2020-12-09 Nr. AB-24425-2-69-3-08052-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2847-415/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08052-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verantas“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ius Positivum“, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, valstybės įmonė „Turto bankas“, Kauno miesto savivaldybės administracija, AS „Reverta“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Nif Lietuva“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Bordolina“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „AUDATA“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1122-(14.8.2.) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/2435) duomenų išbraukimo ir sklypo išformavimo (Kauno m.)“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti Tarnybą suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Įsakymu išformavo žemės sklypą (registro Nr. 19/2435), esantį (duomenys neskelbtini), ir pateikė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialui prašymą išbraukti Tarnybos patikėjimo teise įregistruoto žemės sklypo (registro Nr. 19/2435) duomenis bei jį išformuoti. Ginčo žemės sklype yra BUAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, t. y. nebaigtas statyti pastatas – degalinė su parduotuve, kurio baigtumo procentas yra 15 proc., fizinis nusidėvėjimas yra 9 proc. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra nemotyvuotas, neinformatyvus, iš jo neaišku, kokiu pagrindu išformuojamas ginčo žemės sklypas. Šis aktas pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir kitų kreditorių teises, siekiant patenkinti savo reikalavimus iš BUAB „Verantas“ turto. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius nepagrįstai laikė, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigė dėl to, jog BUAB „Verantas“ yra likviduota ir išregistruota. Iš tiesų BUAB „Verantas“ yra bankrutavęs, tačiau nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo vertinimu, Įsakymu nėra pažeidžiama jokia pareiškėjo teisė, kadangi jis ginčo žemės sklype neturi jokių statinių ar įrenginių, kurių eksploatavimui šis žemės sklypas būtų reikalingas, valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne su pareiškėju. Pareiškėjas taip pat nėra tas subjektas, kuris galėtų kreiptis teisminės gynybos dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovas papildomai pažymi, jog neaišku, ar pareiškėjas kada nors taps statinių, kurie priklauso nuosavybės teise BUAB „Verantas“, savininku. Be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą Įsakymui apskųsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad Įsakymą pareiškėjas pirmą kartą buvo apskundęs Regionų apygardos administraciniam teismui byloje Nr. I-3529-406/2018. Pareiškėjo teigimu, skundas, nepraleidus įstatyme nustatyto termino, buvo išsiųstas iš Rusijos Federacijos, o šią aplinkybę patvirtina vokas, pateiktas administracinėje byloje Nr. I-3529-406/2018. Minėtoje byloje teismas atsisakė priimti skundą kaip neteismingą administraciniams teismams. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus). Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Teismas pažymėjo, kad atsakovo akcentuojamu Tarnybos 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 8SD-5051-(14.8.7.) apie Įsakymo priėmimą buvo informuotas ne pareiškėjas, o kitas juridinis asmuo – UAB „Verslo administravimo centras“. Byloje nenustatyta, kad Įsakymas buvo išsiųstas ar kitaip asmeniškai įteiktas pareiškėjui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundas paduotas nepraleidus termino.

7. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apginti ne viešąjį interesą, bet savo, kaip kreditoriaus, galbūt pažeistą teisę į BUAB „Verantas“ turtą. Pareiškėjas siekia išsaugoti kiek įmanoma daugiau bankrutavusios įmonės turto, kad galėtų būti patenkinti jo kreditoriniai reikalavimai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundą iš esmės grindžia į ateitį nukreiptais hipotetiniais argumentais. Byloje nėra duomenų, jog šiuo metu pastatas, esantis ginčijamu įsakymu išformuotame žemė sklype, nuosavybės ar kitokiais teisiniais pagrindais priklauso pareiškėjui. Taip pat nenustatyta, kad minėtas pastatas galėtų atitekti pareiškėjui tenkinant jo kreditorinius reikalavimus BUAB „Verantas“ bankroto procedūros metu. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų jo realų teisinį ir faktinį suinteresuotumą ginčo sklypu ir jame esančiais pastatais. Net laikant, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bankroto proceso metu galbūt atiteks pareiškėjui, kaip kreditoriui, Įsakymas dėl žemės sklypo išformavimo neužkerta jam kelio iš naujo kreiptis į atsakovą dėl šio sklypo suformavimo, jei tai būtų reikalinga minėtam pastatui eksploatuoti. Be to, net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimus bei panaikinus skundžiamą aktą, tai nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių. Net ir grąžinus ginčo šalis į pradinę teisinę padėtį, kuomet ginčo žemės sklypas dar nebuvo išformuotas ir išregistruotas, tai nereikštų, jog pareiškėjas įgys nuosavybės teises į ginčo žemės sklype esančius pastatus, kurie priklauso BUAB „Verantas“, arba taps šio valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties šalimi. Pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų jokia apimtimi.

8. Teismas konstatavo, jog Įsakymu nėra pažeidžiama jokia pareiškėjo teisė ar teisėtas interesas, o jo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl skundas atmestinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti atlikti veiksmus.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nagrinėjamu atveju neturi teisės kreiptis į teismą. Pareiškėjas yra BUAB „Verantas“ kreditorius, todėl Įsakymas pažeidžia ir jo, ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Įsakymu sudaromas klaidingas vaizdas, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai yra išnykę, dėl ko šių statinių statusas tampa neapibrėžtas. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo žemės sklypo nuomos teisė ir šiame sklype esantys statiniai yra bankroto byloje realizuotinas turtas, siekiant patenkinti bankrutuojančios bendrovės interesus.

Dėl dviprasmiško statinių statuso, šio turto realizavimas iš varžytinių gali būti nerezultatyvus. Taigi, žemės sklypo nuomos klausimas buvo išspręstas BUAB „Verantas“ kreditoriams (tarp jų – pareiškėjui) itin nepalankiu būdu, nepaisant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatų (actio Pauliana institutas). Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai nei nurodė teismas, jis niekuomet neteigė, kad, tenkinus jo skundą ar kokiu nors kitu atveju, nuosavybės teisė į ginčo sklype esančius statinius pereis pareiškėjui, t. y. teismas klaidingai interpretavo ginčo apimtį, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

Ginčas byloje kilo tik dėl pareiškėjo, t. y. BUAB „Verantas“ kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, Įsakymas sukelia jam neigiamas teisines pasekmes (kliudo sėkmingai realizuoti bankrutavusios bendrovės turtą). Be to, pareiškėjas pakartoja, kad BUAB „Verantas“ nėra likviduota, todėl nėra pagrindo konstatuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimą Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 3 punkto pagrindu. Minėta nuomos sutartis nėra nutraukta ir galioja iki šiol, atsakovas nėra inicijavęs šios nutarties nutraukimo proceso (tai patvirtina Tarnybos 2014 m. spalio 28 d. raštas).

Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovo sprendimas išregistruoti nuomos sutartį ir išformuoti ginčo žemės sklypą pažeidžia jo nuosavybės teisę ir yra neproporcingas, nes dėl tokių veiksmų ginčo žemės sklype esančių statinių statusas tapo neaiškus. Atsakovas adekvačiai neįvertino susidariusios situacijos, be kita ko, kad bankrutavusi įmonė neturi galimybių toliau statyti sklype esančius statinius. Be to, pati Tarnyba neišdavė sutikimų tuometiniam žemės sklypo nuomos teisių turėtojui UAB „Finiens“ rengti sklypo detalųjį planą ar atlikti kitus darbus, reikalingus statinių rekonstrukcijai.

Tarnyba konstatavo, kad ginčo sklype esantys statiniai nėra tvarkomi, nors tokiam tvarkymui nebuvo objektyvių galimybių. Tik realizavus šiuos statinius, naujasis jų savininkas galėtų juos toliau statyti ir vystyti, tokiu būdu užtikrindamas, jog būtų vykdoma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatyta veikla – statinių naudojimas pagal paskirtį. Pareiškėjas teigia ir tai, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame neįvardytos konkrečios teisės aktų normos, objektyvūs duomenys (faktai).

Iš Įsakymo turinio neaišku, kodėl išformuojamas žemės sklypas, kuriame yra statiniai, kuriems eksploatuoti šis sklypas ir buvo suformuotas bei išnuomotas.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo ex officio spręsti dėl patikslintame skunde keliamų reikalavimų (pripažinti neteisėtais ir panaikinti tokius aktus / veiksmus: 1) Tarnybos raštą, kuriuo pripažinta, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi, ir kuriuo VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui nurodyta išregistruoti šią nuomos sutartį; 2) VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo atliktą veiksmą – ginčo žemės sklypo nuomos sutarties išregistravimą; 3) VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo atliktą veiksmą – ginčo žemės sklypo duomenų išregistravimą) pagrįstumo, nepaisant to, kad buvo atsisakyti priimti tokį patikslintą skundą (dėl formalių priežasčių, t. y. praleisto termino skundui paduoti), kadangi teismas turi pareigą užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Šiuo atveju ginčas kilo ne tik dėl pareiškėjo, bet ir dėl kitų BUAB „Verantas“ kreditorių interesų gynimo, todėl byloje egzistuoja viešojo intereso elementas, sudarantis pagrindą peržengti pateikto skundo ribas.

12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą savo poziciją ir argumentus, mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Serneta“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.

15. BUAB „Serneta“ pritaria apeliaciniame skunde pateiktai teisinei motyvacijai, be kita ko, jog kilęs ginčas iš esmės susijęs su viešojo intereso dominavimu, taip pat kad Įsakymu sudaromas klaidingas vaizdas, jog ginčo žemės sklype esantys statiniai yra išnykę. Ginčo žemės sklypo nuomos ir šiame sklype esančių statinių klausimas buvo išspręstas BUAB „Verantas“ kreditoriams itin nepalankiu būdu, nes iš esmės suvaržoma galimybė išsaugoti šį turtą ir jį realizuoti kuo didesne kaina. BUAB „Serneta“ taip pat sutinka, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatas (mano, kad minėtos teisės normos taikytinos sprendžiant civilinio teisinio pobūdžio ginčus, o ne nagrinėjant bylą dėl administracinio teisės akto panaikinimo), paviršutiniškai išnagrinėjo bylą. BUAB „Serneta“ įsitikinimu, Įsakymas yra akivaizdžiai neteisėtas, kadangi jo priėmimo metu BUAB „Verantas“ nebuvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ginčo žemės sklype faktiškai buvo statiniai (tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir kiti byloje esantys dokumentai). Nepakeitus duomenų apie statinius Nekilnojamojo turto registre, atsakovas, priimdamas Įsakymą, grubiai pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Įsakymas priimtas neatsižvelgiant ir į tai, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai ir valstybinės žemės nuomos teisė pagal 1994 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį buvo įkeisti hipotekos kreditoriaus BUAB „Serneta“ naudai, taigi atsakovo pageidaujamiems veiksmams atlikti buvo būtinas hipotekos kreditoriaus rašytinis sutikimas (Civilinio kodekso 4.220 str. 1 d. įtvirtintų teisių pažeidimas). BUAB „Serneta“ sutinka ir su pareiškėjo pozicija, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra BUAB „Verantas“ kreditorius ir jog, kad būtų panaikintas Tarnybos 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1122-(14.8.2.), kuriuo išformuotas žemės sklypas (registro Nr. 19/2435), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra BUAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, t. y. nebaigtas statyti pastatas – degalinė su parduotuve.

17. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais buvo įgijęs nuosavybės teisę į BUAB „Verantas“ nekilnojamąjį daiktą, t. y. nebaigtą statyti pastatą – degalinę su parduotuve.

18. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, bankroto administratorius, o ne bankrutavusios įmonės kreditoriai gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taigi šiuo atveju, kai pareiškėjas imasi ginti ne savo individualiai apibrėžtą teisę ar teisėtą interesą, kildintiną iš teisių į BUAB „Verantas“ turtą, konstatuotina, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir jo skundas atmestinas vien šiuo pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys