2022-07-14 Nr. CB-5926-2-56-3-00409-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3594

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00409-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 5 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egilis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties kainos sumažinimo ir skolos priteisimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteista 203 129,36 Eur skola, 20 168,24 Eur palūkanų, 8 proc. procesinės palūkanos, priešieškinis dėl sutarties kainos sumažinimo atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai paneigė rangos sutarties šalių teisę susitarti, nuo kokio momento ir kokio dokumento pasirašymo rangos darbai laikomi baigtais, įvardydami baigiamąjį darbų atlikimo aktą kaip formalumą ir užbaigimo akto išdavimą vertindami kaip aplinkybę, sukeliančią užsakovui nekvestionuotiną pareigą visiškai atsiskaityti su rangovu, nepaisant netinkamos atliktų darbų kokybės, o nekokybiškai atliktus rangos darbus vertinti kaip defektus ir jų šalinimo klausimą spręsti per garantinį defektų šalinimo mechanizmą, taip padarė materialiosios teisės pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai taikydami CK 6.644 straipsnio 1 dalį ir CK 6.681 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančias rangos ir statybos rangos sutarties sampratas, CK 6.694 straipsnio 4 dalį dėl statybos darbų perdavimo ir priėmimo įforminimo, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą ir CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties privalomumo šalims principą, nepagrįstai netaikė CK 6.698 straipsnio 1 dalies, kurioje kalbama apie garantinio laikotarpio ir jo metu paaiškėjusių defektų šalinimo procedūros pradžios momentą ir būtinąsias sąlygas. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimus, pasisakydamas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais dėl defektų šalinimo būdo bei grindų tinkamumo eksploatavimui, bet neskirdamas ekspertizės, kaip tai nustato CPK 212 straipsnio 1 dalis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Egilis“ (j. a. k. 301074533) 2981 (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto banke Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 4848.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė