a7293ba4-e944-4e0c-9fc9-145071236e11 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-50/2012 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 36.2; 42.10; 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArtÅ«ro Driuko ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėja civilinę bylÄ pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1460-479/2010 pagal ieÅ¡kovo AB DnB Nord banko (dabar – akcinė bendrovė DNB bankas) ieÅ¡kinį atsakovams A.

J., D. J., R. E. ir L. S. (E.), trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Medvėgalis“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas AB DnB Nord bankas (toliau Bankas) 2010-02-17 pareiškė ieškinį atsakovams A. J., D. J., R. E., L. E. dėl 216 882,19 Lt priteisimo. Nurodė, kad tarp banko ir atsakovų 2006-11-29 buvo sudarytos sutartys, kuriomis atsakovai laidavo Bankui už trečiojo asmens UAB „Medvėgalis“ prievoles pagal 2006-11-29 Kredito linijos sutartį Nr. 333 (toliau Kredito sutartis) bei vėlesnius jos pakeitimus.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Medvėgalis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Tytus“ (įgaliotas asmuo L. T.) (teismo nutartis įsiteisėjo 2009-11-12). Å io teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi yra konstatuota, kad bendrovė yra bankrutavusi ir nutarta pradėti jos likvidavimo procesÄ (Nr. B2-707-524/2010). Bankas teigė, kad nei skolininkas, nei jo laiduotojai savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 216882,19 Lt skolos, 18,59 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, 5 338 Lt žyminio mokesčio bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovės R.

E. ir L. S. (E.), nesutikdamos su ieÅ¡kovo reikalavimu, teigė, jog visa skola turėtų bÅ«ti priteista tik iÅ¡ atsakovų A. J. ir D. J.. Nurodė, kad Bankas nepagrįstai pareiÅ¡kė reikalavimus laiduotojams, nors įsiskolinimÄ galima padengti iÅ¡ Bankui įkeisto turto. Pažymėjo, kad turimas UAB „Medvėgalis“ akcijas dar 2009-03-17 už 1 Lt pardavė bendrovės direktoriui A. J., kuris pažadėjo ieÅ¡koti naujų laiduotojų. Atsakovai A. J. ir D. J. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad jų prievolė yra pasibaigusi, nes Bankas nepareiškė ieškinio per tris mėnesius bankroto bylos iškėlimo UAB „Medvėgalis“ dienos (CK 6.88 str. 1 d., Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 16 str.). Teigė, kad bendrovė Bankui yra įkeitusi pakankamai turto, todėl skola pirmiausia turėtų būti išieškoma iš šio turto, o byla sustabdyta (CK 4.192 str., 4.193 str., 4.198 str. 2 d., 6.80 str. 2 d.). Bankas nepagrįstai reikalauja priteisti iš jo procesines palūkanas, nes ĮBĮ numatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo įmonei palūkanos ir netesybos negali būti skaičiuojamos (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Atsakovų teigimu, Bankas, bankroto byloje pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl visos skolos, neturi teisės papildomai visos skolos reikalauti ir iÅ¡ laiduotojo, nes tokiu atveju jis piktnaudžiautų savo teise, pažeisdamas kitų kreditorių teises atgauti skolas, ir laiduotojo teises. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas UAB „Medvėgalis“ yra nepalanki pasekmė laiduotojui, nes nebegalės pareikÅ¡ti regresinio reikalavimo, todėl tai dar viena priežastis, dėl kurios laidavimas laikomas pasibaigusiu (CK 6.87 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad pagal Banko bei atsakovų 2006-11-29 sudarytas laidavimo sutartis laiduotojai įsipareigojo atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Medvėgalis“ nevykdys visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, kurios pagrindu bendrovei 2009-10-31 buvo suteiktas 220 000 Lt dydžio kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma apyvartinėms lėšoms papildyti (laidavimo sutarties 1.1 p., 2.1.1 p.).

Taip pat nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų įvykdęs prievoles, laidavimo sutartys galioja, todėl sprendė, kad atsakovai privalo solidariai atlyginti Bankui 216 882,19 Lt UAB „Medvėgalis“ skolÄ (CK 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 2 d., 6.6 str. 4 d., 6.38, 6.81 str.).Atmesdamas atsakovų argumentus dėl laidavimo sutarčių pasibaigimo (CK 6.88 str. 1 d.), teismas nurodė, kad laiduotojų prievolės nėra pasibaigusios, nes buvo laiduota iki visiÅ¡ko prievolės Bankui padengimo.

Atmesdamas atsakovų reikalavimÄ sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ iki bus baigtas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ trečiojo asmens turto, teismas spendė, kad kreditorius turi teisę pareikalauti, jog skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (Laidavimo sutarties 2.3.1.1 p.), kad kredito bei laidavimo sutartys yra savarankiÅ¡kos. Atmesdamas atsakovų argumentus dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo sustabdymas nereiÅ¡kia atleidimo nuo prievolių įvykdymo (Ä®BÄ® 10 str.), laiduotojų sutartinė atsakomybė taip pat neribojama, todėl jie privalo sumokėti sutartines 18,59 procento procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).Paskirstydamas tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d.), teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 5 338 Lt žyminio mokesčio ir 3 630 Lt už advokato teisinęs paslaugas, iÅ¡ viso – 8 968 Lt bei priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 2 422 Lt, o valstybei – po 8 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. praÅ¡o Å¡iÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Skunde pateikiami tokie argumentai:1. Teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o ne terminuotÄ laidavimÄ reglamentuojančios CK 6.88, 6.89 straipsnių nuostatos, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. IÅ¡ Kredito linijos sutarties matyti, kad laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė, todėl atsakovų prievolės pagal Laidavimo sutartį baigėsi 2010-02-12, t. y. pasibaigus 3 mėnesių terminui po to, kai 2009-11-12 įsiteisėjo teismo nutartis iÅ¡kelti UAB „Medvėgalis“ bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 16 str.).

Tuo tarpu ieÅ¡kinys teisme gautas 2010-02-17.2. Teismas be pagrindo atsisakė sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki bus baigtas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto trečiojo asmens kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir paaiÅ¡kės, ar Å¡io turto nepakanka įsiskolinimams padengti (CK 4.192-4.193 str.). Be to, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti priteisti skolÄ iÅ¡skirtine, o ne Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

3. Teismas be pagrindo priteisė 18,59 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nes laiduotojas negali atsakyti daugiau nei skolininkas, kuriam šiuo metu įsiteisėjusia teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla (CK 6.81 str. 2 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).4. Teismas neišsprendė visų apelianto reikalavimų, t. y. nepasisakė dėl laidavimo sutarties pasibaigimo iš esmės pasikeitus prievolei bei atsiradus nepalankių pasekmių atsakovams (CPK 329 str. 1 d.). Prievolė iš esmės pasikeitė, laiduotojų atsakomybė nepagrįstai padidėjo ir atsakovams atsirado nepalankios pasekmės, kai trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla (ĮBĮ 35 str.

CK 6.128 str. 3 d.). IeÅ¡kovas AB DnB Nord bankas atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:1. Teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes, visų pirma, laidavimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ji galioja iki visiÅ¡ko skolininko prievolių įvykdymo. Antra, ieÅ¡kinys teismui iÅ¡siųstas 2010-02-11, t. y. nepraleidus ir 3 mėnesių termino po teismo nutarties iÅ¡kelti trečiajam asmeniui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, kaip teigia apeliantas (CPK 74 str.).2.

Apeliantas neteisingai tvirtina, kad byla turėjo būti sustabdyta iki Banko kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-769/2010, 2008-06-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-440/2008.3. Teismas teisėtai priteisė prašomas 18,59 proc. dydžio metines palūkanas, nes bankroto bylos iškėlimas skolininkui neturi įtakos atsakovų įsipareigojimams ir negali atleisti nuo jų vykdymo.

Tuo tarpu laidavimo sutartis ir atsakovų prievolės pagal jÄ galioja iki visiÅ¡ko jų įvykdymo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta solidariosios atsakomybės ir laidavimo esmė, teisėti lÅ«kesčiai, atsakovai iÅ¡vengtų sutartinės atsakomybės.4. Teismas teisingai netaikė CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyto laidavimo pasibaigimo pagrindo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėtu teisiniu pagrindu laidavimo sutartis nepasibaigia, jei laiduotojas iÅ¡ anksto ir besÄ lygiÅ¡kai sutinka, kad bÅ«tų keičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarka bei sÄ lygas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju laidavimo sutarties 3.1 punkte įtvirtinta, kad laiduotojo atsakomybė išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė ar atsiranda kitos nepalankios pasekmės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Tuo pat metu pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; etc.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolos ieÅ¡kovui AB DnB Nord Bankui priteisimo klausimÄ , nustatė visas Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, patenkindamas šį Banko ieÅ¡kininį reikalavimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , tačiau suklydo, spręsdamas klausimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CPK 329 str. 1 d.).

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, jog Å¡alys nevienodai aiÅ¡kina Kredito bei Laidavimo sutarties nuostatas bei CK normas, reglamentuojančias laidavimÄ , kaip akcesorinio pobÅ«džio prievolę (papildoma, Å¡alutinė ir priklausanti nuo pagrindinės prievolės), jos pasibaigimo pagrindus, sÄ lygas, laiduotojo prievolės apimtį, skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p., 16 str.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus yra tikslinga pasisakyti dėl laidavimÄ reglamentuojančių materialiosios teisės normų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartÄ pažymėjęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobÅ«dis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o Å¡ios prievolės akcesoriÅ¡kumas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad: pasibaigus pagrindinei prievolei arba jÄ pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.); negali bÅ«ti laiduojama už didesnę sumÄ , negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma virÅ¡ija skolÄ , tai ji turi bÅ«ti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 str. 2 d.); skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ , netesybų sumokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.); laiduotojas turi teisę pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikÅ¡ti skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.); pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui reikalavimui dėl pagrindinės prievolės pareikÅ¡ti, taip pat pasibaigia Å¡is terminas reikalavimui laiduotojui pareikÅ¡ti (CK 1.135 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; etc.). Taigi pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, laiduotojo prievolės akcesoriÅ¡kumas reiÅ¡kia Å¡ios prievolės apimties priklausomumÄ nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikÅ¡ti reikalavimÄ .

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 str. 2 d.), o esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų daugetui (pvz., vienos prievolės įvykdymÄ užtikrinus įkeitimu ir laidavimu), – pasinaudotų ne laidavimu, bet turto įkeitimu. Taigi kreditoriui pirmiausia nusprendus pasinaudoti laidavimu, bet ne įkeitimu, tai nereiÅ¡kia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alys susitarė kitaip.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu, atmeta kaip nepagrįstus, apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti Å¡iÄ bylÄ , kol ieÅ¡kovo AB DnB Nord banko skolininko trečiojo asmens BUAB „Medvėgalis“ bankroto byloje bÅ«tų baigtas įkeisto turto pardavimas Ä®BÄ® nustatyta tvarka ir bÅ«tų nustatyta, kad tokio turto nepakanka įvykdyti Å¡io asmens prievoles Bankui (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p.). Apeliantas, teigdamas, jog prieÅ¡ingu atveju yra pažeidžiama Å¡alių interesų pusiausvyra bei paneigiama hipotekos esmė, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v.

J. N.-A., T. A., R. P., D. P. (bylos Nr. 2-660/2010). Tačiau pažymėtina tai, kad, visų pirma, nesutampa apelianto minimos bei nagrinėjamos bylos aplinkybės (ratio decidendi) (CPK 4 str.), tai yra šioje byloje Banko skolininkas yra bankrutavusi bendrovė. Tuo tarpu šis faktas turi esminę reikšmę tiek vertinant faktines bylos aplinkybes, tiek ir sprendžiant dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Antra, pirmiau paminėtose vėliausiose kasacinio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos paneigia apelianto teiginius, jog dėl nurodytų motyvų ši byla turėjo būti sustabdyta iki bus baigta BUAB „Medvėgalis“ bankroto byla ir bus išspręstas priverstinis skolos išieškojimas iš Bankui įkeisto turto (CPK 185 str.).      Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat atmestini, kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl laidavimo sutarties termino ir prievolių pagal laidavimo sutartis pasibaigimo.

Apeliantas teisingai cituoja CK 6.76-6.89 straipsnių, reglamentuojančių laidavimo teisinius santykius, nuostatas ir teisingai nurodo, kad laidavimas laikomas terminuotu tada, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, o terminuotas laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per 3 mėn. nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio (CK 6.88 str. 1 d.).Å iuos teiginius apeliantas, be kita ko, grindžia Kredito sutarties Specialiosios dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog iki 2008-10-31 turi bÅ«ti grÄ Å¾intas (sumažintas) kredito linijos limitas ir pasibaigia kredito linijos limito galiojimas, bei daro iÅ¡vadÄ , kad laidavimu buvo užtikrinta terminuota trečiojo asmens BUAB „Medvėgalis“ prievolė (Laidavimo sutarties 1.1. p.).

Nurodęs, jog 2009-11-12 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1513/2009), pasibaigė visi BUAB „Medvėgalis“ skolų mokėjimo terminai, iÅ¡ jų ir tie, kurių mokėjimo terminai laikomi suėjusiais dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 16 str.), jog per 3 mėn. terminÄ Bankas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio laiduotojams, – laiko, kad pasibaigė terminuotas laidavimas ir atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartį (CK 6.88 str. 1 d.).

Tuo remdamasis teigia, kad Bankas nebeturi reikalavimo teisės į laiduotojus, o teismas, netaikęs specialiųjų (CK 6.88 str., Ä®BÄ® 16 str.), bet taikęs bendrÄ sias teisės normas (CK 1.125 str. 1 d.), priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .Atmetant Å¡iuos apelianto argumentus pažymėtina, jog iÅ¡ tiesų, pagal Ä®BÄ® 16 straipsnį iÅ¡kėlus bankroto bylÄ konstatuojama, jog yra pasibaigę visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai, o pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nutraukiamas palÅ«kanų, netesybų ir kt. skaičiavimas.

Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju už UAB „Medvėgalis“ tinkamÄ prievolių įvykdymÄ buvo laiduota iki visiÅ¡ko Å¡ių prievolių įvykdymo (Laidavimo sutarties 4.2 p.) (18-19 b. l.). Todėl yra nepagrįsti minėti apelianto teiginiai dėl laidavimo pasibaigimo (CK 6.88 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011.). Tokiu atveju pati skolininko bei laiduotojo prievolė pasibaigia užbaigus bankroto bylÄ ir likvidavus skolininkÄ bei iÅ¡registravus jį iÅ¡ juridinių asmenų registro (Ä®BÄ® 32 str. 5-6 d., CK 6.128 str. 3 d., 6.87 str. 1 d.).

Dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Apeliantas teigia, jog teismas nepasisakė dėl laidavimo sutarties pasibaigimo iš esmės pasikeitus prievolei bei atsiradus nepalankių pasekmių atsakovams po to, kai trečiajam asmeniui UAB „Medvėgalis“ buvo iškelta bankroto byla (CK 6.128 str. 3 d., ĮBĮ 35 str., CPK 329 str. 1 d.). Kaip žinia, apeliacinis teismas yra taip pat ir fakto instancija, turinti teisę vertinti byloje surinktus įrodymus ir konstatuoti esant vienas ar kitas aplinkybes (CPK 320 str. 1 d.).

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga nesuteikia pagrindo taikyti apelianto nurodytų materialinės teisė normų nuostatas ir konstatuoti, jog laidavimas yra pasibaigęs. Pažymėtina, kad Bankas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ teisingai nurodo, jog pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu minėtu teisiniu pagrindu laidavimo sutartis nepasibaigia, jei laiduotojas iÅ¡ anksto ir besÄ lygiÅ¡kai sutinka, kad bÅ«tų keičiama sutartis, kuri nustato prievolę ir jos vykdymo tvarka bei sÄ lygas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties 3.1 punkte įtvirtinta bÅ«tent tokia nuostata (18-19 b. l.) (CK 6.87 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ (Swedbank) v. M. D., trečiasis asmuo BUAB „Eventum“ (UAB „Kauno Lispimeks“), byla Nr. 3K-3-553/2008).Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su procesinių palÅ«kanų priteisimu, teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Å¡ioje nutartyje minimuose sprendimuose pateiktus kasacinio teismo nurodymus akcesorinei prievolei bÅ«dinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės, negali Å¡ios virÅ¡yti, o jos mastÄ paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas.

Kaip buvo minėta, apelianto bei ir UAB „Medvėgalis“ sudarytoje kredito sutartyje apibrėžtÄ kredito gavėjo atsakomybę modifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas įvykis – bankroto bylos iÅ¡kėlimas Å¡iai bendrovei, dėl ko visiÅ¡kai buvo nutrauktas palÅ«kanų bei netesybų skaičiavimas (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.), ir tokiu bÅ«du sumažėjo Å¡ios bendrovės prievolė Bankui. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kadangi jis, kaip minėta, negali bÅ«ti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas: jeigu nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento kreditorius Bankas neturi teisės reikalauti palÅ«kanų iÅ¡ skolininko, tai tokios teisės neįgis ir laiduotojas (CK 6.76 str. 2 d., 6.81 str. 2 d., 6.83 str.).

Taigi civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui gali būti taikoma tik dėl jo paties neteisėtų veiksmų.Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad kreditavimo linijos sutartyje šalys susitarė dėl 18,59 procento procesinių palūkanų ir teismas skundžiamu sprendimu šias palūkanas nuo priteistos skolos priteisė solidariai iš laiduotojų nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas teisingai nurodo, kad minimos palūkanos – 18,59 procento, priteistos neteisėtai: pirma, dėl jau minėtos laiduotojo prievolės apimties priklausomumo nuo tokios skolininko prievolės apimties (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Antra, pagrindas priteisti procesines palÅ«kanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ , todėl laiduotojui negali bÅ«ti skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos pagal kredito linijos sutartį. Todėl Å¡ios palÅ«kanos nuo priteistos skolos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo yra priteistinos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio nuostatas, tai yra 5 procentų dydžio.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo procesinės palÅ«kanos Bankui priteistos solidariai iÅ¡ visų laiduotojų atsakovų A.

J., D. J., R. E., L. E.. Turint omenyje tai, kad pagal CPK 44 straipsnį visus atsakovus sieja privalomo bendrininkavimo teisiniai santykiai, teisėjų kolegija Å¡iÄ teismo sprendimo dalį keičia visų atsakovų atžvilgiu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovas pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 2010-12-27 iÅ¡ varžytynių už 420 000 Lt buvo parduotas įkeistas skolininko BUAB „Medvėgalis“ nekilnojamasis turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir Bankui 2010-10-27 buvo pervesta 380 000 Lt, todėl skola iÅ¡ dalies yra padengta.

Nurodė, kad gautos lėšos paskirstytos tokiu bÅ«du: 180 554,80 Lt padengta trečiojo asmens skola pagal 2004-06-02 kredito sutartį, 216 882,19 Lt – padengta skola pagal 2006-11-29 Kredito linijos sutartį, už kuriÄ yra laidavę atsakovai. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis BUAB „Medvėgalis“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-19 nutartimi buvo patvirtintas 397 436,99 Lt Banko finansinis reikalavimas, o galiojančia teismo 2011-01-26 nutartimi Å¡is reikalavimas sumažintas iki 17 436,99 Lt (civilinė byla Nr. B2-351-524/2011).

Pažymėtina, kad atsakovas A. J. nurodė, jog pasikeitus bylos aplinkybėms, likusios skolos dalies sumokėjimas turėtų bÅ«ti iÅ¡dėstytas, o Banko reikalavimas dėl 18,59 procentų palÅ«kanų priteisimo – netenkintas.   Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, jog taip pat yra pagrindas pakeisti teismo sprendimÄ sumažinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistÄ 216 882,19 Lt skolÄ iki 17 436,99 Lt. Tokiu bÅ«du konstatavus, kad laiduotojai A.

J., D. J., R. E., L. E. iki 2010-12-27, tai yra iki dalies Banko kreditorinio reikalavimo padengimo, turėjo pareigÄ 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas mokėti už visÄ skundžiamu teismo sprendimu priteistÄ 216 882,19 Lt skolÄ , minimos procesinės palÅ«kanos iÅ¡ jų priteisiamos tokiu bÅ«du: už 216 882,19 Lt priteistÄ skolÄ â€“ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki 2010-12-27, o nuo Å¡ios datos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo – už priteistÄ 17 436,99 Lt skolÄ (CPK 329 str. 1 d.).Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį iÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , yra perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alių turėtos pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, už ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti skolÄ , ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 5 338 Lt žyminio mokesčio ir 3 630 Lt už advokato teisines paslaugas. Ä®vertinusi tai, kad, kaip minėta, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ieÅ¡kovas turėjo reikalavimo teisę į 216 882,19 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisti visÄ už ieÅ¡kinį sumokėtÄ 5 338 Lt žyminį mokestį. Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , į tai, kad Bankui tokių reikalavimų pareiÅ¡kimas teismui yra ne naujas, į procesinių dokumentų skaičių, apimtį, juose keliamų teisinių argumentų kiekį sprendžia, jog yra teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iki 1 500 Lt (CPK 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio ribų.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sumažina teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir priteisia iš kiekvieno atsakovo po 1709,50 Lt. Kartu teisėjų kolegija nepriteisia iš ieškovo atsakovams jų turėtų 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, nes atsakovai nesutiko nei su prašoma priteisti skola, nei su palūkanomis, tuo tarpu, kaip minėta, apeliacinis teismas atmetė visus esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su laiduotojų prievolės vykdymu (CPK 185 str.).Teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų valstybei priteista po 8 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, paliekama nepakeista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Kaip žinoma, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovo A. J. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas, todėl ieÅ¡kovo AB DNB banko praÅ¡ymas priteisti 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra tenkinamas taip pat iÅ¡ dalies, jam priteisiant 1 000 Lt Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 79, 88, 98 str.).Apeliantas už apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 200 Lt, o nuo 5 138 Lt dalies yra atleistas pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi (CPK 83 str. 3 d.) (145, 152 b. l.).

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta aukščiau, į susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , į teisinį rezultatÄ Å¡ioje byloje, vadovaudamasi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas, proporcingai atmestai jo reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ pakeisti.Sumažinti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S. (E.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistÄ skolÄ nuo 216 882,19 Lt (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litai 19 ct.) iki 17 436,99 Lt (septyniolika tÅ«kstančių keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai 99 ct.).Sumažinti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB bankui solidariai iÅ¡ atsakovų A.

J., D. J., R. E. ir L. S. (E.) priteistas procesines palÅ«kanas nuo 18,59 procentų iki 5 procentų ir jas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti taip: nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-02-17) iki 2010 m. gruodžio 27 d. – skaičiuojant nuo 216 882,19 Lt skolos sumos; nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo – skaičiuojant nuo 17 436,99 Lt skolos sumos.Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB bankui iÅ¡ atsakovų A. J., D. J., R. E. ir L. S. (E.) po 1709,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iÅ¡ atsakovo A.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                      Virginija Čekanauskaitė    Artūras Driukas    Egidijus Žironas