Legislator Case Law & Legislation
a724505f-e87a-427d-9cce-fb3142464fec AI generated

a724505f-e87a-427d-9cce-fb3142464fec · Kauno apylinkės teismas

Case Number a724505f-e87a-427d-9cce-fb3142464fec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., A. S., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. Å ., R. Č., A. T., V. Å ., I. S., D. Å ., M. S., A. S., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Legislator headnote

AI generated

a724505f-e87a-427d-9cce-fb3142464fec · Kauno apylinkės teismas: PaaiÅ¡kino, kad jos tėvai, bÅ«dami susituokę, savo lėšomis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , sandėliukÄ , todėl turtas buvo bendras. Daugiau kito vertingesnio turto sutuoktiniai neturėjo. Po E. Å . mirties pareiÅ¡kėjas ir toliau liko gyventi namuose, jais rÅ«pinosi, niekur iÅ¡ Å¡ių namų nebuvo iÅ¡vykęs ilgesniam laikui. Nei vienas iÅ¡ vaikų palikimo, atsiradusio po motinos E. Å . mirties, priimti nenorėjo, nes visi turto savininku laikė tėvÄ A. Å .. E. Å . mirties momentu kartu su tėvais Å¡eimos namuose gyveno ir jų dukra, byloje suinteresuotas asmuo D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-3991-1084/2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00035-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant pareiškėjo A. Š. atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuotiems asmenims – K. Š., R. Č., A. T., V. Š., I. S., D. Š., M.

S., A. S., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. Å ., R. Č., A. T., V. Å ., I. S., D. Å ., M. S., A. S., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po savo sutuoktinės E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 2–3). PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su E. Å .. A. Å . ir E. Å . Å¡eimoje gimė septyni vaikai – N. Å . – S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), K.

Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), R. Å . – Č., gimusi (duomenys neskelbtini), A. Å . – T., gimusi (duomenys neskelbtini), V. Å . – Å ., gimusi (duomenys neskelbtini), D. Å ., gimusi (duomenys neskelbtini), I. Å . – S., gimusi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) Po E. Å . mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po E. Å . mirties liko Å¡is turtas: 7,400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Po palikėjos E. Å . mirties pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi likusiu turtu, mokėjo visus priklausančius mokesčius, gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi ir rÅ«pinasi visais daiktais, todėl priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos mirties. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teises. Suinteresuoti asmenys K. Å ., R. Č., A. T., V. Å ., I. S., D. Å ., A. S. ir M. S. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimus į pareiÅ¡kimÄ , kuriuose nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkantys, praÅ¡o teismo pareiÅ¡kimÄ tenkinti (b. l. 56–63).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs praneÅ¡imų apie galimÄ palikėjos palikimo perėjimÄ valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos palikto turto priėmimÄ valdyti.

Jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 51–53). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė E. Å ., bÅ«dami santuokoje, įgijo 7,400 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotam asmeniui nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su E. Å . palikimo priėmimu pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, jis nėra kreipęsis dėl turto paveldėjimo valstybės vardu. Nacionalinė žemės tarnyba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieÅ¡taraus, jei teismas nustatys, kad į bylÄ pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį E. Å . iki mirties priklausiusio turto valdymÄ , ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų ir teisėtų interesų (b. l. 64–66).

PareiÅ¡kėjo A. Å . atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinės E. Å . mirties A. Å . ir toliau gyveno santuokos metu įgytuose namuose, juos prižiÅ«rėjo, tvarkė, mokėjo visus reikiamus mokesčius (už suvartotÄ elektros energijÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , žemės mokestį).

Gyvendamas sutuoktiniams priklausiusiuose namuose, pareiÅ¡kėjas ir toliau naudojosi santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, su jais elgėsi savo nuožiÅ«ra, kaip Å¡io turto savininkas. Be to, pareiÅ¡kėjui likus gyventi bendruose Å¡eimos namuose, jis taip pat sprendė dėl palikėjai priklausiusių asmeninio pobÅ«džio daiktų tolimesnio likimo ir naudojimo. Å iais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, todėl praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas.

Suinteresuotas asmuo K. Å . teismo posėdyje nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkantis, prašė jį tenkinti, paaiÅ¡kino, kad santuokos metu jo tėvai pareiÅ¡kėjo tėvui priklausančioje žemėje pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus. Tėvai santuokoje įgytas lėšas tvarkė bendrai ir laikė bendroje sÄ skaitoje. Mirus E. Å ., jos sutuoktinis ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiuose namuose, jais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo visus reikiamus mokesčius, visÄ laikÄ po sutuoktinės mirties tuose namuose gyveno, ilgesniam laikui nebuvo niekur iÅ¡vykęs. PareiÅ¡kėjas po sutuoktinės mirties ir toliau naudojosi, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi sutuoktiniams priklausančiais baldais, buities prietaisais, naudojo bendras santuokoje gautas lėšas.

PareiÅ¡kėjas į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė tik dėl to, jog visas turtas buvo įregistruotas jo vardu, todėl nemanė, kad papildomai reikia kreiptis į notarų biurÄ . Niekas iÅ¡ artimųjų giminaičių į palikimÄ nepretendavo, suinteresuotas asmuo taip pat, o likusio turto savininku visi laikė pareiÅ¡kėjÄ A. Å .. Suinteresuotas asmuo R. Č. teismo posėdžio metu nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkanti, prašė jį tenkinti ir nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

PaaiÅ¡kino, kad jos tėvai, bÅ«dami susituokę, savo lėšomis pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , sandėliukÄ , todėl turtas buvo bendras. Daugiau kito vertingesnio turto sutuoktiniai neturėjo. Po E. Å . mirties pareiÅ¡kėjas ir toliau liko gyventi namuose, jais rÅ«pinosi, niekur iÅ¡ Å¡ių namų nebuvo iÅ¡vykęs ilgesniam laikui. Nei vienas iÅ¡ vaikų palikimo, atsiradusio po motinos E. Å . mirties, priimti nenorėjo, nes visi turto savininku laikė tėvÄ A. Å .. E. Å . mirties momentu kartu su tėvais Å¡eimos namuose gyveno ir jų dukra, byloje suinteresuotas asmuo D.

Å ., kuri padėdavo pareiÅ¡kėjui buityje, rÅ«pinantis namais, tačiau suinteresuotas asmuo jos turto savininke nelaikė. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. T. su pareiÅ¡kimu sutiko, nurodė, kad jos tėvai E. Å . ir A. Å . po santuokos sudarymo pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir sandėliukÄ , todėl turtas įgytas jų santuokos metu. Kiti sodyboje esantys statiniai buvo pastatyti dar iki tėvų santuokos sudarymo ir priklausė pareiÅ¡kėjo tėvui. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad A.

Å . vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė jo tėvui, tačiau santuokos metu tėvai šį žemės sklypÄ dirbo, juo naudojosi. Po motinos E. Å . mirties tėvas ir toliau liko gyventi Å¡eimos namuose, jais rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, taip pat naudojasi ir kitais santuokos metu su palikėja įgytais daiktais. Nors dėl palikimo po sutuoktinės mirties priėmimo A. Å . į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau visi turto savininku laikė bÅ«tent jį. Suinteresuotas asmuo V.

Å . teismo posėdžio metu nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkanti, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties tėvas dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, nes visas turtas buvo įregistruotas jo vardu, tačiau mirus E. Å ., jos sutuoktinis ir toliau liko gyventi santuokos metu pastatytame gyvenamajame name, rÅ«pinosi Å¡iuo turtu, jį prižiÅ«rėjo. Nors mirus motinai tuose namuose gyveno ir suinteresuoto asmens sesuo D. Å ., kuri padėdavo tėvui buityje, prižiÅ«rėti turtÄ , tačiau visi turto savininku laikė bÅ«tent pareiÅ¡kėjÄ , kuris mokėjo visus mokėtinus mokesčius, visÄ laikÄ po sutuoktinės mirties gyveno jų bendruose namuose, disponavo bendromis lėšomis.

Suinteresuotas asmuo I. S. teismo posėdžio metu nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkanti, paaiÅ¡kino, kad visu turtu, likusiu po motinos E. Å . mirties, toliau naudojosi tėvas – A. Å ., todėl jis laikytinas priėmusiu palikimÄ po savo sutuoktinės mirties. Tėvas rÅ«pinosi turtu, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius už elektrÄ , taip pat žemės mokestį. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pradžių naudojosi ir žemės sklypu, o vėliau jį iÅ¡nuomojo. Dėl A. Å . amžiaus turtu rÅ«pintis padeda ir kiti asmenys, tačiau niekas iÅ¡ palikėjos įpėdinių į palikimÄ nepretendavo, visi turto savininku laikė jos sutuoktinį.

Suinteresuotas asmuo D. Å . teismo posėdžio metu nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkanti, paaiÅ¡kino, kad santuokos metu jos tėvai E. Å . ir A. Å . įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ namus, taip pat kilnojamÄ jį turtÄ â€“ baldus, kuriais po motinos mirties toliau rÅ«pinosi tėvas. Nors po motinos mirties ji taip pat gyveno Å¡eimos namuose, tačiau viso turto savininku ji laikė savo tėvÄ , į palikimÄ nepretendavo. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ (iÅ¡skyrus trumpÄ laikotarpį, kai gulėjo gydymo įstaigoje) gyveno jiems priklausiusiuose namuose, jais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, todėl visi Å¡io turto savininku laikė pareiÅ¡kėjÄ .

Suinteresuotas asmuo M. S. teismo posėdžio metu nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkantis, paaiÅ¡kino, jog jam yra žinoma tik tai, kad visu turtu po močiutės mirties rÅ«pinosi diedukas (t. y. pareiÅ¡kėjas), kuris ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiuose namuose. Daugiau niekas likusiu turtu nesirÅ«pino, jis į palikimÄ nepretenduoja. Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdyje nurodė su pareiÅ¡kimu sutinkantis, taip pat nurodė, jog jam nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su palikimo, atsiradusio po E. Å . mirties, priėmimu.

PaaiÅ¡kino, jog diedukas (t. y. pareiÅ¡kėjas) ir toliau liko gyventi Å¡eimos namuose. Suinteresuotų asmenų – valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ suinteresuoti asmenys prašė bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A.

Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir palikėja E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 27). Santuokos metu pareiškėjui ir E. Š. gimė vaikai: A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), R. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), I.

S., gimusi (duomenys neskelbtini), N. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–17, 28, 37–42). Palikėjos dukra N. S. susilaukė dviejų vaikų – M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26). E. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). PareiÅ¡kėjas, mirus sutuoktinei E. Å ., nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu buvo deklaravęs ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 36).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre 1994 m. lapkričio 24 d. Valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas 7,400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o 2008 m. gegužės 12 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai, tvartas, kluonas ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–24).

Minėtas nekilnojamasis turtas pareiÅ¡kėjo vardu įregistruotas santuokos su E. Å . metu. Byloje nėra duomenų, jog minėtas turtas bÅ«tų pareiÅ¡kėjo asmeninė nuosavybė, todėl nurodytas turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus E. Å ., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b. l. 20). PareiÅ¡kėjo atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausančiuose namuose, juos tvarkė, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius už elektrÄ , žemės mokestį ir kt.

PareiÅ¡kėjas prižiÅ«ri ne tik gyvenamÄ jį namÄ , bet ir kitus statinius. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi ir kitais jiems su sutuoktine priklausiusiais daiktais – baldais, buitine technika. Visus Å¡iuos veiksmus pareiÅ¡kėjas atliko iÅ¡ karto po palikėjos mirties, turtu rÅ«pinosi ir vėliau, juo rÅ«pinasi iki Å¡iol. Visi palikėjos įpėdiniai paveldimo turto savininku laiko pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas A. Å . praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po sutuoktinės E. Å . mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis jį turi priimti, tai turi bÅ«ti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia veiksmais, liudijančiais savo sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto po sutuoktinės E. Å . mirties priėmė jos palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , nes rÅ«pinosi likusio sutuoktinei priklausiusio turto priežiÅ«ra, šį turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo bei tvarkė kaip savo. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu, kurio dalis priklausė ir jo mirusiai sutuoktinei, – prižiÅ«rėjo gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, dirbo žemės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjas Å¡eimos namuose gyvena iki Å¡iol, niekur kitur nebuvo iÅ¡vykęs gyventi, moka mokesčius, t. y. su Å¡iuo turtu elgiasi kaip tikrasis savininkas. Po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas naudojosi kitais palikėjai priklausiusiais asmeniniais bei buityje naudojamais daiktais, su jais elgėsi kaip turto savininkas. Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ . PareiÅ¡kėjas minėtus veiksmus, rodančius jo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ priimti palikimÄ , atliko iÅ¡ karto po E. Å . mirties, per įstatyme numatytÄ terminÄ palikimui priimti.

Palikėjas savo veiksmais aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , kadangi aplinkiniai jį laikė palikėjai priklausančio turto savininku. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimÄ , atsiradusį po E. Å . mirties, neiÅ¡reiÅ¡kė. Mirusiosios E. Å . palikimo priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir juo rÅ«pinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo.

Suinteresuoti asmenys – K. Å ., R. Č., A. T., V. Å ., I. S., D. Å ., M. S. ir A. S. sutinka, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, t. y. kad pareiÅ¡kėjas po sutuoktinės E. Å . mirties priėmė jos palikimÄ pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PrieÅ¡taravimų dėl Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nereiÅ¡kia. Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos taip pat neprieÅ¡tarauja juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui.

Byloje nėra duomenų, kad po E. Å . mirties palikimÄ priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių pareiÅ¡kėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, t. y. kad pareiÅ¡kėjas A.

Å . po sutuoktinės E. Å . mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjas kita tvarka negali gauti praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių dokumentų, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiÅ¡kėjui, yra įrodytas, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 29,20 Eur ir jos valstybei priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444­448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. Å . pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusį palikimÄ priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,20 Eur (dvideÅ¡imt devynių eurų 20 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Jurgita Jasinskaitė