2022-03-10 Nr. AB-10323-3-66-3-00019-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1675-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00019-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjui Hicham Ibrahim,

(duomenys neskelbtini) piliečiams J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., taip pat H. J. K. R. ir A. J. K. R., atstovaujamiems J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A.,

užsieniečių atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., taip pat H. J. K. R. ir A. J. K. R., atstovaujamų J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., taip pat H. J. K. R. ir A. J. K. R., atstovaujamų J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. J. R. R. R., Z. M. J. A. A., H. J. K. R. ir A. J. K. R. (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą, prašydami skirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai paaiškino, kad jie prašymą suteikti prieglobstį pateikė vos kirtę valstybės sieną, su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsieniečiai šiuo metu apgyvendinti Naujininkų pabėgėlių stovykloje, jiems nesuteikta informacija apie sulaikymo pagrindą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu netenkino Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį ir nurodė juos išsiųsti, šis sprendimas yra apskųstas. Užsieniečių nuomone, prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui. Užsieniečių tapatybė nustatyta, kelionės maršrutas tikslus ir aiškus. Jų motyvų aiškinimasis yra tik formalus pagrindas, kuris savaime neturėtų būti pretekstu apriboti jų teisę nevaržomai judėti. Užsieniečiai pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus. Užsieniečiai neturi interesų, giminių ar pažįstamų Europos Sąjungoje, jie siekia prieglobsčio ir integracijos Lietuvoje. H. J. K. R. ir A. J. K. R. yra mažamečiai. Z. M. J. A. A. yra nėščia, seksualinio smurto auka, ilgalaikis ir neribotas laike laisvės apribojimas kenkia jos psichinei būklei. Užsienietė nesijaus saugi, būdama viena nepažįstamame mieste, todėl norėtų vyro palydos. Užsieniečiai pabrėžė, kad jie nebandė bėgti iš Centro teritorijos, nepažeidė jo taisyklių, supranta neigiamas pasislėpimo pasekmes ir nesiruošia to daryti. Galimybė laisvai išeiti iš Centro teritorijos padėtų jų būsimai integracijai, darbo susiradimui (jei teisė dirbti būtų suteikta).

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė J. R. R. R., Z. M. J. A. A., H. J. K. R. ir A. J. K. R. prašymą.

4. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS registruoti 2021 m. rugsėjo 3 d.; šiuo metu jie apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Kaip nurodoma Migracijos departamento rašte, Migracijos departamentas (arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu jau bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo) ne vėliau kaip 2022 m. kovo 3 d. priims sprendimą dėl šių Užsieniečių įleidimo ir apgyvendinimo; priimant šį sprendimą, bus įvertinta, ar suteikti jiems teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu atmetė Užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas.

6. Užsieniečiai yra apgyvendinti Naujininkų pabėgėlių stovykloje, Vilniuje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečiams faktiškai taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismui pateiktame prašyme prašoma taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus, konstatavo, kad Užsieniečių teisės suvaržytos proporcingai, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos.

Šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti gautą prašymą. Iš bylos duomenų matyti, kad Užsieniečių tapatybė nustatyta, jie yra pateikę savo dokumentus, nenustatyta, kad jie priešinosi arba nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams, trukdė atlikti jų pareigas. Tačiau taip pat matyti, kad Užsieniečiai Lietuvos Respublikos sieną kirto neteisėtai. Pagal Migracijos departamento pateiktus Užsieniečių apklausos duomenis, jie iš esmės pateikė skirtingas išvykimo iš šalies priežastis: vyro pagrindinė priežastis buvo persikelti į, tikėtina, ekonomiškai stipresnę šalį, moters – grasinimas, kurio sulaukė būtent vyras, tačiau ji pati esą jo niekada nemačiusi.

Tiek J. R. R. R., tiek Z. M. J. A. A. pasakojimai buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir iš esmės abstraktūs. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės taip pat turėtų būti vertinamos neigiamai dėl galimybės taikyti švelnesnio pobūdžio alternatyvaus pobūdžio sulaikymo priemonę. Nors prašyme teigiama, kad Užsieniečiai neketina išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, jie siektų integruotis Lietuvos Respublikoje, tokios pozicijos jie laikėsi ir teismo posėdyje, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, asmenys iš savo kilmės valstybės anksčiau yra bandę išvykti ir įsitvirtinti (duomenys neskelbtini).

Be to, pareiškėjai Lietuvoje neturi jokių ryšių arba pažįstamų, todėl, neturint jokių ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, egzistuoja rizika, kad asmenys gali bandyti išvykti į kitą valstybę. Atsižvelgta ir į tai, kad Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo atsisakyta suteikti Užsieniečiams prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kas taip pat didina riziką, jog dėl tokio nepalankaus sprendimo, nors jis ir yra apskųstas, jie gali imtis veiksmų pabėgti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl būtinumas riboti asmenų judėjimą yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių.

Esant tokioms aplinkybėms, egzistuoja pakankamai didelė ir reali rizika, kad Užsieniečiai gali pasiryžti išvykti už Lietuvos Respublikos ribų.

8. Teismas, atsakydamas į Užsieniečių argumentus dėl mažamečių vaikų, nėštumo, patirto seksualinio smurto, akcentavo Pabėgėlių priėmimo centro direktorės 2022 m. sausio mėn. rašte nurodytas aplinkybes, kad Pabėgėlių priėmimo centras užsieniečiams suteikia gyvenamąsias patalpas, du kartu per mėnesį, teisės aktų numatytais pagrindais, išmoka jiems priklausančias išmokas. Atvykus užsieniečiams išdalinamos higieninės, ūkio ir buities prekės, rūbai ir avalynė. Šeimos, auginančios mažamečius vaikus, teisės aktų numatyta tvarka, aprūpinamos sauskelnėmis ar mišinukais. Iškilus nekasdienei situacijai ar staiga pablogėjus užsieniečio sveikatai, visada kviečiama greitoji medicinos pagalba bei spendžiama dėl vykimo į medicinos įstaigą. Pabėgėlių priėmimo centre ir stovyklose veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti tuo metu parduotuvėje turimų prekių, bet ir užsisakyti norimų. Pabėgėlių priėmimo centre ir stovyklose lankosi psichologas, kuris teikia paslaugas užsieniečiams. Vykdomi ir grupinės terapijos užsiėmimai suaugusiems, yra galimybė lankyti streso valdymo kursus. Pabėgėlių priėmimo centre ir stovyklose vykdomos užsieniečių užimtumo veiklos, skirtos tiek visoms vaikų amžiaus grupėms, tiek suaugusiems vyrams ir moterims. Mokyklinio amžiaus vaikai lanko formalaus ugdymo pamokas, po pamokų vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimai. Suaugusiems sudarytos galimybės mokytis lietuvių ir anglų kalbos organizuojamuose kursuose, lankyti šokių ar sporto užsiėmimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju užsieniečiams yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, taip pat sudaromos galimybės mokytis kitų kalbų vykdomos švietimo programos, kas padeda jų galimai integracijai. Be to, užtikrinama būtina fizinė ir psichologinė apsauga. Asmenys apgyvendinimo vietoje gali laisvai judėti bei bendrauti su kitais ten esančiais asmenimis, kreiptis pagalbos į dirbančius pareigūnus ar darbuotojus, kas taip pat leidžia teigti, kad asmenų interesai nėra pažeidžiami.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas išskirtinių aplinkybių buvimas, kurios turėtų esminę reikšmę sprendimui dėl poreikio taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina ir tai, jog nei prašyme, nei teismo posėdyje nebuvo pateikta pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie tai, kad Užsieniečiai Naujininkų pabėgėlių stovykloje laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Nors prašyme nurodoma, kad asmenys nebandė bėgti iš jų apgyvendinimo vietos ir nepažeidinėjo joje nustatytos tvarkos, tačiau šiuo atveju vien šios aplinkybės nepaneigia būtinumo taikyti esamą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pabrėžta, kad asmenys ir privalo taip elgtis, todėl tai negali būti laikoma išskirtine aplinkybe. Kaip minėta, Užsieniečiams užtikrinamos visos būtinosios sąlygos tenkinti savo poreikius jų dabartinėje apgyvendinimo vietoje. Be kita ko, įvertinus tai, kad asmenys kirto Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai, yra pagrindas teigti, jog jie nėra linkę visais atvejais laikytis įstatymais nustatytos tvarkos.

10. Teismas akcentavo, jog, esant nustatytų aplinkybių visumai, manytina, kad, pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, egzistuotų didelė tikimybė, kad Užsieniečiai, pasinaudoję laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos. Toliau apribojant jų teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje bus galima užtikrinti, kad asmenys išliks Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nebus pažeistas ir proporcingumo principas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas atmestas. Atitinkamai, netenkintas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 11. J. R. R. R., Z. M. J. A. A., H. J. K. R. ir A. J. K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą ir tenkinti jų prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Užsieniečiai tvirtina, kad faktiškai jų laisvė apribota nuo 2021 m. liepos 15 d., t. y. ilgiau nei 6 mėnesius, todėl negalima pripažinti, jog jų teisės ribojamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Užsieniečiai apžvelgia su ginču susijusią teismų praktiką. Pakartotinai pabrėžia, kad Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, t. y. nėščia, o kiti du Užsieniečiai yra mažamečiai. Užsieniečiai mano, kad teismas nepagrįstai akcentavo tą aplinkybę, jog jie valstybės sieną kirto neteisėtai, o pateikto prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas neturi įtakos sulaikymo pagrįstumui. Be to, teismo posėdyje pastarieji aspektai nebuvo aptariami, Užsieniečiai negalėjo pateikti savo paaiškinimų ir atsikirtimų.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečių apeliacinį skundą.

14. Tarnyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad teisme nagrinėjant pareiškėjų prašymą dar nebuvo priimti Migracijos departamento 2021 m. vasario 17 d., 21 d. ir 22 d. sprendimai dėl apgyvendinimo ir įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu. Tarnyba nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Užsieniečių judėjimo laisvė ribojama neteisėtai, ir akcentuoja, kad byloje nepateikti sprendimai apriboti jų laisvę. Be to, Tarnyba tvirtina, kad Užsieniečiams užtikrinamos visos būtino sąlygos, sudarytos galimybės mokytis kitų kalbų, vykdomos švietimo programos, kas padeda jų galimai integracijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas Užsieniečių prašymas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios ginčui aktualios redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustatė: prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d.

įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Įstatymo 5 str. 8 d.; 2021 m. liepos 13 d.

įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 5 str. 9 d. 2021 m. liepos 13 d.

įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).

17. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

18. Taigi, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1485-575/2022).

19. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos, Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

20. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija) minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4180‑629/2021). Be to, atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktiškai) sulaikymas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021). Iki nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, tik išimtinais atvejais, teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės nei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės (žr., pvz., 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1485-575/2022).

22. Nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 15 d. Jie Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS registruoti 2021 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 21M56921 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti juos į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas buvo apskųstas. Užsieniečiai 2022 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu netenkino Užsieniečių prašymo.

23. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d., 21 d. ir 22 d. priėmė sprendimus įleisti Užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Minėtuose keturiuose sprendimuose pažymėta, kad Užsieniečiai nesutinka su šiais sprendimais ir ketina juos apskųsti teismui.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d., 21 d. ir 22 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumą šios sprendimo priėmimo metu, t. y. 2022 m. vasario 15 d., buvusių aplinkybių kontekste.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Užsieniečiai Naujininkų pabėgėlių stovykloje laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Užsieniečiai iš esmės neneigė Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. sausio 24 d. rašte Nr. J-156 nurodytų apgyvendinimo sąlygų. Atsižvelgiant į Užsieniečių nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jiems turėtų būti pritaikyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė. Šiuo metu nėra pagrindo iš naujo svarstyti šį klausimą, kadangi Užsieniečių apgyvendinimo klausimas yra išspręstas Migracijos departamento 2022 m. vasario 17 d., 21 d. ir 22 d. sprendimais, kuriuos jie gali apskųsti Įstatymo X2 skyriuje įtvirtinta tvarka.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į pasikeitusią Užsieniečių teisinę situaciją, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jų prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne Užsieniečių naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), todėl jų prašymas priteisti tokį atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., taip pat H. J. K. R. ir A. J. K. R., atstovaujamų J. R. R. R. ir Z. M. J. A. A., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Veslava Ruskan