2025-01-15 Nr. AB-803-3-61-3-04707-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-36-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04707-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. (H. G.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas H. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-346-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“ (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Pirmosios instancijos teismas pakartojo ginčui aktualias aplinkybes ir nurodė, kad pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą išimtinai grindžia tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais, galbūt neteisėtai sumažinus Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašus, patvirtintus Administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 (toliau – ir Teritorijų sąrašas) ir Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašus, patvirtintus administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 (toliau – ir Sklypų sąrašas), buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises jo pageidaujamu būdu. Teismas pažymėjo, kad vienas Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas, kuriuo sumažinti Teritorijų sąrašai ir Sklypų sąrašai), yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, todėl nagrinėjama byla ir minėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumo vertinimo byloje Nr. el3-4874-535/2024, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje negali vertinti 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra ginčijamas NŽT Sprendimas, kuriuo pareiškėjui, kaip paveldėtojui, buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo dalį, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką bylose. Teismas taip pat neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas. Taigi, teismas netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų teisėtumo įvertinimo kitoje byloje tiesiogiai priklausys ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumo vertinimas.

NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi aktualiais teisės aktais, priimdama administracinius aktus (NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo: 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1, kuriuo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašas (toliau – ir NŽT įsakymas 1); 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-2 (toliau – ir NŽT Įsakymas 2), kuriuo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – Piliečių sąrašas); 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) (toliau – ir NŽT Įsakymas 3) kuriuo patvirtintas Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė), atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o nurodyti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, administracinėse bylose nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai – nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymų priskirtų funkcijų.

Piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, o remiantis Potvarkio 2 punktu, žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas. Todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Pareiškėjas ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jam neatvykus kvietime nurodytu laiku arba atvykus bet nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

Net ir panaikinus Administracijos direktoriaus priimtus įsakymus, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus pirmiausia dėl to, kad: 1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį. NŽT nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai; 2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą, kuris yra galiojantis ir negalėtų būti keičiamas. Priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems 2024 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje su pareiškėju ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 m. priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą Eilę ir Piliečių sąrašą, panaikinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal Eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Administracija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo Įsakymo 2 teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo šioje administracinėje byloje.

Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį. Teisės aktai nenustatė pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiuose vietovėse ar suprojektuoti begalinį skaičių sklypų. Administracija neturėjo tikslo sukurti „vertingų“ ir „nevertingų“ sklypų sistemos, kaip tai deklaratyviai bandė įrodyti pareiškėjas, Administracija turėjo privalėjo suprojektuoti tiek sklypų, kad jų užtektų kiekvienam eilėje laukiančiam asmeniui ir šią savo pareigą Administracija įgyvendino, ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Net jeigu Įsakymas 2 būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams nuosavybės teisėms atkurti. NŽT įsakymas dėl Sklypų sąrašo, kuris ir yra pagrindas pretendentams rinktis naujus žemės sklypus, nėra ginčijamas teismine tvarka, dėl jo nėra pritaikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, todėl NŽT pagrįstai ir teisėtai kvietė pretendentus rinktis iš tris kartus pretendentų poreikį viršijančio Sklypų sąrašo.

Pareiškėjas, žinodamas apie Įsakymus 1 ir 2 jų neskundė, o 2024 m. vasario 12 d. dalyvavo NŽT posėdyje ir pasirinko naują žemės sklypą, į kurį jam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teiginys, kad pareiškėjas „buvo priverstas“ pasirinkti yra deklaratyvus, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos sprendimas (administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024) dėl Įsakymo 2 panaikinimo buvo priimtas po to, kai pareiškėjas buvo išreiškęs valią pasirinkti naują žemės sklypą. Nei Administracija, nei NŽT negalėjo pareiškėjo suklaidinti dėl siūlytinų sklypų skaičiaus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria tokį šių asmenų prašymą tenkinti atsisakyta, konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo įtraukti minėtus asmenis į bylos dėl Įsakymo 2 panaikinimo nagrinėjimą, kadangi jie neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, be to, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Analogiškai yra ir šiuo atveju.

Pareiškėjo veiksmai, t. y. jo pasirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir konkretaus sklypo pasirinkimas iš NŽT patvirtinto teritorijų sąrašo, yra vienašalis sandoris. Savo pasirinkimu pareiškėjas išreiškė savo valią, kuri buvo nukreipta į konkretų teisinį rezultatą su konkrečiomis pasekmėmis – nuosavybės teisių atkūrimą pasirinkant naują sklypą iš NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pareiškęs atskiro reikalavimo dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

NŽT nebeturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų suteikimui piliečiams neatlygintinai, nes jų savo žinioje turi tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą ar jo dalį.

Vadovaujantis tuo, kad piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, Administracijos direktoriaus patvirtintos teritorijos ir perduodamų sklypų sąrašai neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje byloje. Pareiškėjas nėra kitos bylos šalis, jo atžvilgių jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia NŽT Sprendimo teisėtumo klausimą ir nors pats nurodo, kad neteisėtą Sprendimą lėmė Administracijos direktoriaus Įsakymas 1 ir 2, taip suformuodamas skundo pagrindą, teismas nėra šių aplinkybių saistomas ir turi būti aktyvus bei nustatyti objektyvią tiesą, įvertinti, ar nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą reikalavimo patenkinimui. Teismas nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Vien tai, kad jas sieja bendra tema („nuosavybės teisių atkūrimas“) nesudaro pagrindo bylos stabdymui ir prieštarauja teismų praktikai.

Pareiškėjas atsiliepime į NŽT ir Administracijos atskiruosius skundus su jais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad atskiruosiuose skunduose nutylima, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Potvarkis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taigi, vien tai, kad yra tikrinamas šio norminio akto teisėtumas, kuriuo raminantis NŽT priėmė skundžiamą Sprendimą, sudaro pagrindą stabdyti nagrinėjamą bylą.

Jei bus pripažinta, kad Įsakymai yra 1 ir 2 yra neteisėti, išbrauktuose teritorijose turės būti formuojami žemės sklypai grąžinimui ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas turės būti tęsiamas. Priešingu atveju susidariusi situacija prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui ir žemės atkūrimo procedūros esmei bei tikslams.

Administracijai kilo interesų konfliktas – viena vertus, Administracija yra viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų, atsakinga už tai, jog NŽT gautų tikslią ir išsamią informaciją apie laisvus žemės plotus, kurie galėtų būti perduoti pretendentams. Kita vertus, Administracija nėra suinteresuota sąžiningai vykdyti priskirtų funkcijų, nes miestas yra suinteresuotas pasilikti jam patikėjimo teise perduotą vertingiausią valstybės žemę. Būtent todėl vertingiausi žemės plotai yra neargumentuotai ir neteisėtai išbraukiami iš sąrašų, o žemės atkūrimas baigiamas.

Administracija klaidina teismą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eAS-435-624/2024 buvo sprendžiamas klausimas ne dėl to, ar pareiškėjai turi teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta juos įtraukti į bylą trečiais asmenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad 2024 m. balandžio 23 d. nutartis ir 2024 m. balandžio 23 d. protokolinė nutartis, kuriomis netenkinti asmenų prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra neskundžiamos. Taip buvo pažymėta, kad išvada šioje byloje padaryta inter alia įvertinus tai, jog Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 pareiškėjo skundas buvo tenkintas, o ginčijamas įsakymas – panaikintas. Kitaip tariant bet kokiu atveju pareiškėjų prašymas buvo patenkintas, todėl naikinti jau priimtą sprendimą (kuris ir taip yra naudingas pareiškėjams) vien dėl to, jog pareiškėjai nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotas asmenimis, nėra pagrindo. Tačiau šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2024 m. spalio 9 d. administracinėje byloje Nr. eAS-643-556/2024. Taigi, bylose, kuriose ginčijami Administracijos direktoriaus įsakymai ir teismas nėra priėmęs sprendimo, asmenys turi teisę paduoti atskiruosius skundus, tuo pagrindu, jog jie nėra įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos atskirąjį skundą su juo sutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 2S-346-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. G.“ panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) įsiteisėjimo, konstatavęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, prašydamas panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tokiu būdu pareiškėjui buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo ir Administracijos atskirųjų skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracija atskirajame skunde, be kita ko, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad Administracijos nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-435-624/2024 nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato, atstovaujančio asmenims, atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas, minimoje byloje nebuvo vertinamas Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties neįtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo panaikinimo nagrinėjimą pagrįstumas ir teisėtumas, taigi Administracijos nurodyta nutartis neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje eAS-41-502/2025, 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų argumentais, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis