a722d963-a263-49cf-bf5d-2e8254c2d05d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-725-809/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01788-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

dalyvaujant pareiškėjos J.P. atstovui G. V.,

atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei S. R.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.P. skundÄ atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėja J.P. kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 21R(AG270/072021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir perduoti Komisijai iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) LavoriÅ¡kių pasienio veterinarijos posto (skyriaus) 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl gyvÅ«no(ų) augintinio(ių)“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) panaikinimo, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pažymi, jog Komisija visiÅ¡kai nepagrįstai nutraukė bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Tarnybos sprendimo, tuo suvaržydama ir pažeisdama tiek universaliÄ pareiÅ¡kėjos teisę į teisinę gynybÄ , tiek ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio nuostatas. Kiekvienam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikoje yra suteikiama universali teisė kreiptis į KomisijÄ dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų, jeigu jie mano, kad Å¡iais aktais buvo pažeistos jų teisės.

Pažymi, kad skundas dėl Tarnybos sprendimo Komisijai buvo pateiktas laiku, per įstatymo nustatytus terminus, jokių skundo procesinių trÅ«kumų Komisija nenustatė, taip pat byloje nėra ir nebuvo ginčo dėl to, kad skundui nagrinėti bÅ«tų buvusi nustatyta kita speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Be to, akcentuoja, kad Komisijai ginčijo bÅ«tent centrinio valstybinio administravimo subjekto sprendimÄ , kadangi sprendimÄ priėmė VMVT administracijos sudėtinis struktÅ«rinis padalinys/skyrius LavoriÅ¡kių pasienio veterinarijos postas.

Pažymi, jog įgyvendindama savo konstitucinę teisę į teisinę gynybÄ , pareiÅ¡kėja turėjo teisę kreiptis į KomisijÄ su skundu dėl Tarnybos sprendimo, ir atitinkamai, užtikrindama Å¡iÄ teisę Komisija privalėjo pareiÅ¡kėjos ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, tačiau vietoje to bylÄ tiesiog nutraukė, kaip tariamai nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai. Atkreipia dėmesį, kad Komisija neįvertino bei neatsižvelgė, jog pareiÅ¡kėja savo skundu ginčijo individualų administracinį aktÄ , sukeliantį teisines pasekmes, ir visiÅ¡kai neprivalėjo kartu kreiptis ir dėl žalos atlyginimo, nes įstatymuose tokia sÄ lyga apskritai neįtvirtinta.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Komisijos sprendimo argumentas, jog skundžiamo Tarnybos sprendimo panaikinimas, netgi pripažinus jį nepagrįstu, bÅ«tų beprasmis, nes pareiÅ¡kėja nepraÅ¡o skundu Komisijos žalos atlyginimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatos aiÅ¡kiai patvirtina, kad administracinio ginčo objektu gali bÅ«ti individualus administracinis aktas, o nuorodų, jog kreipdamasis į KomisijÄ asmuo privalėtų kelti ir papildomus teisinius reikalavimus, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme apskritai nėra. PrieÅ¡ingai, Å¡io įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog Komisija turi teisę panaikinti skundžiamÄ individualų administracinį aktÄ ar jo dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja mano, kad praÅ¡ydama Komisijos panaikinti skundžiamÄ individualų administracinį aktÄ â€“ Tarnybos sprendimÄ kėlė visiÅ¡kai teisėtÄ ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymÄ atitinkantį reikalavimÄ .

Akcentuoja, kad keliamas ginčas negali bÅ«ti laikomas, kad kaip yra teigiama Komisijos Sprendime, „beprasmiu“, kadangi Å¡io ginčo objektas - Tarnybos sprendimas - aiÅ¡kiai sukėlė jai teisines pasekmes, t. y. ignoruojant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 2013 m. birželio 12 d. dėl gyvÅ«nų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kartu su augintiniais (gyvÅ«nais), kurių skaičius nevirÅ¡ijo leistino dydžio (5-ių augintinių) pareiÅ¡kėja nebuvo įleista ir negalėjo patekti į Lietuvos Respublikos / Europos SÄ jungos teritorijÄ 2021 m. vasario 23 d. (vykdama iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos), patyrė su tuo susijusių realių ir objektyvių iÅ¡laidų, taip pat kelionės iÅ¡laidų ir laiko sÄ naudų.

Taip pat nuodo, kad iÅ¡ paties Tarnybos sprendimo turinio matyti, kad Å¡is sprendimas nėra formalaus pobÅ«džio – juo pareiÅ¡kėja buvo kaltinama įvairiais pažeidimais, jame formuluojamas konkretus individualus nurodymas/ patvarkymas pareiÅ¡kėjai – grÄ Å¾inti jos gabenamus augintinius į trečiÄ jÄ Å¡alį. Minėtas Tarnybos sprendimas nėra nei bendro pobÅ«džio norminis aktas, nei kitiems, tretiesiems asmenims adresuotas dokumentas – jis individualiai skirtas tik pačiai pareiÅ¡kėjai ir juo iÅ¡reikÅ¡tas teisės normų taikymo rezultatas. Pažymi, kad Komisija ignoravo Tarnybos sprendimo turinį bei jame pateiktas nuorodas apie Å¡io sprendimo apskundimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Tarnybos sprendime, prieÅ¡ingai nei teigia Komisija, yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kas reiÅ¡kia, jog ir pats atsakovas pripažįsta ir pripažino, jog minėtas sprendimas tikrai sukėlė teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai ir tikrai gali bÅ«ti skundžiamas, kuo pareiÅ¡kėja ir pasinaudojo. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pareiÅ¡kėja apskritai neturi teisės apskųsti Tarnybos sprendimÄ , net neatitinka pačios Tarnybos pozicijos Å¡iuo klausimu, juolab kad bylos nagrinėjimo metu Tarnyba tokios aplinkybės net ir nenurodė ir posėdžio metu neginčijo pareiÅ¡kėjos teisės inicijuoti administracinį ginÄÄ . Mano, kad tokį sprendimÄ Komisija priėmė pati, ex officio, ignoruodama net ginčijamo Tarnybos sprendimo turinį ir pačios Tarnybos pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Svarbu tai, jog konstatuojant, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso neturi teisės skųsti Tarnybos sprendimo, jai iÅ¡ viso užkertamas kelias ginčyti bet kokias su Å¡iuo sprendimu susijusias teisines pasekmes.

Akcentuoja, kad Komisijos sprendimas per se yra prieštaringas, priimtas be jokio aiškaus teisinio pagrindo, tai patvirtina ir byloje pateikta Komisijos nario (Komisijos pirmininko pavaduotojos) atskiroji nuomonė, kurioje dėstoma pozicija iš esmės sutampa ir su šio skundo argumentais.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Komisija tinkamai įvertino bylos objektyvius duomenis ir aplinkybes bei tinkamai juos kvalifikavo, priimdama SprendimÄ .

PaaiÅ¡kina, jog Tarnyba neabejoja pareiÅ¡kėjos teise į gynybÄ ir mano, kad Komisija nepažeidė pareiÅ¡kėjos teisių į jÄ . PareiÅ¡kėjos skundÄ Komisija priėmė, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinės bylos aplinkybes, iÅ¡klausė bylos Å¡alis, jų pateiktus argumentus, buvo atlikti visi veiksmai, procedÅ«riÅ¡kai bÅ«tini administracinės bylos ikiteisminiam nagrinėjimui. Komisija priėmė sprendimÄ - nutraukti bylÄ , byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai, žalos atlyginimo klausimų Komisija nesprendžia.

Teigia, kad Komisija savo veiksmais ikiteisminiame bylos nagrinėjime pilnai užtikrino pareiÅ¡kėjos teisę į gynybÄ , o Komisijos sprendimų priėmimas, kuris įtvirtintas teisės aktuose, yra Komisijos diskrecija, o ne pareiÅ¡kėjos skunde nurodyta prievolė Komisijai, kad ir kaip pareiÅ¡kėjos netenkintų Komisijos Sprendimo turinys. Bylos nutraukimas yra viena iÅ¡ Komisijos priimamų sprendimo formų, nustatyta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Nurodo, kad Komisija nepriėmė sprendimo atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ , jis buvo iÅ¡nagrinėtas, sprendimas priimtas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja klaidingai ir sau palankiai interpretuoja Tarnybos sprendimo turinį. Tarnybos nuomone, tokiais savo teiginiais pareiÅ¡kėja daro nepagrįstas iÅ¡vadas, nes Tarnyba nepripažino Å¡ių pareiÅ¡kėjos teiginių, pareiÅ¡kėja klaidingai pateikia Tarnybos pozicijÄ . Mano, jog teisę skųsti Tarnybos priimtus sprendimus turi teisę bet kuris asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas toks sprendimas, jei jis mano, kad jo teisės yra pažeistos. O nustatyti, ar Å¡io asmens teisės buvo pažeistos, sprendžia bylÄ nagrinėjanti institucija savo diskrecijos ribose. Pažymi, kad ne Tarnybos pareiga yra nustatyti Å¡ias ribas, kadangi jos yra įtvirtintos teisės aktuose.

Pritaria Komisijos sprendime išsakytai Komisijos nuomonei, kad Tarnybos sprendimas yra ne vien formalus priimtas administracinis sprendimas.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu pagal GyvÅ«nų augintinių registro duomenis (toliau ir - GAR), pareiÅ¡kėja net nebėra Å¡ių 3 gyvÅ«nų, kurie Tarnybos sprendimu, buvo grÄ Å¾inti į trečiÄ jÄ Å¡alį, savininkė. Å ie gyvÅ«nai po 2021 m. vasario 23 d. Tarnybos sprendimo dar kartÄ kirto Lietuvos Respublikos sienÄ ir buvo įvežti į Lietuvos RespublikÄ . Nuo 2021 m. kovo ir balandžio mėnesių Å¡ie gyvÅ«nai yra užregistruoti GAR, o jų savininkas yra ne pareiÅ¡kėja. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjai dar kartÄ gabenti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ tuos pačius gyvÅ«nus augintinius su tais pačiais dokumentais, nes juo iÅ¡sakytas aiÅ¡kus Tarnybos vertinimas.

Å iuo pareiÅ¡kėjos skundu, Tarnybos nuomone, nėra siekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo ir jo patenkinimas nereikÅ¡tų pareiÅ¡kėjos galimai pažeistų teisių ar interesų apgynimo, nes Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjos teisės nėra pažeistos, todėl nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalyko. Pabrėžia, kad Komisija pasielgė kompetentingai, priėmusi ginčijamÄ sprendimÄ , kuris savo turiniu leidžia įgyvendinti pareiÅ¡kėjos teisę į teisinę gynybÄ , jei pareiÅ¡kėja mano, kad jos teisės yra pažeistos ir yra padaryta žala. Atsižvelgus į tai Tarnyba yra įsitikinusi, kad Komisijos priimtas sprendimas visiÅ¡kai netrukdo pareiÅ¡kėjai realizuoti Å¡iÄ savo teisę.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundÄ jame nurodytais motyvais

Teismo posėdžio metu atstovo atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Prie administracinės bylos prijungta Komisijos byla Nr. AG-270/07-2021.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 21R(AG270/072021), kuriuo buvo nutraukta byla dėl Tarnybos LavoriÅ¡kių pasienio veterinarijos posto (skyriaus) 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 4 „Dėl gyvÅ«no(ų) augintinio(ių)“, kuriuo gyvÅ«nai (augintiniai) grÄ Å¾inti į trečiÄ jÄ Å¡alį Baltarusijos RespublikÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja J.P. 2021 m. vasario 23 d. atvyko į Lietuvos Respublikos teritorijÄ iÅ¡ trečiosios valstybės Baltarusijos Respublikos ir su savimi gabeno tris gyvÅ«nus (augintinius) – Å¡unis: du vengrų pointerių veislės Å¡unis (gim. (duomenys neskelbtini)), ir vienÄ Maskvos sargybinių veislės Å¡unį, (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir GyvÅ«nai).

PareiÅ¡kėja aukščiau minėtų Å¡unų įvežimui įforminti Tarnybos LavoriÅ¡kių pasienio veterinarijos postui pateikė 3 sertifikatus (Nr. 05-12-2621, Nr. 5-12-2521, Nr. 05-12-2421) (toliau – ir Sertifikatai) ir 3 GyvÅ«nų skiepų pasų originalus (BY No 038390, BY No 062353, BY No 80093) bei Keleivio deklaracijÄ .

Tarnybos LavoriÅ¡kių pasienio veterinarijos postas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjos pateiktais dokumentais, priėmė ginčijamÄ 2021 m. vasario 23 d. sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad buvo nusižengta 2019 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2019/1293, III priedo reikalavimams. Veterinarijos sertifikatai Nr. 05-12-2621, Nr. 05-12-2421, Nr. 05-12-2521, užpildyti netinkamai: 1. Sertifikato I.5. dalyje nurodytas klaidingas adresas (vietoje (duomenys neskelbtini), įraÅ¡ytas(duomenys neskelbtini)); 2. Sertifikato II.4 dalyje nurodyta, kad vežami Å¡unys gydyti nuo Ehcinococcus multiloculiaris, tačiau gydymas neapraÅ¡ytas sertifikate, taip pat nėra įrašų gyvÅ«nų pasuose; 3. Pagal sertifikato pildymo tvarkÄ prie sertifikato turi bÅ«ti pridedama informacijos apie susijusių gyvÅ«nų identifikacijÄ ir skiepijimÄ patvirtinta kopija, o Å¡iuo atveju - minėtos informacijos nėra. Atsižvelgiant į nustatytus neatitikimus ir į GyvÅ«nų savininko ar jo įgalioto asmens nuomonę, GyvÅ«nai grÄ Å¾inti atgal į trečiÄ jÄ Å¡alį

Sprendime pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad su juo (Sprendimu) nesutinka. PareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu dėl Tarnybos sprendimo į KomisijÄ , kuri bylÄ nutraukė kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai. Komisija Sprendime nurodė: „<...skundžiamas sprendimas, priimtas remiantis ApraÅ¡o 16.1 papunkčiu (tai patvirtino ir atsakovės atstovė Komisijos posėdžio metu), nėra tik administracinis sprendimas, kuris bÅ«tų nukreiptas į ateitį, bet yra taip pat ir veiksmas, kuris jau yra įvykęs praeityje, sprendimu pritaikyta poveikio priemonė jau yra įvykdyta, t.y. pareiÅ¡kėja kartu su gyvÅ«nais jau nebuvo įleista į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad netgi pareiÅ¡kėjos skundo tenkinimo atveju, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , paties veiksmo neįmanoma panaikinti, nes sprendime įtvirtinta poveikio priemonė jau yra pritaikyta. <...> Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Skirtingai nuo administracinio akto, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį, veiksmas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių.

Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamÄ veiksmÄ nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos bÅ«dais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2007-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007 (LVAT 2008 biuletenis Nr. 0 (13), 2007)).

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , LAGK daro iÅ¡vadÄ , kad ,,pareiÅ¡kėja savo skundu iÅ¡ esmės reikalauja pripažinti faktÄ , kad Tarnyba, neįleisdama į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , elgėsi neteisėtai, tačiau toks bylinėjimasis kartu nesprendžiant ir žalos atlyginimo klausimų bÅ«tų beprasmis. Pats savaime skundžiamo sprendimo panaikinimas nesukels pareiÅ¡kėjai pasekmių, kadangi atsakovė, vykdydama tokį Komisijos sprendimÄ , negalėtų atÅ¡aukti jau įvykusio veiksmo, t.y. kiltų pagrįstos abejonės dėl galimybės jį vykdyti...>.

Komisija taip pat sprendime pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. (Lietuvos administracinio vyriausiojo teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali bÅ«ti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimÄ tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Toks praÅ¡ymas teisme kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTÄ®) nuostatas negali bÅ«ti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTÄ® 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi bÅ«ti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį vykdyti, t.y. paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigotų atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus ir panaÅ¡iai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012).

Komisija nurodo, jog nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo panaikinimas, netgi pripažinus jį nepagrįstu, bÅ«tų beprasmis, nes pareiÅ¡kėja nepraÅ¡o skundu Komisijos žalos atlyginimo, o ir pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalį Komisija, nagrinėdama skundus, žalos atlyginimo klausimų nesprendžia. <...> Komisija prieina prie iÅ¡vados, jog byla nutrauktina kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai. Siekdama ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl skundžiamu sprendimu pritaikytos poveikio priemonės, atitinkamai, manydama, kad dėl to patyrė žalÄ , pareiÅ¡kėja turi teisę kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka...>“.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi bÅ«ti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti. Jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali bÅ«ti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad Å¡i teisė ar laisvė yra pažeista, pagal KonstitucijÄ yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas imasi ginti tik pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę. ABTÄ® 2 straipsnio 14 ir 15 dalys teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundÄ , pagal ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Komisijos sprendime padaryta iÅ¡vada, jog Tarnybos sprendimu jau buvo pritaikyta poveikio priemonė pareiÅ¡kėjai ir paties veiksmo neįmanoma panaikinti, nes Tarnybos sprendime įtvirtinta poveikio priemonė jau yra pritaikyta, t. y. 2021 m. vasario 23 d. pareiÅ¡kėja su savo GyvÅ«nais nebuvo įleista į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir GyvÅ«nai buvo grÄ Å¾inti į trečiÄ jÄ Å¡alį. Taip pat teismas iÅ¡ dalies pritaria Komisijos sprendime padarytai iÅ¡vadai, jog pats savaime Tarnybos sprendimo panaikinimas be žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjai nesukelia tiesioginių (materialių) pasekmių, kadangi Tarnyba jau įvykusio veiksmo nebegalėtų atÅ¡aukti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalį Komisija, nagrinėdama skundus, žalos atlyginimo klausimų nesprendžia. Teismas taip pat sutinka su Komisijos sprendime iÅ¡dėstyta nuomone, jog pareiÅ¡kėja siekdama ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus dėl skundžiamu sprendimu pritaikytos poveikio priemonės bei manydama, jog dėl to patyrė žalÄ , turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Komisija nusprendusi panaikinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto administracinį veikia tik savo kompetencijos ribose ir negali spręsti žalos atlyginimo klausimo. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja turi teisę pati pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kÄ ji nagrinėjamu atveju ir padarė pateikdama skundÄ Komisijai dėl ginčijamo Tarnybos priimto administracinio akto, o ne iÅ¡ karto kreipdamasi į teismÄ dėl minėto akto ginčijimo ir žalos atlyginimo. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog Komisija bÅ«dama ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucija turėjo pareigÄ Ä¯gyvendinti pareiÅ¡kėjos teisę į jos galimai pažeistų teisių gynybÄ jos pasirinktu bÅ«du įvertinant skundžiamo Tarnybos sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ iÅ¡ esmės.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas, įvertinęs Komisijos ginčijamÄ 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 21R-(AG-270/07-2021), kuriuo byla nutraukta, konstatuoja, kad Komisija nepagrįstai nutraukė bylÄ dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, todėl esant faktiniam ir teisiniam pagrindui Komisijos sprendimas naikintinas ir Komisija įpareigotina iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ esmės.

Kadangi administracinė byla perduodama Komisijai nagrinėti iš naujo, teismas dėl ginčo esmės nepasisako. Dėl tos pačios priežasties teismas nesprendžia proceso dalyvių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos J.P. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 21R(AG270/072021) dėl bylos nutraukimo ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ esmės.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė