2022-09-07 Nr. AB-21983-3-62-3-03404-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-625-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03404-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. V. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. V. valstybės naudai 98,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,28 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (iš viso – 100,45 Eur), nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, sutikdamas padengti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl Tarnyba 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-23896-987/2018 dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

3. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas pranešimais buvo informuotas apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį bei paprašyta 98,17 Eur sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų ir apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai, paštu arba elektroniniu paštu. Pranešimai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 98,17 Eur, taip pat atsakovui minėti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo išsiųsti registruotu paštu, o tai papildomai Tarnybai kainavo 2,28 Eur.

4. Atsakovas V. V. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758 suteikė jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Atsakovo teigimu, pagal pateiktus Tarnybai dokumentus jam turėjo būti nustatytas pirmasis turto ir pajamų lygis ir paskirta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba padarė klaidą, kadangi jis turto neturi, jo pajamos yra tik pašalpa.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo V. V. valstybės naudai 98,17 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,28 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 100,45 Eur, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas V. V. 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, sutikdamas apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatyto pirmojo pajamų lygio, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5 ir 7–9 dalimis, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, atsakovas turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

8. Teismas nurodė, kad Tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758 patvirtina, jog Tarnyba suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę R. P.. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, jog pagal pateiktus Tarnybai dokumentus jam turėjo būti paskirta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtą Tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758, kuriuo jam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra galiojantis bei atsakovui sukeliantis teisines pasekmes.

9. Teismas nurodė, kad advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Teismas vadovavosi Taisyklių 33 punktu, nustatė, kad advokatė R. P. atstovavo V. V. civilinėje byloje Nr. 2-793-987/2019. Advokatė 2019 m. gegužės 23 d. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758. Tarnyba nustatė, kad advokatė dalyvavimui teismo posėdyje minėtoje civilinėje byloje skyrė 1,73 val., taip pat advokatė pateiktame prašyme nurodė, jog konsultacijai skyrė 2 val., susipažinimui su byla – 1 val., pasirengimui teismo posėdžiui – 1 val. Be to, Tarnyba pažymėjo, kad už kelionei skirtą laiką apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 1R-253 3 punktą – 6 val. Iš viso advokatė R. P. antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 11,73 val. Teismas vadovavosi Taisyklių 2 punktu ir konstatavo, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 196,33 Eur (11,73 val. x 13 + 43,84 Eur dėl kelionės patirtų išlaidų). Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų 196,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 98,17 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 2,28 Eur.

10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį (50 procentų) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 98,17 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas. Teismas nurodė, kad taip pat tenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti 2,28 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu (pranešimų dėl skolos siuntimas atsakovui registruotu paštu), nes šios išlaidos laikytinos pagrįstomis.

III. 11. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad šioje administracinėje byloje neturėjo teisinės pagalbos, nors jos prašė ir jam tokią pagalbą garantuoja įstatymai, todėl byla išnagrinėta neteisingai ir priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Atsakovas paaiškina, kad Tarnybos Kauno skyrius 2021 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau pagalbą turėjusi teikti advokatė atsisakė tai daryti ir nurodė kreiptis į Tarnybą ir prašyti ją pakeisti kitu advokatu. V. V. su tokiu prašymu į Tarnybą kreipėsi 2021 m. gegužės 28 d., tačiau jokio atsakymo negavo, tik Tarnybos Kauno skyrius 2021 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atsakovo teigimu, tai prieštarauja Tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui teikti antrinę teisinę pagalbą, nors nepasikeitė nei jo turtinė padėtis, nei teisinė situacija. Tai, kad teismo sprendime apie šią situaciją nepasisakyta, atsakovo teigimu, rodo bylą nagrinėjusios teisėjos neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, palankumą pareiškėjui, formalų bylos išnagrinėjimą. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo kviesti jį į teismo posėdį, jog jis nurodytų, kodėl atsakovui nebuvo išaiškinta, t. y. jis nebuvo įspėtas, kad, nepaisant jo turtinės padėties, jam gali tekti sumokėti už suteiktą pagalbą. Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad advokatė jo konsultacijoms skyrė 2 val., kadangi nebuvo jokių konsultacijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, priteisimo,

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. V. valstybės naudai 98,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,28 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo išvada, jog Tarnyba jam teikė tinkamą teisinę pagalbą. Pasak atsakovo, jam nebuvo tinkamai išaiškinta, jog jam gali tekti sumokėti už pagalbą, be to, jam nebuvo užtikrinta teisinė pagalba ir šioje byloje.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo prašymą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

18. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Taisyklės.

20. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas asmens sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Toks atsakovo sutikimas yra jo paties pažymėtas 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme ir aiškiai pabrėžtas Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo 6.1 punkte. Šis Tarnybos sprendimas nėra nustatyta tvarka nuginčytas ar panaikintas.

21. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ne dėl pareiškėjo turtinės padėties, o dėl to, kad jam jau buvo teikiama teisinė pagalba kitose bylose (Įstatymo 14 straipsnio 7 dalis). Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo finansine padėtimi, nėra pagrįsti.

22. Atsakovo pretenzijos antrinės teisinės pagalbos kokybei ir bylos, kurioje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, išnagrinėjimo baigčiai, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovas, manydamas, kad jam teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba, turėjo teisę prašyti pakeisti advokatą, o antrinės teisinės pagalbos teikimas negarantuoja teigiamo teismo sprendimo atsakovo atžvilgiu priėmimo.

23. Atsakovo nusiskundimai pirmosios instancijos teismo neobjektyvumu, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimu ir nesudarymu galimybės fiziškai dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjamu atveju nepriskirtini prie tokių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsakovas savo teises dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo gynė kitoje administracinėje byloje (Nr.A-1389-520/2022), kurioje buvo priimtas jam palankus sprendimas.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

.