2019-10-16 Nr. AB-19783-3-64-3-01237-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-676-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01237-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.4.; 59.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Radviliškio rajono paramos centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą (toliau – ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimas); 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26 „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“; 3) įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją VĮ Radviliškio rajono paslaugų centras apie darbo grupės, sudarytos Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau – ir Radviliškio ŠSPC) direktoriaus V. J. elgesiui tirti, sudėtį, apie balsavimo rezultatus ir Radviliškio ŠSPC V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją pareiškėjui ir atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą; įpareigojo atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjui apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti balsavimo rezultatus ir Radviliškio ŠSPC V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją (2017 m. kovo 10 d. išvadą, užfiksuotą posėdžio protokole Nr. 1). Bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjui apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį teismas nutraukė. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė prašymą dėl 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus – su advokato V. B. kontora 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 2017-11 (toliau – ir Teisinių paslaugų sutartis), 2019 m. liepos 5 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą-faktūrą ir 2019 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad apskaičiuota suma už skundo surašymą atitinka Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintus dydžius, atsižvelgiant į parengto procesinio dokumento apimtį ir problemos sudėtingumą, vertintina kaip pagrįsta ir proporcinga. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra pagrindo mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, dėl to, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, nes byla dėl skundo reikalavimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją pareiškėjui apie darbo grupės sudarytos tirti Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus V. J. elgesį, sudėtį, buvo nutraukta dėl to, kad teismui 2018 m. vasario 7 d. nutartimi įpareigojus atsakovą pateikti informaciją, atsakovas teismui pateikė dalį informacijos, t. y. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. M 12-(25) kopiją, iš kurios matyti ir darbo grupės sudėtis, dėl ko ši skundo dalis prarado aktualumą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė jį atmesti arba prašomą priteisti sumą mažinti atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Nurodė, kad teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, todėl ir prašymas turėtų būti tenkinamas tik iš dalies. Byla nebuvo sudėtinga, pareiškėjo atstovui rengiant skundą teismui neprireikė specialių žinių, sprendžiami klausimai nebuvo nauji, procesinius dokumentus pasirašė ir teismo posėdžiuose pareiškėjui atstovavo direktorius G. L., nagrinėjant bylą įvyko tik du teismo posėdžiai. Viso proceso metu duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. B., į bylą pateikta nebuvo, todėl atsakovui kyla pagristų abejonių, kad sutartis su advokatu sudaryta bylos nagrinėjimo pabaigoje.

III. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 ir 41 straipsniais ir atkreipė dėmesį, kad pagal LVAT išaiškinimą prašymas gali būti paduotas: 1) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; teismas šį prašymą išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos; arba 2) ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; tokiu atveju prašymas paprastai išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas nenumatė galimybės teikti du kartus skirtingus prašymus dėl proceso išlaidų. Bylos šalims buvo (pagal ginčui aktualią įstatymo redakciją) suteikta teisė kreiptis su prašymu per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo tuo atveju, jei prašymas nebuvo paduotas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba padavus prašymą jis buvo nespręstinas, nes to prašė bylos šalys, trūko rašytinių įrodymų pagrindžiančių prašymą ir šalys nurodė, kad trūkstami rašytiniai įrodymai bus pateikti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą ir jame prašė iš atsakovo priteisti žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui buvo pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjo atstovas G. L. iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui nenurodė, kad pateikė ne visus rašytinius įrodymus, jog neturi galimybės pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos taip pat ir kitų turimų rašytinių įrodymų dėl teisinių paslaugų suteikimo, neinformavo teismo, kad skundą parengė advokatas V. B., kad iki skundo padavimo administraciniam teismui 2017 m. gegužės 30 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Teismui taip pat nebuvo pateiktas prašymas palikti nenagrinėtu skunde nurodytą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašant priteisti išlaidas tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir nurodant, kad likusieji (nepateikti) dokumentai, bus pateikti teismui vėliau. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju nebegalimas naujo prašymo pateikimas su naujais rašytiniais įrodymais po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo išlaidų klausimą išsprendus teismo sprendimu, asmuo, nesutinkantis su tokiu patvarkymu, gali jį skųsti apeliaciniu skundu, t. y. pareiškėjas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimo.

Vertindamas pareiškėjo kartu su prašymu pateiktą teisinių paslaugų sutartį, teismas pažymėjo, kad šios sutarties 1 straipsnyje nenumatytas skundų rengimas administracinėse bylose, t. y. paslauga, už kurią išrašyta 2019 m. liepos 5 d. sąskaita-faktūra. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikta sąskaita išrašyta už teisines paslaugas pagal 2017 m. gegužės 30 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 2017-011 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI-270-289/2018.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatas ir nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaita-faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą; šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kada turi būti išrašyta PVM sąskaita faktūra – už ilgalaikes paslaugas PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, 15 dienos. Atsižvelgęs į PVMĮ nurodytą PVM sąskaitos-faktūros išrašymo terminą, teismas darė išvadą, kad neleistinas PVM sąskaitos-faktūros išrašymas 2019 m. liepos 5 d. už 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundo parengimą ir konstatavo, jog teismui nebuvo pateikti patikimi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Pareiškėjas VšĮ Radviliškio rajono paramos centras atskiruoju prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo 1 996,50 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

Prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo grindžiamas ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.), kur buvo nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas pakartotinai pareiškė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. skunde buvo suformulavęs abstraktų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu šį prašymą išnagrinėjo tik dėl žyminio mokesčio ir jį priteisė pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo priteisti patirtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas, todėl neteisinga teismo išvada, kad pareiškėjas dėl šio sprendimo turėjo paduoti apeliacinį skundą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinimu, tačiau jame būtent ir išaiškinta, kad asmuo, pretenduojantis į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtu; tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 str. 1 d. numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Kadangi pareiškėjo prašymas priteisti su advokato teikta pagalba susijusias išlaidas iš esmės buvo nenagrinėtas, jis turėjo teisę pateikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis pateikė nepatikimus įrodymus patirtoms išlaidoms pagrįsti, kad teisinių dokumentų projektų rengimas nepatenka į Rekomendacijų 8 punkte išvardintų teisinių paslaugų sąrašą, taip pat, kad teisinių paslaugų sutartyje neaptartas skundų administracinėse bylose rengimas, t. y. paslauga, už kurią buvo išrašyta 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaita-faktūra.

Nei įstatymų leidėjas, nei administracinių teismų praktika nenustato, per kokį laikotarpį nuo tam tikro atstovo veiksmo atlikimo turi būti sudaryti ir/ar pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Pagal pareiškėjo ir jo atstovo 2017 m. gegužės 30 d. teisinių paslaugų sutarties 1 straipsnio 1 dalį advokatas įsipareigojo atstovauti pareiškėjui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose administracinėse bylose, įskaitant proceso atnaujinimą, t. y. teisinių paslaugų sutarties objektas nebuvo vien skundo administraciniam teismui parengimas. Šiuo atveju surašius skundą administraciniam teismui nebuvo aiškus teisinių paslaugų pobūdis ir trukmė, kadangi nebuvo aišku, nei kada byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nei kada įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas (jis įsiteisėjo 2019 m. liepos 4 d. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1853-662/2019 atmetus atsakovo apeliacinį skundą).

Pareiškėjo teigimu, yra galimybė klausimą iš esmės išspręsti apeliacinės instancijos teisme, priteistina visa suma – 1 996,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir nėra pagrindo jos mažinti, nors ir pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies. Dėl patirtų išlaidų pareiškėjas pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs prašyme dėl išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo VšĮ Radviliškio rajono paramos centro atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti konstatavęs, kad pareiškėjas skunde teikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė tik žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus, teismui bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog pareiškėjui teisinę pagalbą teikia advokatas ir kad patirtas išlaidas šiai pagalbai apmokėti pareiškėjas pateiks vėliau. Teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas ABTĮ nenumatė galimybės antrą kartą teikti pakartotinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos-faktūros išrašymas nepatvirtino, kad ji išrašyta už 2017 m. rugpjūčio 17 d. skundo parengimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad jam atlygintinos visos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes jos atitinka Rekomendacijų nustatytus dydžius, yra protingos, pagrįstos ir proporcingos išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), kadangi pareiškėjo skundas įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės buvo patenkintas visiškai.

Iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies redakcija (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) nustatė, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. skunde prašė iš atsakovo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kartu su skundu pateikė banko išrašą, patvirtinantį, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Kitų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų pateikta nebuvo iki pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo įsiteisėjimo, LVAT 2019 m. liepos 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. liepos 16 d., t. y. nepraėjus 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gautas pareiškėjo prašymas dėl 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą apmokėti ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki 2019 m. liepos 16 d. pareiškėjas nebuvo teikęs jokių konkrečių prašymų dėl ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas prarado teisę pateikti tokį prašymą, neatitinka nei ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (iki 2018 m. gruodžio 29 d. galiojusi šio straipsnio redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, nei skundžiamoje nutartyje cituotos LVAT suformuotos praktikos šiuo klausimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai, pateikiant prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančius dokumentus po teismo sprendimo įsiteisėjimo nepraleidus nustatyto 14 dienų termino, iš esmės atitinka iki 2018 m. gruodžio 28 d. galiojusio ABTĮ reikalavimus ir toks prašymas pirmosios instancijos teismo turėjo būti išnagrinėtas.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad pareiškėjas prarado teisę teikti prašymą, kad būtų atlygintos advokato pagalbai apmokėti skirtos lėšos, tačiau vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus (teisinių paslaugų sutartį, 2019 m. liepos 5 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą) ir tai, kad skundą teismui teikė ir pasirašė pareiškėjo direktorius, šis asmuo pareiškėjui atstovavo ir teismo posėdžiuose. Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT yra konstatavęs, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008). Pastebėtina, jog teisinis atstovavimas byloje pasireiškia ne tik atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, tačiau taip pat ir kitų teisinių paslaugų teikimu, pavyzdžiui, tokių kaip skundo ar atsiliepimo į skundą surašymas, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimas. (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012).

Reikalavimus advokato ir kliento susitarimui dėl atstovavimo teisme, teisinių paslaugų teikimo formai nustato Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šios Advokatūros įstatymo nuostatos įtvirtina privalomą rašytinę tarp advokato ir jo kliento sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo formą, būtent šia sutartimi grindžiami ir patvirtinami advokatui suteikti įgaliojimai. Atsižvelgiant į sutartyje įtvirtintų teisinių paslaugų pobūdį bei apimtį, galima spręsti, kokias teisines paslaugas gavo klientas, taip pat, už kokias teisines paslaugas, kurias advokatas suteikė sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, jis sumokėjo ir tokiu būdu patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2017 m. gegužės 30 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokato V. B. kontora. Šios sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatas įsipareigoja, be kita ko, teikti kliento pageidavimu teisines konsultacijas, ruošti teisinių dokumentų projektus, atstovauti klientui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose administracinėse bylose, o šio straipsnio 2 dalyje išvardinti procesiniai veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti advokatas kliento vardu. Sutartis yra galiojanti iki 2027 m. gegužės 30 d. (žr. 4 straipsnį). Advokato pareiškėjui pateiktoje 2019 m. liepos 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas yra nurodyta minėta sutartis, kaip suteiktų paslaugų teisinis pagrindas, ir pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos numeris, detalizuojame, dėl kokių reikalavimų buvo rengtas skundas.

Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinusi dokumentus, kuriais pareiškėjas grindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija su skundžiamos nutarties argumentais, kuriuose abejojama teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo realumu (sąsajumu), nesutinka. Pareiškėjo su advokatu sudaryta teisinių paslaugų sutartis atitinka Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje tokiam susitarimui keliamus reikalavimus, šioje sutartyje aiškiai nurodyta, kokio pobūdžio teisinės paslaugos gali būti teikiamos pareiškėjui sutarties galiojimo laikotarpiu. Vien aplinkybės, kad pareiškėjas procesinius dokumentus byloje teikė pats, kad apie atstovavimo faktą nurodė tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui advokatas neteikė sutartyje ir sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų, t. y., teisinių konsultacijų ar skundo parengimo paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ nuostatos neįpareigoja pareiškėjo, kuriam atstovauja advokatas, teikti į bylą dokumentus tik per atstovą. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręsti, kad advokatas pareiškėjui nesuteikė jokių teisinių paslaugų ir administracinėje byloje jam neatstovavo, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Skundžiamos nutarties argumentai dėl PVM sąskaitos-faktūros išrašymo termino taip pat nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti priešingai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktų įrodymų visuma pagrindžia, kad už 2017 m. rugpjūčio 1 d. skundo parengimą jis 2019 m. liepos 8 d. banko pavedimu advokatui sumokėjo 2019 m. liepos 5 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą, t. y. faktiškai patyrė 1996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias visas pareiškėjas prašo priteisti.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz. LVAT 2019 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-520/2019).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas.

Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. III 2017 metų ketvirtį, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu ir atsižvelgdama į 2017 metų I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vidutinį darbo užmokestį (817,60 Eur), konstatuotina, jog didžiausia galima priteisti už advokato pagalbą parengiant skundą suma yra 2 044 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 996,50 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio.

Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į skundo turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėtas ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo už skundo parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti, t. y. pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir jam iš atsakovo priteisti 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai rengiant skundą apmokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir pareiškėjui viešajai įstaigai Radviliškio rajono paramos centrui iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė