a71ccef1-e8e2-4999-8fcc-256134a51192 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2A-1205-567/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14195-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo T. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-925/2021 pagal ieÅ¡kovo T. P. ieÅ¡kinį atsakovams O. F. ir N. G. dėl prievolės pagal sutartį pripažinimo pasibaigusia, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti ieÅ¡kovo prievolę, kylančiÄ iÅ¡ 2016 m. vasario 2 d. priedo prie akto Nr. A20160202 sutarties Nr. S20160202 2.1 p., pasibaigusia;

2) pripažinti 2016 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 37-ame notaro biure ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį Nr. SK-1102 negaliojančiu;

3) panaikinti 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atliktÄ paprastojo vekselio vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. SK-4421 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys 2016 m. vasario 2 d. sudarė buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Å alys susitarė, kad į parduodamo sklypo ir buto kainÄ Ä¯skaičiuojami ir darbai, kuriuos ieÅ¡kovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti iki 2016 m. balandžio 30 d. ir kurių detalus sÄ raÅ¡as iÅ¡dėstytas Å¡alių pasiraÅ¡ytame nekilnojamojo turto atliekamų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. A20160202. 2016 m. vasario 2 d.

Å¡alys pasirašė priedÄ prie akto Nr. A20160202 – sutartį Nr. S20160202, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovams paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį sutartų darbų 30 000 Eur (asfaltuoto privažiavimo įrengimas, sklypo aplinkos sutvarkymas ir žolės užauginimas, tvoros įrengimas, cokolis, lauko stoginės pakalimas, namo numeriai, fasado valymas, palangės, latakai, dekoratyvinių lubų prie garažo defektų paÅ¡alinimas, vidaus tinko įtrÅ«kimai dėl sienų užšalimo iÅ¡ vidaus, vandens Å¡ildytuvo paleidimas, kombinuoto gyvatuko įrengimas, kanalizacijos pajungimas, terasos defektai, lauko vyriai, langų rėmų pabraižymai).

Å alys sutarė, kad ieÅ¡kovui atlikus visus priede nurodytus įsipareigojimus iki 2016 m. balandžio 30 d., atsakovai grÄ Å¾ins neprotestuotinÄ vekselį. IeÅ¡kovas visus sutartus darbus atliko, taip pat atlygino dalį defektų Å¡alinimo kainÄ (7 827 Eur), kurios dydis buvo nustatytas byloje atlikus teismo ekspertizę. IeÅ¡kovas neįsipareigojo perdažyti tvorÄ (917,56 Eur), atlikti pastato vidaus sienų apdailos remontÄ (1 152,78 Eur). Atsakovams nuo pat pradžių buvo žinoma, kad ant valstybinio kelio stovi kito asmens (vieÅ¡bučio) betoninė tvora, kuri trukdo įrengti platesnį keliÄ , dėl tvoros vyksta teismai, todėl nebuvo įmanoma padaryti kelio projekto, ieÅ¡kovas negalėjo prisiimti įsipareigojimo įrengti atitinkamos kategorijos keliÄ .

Asfalto danga (200 m) buvo įrengta be projekto, nesuderinus su kelio savininku, negavus leidimo (CK 6.123 str., 6.193 str.).

2. Atsakovai O. F. ir N. G. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti iÅ¡raÅ¡ytas vekselis, nėra tinkamai įvykdyta. Nors bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovams 7 827 Eur, tačiau privalo sumokėti ir likusiÄ 22 173 Eur sumÄ pagal vekselį, kadangi ieÅ¡kovas neįrengė normalaus kelio pagal projektÄ . IeÅ¡kovo darbų trÅ«kumams paÅ¡alinti reikalinga žymiai didesnė suma nei likusi ieÅ¡kovo neatlyginta suma pagal vekselį.

Pagal dabartinį asfaltuotos kelio dangos plotį prie atsakovų namo negali privažiuoti krovininiai automobiliai, gaisrinė maÅ¡ina. Iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio vizualiai kelias, kuris tuo metu buvo gruntinis (neasfaltuotas), atrodė daug platesnis nei yra Å¡iuo metu, kadangi tuo metu nebuvo įrengtos tvoros. Kelias turėjo bÅ«ti iÅ¡asfaltuotas tik po kaimyno betoninės tvoros nugriovimo. IeÅ¡kovui buvo siÅ«loma sumažinti parduodamo namo kainÄ neatliktų darbų verte, tačiau ieÅ¡kovas siekė gauti visÄ preliminariÄ ja sutartimi sutartÄ kainÄ , todėl neatliktų darbų kainai ieÅ¡kovas pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti vekselį.

IeÅ¡kovo atliktas asfaltuotas privažiavimas yra įrengtas netinkamai, nes jis neatitinka normatyvinių reikalavimų. IeÅ¡kovas, bandydamas paÅ¡alinti trÅ«kumus, pridarė papildomų defektų: sugadino vejÄ , subraižė palanges, stiklus, langų rėmus ir stoginę, dažais iÅ¡tepliojo trinkeles, fasadÄ ir terasÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. P. 2 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovams N. G. ir O.

F. bei 25,54 Eur valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2016 m. vasario 2 d. sudarė buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Å alys susitarė, kad į parduodamo sklypo ir buto kainÄ Ä¯skaičiuojami ir darbai, kuriuos ieÅ¡kovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti iki 2016 m. balandžio 30 d. ir kurių detalus sÄ raÅ¡as iÅ¡dėstytas Å¡alių pasiraÅ¡ytame nekilnojamojo turto atliekamų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. A20160202. IeÅ¡kovas įsipareigojo savo lėšomis atsakovų vardu žemės sklype po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo paÅ¡alinti defektus/trÅ«kumus (20 punktų) ir atlikti Å¡iuos darbus:

1) aptverti sklypo teritorijÄ tvora, numatyta projekto architektÅ«rinėje dalyje;

2) atlikti sklypo lauko gerbÅ«vio darbus ir įrengti apželdintÄ vejÄ ;

3) įrengti asfaltuotÄ privažiavimÄ nuo Minsko pl. kelio iki sklypo ribos;

4) įrengti automatiÅ¡kai atsidarantį kelio užtvarÄ /tvorÄ prie įvažiavimo į teritorijÄ . 2016 m. vasario 2 d. Å¡alys pasirašė priedÄ prie akto Nr. A20160202 – sutartį Nr. S20160202, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovams paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį sutartų darbų kainai (30 000 Eur). IeÅ¡kovas įsipareigojo sutartus darbus atlikti iki 2016 m. balandžio 30 d., o atsakovai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį.

5. Siekiant nustatyti, ar buvo paÅ¡alinti akte nurodyti trÅ«kumai ir atlikti sutarti rangos darbai, byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kuriÄ atlikus, paaiÅ¡kėjo, kad įrengtas asfaltuotas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) esančio sklypo neatitinka II kategorijos kelio reikalavimų, nustatytų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pagal kurio 8 punktÄ turėjo bÅ«ti tinkamai suprojektuotas ir įrengtas 4,50 m pločio kelias. Ekspertizės metu nenustatyta, ar vykdyti statybos (kelio įrengimo darbai) atitinka statybos projektÄ , nes statybos projektas nebuvo pateiktas, o 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje nurodytame techninio darbo projekte nebuvo numatyta detalių techninių reikalavimų, kaip įrengti asfaltuotÄ privažiavimÄ nuo Minsko pl. (magistralinės reikÅ¡mės kelio Nr. 3A/E2) iki (duomenys neskelbtini).

Brėžinys negali bÅ«ti laikomas tinkamai parengtu T. gatvės atkarpos – kelio įrengimo (iÅ¡asfaltavimo) techniniu projektu ir pakankamas tokio kelio įrengimui, juolab, esamam keliui įrengti reikia nugriauti esamÄ kaimyninio sklypo akmeninę tvorÄ . Asfalto danga sutrÅ«kinėjusi, tikėtina, kad defektas atsirado dėl netinkamai įrengto pagrindo. Kadangi nėra parengtos projektinės dokumentacijos, kaip tiksliai turėjo bÅ«ti įrengtas kelias, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti, kokie reikalavimai pažeisti.

Nebuvo galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaišku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus.

6. Teismas iÅ¡ teismo ekspertizės akto taip pat nustatė, kad ekspertizės metu buvo nustatyti 9 rÅ«Å¡ių defektai, kurių atsiradimo priežastis – statybos darbų kokybės trÅ«kumas. Ekspertas konstatavo, kad Å¡alių sudaryto akto II dalies lentelės 2-11, 13-17, 20 punktuose nurodyti trÅ«kumai dalinai ar pilnai egzistavo ir ekspertizės atlikimo metu 2019 m. vasario mėn.: sutvarkant sklypo aplinkÄ ir užauginant žolę nustatytas nelygaus sklypo dalies iÅ¡lyginimo defektas (2 punktas); įrengiant tvorÄ aplink sklypÄ , nustatytas keliose vietose tvoros medinių lentų dažų padengimo trÅ«kumai bei dėl įrengto netinkamai sklypo dalies – tvoros nužemėjimas (3 punktas); fasado, dekoratyvinio tinko, klinkerinių plytelių „nubėgimo“ defektai ir bÅ«tini jų iÅ¡valymo darbai (7 punktas); skardinių palangių įrengimo defektai, kurie turi bÅ«ti užsandarinti (8 punktas); skardinių latakų įrengimo darbų defektai, įrengimas neatitinka STR reikalavimų, kas sÄ lygoja drėgmės sankaupas ir nubėgimus, bÅ«tinas paÅ¡alinimas (9 punktas); medinių dekoratyvinių lubų prie garažo dažų ir dekoro defektas, bÅ«tini dalinio taisymo darbai (10 punktas); nustatyti viduje tinkuotų sienų suskilimo defektai, bÅ«tina paÅ¡alinti (11 punktas); terasos įrengimo darbų defektai, bÅ«tina paÅ¡alinti lentų iÅ¡kėlimus ir tvirtinimo prie pavirÅ¡iaus defektus (15 punktas); langų rėmų įrengimo ir stiklų paketų subraižymo defektai, bÅ«tina pakeisti (17 punktas);

šalčio tiltams nustatyti trūksta informacijos, o pateikti rangovo termoviziniai duomenys netinkami ir neišsamūs (20 punktas). Buto kanalizacija veikianti ir paleista eksploatacijai, tačiau eksploatuojama kanalizacija nebuvo suprojektuota statybos projekte, nes jame buvo suprojektuotos tik susijusios su statinio bendrais architektūriniais sprendiniais inžinerinės sistemos. Tvora, numatyta projekto architektūrinėje dalyje, įrengta. Esamas gyvatukas neturi pavaros, pritaikytos perjungti veikti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos.

Nuorintojų kolektoriuose įrengimo (įskaitant darbus, medžiagas) iÅ¡laidos (sÄ mata) sudaro 172,50 Eur.

7. Teismas iÅ¡ 2020 m. sausio 20 d. atliktos papildomos ekspertizės iÅ¡vadų nustatė, kad nustatytų statybos darbų trÅ«kumų/defektų paÅ¡alinimo (iÅ¡taisymo) įskaitant medžiagas ir darbÄ , kaina (sÄ mata) yra 9 074,69 Eur (su PVM). Lauko durų vyriai remiasi į sienų klinkerio apdailÄ . Lauko durų remonto ir batų valymo grotelių įrengimo sÄ mata sudaro 252,66 Eur (su PVM). Kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karÅ¡to vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo sÄ mata sudaro 569,99 Eur (su PVM). Kanalizacijos orapÅ«tė yra įrengta, patalpinta į sandariÄ jai skirtÄ dėžutę ir įjungta į elektros tinklÄ .

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, susipažinęs su teismo ekspertizių iÅ¡vadomis, pripažino, kad dalis jo atliktų darbų buvo su defektais, kurių iÅ¡taisymo kaina yra 7 004,35 Eur. IeÅ¡kovas nesutiko su lokalinės sÄ matos punkto 2 „Tvoros remontas“ 2 pozicijoje nurodytu darbu „Medinių pavirÅ¡ių perdažymas, nuvalant iki 10 % atsilupusių dažų k9=1.15“, kurio kiekis 70 kv. m, o darbų suma 917,56 Eur (su PVM). IeÅ¡kovas taip pat nesutiko sumokėti už lokalinės sÄ matos punkte 7 „Vidaus sienų apdailos remontas“ 1–2 pozicijose nurodytus darbus 1 152,78 Eur (su PVM), nurodydamas, kad Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su darbais, kuriuos ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs atlikti.

Kitų lokalinės sÄ matos dalių ieÅ¡kovas byloje neginčijo, atsakovams atlygino eksperto nurodytÄ lauko durų trÅ«kumų Å¡alinimo kainÄ 252,66 Eur, kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karÅ¡to vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo kainÄ 569,99 Eur. Viso ieÅ¡kovas atsakovams atlygino 7 827 Eur sumÄ , kuri 2020 m. liepos 15 d. buvo pervesta atsakovui N. G.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas darbų kainÄ (30 000 Eur) iÅ¡ atsakovų gavo iÅ¡ anksto, t. y. dar iki sutartų rangos darbų atlikimo pradžios. 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokiu bÅ«du, kada jis atliko atskirus darbus. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bÅ«tų patyręs kokias nors faktines iÅ¡laidas, susijusias su asfalto dangos įrengimu. IeÅ¡kovas atliktiems asfalto dangos įrengimo darbams pagrįsti pateikė tik 2016 m. liepos 27 d. tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytÄ statybos rangos sutartį ir N. B. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ matÄ 1 698,84 Eur sumai.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų turinio ir bylos medžiagos negalima nustatyti, kokį ryšį su nurodytais dokumentais turi ieÅ¡kovas, dėl kokių matmenų, kokio ilgio ir pločio asfalto dangos įrengimo buvo sudaryta statybos rangos sutartis. IeÅ¡kovas neįrodė, kad tarp jo ir statybos rangos sutartį sudariusio N. B. bÅ«tų buvęs koks nors susitarimas dėl asfalto dangos įrengimo iÅ¡laidų pasidalijimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog esamos asfalto dangos įrengimÄ organizavo ir savo lėšomis finansavo ieÅ¡kovas.

10. Teismas nurodė, kad kelio dangos asfaltavimo darbai atlikti be projektinės dokumentacijos, asfalto dangos plotis neatitinka II v kategorijos keliui, kuris buvo numatytas 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, keliamų reikalavimų (plotis turi bÅ«ti 4,50 m). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrengė asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. kelio iki sklypo ribos, nors bÅ«tent Å¡is darbas sudarė du trečdalius visų ieÅ¡kovo atliktinų darbų kainos.

Konstatavus nurodyto darbo neatlikimÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nėra atlikęs visų savo prievolių atsakovams, todėl jo prievolė atsakovų atžvilgiu nepripažintina pasibaigusia. Kadangi Å¡alių sutarta prievolė nepasibaigė, tai vekselis, atliekantis prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , taip pat vekselio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as yra galiojantys. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

11. Teismas nurodė, kad nors atsakovai teigė dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų patyrę nuostolių, tačiau priešinių reikalavimų byloje ieškovui nebuvo pareiškę, todėl teismas nusprendė nevertinti atsakovų argumentų dėl nuostolių patyrimo, nes jie peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir neturi įtakos pareikštų reikalavimų išsprendimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atsakomybė atsakovams dėl darbų trūkumų gali kilti keliais pagrindais, t. y. kaip daikto pardavėjo ir kaip rangovo pagal statybos rangos sutartį.

Atsakovai nusipirkto turto trūkumus, kurie nebuvo aptarti susitarimuose, galėjo įrodinėti tik formuluodami savarankiškus reikalavimus, tačiau atsakovai priešinių reikalavimų ieškovui nebuvo pareiškę, todėl teismas neturėjo pagrindo tirti darbų, nenurodytų akte ir priede, kokybės, nebent tie darbai buvo betarpiškai susiję su akte ir priede nurodytų darbų atlikimu (CK 6.3 str., 6.123 str., 6.193 str., 6.663 str., 6.684 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12.

IeÅ¡kovas T. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prijungti naujus įrodymus (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto bandymų protokolÄ ir UAB „Gatvės statyba“ orientacinę sÄ matÄ ). Nurodė, kad susitarimų prie 2016 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu privažiavimas nuo Minsko plento iki atsakovų namo nebuvo asfaltuotas.

Atsakovai matė, kad kelias buvo padengtas kieta žvyro danga, matė gatvės plotį, neteisėtÄ akmenų tvorÄ , aptvėrusiÄ Svečių namus, susiaurėjimÄ , todėl atsakovai galėjo puikiai įsivaizduoti, koks transportas galėtų važiuoti tokiu keliu ir kaip atrodys privažiavimas, kai ieÅ¡kovas jį iÅ¡asfaltuos. Å alys sutarė, kad ieÅ¡kovas įrengs asfaltuotÄ privažiavimÄ nuo Minsko plento kelio iki sklypo ribos. Byloje įrodyta, kad asfaltuotas privažiavimas, t. y. toks, dėl kurio Å¡alys susitarė, buvo įrengtas.

Å alys nesitarė dėl IIv kategorijos, t. y. 2 eismo juostų kelio su Å¡aligatviu, įrengimo. Visus dokumentus rengė atsakovas, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl, akivaizdu, kad, jei Å¡alys bÅ«tų taręsi dėl kelio su Å¡aligatviu, tai ir bÅ«tų paraÅ¡yta dokumentuose. Dokumentų sudarymo metu Å¡alys turėjo suprasti ir suprato, kad per 3 mėnesius, t. y. nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., buvo galima iÅ¡asfaltuoti privažiavimÄ , tačiau per tokį trumpÄ laikÄ neįmanoma parengti kelio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ bei atlikti darbus, įrengti Å¡aligatvius.

IeÅ¡kovo atliktu asfaltuotu privažiavimu atsakovai naudojasi nuo 2016 m., jis yra geros kokybės, iÅ¡skyrus vienÄ vietÄ , kurioje asfaltas yra suskilęs, t. y. prie Minsko plento toje dalyje, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini). Ä® nurodytus objektus važiuojantis transportas sugadino asfalto dangÄ , ji jau buvo taisyta. Dangos sugadinimas nelaikytinas netinkamu ieÅ¡kovo prievolės įvykdymu, nes atsakovai gali reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų dėl sugadinimo asmenų. Teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko plento iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaiÅ¡ku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus.

Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutÄ , kad Å¡is atliktų asfaltuoto privažiavimo bandymus. Bandymų metu nustatyta, kad pirmoje vietoje, kuri yra ties įvažiavimu į atsakovų gyvenamÄ jį namÄ , vidutinis asfalto sluoksnis sudarė 6,5 cm, žvyro ir skaldos miÅ¡inys 8,9 cm, žvyro 13,3 cm, viso 28,7 cm. Maždaug asfaltuoto kelio viduryje vidutinis asfalto sluoksnis sudarė 4,8 cm, žvyro ir skaldos miÅ¡inys 6,4 cm, žvyro 16,6 cm, viso 27,8 cm, vidutinis asfalto storis 5,7 mm.

Asfaltuotas privažiavimas atitinka keliui, kaip inžineriniam statiniui, keliamus reikalavimus, nes pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 12 lentelę „Mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintos dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų“ asfalto danga, kai per parÄ pravažiuoja nuo 50 iki 150 automobilių turi bÅ«ti 5 mm storio.

Atsakovai neginčijo, kad ieÅ¡kovas asfaltavimo darbus atliko kartu su kaimynu N. B., todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad asfaltavimo darbus atliko ne ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas atliktų darbų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų neiÅ¡saugojo, tačiau ginčui nėra svarbi aplinkybė apie ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, nes atsakovų lÅ«kestis buvo įvykdytas. Atsakovai pripažino, kad privažiavimo iÅ¡asfaltavimas kainavo apie 20 000 Eur. Siekdamas tai patvirtinti, ieÅ¡kovas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į UAB „Gatvės statyba“, kuri paskaičiavo, jog asfaltavimo darbai 2016 m. kainomis kainuotų 24 306,06 Eur.

Akivaizdu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas netinkamai atliko įsipareigojimus ir tinkamai neiÅ¡asfaltavo privažiavimo. Teismas nepasisakė, kad ieÅ¡kovas nesutiko su teismo eksperto iÅ¡vadomis dėl tvoros perdažymo (917,56 Eur) ir vidaus sienų apdailos remonto 1 152,78 Eur. Pagal Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo tik įrengti tvorÄ , o ne jÄ perdažyti. Vidaus apdailos darbus (tinkavimÄ , glaistymÄ , dažymÄ ) darė atsakovai, o ieÅ¡kovas tik sumÅ«rijo pertvaras, todėl ieÅ¡kovui nekilo prievolė sumokėti už vidaus sienų apdailos remontÄ .

Net jei nurodytus darbus ieÅ¡kovas turėjo atlikti, tai jų suma yra neženkli, lyginant su vekselio suma, todėl teismas turėjo pripažinti bent dalies prievolės pasibaigimÄ . Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsakovų pateikto Z. P. statinio vertinimÄ , kadangi nurodytu vertinimu teismas nesivadovavo (CK 6.193 str.).

13. Atsakovai O. F. ir N. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, neprijungti ieÅ¡kovo pateiktų naujų įrodymų. Nurodė, kad ieÅ¡kovo nesutikimas ir iÅ¡ dalies nepripažinimas teismo eksperto nustatytų defektų ir jų iÅ¡taisymo kainos, patvirtina aplinkybę, kad apeliantas neįrodė, kad pilnai yra įvykdęs savo prievolę iÅ¡taisyti defektus. Atsakovai, sutikę už asfaltuotÄ privažiavimo keliÄ sumokėti didelę pinigų sumÄ (apie 20 000 Eur), tikėjosi ir turėjo interesÄ , kad bus kelias pastatytas teisėtai, pagal projektÄ , atitinkantis kelio kategorijÄ ir važiuojančių transporto priemonių savininkų poreikius.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad privažiavimo kelias yra kokybiÅ¡kas, pastatytas pagal projektÄ , turint reikalingus statybai dokumentus. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, statydamas privažiavimo keliÄ , privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, atlikti šį darbÄ be defektų, kokybiÅ¡kai. Teismo ekspertas užfiksavo kelio defektus, tačiau atsisakė juos vertinti, kadangi jam nebuvo pateiktas kelio statybos projektas, statybos leidimas, statybos kaÅ¡tų ir kiti dokumentai. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis atliko privažiavimo kelio statybos darbus, nepateikė teismui tiesioginių įrodymų apie Å¡io darbo įvykdymÄ , kaÅ¡tus.

Jei kelias būtų pastatytas pagal įstatymų ir normatyvinių aktų reikalavimus, tai defektai per tris metus nebūtų atsiradę. Išasfaltuotas kelias yra siauras, nes jame negali prasilenkti lengvieji automobiliai, pravažiuoti krovinius vežantis transportas. Apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti naujų įrodymų pirmosios instancijos teismui. Asfalto storių bandymai buvo atlikti, nesilaikant galiojančių taisyklių ir rekomendacijų, nes pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių Ä®T ASFALTAS 08 nuostatas, be sluoksnio storio turi bÅ«ti matuojama sluoksnio profilio padėtis, lygumas, pavirÅ¡iaus atsparumas slydimui arba Å¡liaužimui, sluoksnių sukibimas bei privalu laikytis Å¡ių nurodymų: įrengto ir sutankinto sluoksnio storio atskirosios matavimo vertės nustatomos taisyklingai paskirstant matavimo vietas; rekomenduojama, kad matavimo skersprofilių skaičius turėtų bÅ«ti ne mažesnis kaip 10; atstumÄ tarp matavimo skersprofilių dažniausiai reikia numatyti vienodais intervalais kas 50 m; kiekviename matavimo skersprofilyje matuojama trijose vietose važiuojamosios kelio dalies viduryje ir 1/3 dalies važiuojamosios dalies pločio į abi puses nuo aÅ¡ies.

Apelianto bandymai, nepakvietus dalyvauti bandyme atsakovus, buvo atlikti užsakovui nurodžius dvi kelio vietas, o medžiagos rÅ«Å¡is buvo nustatyta tik vizualiai. Byloje teismo ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, kad kelio danga yra sutrÅ«kinėjusi, tikėtina, kad esamas defektas atsirado dėl netinkamai įrengto kelio pagrindo, tačiau, nesant parengtos kelio projektinės dokumentacijos, negalima nustatyti, kokie reikalavimai buvo pažeisti. Privažiavimas T. g. nėra mažo intensyvumo, kadangi aplink Å¡iÄ gatvę, kuri teisiai susijungia su Minsko plentu, yra suformuota apie 40 sklypų ir pastatyta daug gyvenamųjų namų.

Vykstant statyboms, eismas yra gan intensyvus ir Å¡ia nelegaliai iÅ¡asfaltuota gatve pravažiuoja per parÄ ne mažiau kaip 200 automobilių. Apeliantas vertino tik virÅ¡utinį dangos sluoksnį, nevertindamas kitų kelio dangos sluoksnių, kurie minkÅ¡to asfalto atveju turi siekti bent 55 cm, o pagal apelianto atliktus bandymus, dangos storis nesiekia 30 cm. Apelianto pateikta UAB „Gatvės statyba“ sÄ mata nėra tiksli ir informatyvi, nes nenurodyta, kokio ilgio keliÄ galima pastatyti, naudojant sÄ matoje nurodytas statybines medžiagas, pvz., pagal suskaičiuotÄ 1 sÄ matos punktÄ , asfalto plotas siekia 455 kv. m.

Ä®vertinus teismo eksperto nustatytÄ 2,85 m kelio plotį, galima nutiesti 160 m ilgio keliÄ , o pagal suskaičiuotus 6 sÄ matos punkte vejos bortus, kurių 1 vnt. ilgis yra 1 metras, bÅ«tų galima nutiesti tik 22 metrų keliÄ , klojant iÅ¡ abiejų pusių vejos bortus. Apeliantas nurodė, kad atliko kelio asfaltavimÄ ne nuo Minsko plento, o nuo esamos asfalto dangos. Atstumas iki atsakovų sklypo ribos siekia 60 m. Darytina iÅ¡vada, kad orientuotis apie kelio statybos kaÅ¡tus pagal šį apelianto pateikiamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , nėra įmanoma, tačiau Å¡is dokumentas patvirtina, kad 2016 m. pasiraÅ¡ant aktÄ ir vekselį, privažiavimo kelio statyba sudarė didelę dalį darbų kainos.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto bandymų protokolÄ ir UAB „Gatvės statyba“ orientacinę sÄ matÄ . IeÅ¡kovas įrodinėja, kad jis tinkamai įrengė atsakovams keliÄ .

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str. 1 d.). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs kriterijus, pagal kuriuos turi bÅ«ti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose įrodymuose (bandymų protokole ir orientacinėje sÄ matoje) nenurodytos naujos aplinkybės, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi pareigÄ atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamÄ teismų praktikÄ , todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, nes Å¡ie įrodymai, nesutinkant su teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 str.).

19. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo tinkamo prievolių įvykdymo pagal Å¡alių sudarytÄ buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomus susitarimus, kuriais ieÅ¡kovas, iÅ¡duodamas pirkėjų naudai vekselį, įsipareigojo atlikti sutartus darbus.

20. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Tinkamas prievolės įvykdymas reiÅ¡kia jos pasibaigimÄ , o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 str. 1 d.). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 str., t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu bÅ«du, laiku ir pan.

21. CK 6.65 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus pareiga, priimant prievolės įvykdymÄ , iÅ¡duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ä®statymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigÄ iÅ¡duoti prievolės įvykdymo patvirtinimÄ , siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymÄ , nes pakvitavimo neiÅ¡davęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad, jei iÅ¡duodamas pakvitavimas, jis turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

22. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiÅ¡kia tinkamÄ jos įvykdymÄ (CK 6.65 str. 1 d., 6.123 str. 1 d.). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikÅ¡mingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimÄ be pastabų apie įvykdymo tinkamumÄ iÅ¡davusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktÄ galintis patvirtinti raÅ¡ytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktÄ , taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

23. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė visų su atsakovais sutartų darbų, už kuriuos jam iš anksto buvo sumokėta 30 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis įsipareigojo atlikti 30 000 Eur vertės darbus, kuriuos, preliminariais paskaičiavimais, įvertino taip: asfaltuoto privažiavimo įrengimas – 20 000 Eur, sklypo aplinkos sutvarkymas ir žolės užauginimas – 2 000 Eur, tvoros įrengimas – 5 000 Eur, cokolis – 800 Eur, lauko stoginės pakalimas – 600 Eur, namo numeriai – 100 Eur, fasado valymas – 250 Eur, palangės – 250 Eur, latakai – 100 Eur, dekoratyvinių lubų prie garažo defektų pašalinimas – 50 Eur, vidaus tinko įtrūkimai dėl sienų užšalimo iš vidaus – 100 Eur, vandens šildytuvo paleidimas – 50 Eur, kombinuoto gyvatuko įrengimas – 100 Eur, kanalizacijos pajungimas – 200 Eur, terasos defektai – 100 Eur, lauko vyriai – 280 Eur, langų rėmų pabraižymai – 120 Eur.

IeÅ¡kovas, pagrįsdamas asfaltuoto privažiavimo įrengimÄ , pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. liepos 27 d. tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytÄ statybos rangos sutartį ir N. B. 1 698,84 Eur iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių paaiÅ¡kinimų, pagrįstų įrodymais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog nurodyti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo teiginius dėl prievolės įvykdymo dalyje dėl asfaltuoto privažiavimo įrengimo.

Pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad asfaltuoto privažiavimo įrengimo jo skaičiavimais turėjo siekti apie 20 000 Eur, todėl pateikta tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“ statybos rangos darbų sutartis ir N. B. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 1 698,84 Eur sumai neįrodo, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas įvykdė su atsakovais suderintÄ atlikti prievolę – asfaltuoto privažiavimo prie atsakovų sklypo įrengimÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo atliktų darbų mastÄ , trÅ«kumus, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindÄ spręsti prieÅ¡ingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto iÅ¡vada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo eksperto D. K. iÅ¡vados aiÅ¡kiai patvirtina, jog įrengtas asfaltuotas privažiavimas nuo Minsko pl. iki (duomenys neskelbtini) esančio sklypo neatitinka II v kategorijos kelio reikalavimų, nustatytų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pagal kurio 8 punktÄ turėjo bÅ«ti tinkamai suprojektuotas ir įrengtas 4,50 m pločio kelias. Teismo ekspertas neturėjo galimybės spręsti, ar vykdyti statybos (kelio įrengimo darbai) atitinka statybos projektÄ , nes toks projektas jam nebuvo pateiktas, o pateiktame techninio darbo projekto, parengto 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, nebuvo numatyta detalių techninių reikalavimų, kaip įrengti asfaltuotÄ privažiavimÄ nuo Minsko pl. (magistralinės reikÅ¡mės kelio Nr. 3A/E2) iki (duomenys neskelbtini).

Brėžinys negali bÅ«ti laikomas tinkamai parengtu T. gatvės atkarpos – kelio įrengimo (iÅ¡asfaltavimo) techniniu projektu ir pakankamas tokio kelio įrengimui. Esamam keliui įrengti reikia nugriauti esamÄ kaimyninio sklypo akmeninę tvorÄ . Esama danga sutrÅ«kinėjusi, tikėtina, kad esamas defektas atsirado dėl netinkamai įrengto pagrindo. Kadangi nėra parengtos projektinės dokumentacijos, kaip tiksliai turėjo bÅ«ti įrengtas kelias, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie reikalavimai pažeisti.

Nėra galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaišku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės akto iÅ¡vados paneigia apelianto argumentus dėl tinkamo asfaltuoto privažiavimo prie atsakovų sklypo įrengimo. Teismo eksperto ekspertizės aktas teismui buvo pateiktas dar 2019 m. balandžio 24 d., tačiau nuo tada ieÅ¡kovas pakartotinės ar papildomos ekspertizės, susijusios su asfaltuoto privažiavimo įrengimu, skirti neprašė, taip pat neteikė papildomų įrodymų, paneigiančių jam nepalankiÄ teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ .

Vadinasi, ieškovas sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis dėl asfaltuoto privažiavimo netinkamumo, kuriomis abejoti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir jomis pagrįstai vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos teismo ekspertizės išvados, susijusios su asfaltuoto privažiavimo įrengimu, yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta (CPK 216 str., 218 str.).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčijo aplinkybės, jog didžioji dalis atsakovų ieškovui sumokėtų lėšų (20 000 Eur iš 30 000 Eur) buvo skirta būtent asfaltuoto privažiavimo įrengimui. Vadinasi, šalims, tariantis dėl papildomų darbų atlikimo, asfaltuoto privažiavimo iki atsakovų sklypo įrengimo klausimas buvo prioritetinis, todėl apelianto argumentai, jog šalys nesitarė dėl teisės aktų reikalavimams atitinkančio kelio įrengimo laikytini nepagrįstais. Teismo eksperto išvados patvirtina, kad asfaltuotas privažiavimas įrengtas be statybos projekto, danga sutrūkinėjusi, defektas atsirado dėl galimai netinkamai įrengto pagrindo. Kelio defektai buvo nustatyti 2019 m., t. y. praėjus vos 3 metams nuo šalių susitarimų prie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, jog kelias nebuvo įrengtas kokybiškai.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog jis teisiniuose santykiuose su atsakovais veikė, kaip verslininkas, todėl akivaizdu, jog, jei iÅ¡ tiesų kelias buvo įrenginėjamas apeliantui vykdant savo prievoles atsakovams, tai apeliantas privalėjo laikytis CK 6.663 str. reikalavimų, susijusių su atliekamų darbų kokybe. Teismo eksperto iÅ¡vados patvirtina, kad kelio dangos asfaltavimo darbai buvo atlikti be projektinės dokumentacijos, asfalto dangos plotis neatitiko II v kategorijos keliui, kuris buvo numatytas 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, keliamų reikalavimų, asfalto danga buvo sutrÅ«kinėjusi. Vadinasi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog dabartinis asfaltuotas privažiavimas gali bÅ«ti laikomas tinkamu prievolės atsakovams įvykdymu, juolab, byloje nėra įrodymų, jog bent dalį asfaltavimo darbų atliko bÅ«tent ieÅ¡kovas.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovo iniciatyva atliktais kelio bandymais, siekiant nustatyti kelio sandarÄ , ir parengta orientacine kelio įrengimo sÄ mata 2016 m. kainomis (CPK 312 str.). Pažymėtina, kad teismo eksperto iÅ¡vados ieÅ¡kovui buvo žinomos dar 2019 m., o pareiga pagrįsti asfaltuoto privažiavimo atlikimÄ dar anksčiau – 2018 m. rugpjūčio mėn., todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodytoms naujoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 str. 2 d. nustatytas draudimas, numatantis, jog apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas nesutiko su teismo eksperto parengtos lokalinės sÄ matos punkto 2 „Tvoros remontas“ 2 pozicijoje nurodytu darbu „Medinių pavirÅ¡ių perdažymas, nuvalant iki 10 % atsilupusių dažų k9=1.15“, kurio kiekis 70 kv. m., o darbų suma 758,31 Eur + PVM, taip pat, kad jam nėra prievolės sumokėti už lokalinės sÄ matos 7 punkte „Vidaus sienų apdailos remontas“ 1-2 pozicijose nurodytus darbus, kurių kaina 952,71 Eur.

Nurodytų trÅ«kumų Å¡alinimas, sprendžiant dėl tinkamo ieÅ¡kovo prievolių atsakovams įvykdymo, atsižvelgiant į asfaltuoto privažiavimo įrengimo 20 000 Eur kainÄ , yra mažareikÅ¡mis, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo ieÅ¡kovo argumentų dėl neesminių trÅ«kumų ir prievolių pagrįstumo, neturi reikÅ¡mės galutinei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, t. y. jog nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo prievolės atsakovams pasibaigimÄ CK 6.123 str. 1 d. pagrindu.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl prievolių atsakovams įvykdymo nuo pat pradžių buvo nenuosekli, nes ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieÅ¡kovas pripažino, jog kai kurie sulygti darbai buvo atlikti netinkamai. CK 6.39 str. 1 d. nurodyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose.

Skolininkas, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu nei sutarta, bÅ«du, vadovaudamasis Å¡alių bendradarbiavimo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 6.4 d., 6.38 str. 1 d., 3 d.), privalo suderinti tai su kreditoriumi. Nors apeliantas neginčijo prievolės įrengti asfaltuotÄ privažiavimÄ , tačiau įrodinėjo, jog toks privažiavimas (kelias) neturėjo bÅ«ti toks, kokį įsivaizdavo atsakovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl asfaltuotam privažiavimui įrengti atsakovų skirtos sumos dydžio (20 000 Eur iÅ¡ 30 000 Eur), teismo eksperto nustatytų kelio trÅ«kumų, kelio įrengimo be statybos projekto, taip pat nesant įrodymų, jog ieÅ¡kovas finansavo kelio įrengimÄ , paneigia ieÅ¡kovo argumentus, jog jis tinkamai įvykdė visas prievoles atsakovams.

34. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.38 str., 6.65 str., 6.123 str.; CPK 2 str., 4 str., 7 str., 178 str., 185 str.).

35. Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

36. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).

37. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas N. G. sumokėjo 500 Eur advokatui už teisinę pagalbÄ , suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , apimtį, teismas nemažina priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydžio, nes jis nevirÅ¡ija nustatyto maksimalaus dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo N. G. naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 98 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. P. 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovo N. G. naudai.

Teisėjos Rūta Burdulienė Rosita Patackienė Neringa Švedienė