2024-09-12 Nr. AB-13013-3-66-3-00054-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-45-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. SP-223 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo nutarta neregistruoti R. P. kandidatu Justiniškių-Viršuliškių rinkimų apygardoje Nr. 7 dėl užstato sumokėjimo būdo.

2. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. iš VRK gavo raštą Nr. 2-1419(2.10), kuriame nurodoma, jog atliekant duomenų patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos paštas Vilniaus 26-ame pašte, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumokėjo 2 018 Eur rinkimų užstatą, kvito Nr. 0002593 ir prašoma paaiškinti kodėl rinkimų užstatas nebuvo sumokėtas iš kredito įstaigos sąskaitos, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, ar rinkimų užstatą pareiškėjas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.

3. Pareiškėjas teigia nusiuntęs VRK pajamų deklaraciją už 2023 metus, patvirtinančią gautas pajamas (4 133 Eur) už parduotą turtą, taip pat paaiškino VRK, kad užstatas yra sumokėtas iš AB Lietuvos pašto, Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos, sąskaitos. Pareiškėjo teigimu, įstatymas nenustato piniginės operacijos pavadinimo ar būdo – pavedimas ar perlaida, turi būti konstatuotas sumokėjimo faktas. VRK savo banko internetinės bankininkystės sąskaitų ir mokėjimo operacijų puslapyje fiksuoja ir mato sąskaitos numerį, iš kurios buvo įvykdytas pavedimas.

4. Pareiškėjas nurodo, kad visi Lietuvos Respublikos politinių partijų keliami kandidatai gali sumokėti rinkimų užstatą iš organizacijos ar įmonės, vykdančios lėšų pervedimą iš sąskaitų, kurias jos turi Lietuvos Respublikos kredito įstaigose. Kandidatai taip pat gali pervesti pinigus per AB Lietuvos paštą kaip perlaidą arba įnešti grynuosius pinigus į partijos sąskaitą kaip įnašą užstatui ar nario mokestį, o partija, kuri nėra kredito įstaiga, sumoka VRK kandidato užstatą. Taigi pareiškėjas sumokėjo rinkimų užstatą įnešdamas pinigus į AB Lietuvos pašto kasą, o ne į partijos, kuri nėra kredito įstaiga, kasą ir būtų sumokėjusi užstatą iš savo sąskaitos Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje. Esminis įstatymo reikalavimas – paties kandidato sumokėtas užstatas – yra įvykdytas be pažeidimų.

5. Pareiškėjas pažymi, kad VRK skundžiamu Sprendimu nutarė neregistruoti pareiškėjo Justiniškių-Viršuliškių vienmandatėje apygardoje Nr. 7, kaip kandidato, kuris neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, toks sprendimas neteisėtas, pažeidžia jo konstitucinę pasyviąją rinkimų teisę. Formalūs techniniai reikalavimai, kaip užstato mokėjimo būdas, turėtų būti taikomi visiems kandidatams vienodai (mokama per partijos sąskaitą, ar per AB Lietuvos paštas), arba neturėtų būti taikomi taip griežtai, kad apribotų pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę.

6. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškina, kad Sprendimu nusprendė neregistruoti kandidatų, kurie neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų, o Sprendimo 6 punktu (dalimi): R. P., Lietuvos liaudies partijos keliamo kandidato vienmandatėje Justiniškių–Viršuliškių rinkimų apygardoje Nr. 7, nes R. P. pateiktas pareiškinis dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą, neatitinka Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų (rinkimų užstatą R. P. sumokėjo ne iš kredito įstaigos sąskaitos, bet pašto perlaida).

8. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas (jo dalis) priimta vadovaujantis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 3 punktu (pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šios kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų) bei 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nustatančiu, kad asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vienas pareiškinių dokumentų yra: dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.

9. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos banko interneto svetainės duomenimis AB Lietuvos paštas turi tik elektroninių pinigų įstaigos licenciją, todėl negali būti laikomas „kredito įstaiga“ Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Pareiškėjas, teikdamas pareiškinius dokumentus, VRK yra pateikęs neoriginalų pašto perlaidos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis dokumentas nelaikytinas mokėjimu iš kredito įstaigos sąskaitos Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme.

10. Atsakovas teigia, kad Rinkimų kodekse yra keletas normų dėl to, kaip turi būti atliekami Rinkimų kodekse numatyti mokėjimai. Pvz., Rinkimų kodekso 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piniginės aukos gali būti renkamos tik banko pavedimu, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę. Aukų atveju yra numatyti patikrinimai su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pat pagal Rinkimų kodekso 119 straipsnio 5 dalį, rinkimų politinės kampanijos dalyvis VRK teikia rinkimų politinės kampanijos sąskaitos išrašą, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, jeigu tokios naudotos, surinktų aukų sąskaitos išrašą. Rinkimų užstato mokėjimui aiškiai numatyta, kad jis gali būti mokamas tik iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos. Rinkimų užstatas yra pareiškinis dokumentas, todėl jam yra taikomi būtent Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimai ir negalima jų prilyginti kitiems finansiniams mokėjimams, kuriems taikomas kitoks teisinis reguliavimas. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad toks pats reguliavimo režimas turi būti taikomas ir rinkimų užstatui ir nario mokesčiui. Laikytina, kad rinkimų užstatui įstatymų leidėjas taiko aukštesnius reikalavimus, siekdamas užtikrinti rinkimų finansavimo skaidrumą – reikalavimas pervesti pinigus per kredito įstaigą reiškia, kad asmuo privalo turėti banko sąskaitą kredito įstaigose, kurioms yra taikomi aukštesni skaidrumo reikalavimai. Šiuo atveju pareiškėjas, apeidamas Rinkimų kodekse nurodytus reikalavimus, rinkimų užstatą pervedė įstatyme nenumatytu būdu, nors absoliuti dauguma kandidatų sumokėjo pervesdami rinkimų užstatą per sąskaitą kredito įstaigoje. Rinkimų kodekse nurodytų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas pažeidimas, nes tokiu atveju būtų pažeistas kandidatų lygiateisiškumo principas. Be to, R. P. prašyme grąžinti užstatą nurodė ne savo, o sutuoktinės sąskaitą. Todėl VRK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, įskaitant ir jo 6 punktą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

11. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad rinkimų užstatą sumokėjo grynaisiais pinigais per AB Lietuvos paštą, kuris turi sąskaitą kredito įstaigoje. Mokėjimas įvyko iš AB Lietuvos pašto sąskaitos į VRK sąskaitą. Pareiškėjas iš esmės sutinka, kad AB Lietuvos paštas nėra kredito įstaiga.

12. Atsakovo VRK atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. SP-223 dalies, kuria buvo nutarta neregistruoti R. P. kandidatu Justiniškių-Viršuliškių rinkimų apygardoje Nr. 7 jam sumokėjus rinkimų užstatą ne iš kredito įstaigos sąskaitos, o pašto perlaida, dėl to pareiškėjo pateiktas pareiškinis dokumentas neatitinka Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų.

14. Byloje nustatyta, kad VRK 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 2-1419(2.10) „Dėl informacijos apie pašto perlaidas pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, jog atlikusi duomenų patikrinimą nustatė, kad R. P., 2024 m. rugpjūčio 6 d. AB Lietuvos pašto Vilniaus 26-ame pašte, (duomenys neskelbtini), Vilnius, sumokėjo 2 018 Eur rinkimų užstatą, kvito Nr. 0002593. Siekdama nustatyti, ar nebuvo pažeisti Rinkimų kodekso reikalavimai, VRK prašė pareiškėjo iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikti informaciją šiais klausimais: „1. Kodėl rinkimų užstatas nebuvo sumokėtas iš kredito įstaigos sąskaitos, kaip yra numatyta Rinkimų kodekse? 2. Ar rinkimų užstatą R. P. sumokėjo iš savo asmeninių lėšų? Kokia yra šių lėšų kilmė? Pateikite lėšų kilmę įrodančius dokumentus. 3. Kodėl prašyme grąžinti rinkimų užstatą nurodoma banko sąskaita? Kieno vardu ji atidaryta?“.

15. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą VRK kreipimąsi, VRK pateikė pajamų deklaraciją už 2023 metus, jo, teigimu, patvirtinančią gautas pajamas (4 133 Eur) už parduotą turtą. Pareiškėjas paaiškino VRK, kad užstatas yra sumokėtas iš AB Lietuvos pašto sąskaitos, esančios Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje, o įstatymas nereikalauja pervesti užstatą iš asmeninės sąskaitos banke, nedraudžia sumokėti grynaisiais pinigais, turi būti konstatuojamas pats sumokėjimo faktas. VRK matys sąskaitos numerį, iš kurios buvo įvykdytas pavedimas, todėl techninės klaidos padarymas neteisingai įrašant sąskaitos numerį nesukelia pasekmių. Visi kiti prašyme grąžinti rinkimų užstatą pateikti duomenys (gavėjas R. P., perlaidos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pakankami nustatyti grąžinamo užstato gavėją. Pareiškėjo vertinimu, esminis įstatymo reikalavimas – paties kandidato sumokėtas užstatas – yra įvykdytas be pažeidimų, o neesmines technines klaidas galima ištaisyti iki rinkimų užstato grąžinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas prašyme grąžinti rinkimų užstatą nurodė sutuoktinės banko sąskaitą. Pareiškėjas paaiškino, kad taip pasielgė, nes nežinojo AB Lietuvos pašto sąskaitos kredito įstaigoje numerio.

16. VRK ginčijamu Sprendimu nusprendė neregistruoti kandidatų, kurie neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimų, o Sprendimo 6 punktu: R. P., Lietuvos liaudies partijos keliamo kandidato vienmandatėje Justiniškių–Viršuliškių rinkimų apygardoje Nr. 7, nes R. P. pateiktas pareiškinis dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą, neatitinka Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų (rinkimų užstatą R. P. sumokėjo ne iš kredito įstaigos sąskaitos, bet pašto perlaida).

17. Sprendimas priimtas vadovaujantis Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, o skundžiamas Sprendimo 6 punktas – Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

18. Pagal Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškinių dokumentų yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.

19. Vadovaujantis Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktu vienas iš politinės partijos, politinio komiteto pareiškinių dokumentų yra dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.

20. Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai nustato, kad kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų; 2) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija; 3) pateikti pareiškiniai dokumentai neatitinka šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

21. Rinkimų užstato dydžius reglamentuoja Rinkimų kodekso 88 straipsnis, pagal kurio 1 dalį rinkimuose taikomas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydis yra lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio VMDU, suapvalintam iki sveikojo skaičiaus. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 5 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai (Rinkimų kodekso 88 str. 2 d.). Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus vienam rinkimuose taikomam VMDU dydžiui. Seimo rinkimuose registruojant vieną naują kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje vietoj kandidato, kurio pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti arba jis juos atšaukė pats, užstato dydis – vienas rinkimuose taikomas VMDU dydis (Rinkimų kodekso 88 str. 3 d.) .

22. Taigi Rinkimų kodeksas nustato vienokį rinkimų užstato dydį politinėms partijoms, politiniams komitetams jų sąrašams įregistruoti Seimo rinkimuose, ir kitokį dydį – kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Abiem atvejais rinkimų užstato sumokėjimas yra viena būtinųjų sąlygų įregistruoti kandidatų sąrašą ir įregistruoti asmenį kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o rinkimų užstato sumokėjimą patvirtinantis dokumentas yra vienas iš politinių partijų, politinių komitetų, siekiančių įregistruoti kandidatų sąrašą, ir asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pareiškinių dokumentų.

23. Nagrinėjamu atveju ginčijama Sprendimo dalimi (6 punktu) buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo įregistravimo kaip Lietuvos liaudies partijos keliamo kandidato vienmandatėje Justiniškių–Viršuliškių rinkimų apygardoje Nr. 7. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas ginčui aktualias Rinkimų kodekso nuostatas kilusio ginčo kontekste, sprendžia, kad Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte įstatymo leidėjas nustato pareigą sumokėti rinkimų užstatą asmeniui, keliamam kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje (ne partijai, politiniam komitetui siekiant įregistruoti sąrašą) būtent iš jo asmeninės sąskaitos Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančioje Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą patvirtina sisteminis ir lingvistinis Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto vertinimas, kadangi abiem atvejais nustatyta vienoda rinkimų užstato mokėjimo tvarka – jį sumokėti būtent iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje. Be to, įstatyme nustatyta pareiga pateikti prašymą grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas užstato iš savo asmeninės sąskaitos Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančioje Lietuvos Respublikoje nesumokėjo, užstatas buvo sumokėtas per AB Lietuvos paštą gavus iš pareiškėjo perlaidą, įneštą grynaisiais pinigais, tačiau toks rinkimų užstato sumokėjimo būdas nei Rinkimų kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nei 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte nenustatytas.

25. Vertinant kitus pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžta kredito įstaigos sąvoka – ji suprantama kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra – kredito įstaiga – įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita.

26. Lietuvos banko interneto puslapyje, skiltyje „Finansų rinkos dalyviai“ (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai/akcine-bendrove-lietuvos-pastas) nurodoma, kad AB Lietuvos paštas turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri suteikia teisę teikti tokias paslaugas: elektroninių pinigų leidimas, paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos, paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos, mokėjimo priemonių išleidimas ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimas; mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus, pinigų perlaidos, elektroninių pinigų platinimas ir išpirkimas. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį elektroninių pinigų įstaiga – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija ar elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, kuria suteikiama teisė leisti elektroninius pinigus, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją kartu, vartojama sąvoka „licencija“.

27. Taigi įvertinus aptartą reglamentavimą, AB Lietuvos pašto, kaip Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvio, turimą licenciją, AB Lietuvos paštas nėra kredito įstaiga, o pareiškėjas neturi savo sąskaitos AB Lietuvos pašte. Tai, kad pati AB Lietuvos paštas turi sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią pateko pareiškėjo grynųjų pinigų perlaida ir vėliau pinigai buvo pervesti VRK, negali būti vertinama kaip tinkamas Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, priešingi pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

28. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl jo pasyviosios rinkimų teisės pažeidimo, primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lygi kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (konstitucinė teisė būti renkamam). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (pvz., 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas yra visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų principai. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš jos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, inter alia rinkimų proceso skaidrumas, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija, taip pat rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

29. Teisėjų kolegija, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktą įvertinusi paminėtų konstitucinių imperatyvų ir nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, jog įstatyme įtvirtintas reikalavimas asmeniui, keliamam kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sumokėti rinkimų užstatą iš savo asmeninės sąskaitos, turimos Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigoje arba kitame Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotame kredito įstaigos padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, nepažeidžia tokio asmens pasyviosios rinkimų teisės. Paminėtas įstatyminis reikalavimas taikomas visiems asmenims, keliamiems kandidatais vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o jo įgyvendinimas nėra nepagrįstai apsunkintas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog įstatyme įtvirtintus tokį reikalavimą, yra neužtikrinama lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas ar nesilaikoma kitų demokratinių rinkimų principų.

30. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija kitiems asmenims, keliamiems kandidatais vienmandatėje rinkimų apygardoje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas dėl rinkimų užstato sumokėjimo tvarkos būtų taikiusi kitaip nei jos buvo pritaikytos pareiškėjo atžvilgiu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jo pasyviosios rinkimų teisės ribojimo atmetami. Be to, VRK, tikrindama pareiškėjo pareiškinius dokumentus ir nustačiusi neaiškumų, laikėsi Rinkimų kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos ir kreipėsi į pareiškėją 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 2-1419(2.10) „Dėl informacijos apie pašto perlaidas pateikimo“, tokiu būdu sudarydama jam galimybę patikslinti ir paaiškinti aplinkybes, susijusias su jo pateiktu pareiškiniu dokumentu.

31. Kartu akcentuotina, kad iš pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų galima spręsti, jog jis suprato Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų esmę. Nepaisant to, jis pats pasirinko nesilaikyti įstatyme įtvirtinto reikalavimo ir rinkimų užstatą sumokėjo pašto perlaida įnešdamas grynuosius pinigus.

32. Be to, kaip minėta, taikant tokį rinkimų užstato sumokėjimo būdą, šiuo atveju nebuvo įvykdyta antroji Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto sąlyga, nustatyta pareiškiniam dokumentui – nebuvo pateiktas prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą reglamentavimą, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas VRK priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimo 6 punktą, kuriuo nusprendė neregistruoti pareiškėjo kandidatu vienmandatėje Justiniškių–Viršuliškių rinkimų apygardoje Nr. 7, nes jo pateiktas pareiškinis dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo yra sumokėjęs rinkimų užstatą, neatitinka Rinkimų kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų (Rinkimų kodekso 81 str. 4 d. 3 p.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuriame administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, sprendimo motyvai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Šie reikalavimai keliami ir VRK priimamiems sprendimams. Iš skundžiamos Sprendimo 6 dalies aišku, kuo vadovaujantis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo registruotas kandidatu, nurodytas sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, priimtas sprendimas motyvuotas. Tai, kad pareiškėjo netenkina VRK motyvai, ar pareiškėjas savaip interpretuoja Rinkimų kodekso reikalavimus ir vertina ginčo aplinkybes, savaime nereiškia, jog VRK priėmė nepagrįstą sprendimą (jo dalį), neatitinkantį jam nustatytų reikalavimų.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama VRK Sprendimo dalis (6 punktas) yra pagrįsta ir teisėta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė