisių pažeidimą ji sužinojo 2010 metais. Nustatė, kad šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateiktas A. R. 2010 m. kovo 9 d. pareiškimas Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriame nurodyta, kad „iš 3 ha padarė 2 ha“. Nustatė, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 3.2(u.1)-(1.37)-853 A. R. buvo prašoma 2010 m. balandžio 6 d. 10 val. atvykti į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, kur buvo nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl žemės pardavimo. 2010 m. balandžio 6 d. protokolas patvirtina, jog pareiškėja minėtame posėdyje dalyvavo. Nustatė, kad posėdyje Vydenių kadastro vietovės projekto autorius L. A. rėmėsi šioje byloje ginčijamu Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-Ž-1383, todėl darė išvadą, jog 2010 m. balandžio 6 d. pareiškėjai tapo žinoma ne apie jos teisių pažeidimą, tačiau ir apie pareiškėjos teises pažeidžiantį administracinį aktą.

Pareiškėja A. R. patikslintame skunde nurodė, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjai nebuvo įteiktas iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., kai minėto akto pareikalavo advokatė N. R. (t. II, b. l. 6). Pažymėjo, jog kreipėsi žodžiu į atsakovą dėl dokumentų jai pateikimo, tačiau dokumentai jai nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 38-Ž-1383 iškart po jo priėmimo ar vėliau buvo išsiųstas ir įteiktas pareiškėjai A. R. Tai patvirtina ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius 2012 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 3SD-(14.3.9)-2985 (t. I, b. l. 145).

Pareiškėja atskirajame skunde pažymi, jog, kiek atsimena, 2010 m. balandžio 6 d. dalyvavo pretendentų susirinkime, tačiau jame buvo kalbama ne apie 3 ha ir 2 ha ploto žemės sklypus, o apie 3,9 ha žemės sklypo pardavimą. Teigia, jog neprisimena, kad projekto autorius būtų kalbėjęs apie ginčijamą Įsakymą ar būtų jį pateikęs susirinkimo metu bei rėmęsis būtent šiuo ginčijamu Įsakymu, nurodo, jog nėra susipažinusi ir su nurodytu protokolu. Pareiškėja pabrėžia, jog 2010 metais neturėjo informacijos apie skundžiamo akto turinį, t. y. jo priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas. Nurodo, jog per šį laiką dėl šio klausimo ne kartą kreipėsi į žemėtvarkos instituciją, visada buvo akcentuojama, kad pareiškėja sutikusi su žemės kiekio sumažinimu. Teigia, jog per visą šį laiką nurodytas 3 ha žemės sklypas buvo jos naudojamas, dėl jo sudaromos žemės nuomos sutartys, teikiami įsakymai leisti juo naudotis pareiškėjai. Nurodo, jog žemėtvarkos specialistai, į kuriuos pareiškėja kreipėsi, taip pat nepaaiškino apskundimo tvarkos, neteikė visos informacijos dėl žemės kiekio sumažinimo.

Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 6 d. protokolo (t. I, b. l. 174), pareiškėja dalyvavo pretendentų pirkti valstybinę žemę susirinkime. Įvertinus protokolo turinį yra pagrindas daryti išvadą, kad susirinkime iš esmės buvo kalbama apie 3,9 ha žemės sklypą, kuriuo naudojosi D. K. Protokole nėra nurodyta konkrečių duomenų, kad pareiškėja buvo supažindinta su jos skundžiama Įsakymo dalimi, kuria pareiškėjai leista išsipirkti sumažintą 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kad buvo išaiškinta šios Įsakymo dalies esmė ir ja sukeltos pareiškėjai pasekmės, nurodyta, kad pareiškėja turi ginčyti teisme šią Įsakymo dalį.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-8/2006, AS4-455/2006, AS2-437/2006, AS7-301/2006, AS8-249/2006, AS5-132/2006, AS7-100/2005, AS146-149/2011, kt.).

Nors iš byloje esančių duomenų (A. R. 2010 m. kovo 9 d. pareiškimo Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriame nurodyta, kad „iš 3 ha padarė 2 ha“ (t. I, b. l. 161)) galima daryti išvadą, jog pareiškėjai 2010 metais buvo žinoma apie galimai pažeistas jos teises, tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog tuo metu pareiškėjai buvo žinoma institucija (asmuo), priėmusi skundžiamą aktą, akto priėmimo diena, aktu nustatomos teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjai pakako duomenų skundo reikalavimams pareikšti. Taigi nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad vien tik sužinojimas apie galimai pažeistas teises, tačiau negavus skundžiamo Įsakymo, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjai paduoti skundą teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo bei atskirojo skundo argumentus, bylos aplinkybes bei tai, kad pareiškėjai ginčijamas Įsakymas nebuvo įteiktas, neišaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl Įsakymo nuginčijimo, sprendžia, jog pareiškėja terminą skundui dėl ginčijamo Įsakymo paduoti praleido dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, pažymi, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl konstatuotina, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis teisės kreiptis į teismą neturėtų prarasti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies, kurioje pareiškėjai leista išsipirkti sumažintą 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), panaikinimo padavimo teismui, todėl teismo nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas, o skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslinto skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ir leisti pareiškėjai išsipirkti 3 ha (po kadastrinių matavimų 2,7967 ha) žemės sklypą bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, t. y. neišsprendus skundo reikalavimo dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 teisėtumo, negali būti išspręsti patikslinto skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl patikslintą skundą dėl minėtų reikalavimų taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai yra atnaujintas terminas skundui dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies panaikinimo paduoti, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl skundo priėmimo, nes skundo priėmimo klausimą nagrinėja ir sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir atnaujinus skundo padavimo terminą, pareiškėjos A. R. skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjos A. R. prašymą dėl termino skundui paduoti. Atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 38-Ž-1383 dalies panaikinimo paduoti.

Pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė