2024-06-27 Nr. CB-4193-2-68-3-00033-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-2347

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00033-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. birželio 11 d. paduotu ieškovės M. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl netinkamo patalpų suformavimo ir perdavimo, neteisėtos statybos ir statybos trūkumų pašalinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statinio statybos rūšies pakeitimą po statybos leidimo išdavimo;

2) apeliacinės instancijos teismas turėjo ištirti ir įvertinti: ar naujos statybos statinys (jo dalis) buvo suprojektuotas statyti taip, kad pastato dalį būtų galima atidalinti paprastojo remonto būdu; ar esamo gyvenamojo namo (jo dalies) įsiterpimas į naujos statybos pastatą yra suderinto projekto, statybos leidimo statybos rezultatas; ar reikalavimas atidalinti pastato dalį suformuotas statybos leidimu ar vėliau (t. y. po statybos leidimo išdavimo); jeigu pasitvirtintų, kad esamo gyvenamojo namo (jo dalies) įsiterpimas į naują statybą yra atliktas neįvykdžius statybos darbų, t. y. tik dokumentų pagrindu, nesant statybų rezultato, statybos ar vėlesnės (t. y. po statybos leidimo išdavimo) veiklos padarinys, tai turi būti sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas ir galimybė atkurti iki ugniasienės išardymo buvusią teisės aktų nustatyta tvarka padėtį, ar galimi kiti sprendimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018);

3) apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovo sąžiningumo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.26 straipsnį, 4.96 straipsnio 3 dalį, pažeidė CPK 178, 182, 185, 331 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos;

4) apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad byloje ginčijamas 2005 m. balandžio 25 d. susitarimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką bendraturčių sutikimas perplanuoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Nagrinėjamu atveju projekto pakeitimai inicijuoti po statybos leidimo išdavimo ir pasirašytos investavimo sutarties;

5) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statytojo/užsakovo prievoles pateikti statybos darbo projektą, atitinkantį investitorių lūkesčius pagal sutartį. Šalys nesusitarė dėl statinio statybos sąlygų ir neprisiėmė prievolinių įsipareigojimų, 2005 m. gegužės 12 d. sandoris nebuvo realiai vykdomas;

6) apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto, turėjo aiškiai pasisakyti, kuriais įrodymais grindžia savo sprendimą, o kuriuos įrodymus atmeta bei pateikti įtikinamus motyvus dėl įrodymų vertinimo, tačiau šios pareigos neatliko. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnį, CPK 185 straipsnį, nes byloje atmetė kompetentingos valstybinės institucijos pateiktas išvadas dėl pastatų gaisrinės saugos, neišsprendė pastatų atidalijimo per langus klausimo;

7) apeliacinės instancijos teismas nepagrindė pastato dalies perdavimo pagal 2010 m. liepos 20 d. perdavimo aktą teisėtumo. Įgyjant nuosavybės teisę perdavimo būdu, svarbu, kad nuosavybės teisę perduotų pats savininkas ir tik tiek teisių, kiek jų turi pats. Sandoriai dėl statinių, kurie pastatyti ar statomi pažeidžiant teisės aktus, yra niekiniai;

8) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad kitas projektuotojas negavo autoriaus sutikimo keisti kūrinio pavadinimą ir statinio statybos rūšį;

9) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl prejudicinių faktų;

10) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, teisę reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius (CK 4.98, 4.103 straipsniai);

11) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį ir 2004 m. gegužės 17d. investavimo sutarties 3.4.5 punktą, perkėlė ieškovei rangovo funkcijas uždengti/įrengti daugiabučio gyvenamo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis stogą;

12) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias rangovo pareigą pašalinti garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. P. (duomenys neskelbtini) 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2024 m. birželio 10 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 277.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis