a7154468-e5b3-4428-ba61-e4c942ab7b11 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                         Bylos Nr. 2A-1805-656/2015                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14767-2014-1 (S)                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 121.21                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S                                                      2015 m. kovo 30 d.                                                                 Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo (apelianto) P. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo P. S. (P. S.) pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

                                                       n u s t a t ė :                                                                  I.Bylos esmė PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. S. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinierinius įrenginius (kiemo įrenginius) – takÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1972-01-13 visiÅ¡ko naÅ¡laičio pareiÅ¡kėjo globÄ iki pilnametystės paskirta T. Å ., kuris buvo pareiÅ¡kėjo mirusios motinos A. S. pusbrolis. Nuo (duomenys neskelbtini)T. Å . gyveno santuokoje su sutuoktine O. Å ., santuokoje vaikų nebuvo susilaukę. (duomenys neskelbtini)T. Å . mirė. PrieÅ¡ mirtį (duomenys neskelbtini) jis sudarė oficialųjį testamentÄ , kuriuo visÄ jam nuosavybės teise priklausiusį turtÄ T. Å . paliko pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas po T. Å . mirties palikimÄ priėmė, o 2003-09-11 jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2497 į ½ buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, ½ sodo pastato bei ½ kitų inžinierinių statinių (kiemo įrenginių) – tako, esančių (duomenys neskelbtini). 2003-05-20 pareiÅ¡kimu O. Å . kreipėsi į notarÄ , praÅ¡ydama, kad jai po sutuoktinio mirties bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas dėl bendra jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto ½ dalies.

Tačiau (duomenys neskelbtini)O. Å . mirė, negavusi praÅ¡omo dokumento, todėl vieÅ¡ame registre jos nuosavybės teisė į pastarÄ jį turtÄ taip ir nebuvo įregistruota. Po globėjų mirties pareiÅ¡kėjas juos palaidojo, prižiÅ«ri kapavietę. NebÅ«damas O. Å . priklausiusio turto savininku pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų valdo, prižiÅ«ri ir tvarko visÄ Å¾emės sklypÄ , sodo pastatÄ . PareiÅ¡kėjo veiksmai valdant pastarÄ jį turtÄ atitiko CK 4.68 straipsnio sÄ lygas.             Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Mirusios O. Å . įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka nesikreipus dėl paveldėjimo, jos turtÄ paveldi valstybė (CK 5.2 str. 3 d.), kas yra pagrindu atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ . Pagal CK 4.69 str. 3 d., jo taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei priklausančius daiktus, nepaisant to, kad savo nuosavybės teisės valstybė ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t.y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

             Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pridedamų dokumentų matyti, kad po T. Å . mirties jo sutuoktinė O. Å . siekė pavieÅ¡inti jos turimÄ nuosavybę į pastarÄ jÄ T. Å . vardu registruotÄ turto dalį, bet nespėjo. Nekilnojamojo turto registre net nėra registruota pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė į jo nurodomÄ Â½ dalį inžinierinio statinio – tako. Nėra įrodymų, kad pastarasis takas buvo pastatytas teisėtai.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad po O. Å . mirties kokie nors jos įpėdiniai kreipėsi dėl palikimo priėmimo, pagal CK 5.2 str. nuosavybės teisė į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ dalį žemės sklypo ir sodo pastato perėjo valstybei, o pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamÄ ja senatimi negalima įgyti nuosavybės teisės į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.              Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė visų sÄ lygų praÅ¡omam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti. Pagal nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä turtas nuosavybės teise priklauso T. Å . ir pareiÅ¡kėjui. Aplinkybė, kad daiktas nekilnojamojo turto registre yra registruotas kito asmens vardu, yra pagrindu atsisakyti tenkinti tokį praÅ¡ymÄ . Be to, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kitas pareiÅ¡kėjo nurodomas statinys – takas, nes atliekant Å¡io žemės sklypo kadastrinius matavimus 2011-11-16 minėti inžinieriniai statiniai buvo nepažymėti.

                                 II. Teismo sprendimo esmė              Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas inžinierinis statinys – takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas, jis nėra pažymėtas į bylÄ pateiktame žemės sklypo plane, todėl teigti, kad Å¡is takas apskritai iki Å¡iol egzistuoja vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė į ½ jo nurodomo žemės sklypo ir pastato nekilnojamojo turto registre yra registruota 2003-09-11 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2497 pagrindu, iÅ¡duoto mirus T. Å .. T. Å . mirė v, o pareiÅ¡kėjas jo turtÄ po mirties paveldėjo ne įstatymo, o T. Å . sudaryto testamento pagrindu. T. Å . iki mirties nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su O. Å ., su kuria vaikų susilaukęs nebuvo. Savivaldybės 1972-01-13 sprendimu Nr. 6 T. Å . buvo paskirtas pareiÅ¡kėjo globėju iki jo pilnametystės. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įvaikintas T.

Å . ir O. Å .. 2013-05-20 O. Å . pateikė Vilniaus m. 19-ajam notaro biurui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį turto įgyto gyvenant santuokoje su T. Å ., tačiau (duomenys neskelbtini) O. Å . mirus, jokie dokumentai jai iÅ¡duoti nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad po O. Å . mirties bÅ«tų pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre palikimo priėmimo faktai nėra registruoti. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po T.

Å . mirties faktiÅ¡kai nepertraukiamai ir atvirai naudojosi visu žemės sklypu, sodo pastatu, unikalus, jais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, statinį remontavo, mokėjo reikiamus mokesčius.   SavarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du;

2) yra visos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytos sÄ lygos, t.y.:

a) daiktas pradėtas valdyti sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, jis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė;

c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . Teismas sutinka esant įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo O. Å . mirties (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ai ir nepertraukiamai naudojosi žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), dėl ko kiti asmenys neprieÅ¡taravo, tačiau nemano, kad Å¡ių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas atvirai valdė ginčo objektus kaip savus, yra sÄ Å¾iningas jų valdytojas ir dėl to gali įgyti jį nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi.

Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo, Å¡is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ jÄ senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama taip pat nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į pareiÅ¡kėjo nurodomus ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato nuo 2003-08-21 iki Å¡iol nekilnojamojo turto registre buvo ir yra registruota T. Å . vardu. Jo nuosavybės teisė registruota 1975-11-26 statinio priėmimo naudoti akto ir 1994-04-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, sudarytų T. Å . esant santuokoje su O. Å .. Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K).

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), todėl Å¡is turtas T. Å . mirties metu buvo bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės O. Å . nuosavybė. Teigti, kad pareiÅ¡kėjas, užvaldydamas daiktÄ , buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , teismas neturi pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad po O. Å . mirties jos palikimÄ kas nors priėmė, pretenzijų pareiÅ¡kėjui, faktiÅ¡kai valdančiam ginčo turtÄ po O. Å . mirties, niekas nereiÅ¡kė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, kad toks O. Å . palikimas pagal įstatymÄ perėjo valstybei (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d.). Aplinkybė, kad valstybės institucijos iki Å¡iol nesiėmė veiksmų įforminti O. Å . palikimo valstybės vardu, negali bÅ«ti pagrindu paneigti įstatymo pagrindu atsiradusiÄ valstybės nuosavybę į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ turtÄ .

Ä®statymo nuostata, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.).

PareiÅ¡kimas dalyje dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto į ½ dalį inžinierinių statinių (kiemo statinių) – tako nustatymo atmestinas dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog Å¡is daiktas Å¡iai dienai apskritai egzistuoja.                           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai PareiÅ¡kėjas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas formaliai siekia paneigti sÄ Å¾iningo valdymo faktÄ , nors iÅ¡ įrodymų viseto daro visai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas turto valdymo aspektu. Teismo sprendimo motyvai dėl vieÅ¡o ir atviro valdymo yra prieÅ¡taringi.Nors turto registracija O. Å . vardu nebuvo atlikta turtas nuosavybės teise priklausė T. ir O. Å . ir niekada neprikausė valstybei. VieÅ¡asis interesas negali bÅ«ti pažeistas, nes turtas niekada nepriklausė valstybei, todėl negali bÅ«ti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-3-535/2008 suformuluota taisyklė.Nuosavybės teisės į turtÄ registracija tebėra mirusio asmens T.

Å . vardu, kad patvirtins faktÄ , kad Å¡is asmuo valdyti po ko mirties likusio turto negali. Tarp pareiÅ¡kėjo ir buvusių turto savininkų susiklostė artimi Å¡eimos santykiai, nors globėjai neįformino įvaikinimo. O. Å . nesurašė testamento, nes notaras paaiÅ¡kino, kad likusiÄ turto dalį pareiÅ¡kėjas galės įgyto įgyjamÄ ja senatimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-7-18/2014 suformuluota taisyklė, kad valstybei palikimas pereina nepriklausomai nuo to, ar valstybė atliko palikimo priėmimo veiksmus, netaikytina, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Be to, nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybė kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimÄ , turi jį priimti.

             Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du;

2) yra visos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytos sÄ lygos, t.y.:

a) daiktas pradėtas valdyti sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, jis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė;

c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . CK 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ , eilės ir nėra numatyta galimybė priimti pagal įstatymÄ palikimÄ , atsiradusį tiek po motinos pusbrolio sutuoktinio, tiek ir po globėjos mirties. PareiÅ¡kėjas turėjo suvokti, kad po O. Å . mirties kiti asmenys turėjo daugiau teisių į palikimo paveldėjimÄ , o jei neatsirastų kitų įpėdinių, teisėtu įpėdiniu laikytina valstybė. Sprendimas atitinka susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ .             Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pritarė teismo sprendimo ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai          Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

                         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.            Teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į pareiškėjo nurodomus ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2003-08-21 iki šiol nekilnojamojo turto registre buvo ir yra registruota T.

Å . vardu. Jo nuosavybės teisė įgyta T. Å . esant santuokoje su O. Å .. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), T. Å . mirties metu buvo bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės O. Å . nuosavybė. Mirus O. Å ., atsirado palikimas – jai nuosavybės teise priklausiusi sklypo ir pastato dalis (CK 5.3 str. 1 d.). Atsiradus palikimui, palikimÄ priimti galėjo jos įpėdiniai pagal įstatymÄ ar testamentÄ . Jei tokių įpėdinių nėra – mirusiosios turtas pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.).

Todėl po O. Å . mirties, neatsiradus įpėdinių, jos turtas turėjo bÅ«ti perduotas valstybei. Ta aplinkybė, kad valstybė nesiėmė priemonių per visÄ laikotarpį nuo buto savininkės mirties perimti butÄ , nesudaro prielaidų laikyti, kad valstybė neturi teisių į turtÄ iÅ¡liko privačios nuosavybės teisės objektu. Nuo 2003 m. buto savininkė O. Å . turto nebevaldė, tačiau nuosavybės teisė į turtÄ liko registruota T. Å . vardu. CK 6.69 str. nustatyta, kad daikto valdytojas, jei nuosavybės teisė į daiktÄ Ä¯registruota ne jo vardu, o kito asmens vardu, negali įgyti daikto naudojantis įgyjamosios senaties institutu.

Kadangi turtas yra įregistruotas ne pareiÅ¡kėjo vardu, turto įgyti naudojantis įgyjamosios senaties instituto taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas negali.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-379/2004) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.). Å is bÅ«das yra taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d., bet praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos.

Teismui konstatavus Å¡ias sÄ lygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. t.y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įgyjamosios senaties instituto atžvilgiu yra suformavęs praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, 2) yra visos CK 4.68 str. - 4.71 str. nustatytos sÄ lygos, t. y.:

a) daiktas pradėtas valdyti sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, jis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė;

c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ . Nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad apeliantas pagal įgyjamÄ jÄ senatį - savarankiÅ¡kÄ nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ - įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) bÅ«tų galima tik tuo atveju, jei, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, bÅ«tų nustatyta, jog tenkinamos visos aukščiau paminėtos sÄ lygos, tačiau apeliantas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti, buvimo.             PareiÅ¡kėjas teigia, kad neatitinka formaliai tik vienos sÄ lygos - dalis turto vieÅ¡ame registre registruota mirusio globėjo T.

Å . vardu. Kaip pagrįstai nurodė teismas, nors apeliantas įrodė, kad vieÅ¡ai ir nepertraukiamai naudojosi žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), juos tvarkė, prižiÅ«rėjo po O. Å . mirties (nuo 2013-06-19), tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka, kad konstatuoti, jog jis atvirai valdė ginčo objektus kaip savus, yra sÄ Å¾iningas jų valdytojas ir gali įgyti juos nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo, Å¡is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama taip pat nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Priešingai nei nurodė apeliantas, teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžia, kad ši nuostata yra imperatyvi.             Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apeliantui nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo Nr. 56 bei ½ sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įgijo 2003 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Kitos dalies žemės sklypo ir sodo pastato, t. y. 1/2 minėto žemės sklypo bei 1/2 minėto sodo pastato, savininku nurodomas T.

Å ., kuris mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad po T. Å . mirties jo sutuoktinė O. Å . 2003 m. gegužės 20 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ notarui praÅ¡ydama iÅ¡duoti jai nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį turto, įgyto gyvenant santuokoje, kurį be kito nurodyto turto sudaro ir 1/2 minėto žemės sklypo bei 1/2 sodo pastato (duomenys neskelbtini). O. Å . nebuvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, kadangi ji mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantas nebÅ«damas O.

Å . nuosavybės teise priklausančio turto dalies savininku, nepagrįstai teigia, kad sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdo, prižiÅ«ri ir tvarko visÄ minėtÄ Å¾emės sklypÄ bei sodo pastatÄ .             CK 5.2 str. numatyta, jog nesant įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

CK 4.69 str. 3 d. konstatuojama, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po O. Å . mirties jos palikimÄ kas nors priėmė, pretenzijų P. S., faktiÅ¡kai valdančiam ginčo turtÄ po O. Å . mirties, niekas nereiÅ¡kė, teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas turėjo suvokti, kad toks O. S. palikimas pagal įstatymÄ perėjo valstybei (CK 5.2 str. 3 d.), 5.62 str. 1 d.).

Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad valstybės institucijos nesiėmė veiksmų įforminti po O. Å . mirties palikimo valstybės vardu negali bÅ«ti pagrindu paneigti įstatymo pagrindu atsiradusiÄ valstybės nuosavybės teisę į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ turtÄ . Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sufomuota praktika, kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus.

Ä®statymo nuostata, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai tam, kad įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, kad ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas  pereina ir minėta pareiga atsakyti pagal palikėj o prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 str. 3 d. norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 str. 4 d., kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011) . Apelianto argumentai, kad skiriasi faktinės nagrinėjamos bylos ir minėtų kasacinio teismo bylų faktinės aplinkybės, atmetami, nes teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės ratio decidendi, kurių pagrindu suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, nesiskiria.             Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto į 1/2 dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančių Å iaurės g., Vilniuje, nustatymo.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,                                       n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                     Zita Smirnovienė                                                                                                                                                                                  Asta Radzevičienė                                                                               Andrius Ignotas