a72d0d9c-abdb-49d4-a1bf-d4f9f668f9df · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-6625-897/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01927-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.3.1.; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Lilijai Miftachovai, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. K., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Donatai Juozumienei, atsakovei E. V., atsakovės atstovui advokatui Tomui Vagnoriui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieÅ¡kinį atsakovei E. V. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnametei dukrai G.

K. ir nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K. priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. K. po 200,00 Eur, mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad po 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė (pablogėjo) ieÅ¡kovo turtinė padėtis ir jis nėra pajėgus mokėti priteistos iÅ¡laikymo sumos. 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo momentu ieÅ¡kovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi, pagrinde vykdavo į komandiruotes (duomenys neskelbtini), ten praleisdavo po 5-6 savaites.

IeÅ¡kovo gaunamas atlyginimas kartu su komandiruotpinigiais sudarė vidutiniÅ¡kai 1700,00 Eur (atskaičius mokesčius), iÅ¡ kurių ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo apie 500,00 Eur, likusi gaunamų lėšų dalis – dienpinigiai. Å iuo metu ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, kadangi (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas sudarė santuokÄ su I. K., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. K., taigi, padidėjo ieÅ¡kovo iÅ¡laikomų asmenų skaičius. Gimus E. K. ieÅ¡kovas tapo dviejų vaikų tėvu, ieÅ¡kovo pareigos abejoms dukroms yra vienodos, ieÅ¡kovas privalo iÅ¡laikyti ne tik nepilnametę dukrÄ G.

K., bet ir E. K.. Gimus E. K. ieÅ¡kovas nebeturi galimybių dirbti ankstesnį darbÄ (tolimųjų reisų vairuotojo), iÅ¡važiuoti į komandiruotes užsienyje ir užsienyje praleisti po 4-6 savaites. IeÅ¡kovas turi rÅ«pintis naujagime, padėti savo sutuoktinei buityje. Be ieÅ¡kovo, jo sutuoktinės I. ir dviejų mėnesių dukros E. jų gyvenamojoje vietoje negyvena jokie kiti asmenys, kurie galėtų padėti ieÅ¡kovo sutuoktinei buityje (ieÅ¡kovo sutuoktinė, nesant ieÅ¡kovo, neturi galimybių saugiai nueiti net iki parduotuvės, vaistinės ir pan.).

Iki E. K. gimimo ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, ieškovo pajamos buvo panašaus dydžio kaip ir 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, tačiau gimus antrajam vaikui ir ieškovui nebeturint galimybės išvykti į komandiruotę užsienyje 6 savaičių laikotarpiui, darbo sutartis su ieškovu 2020-12-31 buvo nutraukta. 2021-01-12 ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojo pareigoms.

IeÅ¡kovas važinėja vietiniais marÅ¡rutais, toliausiai iki (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du turėdamas galimybę kiekvienÄ dienÄ po darbo grįžti namo. IeÅ¡kovo darbo sutartimi nustatyta darbo laiko norma – vidutiniÅ¡kai 40 darbo valandų per savaitę, pagal darbdavio patvirtintÄ darbo grafikÄ , taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , 5,20 Eur valandinis darbo užmokestis. IeÅ¡kovui dirbant vidutiniÅ¡kai 40 darbo valandų per savaitę laiko norma, jo darbo užmokestis - 832,00 Eur (neatskaičius mokesčių).

IeÅ¡kinio pateikimo momentu ieÅ¡kovo pajamos lyginant su buvusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo priėmimo metu yra 2,5 – 2,8 karto mažesnės, taigi ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra iÅ¡ esmės pablogėjusi. IeÅ¡kovas kiekvienÄ mėnesį moka komunalinius mokesčius (70,00 Eur – 150,00 Eur, priklausomai nuo sezono), perka maisto produktus, buities reikmenis. Gimus naujagimei padidėjo itin brangių higienos reikmenų (sauskelnės, medikamentai), specialių maisto produktų poreikis.

IeÅ¡kovo sutuoktinė nedirba, gauna motinystės iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo nepilnametė dukra G. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, G. neturi jokių specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų, kurie reikalautų papildomų lėšų. Atsakovės gaunama valstybės iÅ¡moka vaikui lyginant su 2019-12-02 Vilniaus miesto teismo sprendimo priėmimo momentu yra padidėjusi (2020 m. – 60,00 Eur; 2021 m. -70,00 Eur). Be to, ieÅ¡kovo žiniomis, nepilnametės dukros G. ir atsakovės bÅ«sto nuomos iÅ¡laidos yra kompensuojamos savivaldybės lėšomis, taigi Å¡ios lėšos turi bÅ«ti įvertinamos nustatant G. poreikių tenkinimui reikalingÄ sumÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas D. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad pajamos pasikeitė iÅ¡ esmės ir gimus antram vaikui nebeiÅ¡gali mokėti nustatyto dydžio iÅ¡laikymo. Tėvai yra garbaus amžiaus, todėl nebegali padėti. Jam pačiam dirbti komandiruotėse (6 savaitės užsienyje, 3 savaitės Lietuvoje) neįmanoma, nes reikia žmonai padėti auginti dukrÄ . Anksčiau didžiÄ jÄ dalį algos sudarė dienpinigiai, kurių dabar nebėra. IÅ¡ darbo, kai gimė antras vaikas, suprasdamas, kad iÅ¡laidos vaikų iÅ¡laikymui tik didės, išėjo pats, savo noru ir susirado tokį darbÄ Lietuvoje, kad dirba kas antrÄ dienÄ , gauna ženkliai mažesnes pajamas, bet daugiau laiko bÅ«na namuose, padeda žmonai prižiÅ«rėti vaikÄ .

Dirba vairuotoju, marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuoja ryte, grįžta tos pačios dienos vakare. Å iuo metu, kol kÅ«dikis yra mažo amžiaus, iÅ¡laidos yra padidėjusios. Žmona septintÄ mėnesį yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, gauna apie 400 Eur, nes iki gimdymo neturėjo reikiamo darbo stažo. Iki vaiko gimimo žmonos pajamos buvo apie 700 Eur. Grįžti į ankstesnį darbÄ neplanuoja. Pagal skelbimus ieÅ¡ko geriau apmokamo darbo, bet nesėkmingai. Nori uždirbti kuo daugiau, bet darbdaviai, kaip susitarę, nenori mokėti didesnių algų.

Kai vaikas eis į darželį, jo galimybės ieÅ¡koti ir dirbti kitokį darbÄ bus kitokios. Su dukra G. jis nebendrauja, nes uždraudžia atsakovė. Su kÅ«dikiu, kai žmonai reikia iÅ¡eiti, bÅ«na jis. Viena žmona be jo pagalbos negalėtų susitvarkyti. Žmona tėvų neturi, jo tėvai yra garbaus amžiaus, padėti jiems negali. Turi sodÄ , Å¡ienauja žolę ir laiko jį, pajamų iÅ¡ sodo nuomos negauna, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nuomininkai iÅ¡ sodo iÅ¡sikraustė, nes sodo namelyje nebebuvo įmanoma gyventi, per stogÄ varvėjo vanduo ir pan.

Nauda dabar iÅ¡ sodo yra tokia, kad patys nuvažiuoja į sodÄ pailsėti. SkelbimÄ parduoti sodÄ yra pateikęs, bet pirkėjų neatsiranda, kaina - 67000 Eur. Pardavę sodÄ nori įsigyti didesnio ploto bÅ«stÄ , nes su žmona ir dukra gyvena vieno kambario bute. Turi (duomenys neskelbtini) 8 ha dirbamos žemės, pagal nuomos sutartį priklausomai nuo derliaus gauna iki 930 Eur metinių pajamų. Sveikatos sutrikimų pats neturi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė Donata Juozumienė prašė tenkinti ieÅ¡kinį pilnai ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

Esminis ieÅ¡kovo pajamų pasikeitimas – nebegauna komandiruotpinigių, nes dirba Lietuvoje (marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini)), be to, atsirado dar vienas iÅ¡laikomas asmuo – ieÅ¡kovui gimė dar vienas vaikas. IeÅ¡kovas neturi pareigos bÅ«ti tik tolimųjų reisų vairuotoju ir dirbti didesnį laiko tarpÄ užsienyje. Vaikas yra mažas, todėl ieÅ¡kovui daugiau reikia bÅ«ti su Å¡eima Lietuvoje. Atsakovės bÅ«sto nuoma yra pilnai sudengiama savivaldybės lėšomis, todėl Å¡i suma turėtų bÅ«ti atimama iÅ¡ bendrų vaiko poreikių.

Priimant 2019-12-02 sprendimÄ buvo nukrypta nuo lygių dalių padalinimo principo, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista didesnė dalis dukters iÅ¡laikymui. Å iuo metu ieÅ¡kovas ir atsakovė turėtų prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo lygiomis dalimis. IÅ¡ bendrų mergaitės poreikių turėtų bÅ«ti atimta ir valstybės mokama pinigų suma (70 Eur). Karantino metu bÅ«relių mergaitė nelankė. Duomenų, kokius bÅ«relius mergaitė lankys ateityje, nėra. Sodo namas yra prastos bÅ«klės, tam, kad jame galima bÅ«tų gyventi – reikia daug į jį investuoti.

Net ir pardavus sodo namÄ â€“ pinigai bÅ«tų naudojami įsigyjant didesnio ploto butÄ , nes Å¡iuo metu ieÅ¡kovas su žmona ir dukra gyvena vieno kambario bute. Atsakovė E. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismui sprendžiant dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties pasikeitimo reikalinga įvertinti Å¡alių turtinę padėtį, ar Å¡alių numatytas iÅ¡laikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir kokiomis proporcijomis Å¡alys turi prisidėti prie jų tenkinimo.

IeÅ¡kinyje dėstomos aplinkybės, atsakovės nuomone ir įsitikinimu, nėra esminiai pasikeitusios. Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui įrodymus, jog Å¡i siekdama gerinti savo pajamas, tuo pačiu labiau užtikrinti vaiko poreikių tenkinimÄ , įsidarbino 2 darbuose, o 2020 m. rudenį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (daktarės padėjėja), tačiau darbas nepastovus, pagal darbovietės poreikį (apmokėjimas pagal darbo valandas). IeÅ¡kovas nurodo, jog negali dirbti ankstesnio darbo (tolimųjų reisų vairuotoju), kadangi jam reikalinga padėti sutuoktinei prižiÅ«rėti neseniai gimusį vaikÄ .

Å ios aplinkybės negali bÅ«ti tapatinamos su esminiai pasikeitusia situacija, kuomet ieÅ¡kovas neprarado darbingumo, nėra sveikatos sutrikimų, o sukÅ«rus naujÄ Å¡eimÄ , buities darbų ir atsakomybių pasiskirstymas yra normalus įprastos Å¡eimos gyvenimo elementas. Net jei vertinti tai, jog ieÅ¡kovas pats turi dalį laiko skirti naujagimio priežiÅ«rai, toks pasikeitimas yra laikinas ir nesukeliantis ilgalaikių situacijos pasikeitimų, dėl ko ieÅ¡kovas negalėtų toliau dėti pastangų dirbti ir gauti adekvatų darbo užmokestį.

Atsakovės turtinė padėtis pasikeitė tiek, jog Å¡alyje paskelbus ekstremaliÄ situacijÄ ir karantinÄ , ji yra prastovose ir iki karantino Å¡alyje paskelbimo, jos pajamos vidutiniÅ¡kai sudarė apie 700 Eur. Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. PrieÅ¡ingai - ieÅ¡kovo padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, iÅ¡ kurio gali gauti papildomų pajamų turtÄ nuomojant (nors to nedaro iki Å¡iol) ar jį parduodant. IeÅ¡kovas į bylÄ nepristatė jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų, ar bÅ«tų kitokios staiga nutikusios neįveikiamos priežastys, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis dėjo maksimalias pastangas gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų teikti tokį iÅ¡laikymÄ , kuris nustatytas 2019-12-02 teismo sprendime.

Kaip jau minėta, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl poreikio prisidėti auginant naujagimį, yra laikina. Tik ta aplinkybė, jog formaliai ieÅ¡kovas laikinai gauna santykinai nedideles pajamas, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog tos aplinkybės, kuriomis remiasi ieÅ¡kinyje yra pakankamos konstatuoti esminį turtinės padėties pablogėjimÄ ir negalinčios pasikeisti artimiausiu metu. Nuo 2020-09-07 atsakovei buto nuomos kaina didėjo (10 Eur), atsakovė taip pat skiria papildomus 32 Eur vaiko draudimo paslaugai apmokėti, tokiu bÅ«du iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui didėjo, nors ir nežymiai.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. V. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su iÅ¡laikymo sumažinimu, nes iÅ¡ draugų žino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo išėjo specialiai, tai buvo jo ir jo naujos žmonos specialus susitarimas iÅ¡eiti į mažiau apmokamÄ darbÄ , kad susimažintų alimentus. Jau dabar ieÅ¡kosi geriau apmokamo darbo. Vaikas auga, vaiko poreikiai didėja. Ji taip pat planuoja nuomotis dviejų kambarių butÄ . Dabar kompensacijÄ už bÅ«stÄ gauna, bet tai nereiÅ¡kia, kad gaus ir kitais metais.

Ji pati, auginant jų bendrÄ vaikÄ , daugiau pagalbos susilaukdavo iÅ¡ jo draugų, nei iÅ¡ jo paties. Jiems gyvenant kartu, pats ieÅ¡kovas susivokdavo ir imdavosi iniciatyvos ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo, tokį darbÄ jis susirado ir dirbo. Jos pajamos dabar yra apie 700 Eur. Alimentus nuo 2020 m. spalio mėnesio ieÅ¡kovas moka nereguliariai, yra susidariusi skola, ketina tartis su ieÅ¡kovu dėl skolos padengimo, jei nesusitars – ketina kreiptis į antstolius. Å iai dienai skola alimentų yra daugiau nei 700 Eur.

Mažiausiai apie 500 Eur iÅ¡eina mokesčiams, bÅ«sto nuomai 270 Eur, televizorių pirko iÅ¡simokėtinai, 85 Eur komunaliniai mokesčiai, mobilÅ«s telefonai ir jų planai. Dabar ieÅ¡kovas dirba tik dvi dienas per savaitę, tai papildomai gali dirbti pavėžėju ar taksistu. Jų bendro gyvenimo pradžioje ieÅ¡kovas turėjo didelę priklausomybę alkoholiui, dabar nežino, bet (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas turi jo mamos vardu registruotÄ butÄ , į kurį pakankamai dažnai atvažiuoja ieÅ¡kovas su draugais, tikėtina, piktnaudžiauti alkoholiu.

Jokių papildomų iÅ¡laidų ieÅ¡kovas nepatiria, nes su dukra nebendrauja. Nepaisant to, kad dukra paprašė ieÅ¡kovo padovanoti kompiuterį, bet ieÅ¡kovas atsisakė, tada dukra prašė banko kortelės su 25 Eur įneÅ¡imu, bet ieÅ¡kovas po kelių valandų atsakė, kad jam žmona draudžia su ja bendrauti ir kÄ nors jai pirkti. Kai ieÅ¡kovo žmona laukėsi, ieÅ¡kovas parašė jai žinutę, kad „G. man yra klaida ir pamirÅ¡kite mane“. Pagrinde visos iÅ¡laidos vaiko iÅ¡lieka tos pačios, kaip priimant ankstesnį sprendimÄ .

Dabar drabužiams daugiau iÅ¡leidžia, nes brangesni rÅ«bai. Mergaitė lanko gimnastikÄ ir pianino pamokas, per karantinÄ užsiėmimai vyko nuotoliu. Kelis kartus dukra yra praÅ¡iusi ieÅ¡kovo nuvežti jÄ Ä¯ gimnastikos užsiėmimus, bet ieÅ¡kovas atsakė, kad jis turi rimtesnių reikalų. Ji pati turi auginti vaikÄ , jai nėra kam padėti auginti vaikÄ . Karantino metu turėjo bÅ«ti su dukra, padėti mokytis nuotoliniu bÅ«du. Po karantino į darbÄ ji išėjo balandžio mėnesį, nuo tada dukra liko viena, todėl prisijungimai dukters pradėjo strigti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Tomas Vagnorius prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Akcentuojamas pagrindinis dalykas – Å¡iuo metu ieÅ¡kovas nesusiranda geriau apmokamo darbo, nes dabar tokia darbo rinkoje padėtis, kad darbdaviai nemoka didesnių algų. Dėl kokių iÅ¡skirtinių priežasčių, gimus vaikui, reikėjo iÅ¡eiti iÅ¡ gerai apmokamo darbo – ieÅ¡kovas taip ir nenurodė. Tai, kad gimė vaikas, nekeičia situacijos, kad reikia iÅ¡laikyti vaikÄ iÅ¡ buvusių santykių.

IeÅ¡kovo situacija nėra niekuo ypatinga, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo žmona dėl kokių nors svarbių priežasčių negali pasirÅ«pinti vaiku, o ieÅ¡kovas galėtų dirbti tokį darbÄ , kuris neÅ¡tų Å¡eimai pakankamas pajamas. IeÅ¡kovas generuoja ir kitokias pajamas, ne tik iÅ¡ darbo santykių, pvz. iÅ¡ žemės nuomos, sodo namo nuomos. Turint nekilnojamojo turto, ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Å iai dienai vaiku rÅ«pinasi viena atsakovė, atsakovas su dukra nebendrauja, dovanų jai nedovanoja, einamųjų reikmenų neperka, savaitgaliais ir/ar atostogoms dukters pas save nepasiima.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertinamos kaip esminės. IeÅ¡kovo sprendimas, gimus dar vienam vaikui, iÅ¡eiti į mažiau apmokamÄ darbÄ yra neadekvatus. Tėvas turi stengtis duoti vaikui, o ne atimti iÅ¡ vaiko. IeÅ¡kovas yra sveikas ir turi dėti pastangas gauti daugiau nei MMA. Sumažinus iÅ¡laikymo dydį, vaiko poreikiai nebÅ«tų užtikrinami. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog ieÅ¡kovas su sutuoktine I. K. ir mažamete dukra E. K. gyvena vieno kambario bute, kuris, pasak ieÅ¡kovo, nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir Å¡varu. IeÅ¡kovas nurodė, kad yra sudarytos sÄ lygos mergaitei svečiuotis tėvo namuose. Gyvenamojoje vietoje yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jam neleidžiama bendrauti su dukra, nes ji arba serga, arba yra iÅ¡važiavusi, todėl jis kreipėsi į antstolius.

Jis teigė, kad dukra galimai yra nuteikinėjama prieÅ¡ jį, nes jis bando bendrauti su ja per Messenger’į, bet pastebėjo, kad G. kalba nenoriai, nerodo noro susipažinti su jo sutuoktine ir seserimi. Lankytasi atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog atsakovė kartu su dukra gyvena vieno kambario bute, kuris pasak atsakovės, yra nuomojamas. Apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir Å¡varu. Atsakovė nurodė, kad mergaitė turi atskirÄ lovÄ , taip pat namuose yra visi reikalingi baldai, žaislai ir ugdymosi priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai.

E. V. pažymėjo, kad ieškovas D. K. papildomai neprisideda prie dukters išlaikymo. Anot atsakovės, ieškovas uždraudė savo motinai, G. K. močiutei, dovanoti mergaitei dovanas. Atsakovė teigė, kad ieškovo sutuoktinė draudžia jam bendrauti su dukra, kadangi 2019 metais ieškovas su dukra matėsi 2-3 kartus, o 2020 metais nei karto nebuvo susitikęs su dukra. G. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, papildomai lankė pianino pamokas ir gimnastikos užsiėmimus, tačiau šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino nelanko.

Atsakovė nurodė, kad mergaitė neÅ¡ioja akinius, kitų sveikatos nusiskundimų neturi. Apsilankymo metu Tarnybos specialistė su mergaite bendravo telefonu individualiai. Pasak mergaitės, paskutinį kartÄ su tėčiu matėsi pernai, tada važiavo į Akropolį ir jis kažkÄ jai nupirko, tačiau neatsimena kÄ tuo metu nupirko. G. nurodė, kad kartais tėtis jai paraÅ¡o žinutę, paskutinę žinutę ji gavo per savo gimtadienį. Mergaitė pažymėjo, kad beveik nepasiilgsta tėčio, jeigu jis ilgai neparaÅ¡o, taip pat nurodė, kad jai nelabai svarbu, jog tėtis su ja mažai bendrauja.

Paklausus apie tėtį, mergaitė jį apibÅ«dino kaip Å¡iek tiek griežtÄ ir linksmÄ . Ji teigė, kad neturi mėgstamos veiklos, kuria galėtų užsiimti kartu su tėčiu, gyvenant kartu jis retai kada leisdavo laikÄ su ja. G. įvardijo, jog pagalvojus apie tėtį jai nekyla jokių jausmų. MamÄ mergaitė apibÅ«dino kaip gerÄ , linksmÄ , rÅ«pestingÄ , pykstančiÄ , kai ruoÅ¡ia pamokas kartu. Nepilnametė pasakojo, kad kartu su mama mėgsta žaisti įvairius stalo arba telefono žaidimus, bÅ«dama su mama ji jaučia džiaugsmÄ , meilę ir gerumÄ .

Mergaitė pažymėjo, kad daugiausia ja rÅ«pinasi mama, nes ji perka viskÄ , ko reikia, padeda su pamokomis, prižiÅ«ri jos sveikatÄ , domisi mokymosi pasiekimais, duoda kiÅ¡enpinigius, o tėtis visai ja nesirÅ«pina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Å¡eima yra žinoma ((duomenys neskelbtini) nepilnametei G. K. buvo vertinimas grėsmės lygis, tačiau grėsmės lygis nenustatytas).

Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje pateiktÄ informacijÄ bei minėtas teisės aktų nuostatas, Tarnyba atkreipia dėmesį, kad mergaitė auga ir jos poreikiai nuolat keičiasi, lanko papildomus užsiėmimus, taip pat iÅ¡ mergaitės iÅ¡sakytos nuomonės matyti, kad ja daugiausia rÅ«pinasi atsakovė, o ieÅ¡kovas nelabai domisi dukters gyvenimu, todėl sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo reikia atsižvelgti, kad bÅ«tų užtikrinti geriausi mergaitės interesai.

Teismo posėdyje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys atmestinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtina absoliučiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus iki pilnametystės. Å ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, iÅ¡reikÅ¡ta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bÅ«dus ir priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ (3 str., 4 str. 7 p.), Å¡eimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 str. ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, iÅ¡laikyti. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Vaikų iÅ¡laikymas (iÅ¡laikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 str. 1 d., 3.193 str.).

Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ar nevykdant pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ , yra galimas teisminės valdžios įsikiÅ¡imas į Å¡iÄ tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ (CK 3.194 str.). Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 str. 5 d.).

CK 3.201 str. reglamentuoja iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Å io straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Ä®vardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali bÅ«ti pagrindas peržiÅ«rėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ â€“ CK 3.201 str. 1 d. aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad pasikeitimas turi bÅ«ti esminis.

Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 str. 2 d., yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

IeÅ¡kinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, yra ne Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydį), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iÅ¡ esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobÅ«džio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iÅ¡ tėvų, teikęs vaikui iÅ¡laikymÄ , tapo bedarbis, iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai prarado darbingumÄ , ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, prieÅ¡ingai, pakeitė darbÄ ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos bÅ«klei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobÅ«džio, padidėjo iÅ¡laidos sveikatos priežiÅ«rai; gavo palikimÄ arba laimėjo didelę pinigų sumÄ loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymÄ iÅ¡laikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidų, didesnių iÅ¡laidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių iÅ¡laidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti laikomasi vieno pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , turi bÅ«ti nustatytos ne tik esamos Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, bet taip pat tai, ar Å¡alys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrÄ G. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, priteisiant iÅ¡ atsakovo D.

K. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. K. periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) per mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimÄ , dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo paliko nepakeistÄ . Sprendimo priėmimo metu, be kita ko, buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo ir atsakovės pajamas, nepilnamečio vaiko poreikius.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnametei dukrai G. K. ir nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K. priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. K. po 200,00 Eur, mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

ReikalavimÄ sumažinti dukrai G. K. teikiamo iÅ¡laikymo dydį ieÅ¡kovas pagrinde grindžia tuo, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, kadangi (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas sudarė santuokÄ su I. K. su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. K.. Gimus E. K. ieÅ¡kovas nebeturi galimybių dirbti ankstesnį darbÄ (tolimųjų reisų vairuotojo), iÅ¡važiuoti į komandiruotes užsienyje ir užsienyje praleisti po 4-6 savaites. IeÅ¡kovas turi rÅ«pintis naujagime, padėti savo sutuoktinei buityje.

Iki E. K. gimimo ieÅ¡kovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, ieÅ¡kovo pajamos buvo panaÅ¡aus dydžio kaip ir 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, tačiau gimus antrajam vaikui ir ieÅ¡kovui nebeturint galimybės iÅ¡vykti į komandiruotę užsienyje 6 savaičių laikotarpiui, darbo sutartis su ieÅ¡kovu 2020-12-31 buvo nutraukta. 2021-01-12 ieÅ¡kovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojo pareigoms, nustatyta darbo laiko norma – vidutiniÅ¡kai 40 darbo valandų per savaitę, pagal darbdavio patvirtintÄ darbo grafikÄ , taikant suminę darbo laiko apskaitÄ .

Ieškovui dirbant vidutiniškai 40 darbo valandų per savaitę, jo darbo užmokestis siekia 832,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškinio pateikimo momentu ieškovo pajamos lyginant su buvusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 sprendimo priėmimo metu yra 2,5 – 2,8 karto mažesnės, taigi ieškovo finansinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi. Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, kadangi ieškinyje dėstomos aplinkybės, atsakovės nuomone ir įsitikinimu, nėra esminiai pasikeitusios.

Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovas negali dirbti ankstesnio darbo (tolimųjų reisų vairuotoju), kadangi jam reikalinga padėti sutuoktinei prižiÅ«rėti neseniai gimusį vaikÄ , negali bÅ«ti tapatinamos su esminiai pasikeitusia situacija, kuomet ieÅ¡kovas neprarado darbingumo, nėra sveikatos sutrikimų, o sukÅ«rus naujÄ Å¡eimÄ , buities darbų ir atsakomybių pasiskirstymas yra normalus įprastos Å¡eimos gyvenimo elementas. Net jei, vertinti tai, jog ieÅ¡kovas pats turi dalį laiko skirti naujagimio priežiÅ«rai, toks pasikeitimas yra laikinas ir nesukeliantis ilgalaikių situacijos pasikeitimų, dėl ko ieÅ¡kovas negalėtų toliau dėti pastangų dirbti ir gauti adekvatų darbo užmokestį.

IeÅ¡kovo padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto iÅ¡ kurio gali gauti papildomų pajamų turtÄ nuomojant ar jį parduodant. IeÅ¡kovas į bylÄ nepristatė jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų, ar bÅ«tų kitokios staiga nutikusios neįveikiamos priežastys, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis dėjo maksimalias pastangas gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų teikti tokį iÅ¡laikymÄ , kuris nustatytas 2019-12-02 teismo sprendime. Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tÄ padaryti (CPK 12, 178 str.).

Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, bÅ«stas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau iÅ¡laidos Å¡ių poreikių tenkinimui turi bÅ«ti protingos ir realaus dydžio. Sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Taigi bylos nagrinėjimo dalykas yra ne Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant iÅ¡laikymÄ vaikui), o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iÅ¡ esmės sumažėjo vaikų poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ tėvo ar motinos turtinė padėtis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

IeÅ¡kovas reikalavimÄ sumažinti nepilnamečiam vaikui mokėtino iÅ¡laikymo dydį grindė aplinkybe, kad pagal jo turtinę padėtį vykdyti teismo sprendimÄ neįmanoma, kadangi jo pajamos yra ženkliai sumažėjusios, be to ieÅ¡kovas turi antrÄ vaikÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad jis negali mokėti priteisto iÅ¡laikymo, nėra pagrindas savaime sumažinti iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, ieÅ¡kovui neįrodžius, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iÅ¡ esmės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡samiuoju iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis vidutiniÅ¡kai per mėnesį svyravo nuo 765,00 Eur 1178,88 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudarė 870,00 Eur neatskaičius mokesčių, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis per mėnesį 1092,00 Eur neatskaičius mokesčių.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – Sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

VÄ® “Regitra” duomenimis, ieÅ¡kovui priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas turi du nepilnamečius vaikus G. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) d., ir E. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) d. IeÅ¡kovui D. K. netekto darbingumo lygis nenustatytas. Duomenų, patvirtinančių turimus kreditorinius įsipareigojimus į bylÄ nepateikta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡samiuoju iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad atsakovė E. V. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar dirba VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 686,53 Eur iki 1155,85 Eur neatskaičius mokesčių, nuo (duomenys neskelbtini) d. iki dabar dirba VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis apie 300,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) d. atsakovė dirba „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 250,00 Eur.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenis atsakovės nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra registruota. VÄ® “Regitra” duomenimis, atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė turi vienÄ nepilnametį vaikÄ G. K.. Atsakovei E. V. netekto darbingumo lygis nenustatytas. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. IeÅ¡kovas, grįsdamas savo pablogėjusiÄ turtinę padėtį nurodė, kad jo darbo pajamos yra ženkliai sumažėjusios po 2019-12-02 priimto teismo sprendimo, be to, ieÅ¡kovui per šį laikotarpį gimė antras vaikas, todėl jis nėra pajėgus mokėti priteistos iÅ¡laikymo sumos.

Teismo vertinimu ieškovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties (CPK 178 str.). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo momentu ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi, pagrinde vykdavo į komandiruotes (duomenys neskelbtini), ten praleisdavo po 5-6 savaites. Ieškovo gaunamas atlyginimas kartu su komandiruotpinigiais sudarė vidutiniškai 1700,00 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių ieškovo darbo užmokestis buvo apie 500,00 Eur, likusi gaunamų lėšų dalis – dienpinigiai.

Å iuo metu ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra iÅ¡ esmės pasikeitusi, kadangi (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas sudarė santuokÄ su I. K. su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. K., taigi, padidėjo ieÅ¡kovo iÅ¡laikomų asmenų skaičius. Iki E. K. gimimo ieÅ¡kovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” tolimųjų reisų vairuotoju, ieÅ¡kovo pajamos buvo panaÅ¡aus dydžio kaip ir 2019-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, tačiau gimus antrajam vaikui ir ieÅ¡kovui nebeturint galimybės iÅ¡vykti į komandiruotę užsienyje 6 savaičių laikotarpiui, darbo sutartis su ieÅ¡kovu 2020-12-31 buvo nutraukta. 2021-01-12 ieÅ¡kovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB “ (duomenys neskelbtini)” vairuotojo pareigoms.

Å iuo metu ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį apie 832,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė nedirba, gauna motinystės iÅ¡mokÄ . Tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 9 d. nutraukė savo noru (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis), taip pat savo noru 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. sausio 14 d. sudarė naujÄ darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ ieÅ¡kovo darbo užmokestis yra mažesnis, nei buvo prieÅ¡ tai.

Duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kosi geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Teismas vertina kritiÅ¡kai ieÅ¡kovo argumentus, kad jis nutraukė geriau apmokamÄ darbo sutartį, nes gimus vaikui E. K., ieÅ¡kovas nusprendė padėti sutuoktinei namuose, kadangi ieÅ¡kovas atitinkamai turėjo įvertinti faktines galimybes iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus ir sÄ moningas apsprendimas pereiti į mažiau apmokamÄ darbÄ , turint du nepilnamečius vaikus, nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo turtinės padėties pablogėjimo iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė yra motinystės atostogose ir taip pat prižiÅ«ri nepilnametį vaikÄ bei gauna atitinkamas pajamas.

Be to, nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto, iÅ¡ kurio gali gauti papildomų pajamų. Tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų, tiek iÅ¡ teismo posėdžio metu teiktų paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad ieÅ¡kovas be priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui G. K., papildomų iÅ¡laidų Å¡ios dukters poreikiams patenkinti nepatiria, kadangi su dukra G. K. nebendrauja, neleidžia su ja laiko, o visa kasdienė iÅ¡laikymo naÅ¡ta tenka atsakovei. Nesutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi bÅ«ti mažintinas dėl atsakovės gaunamų iÅ¡ valstybės vaiko pinigų (70 Eur) bei kompensacijos už bÅ«sto nuomÄ , kadangi teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai nustatė nepilnamečio vaiko poreikius, į kuriuos buvo įtraukta atsakovės gaunama valstybės iÅ¡moka vaikui, bei nepilnamečio vaiko poreikius bÅ«stui ir komunalinėms iÅ¡laidoms.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡iuo atveju vaiko poreikiai atitinkamai dėl aukščiau nurodytų priežasčių yra sumažėję. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį, o prieÅ¡ingai - liudija apie sistemingÄ ir galimai piktybiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo vengimÄ teikti priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai. PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra skirtas iÅ¡spręsti finansinę situacijÄ , kuri leistų realiai vykdyti įsipareigojimus ir mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ .

Nepaisant to, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie jo gaunamas pajamas ir išlaidas, teismas vertina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo iš esmės, be to, savanoriškas išėjimas iš geriau apmokamo darbo, nepatvirtina, kad dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, jo gaunamos pajamos sumažėjo iš esmės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra sveikas ir darbingas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir ieÅ¡kovas neįrodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių ieÅ¡kovo turtinės padėties esminį pablogėjimÄ po sprendimo priėmimo, kurios sudarytų pagrindÄ sumažinti iÅ¡laikymo dydį Å¡alių nepilnamečiam vaikui. Aplinkybės, susijusios su vaiko poreikių pasikeitimu (sumažėjimu) byloje taip pat nenustatytos.

Pažymėtina, kad vaikams turi bÅ«ti sudarytos tokios sÄ lygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam bÅ«tina užtikrinti materialines sÄ lygas, kurias sudarius bÅ«tų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgÅ«džiai. Svarbu, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai).

BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprÅ«pinimÄ , kuriÄ atitinka jo tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidÄ užtikrinančioms, jo gyvenimo sÄ lygoms: bÅ«stui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktikÄ , įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ â€“ įrodymus apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, jos pasikeitimÄ , kitas aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pablogėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti priteisto iÅ¡laikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydį atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pagal teisinį reglamentavimÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 str. reglamentavimu bei atsižvelgia į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, įvertina konkrečios bylos sudėtingumÄ , advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , priteistino ar ginčijamo turto ir piniginių lėšų sumÄ , suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir teikimo pastovumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias Å¡iam klausimui nagrinėti aplinkybes.

Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 610,00 Eur advokato teisinių paslaugų iÅ¡laidos. Su praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė pridėjo mokėjimų nurodymus, kurie pagrindžia atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas atsižvelgdamas į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, vertina, kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos advokato teisinėms paslaugoms nevirÅ¡ija nustatyto maksimalaus dydžio.

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, kaip nepagrįstas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos 610,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirtos 1,86 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro didesnės nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl teismas Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai nepriteisia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str., teismas  n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 610,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt eurų) jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina Tamulevičienė