2022-03-16 Nr. AB-6029-3-61-3-03957-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1488-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03957-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 21S25766 (skunde nurodyta neteisinga sprendimo data ir numeris – 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S25766, laikytina rašymo apsirikimu, toliau tekste aptariamas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 21S25766) (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1210 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose – demonstracijose. (duomenys neskelbtini) šalyje vyko nemažai protesto akcijų, kurios buvo nukreiptos prieš korupciją, nedarbą, skurdą, prastą sveikatos apsaugą. Pareiškėjas protestuose dalyvavo siekdamas išsakyti savo nuomonę ir bandydamas pakeisti esamą korupcinę aplinką savo kilmės šalyje. Siekis sumažinti skurdą ir nepriteklių šalyje buvo esminiai pareiškėjo dalyvavimo protestuose motyvai. Pareiškėjas protestų metu niekam nesistengė pakenkti, dalyvavo taikiai, bet nepaisant to, prieš jį buvo naudojamas smurtas. Pareiškėjas detaliai papasakojo kaip po dalyvavimo demonstracijose jis susilaukė grasinimų nužudyti, buvo pagrobtas, sumuštas, kankintas. Taigi, pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Departamentas Sprendimu nepagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjas nesutinka su Departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti.

2.2. Komisija vertino, kad nėra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas ir nepagrįstai nurodė, jog skunde nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

2.3. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes: pareiškėjo pagrobimo aplinkybes, patirto fizinio bei psichologinio smurto priežastis. Pareiškėjas atvirai nurodė, kad pabėgo nuo persekiojimų ir realios grėsmės savo gyvybei. Vien pareiškėjo nurodyti faktai jau suteikia pagrindo įsitikinti, kad pareiškėjui gresia realus pavojus. Taigi, pareiškėjas nesutinka su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Jeigu pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia, be kita ko, ir mirtis. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daiktinių įrodymų stoka nelaikytina esminiu trūkumu ir negali paneigti pareiškėjo nurodytų faktų, kad jį demonstracijų metu persekiojo įtakingos politinės partijos (duomenys neskelbtini) nariai, kurie pareiškėją pagrobė, kankino, sumušė ir grasino nužudyti.

2.4. Pareiškėjui nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Departamentas, atlikdamas vertinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas ir dėl to Sprendime padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatas ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jis bus nužudytas arba įkalintas dėl to, kad dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini). Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės (nežinomų asmenų grasinimų jį nužudyti dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš Vyriausybę), nustatyta, kad pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimų epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio.

Atsakinėdamas į klausimus, užsienietis vietoje patikslinimų apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, vengė tikslių, konkrečių atsakymų. Pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti pareiškėją. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.2. Pareiškėjo prašymas skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, Departamentas taip pat nenustatė išskirtinių aplinkybių pareiškėjo skundą nagrinėti žodine tvarka.

3.3. Apklausos metu pareiškėjas nurodė apie du epizodus, kurie tarpusavyje nėra susiję, t. y. 2014 ir 2020 m. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) įvykusi jo pagrobimą yra abstraktus, nedetalus, taip pat pareiškėjas niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jie tarpusavyje susiję, nes, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) jį pagrobė, nes dalyvavo protesto akcijose, o (duomenys neskelbtini), nes reikalavo iš tėvo išpirkos. Aprašytas (duomenys neskelbtini) epizodas (nepriklausomai nuo jo tikrumo) neturėjo tikėtino poveikio nei pareiškėjo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo (nes vėliau pareiškėjas dirbo, kūrė verslą, gyveno kartu su savo šeima), nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies. Atsižvelgus į tai, šis epizodas vertintinas, kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Vertinant pasakojimą dėl (duomenys neskelbtini) pagrobimo, tai pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo. Atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas vietoj patikslinimų apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, vengė tikslių, konkrečių atsakymų. Pareiškėjas minėjo, kad turi nuotraukas, kurios įrodo, kad buvo sužalotas. Jam buvo duotas mobilaus telefono numeris, į kurį jis galėjo persiųsti šias nuotraukas, tačiau jis jų neatsiuntė. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas nei tariamas pareiškėjo persekiotojas, nei jo tikslai ar motyvai persekioti pareiškėją (o tai svarbu vertinant tarptautinės apsaugos poreikį) dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Atsakant apie protestą pareiškėjas pasakojimo metu rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais, pareiškėjas net negalėjo įvardinti, kas tariamai demonstracijos metu persekiojo protesto dalyvius, kaip pats nurodė, galbūt tai (duomenys neskelbtini) partijos atstovai, tačiau patikrinus (duomenys neskelbtini) politines partijas ir partijas, kuriuos šiuo metu yra valstybės parlamente, partijos tokiu pavadinimu nerasta.

3.4. Pareiškėjas nei tyrimo metu, nei skunde nenurodė, kad jis priklauso politinių opozicijos aktyvistų grupei, o Departamentas tyrimo metu tokių aplinkybių nenustatė, be to, tai, jog pareiškėjas dalyvavo protesto akcijose, nereiškia, kad jis priklauso politinių opozicijos aktyvistų grupei. Pareiškėjas viešai nėra pasisakęs ir nepriklauso jokiai politinei partijai, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepriklauso padidintos rizikos asmenų grupei.

3.5. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Tokiu būdu pareiškėjui nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: Uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Departamento sprendimo 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 1 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį pareiškėją. Užsienietis pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

5.2. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Departamentas sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti pareiškėjo duomenis į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas VSAT. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Departamentą. Komisija sprendimu prieglobsčio prašytojo skundą dėl Departamento sprendimo panaikinimo atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (76 str. 2 d., 83 str. 2, 5 d., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Tvarkos aprašo nuostatas (89, 99 p.).

7. Teismas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), priėjo prie išvados, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą. Teismo vertinimu, Departamento surinktos informacijos visuma bei užsieniečio papasakotos istorijos tiek apklausų metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas. Užsieniečio deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Todėl užsieniečio baimė patirti šiuos veiksmus dėl socialinės padėties taip pat nėra visiškai pagrįsta. Tokiu būdu pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Atsakovas ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad Departamentas tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste.

10. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenis apibūdinančias aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ir ši Sprendimo dalis nepagrįsta ar neteisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsižvelgdamas į tai, pagrįsta laikė Departamento išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, nesuteikdamas laikotarpio savanoriškai išvykti ir pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 33 punktu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

11. Teismas, įvertinęs Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją skundžiamas Departamento Sprendimas pakeistas uždraudžiant pareiškėjui 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog Departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti Departamento sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Pagal pateikiamą informaciją dažniausiai susidorojama su protestų organizatoriais ir aktyvistais, tačiau egzistuoja grėsmė pareiškėjo šeimai. Iš byloje pateikiamos informacijos matyti, kad persekiojant, grobiant ir žudant protestuotojus dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikiančios organizacijos, nuo kurių nukentėjo ir pareiškėjas. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip politinis aktyvistas ir protestuotojas, nes dalyvavo demonstracijoje, tačiau į šią aplinkybę teismas iš dalies neatsižvelgė.

13.2. Pareiškėjas detaliai papasakojo, kaip po dalyvavimo demonstracijose jis sulaukė grasinimų nužudyti, buvo pagrobtas, sumuštas, kankinamas. Pareiškėjas pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą turėtą informaciją, tačiau pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad išvykimo iš kilmės šalies pagrindinė priežastis buvo politinis persekiojimas. Persekiojimo faktas įrodo pareiškėjui kylantį pavojų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Teismas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo aplinkybes.

13.3. Departamento sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija.

13.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, sutiko, jog Departamentui imperatyvo visais atvejais rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje nėra, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 168 punkto nuostatas sprendžiant, ar tokia pažyma būtina, turi būti atsižvelgiama į specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju minėti veiksmai Departamento nebuvo, nors ir turėjo būti atlikti, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

13.5. Pirmosios instancijos teismo neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

14. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Departamentas nesutinka su pareiškėjo nuomonė, kad jis yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip politinis aktyvistas ir protestuotojas, nes dalyvavo demonstracijoje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nei tyrimo metu, nei skunde nenurodė, kad jis priklauso politinių opozicijos aktyvistų grupei, o Departamentas tyrimo metu tokių aplinkybių nenustatė, be to, tai, kad pareiškėjas dalyvavo protesto akcijose, nereiškia, kad jis priklauso politinių opozicijos aktyvistų grupei. Pareiškėjas viešai nėra pasisakęs ir nepriklauso jokiai politinei partijai. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Sprendime išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini)) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

21. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

24. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

25. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) įvykusį jo pagrobimą yra abstraktus, nedetalus. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kas jį buvo pagrobęs, nepaaiškino šio pagrobimo sąsajos su (duomenys neskelbtini) vykusiu jo pagrobimu. Aprašytas epizodas (nepriklausomai nuo jo tikrumo) neturėjo tikėtino poveikio nei prieglobsčio prašytojo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo, nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies. Atsižvelgus į tai, šis epizodas vertintas, kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamas jo persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) taip pat yra abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus. Pareiškėjas paaiškino, kad demonstracijų metu jį persekiojo (duomenys neskelbtini) partijos atstovai, kad jie yra labai įtakingi, o pati partija turi savo atstovus parlamente. Patikrinus (duomenys neskelbtini) politines partijas ir partijas, kuriuos šiuo metu yra valstybės parlamente, partijos tokiu pavadinimu nerasta. Taigi, įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (nežinomų asmenų grasinimus jį nužudyti dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš valdžią), nustatyta, kad pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją.

28. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo bei yra daug prieštaravimų, kurių pareiškėjas tinkamai nepaaiškino. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi Europos pabėgėlių prieglobsčio biuro (dabar Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EPPB) 2021 m. ataskaita apie protestuotojų padėtį (duomenys neskelbtini), smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, kitais sprendimuose nurodytais tarptautiniais šaltiniais, atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėse (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kuria rėmėsi tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad vien fakto, kad asmuo praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie valdžios kritikų ar demonstracijų organizatorių, kurie buvo pagrobti, siekiant juos atgrasyti nuo dalyvavimo protestuose. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

29. Įvertinusi Departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

30. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėmis (duomenys neskelbtini) apie situaciją kilmės valstybėje, pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiško smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

31. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas turėjo parengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, pažymėtina, kad pareiškėjo prieglobsčio nagrinėjimo metu galiojusiame Tvarkos apraše tokia pareiga Departamentui nebuvo įtvirtinta.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius