2015-11-04 Nr. AB-21366-3-61-3-04860-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1318-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04860-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2) dalyje, kurioje įrašytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, sprendė, kad šiuo prašymu pareiškėjas siekia panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2), kadangi, jo teigimu, šiuo įsakymu 0,6430 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Sklypas), įtrauktas į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar pateiktas prašymas nagrinėtinas teisme, pirmiausia būtina nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę teisme ginčyti dėl Sklypo priimamus Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimus.

Teismas nustatė, kad Sklypo savininkė yra valstybė, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Tarnyba. Įvertinus šias faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimai dėl šio Sklypo įtraukimo į siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, jokių tiesioginių teisinių pasekmių Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesukelia, t. y. jokioms jos teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Todėl prašymas panaikinti šį įsakymą yra susijęs ne su Vilniaus miesto savivaldybės ir (arba) jos administracijos teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Šią aplinkybę pripažino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prašyme teismui nurodydama, jog nepanaikinus Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2) bus pažeistas viešasis interesas.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-379/2007). Viešasis interesas yra ginamas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, o teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju aktualiuose Žemės reformos įstatyme, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ar kuriame nors kitame aktualiame įstatyme nėra įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė ginti viešąjį interesą. Teismas paminėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, svarstydamas problemas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, atsižvelgdamas į esančius požymius dėl valstybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo, dalyvaujant nuosavybės teisių atkūrime, 2003 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą „Dėl problemų, susijusių su nuosavybė teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, sprendimo“, kurio 2 straipsnis kaip tik ir nustato vienintelį subjektą, turintį teisę ginti viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti, ir tas subjektas – Generalinė prokuratūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-65-2004). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įstatymais nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese ir ji neturi teisės teisme ginčyti dėl Sklypo priimamus Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimus. Šiame kontekste paminėjo, kad, jei specialiame įstatyme teisė ginti viešąjį interesą neįtvirtinta, sprendimas turi būti panaikintas teismine tvarka, o tokio sprendimo nuginčijimo inicijavimas pasireiškia informacijos pateikimu subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2), kuriuo, pasak pareiškėjo, Sklypas įtrauktas į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Kartu paminėjo, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priėmimo, kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių, prašydamas pateikti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2). Tarnyba 2015 m. spalio 7 d. teismą informavo, kad ginčijamas įsakymas yra registruotas 2015 m. rugsėjo 17 d., pateikė šio įsakymo kopiją. Iš 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2) turinio matyti, kad, skirtingai, nei prašyme nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Sklypas nebuvo įtrauktas į šiuo įsakymu patvirtintą Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą.

III. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjo prašymą.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas aktas jokių tiesioginių teisinių pasekmių Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesukelia. Vien faktas, kad ginčo sklypas yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, žymi, jog sklypo likimas yra tiesiogiai susijęs ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisėmis bei pareigomis. Savivaldybės administracijos vadovas – administracijos direktorius, yra už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakinga institucija (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.). Viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p.). Šiuo atveju skundo esmė yra ta, kad pareiškėjo teisės ir interesai buvo pažeisti į skundžiamo sprendimo priėmimą neįtraukiant teritorijų planavimo funkcijas vykdančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 38 punkto nuostatoje įteisintas imperatyvus reikalavimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjui į informaciją apie naujus žemės sklypus, siūlytinus piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai ir atitinkamai į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą įtraukti tik tuos žemės sklypus, kurie yra suprojektuoti savivaldybės institucijų patvirtintuose detaliuosiuose planuose ar žemės valdos projektuose, ir savivaldybės administracijos direktoriaus pateikti kaip numatomi perduoti nuosavybėn neatlygintinai.

Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės institucijos (Tarybos ar Administracijos direktoriaus) patvirtintu detaliuoju planu ar žemės valdos projektu, apie galimybę šį žemės sklypą perduoti nuosavybėn neatlygintinai piliečiams kaip naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai už piliečiams natūra negrąžinamus žemės plotus Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės administracijai nebuvo pranešta, nebuvo savivaldybės administracijos direktoriaus nagrinėjami, todėl sprendimas siūlyti žemės sklypą piliečiams neatlygintinai perduoti nuosavybėn be atitinkamų privalomųjų dokumentų bei Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų prieštarauja Vyriausybės nustatytai piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkai ir pažeidžia savivaldybės bei administracijos interesus.

Atkreipia dėmesį, kad piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai gali būti perduodami tik konkrečių naudojimo būdų žemės sklypai, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo patikslintame Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąraše žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nenurodytas.

Atsižvelgiant į tai, kad Sklypas šiuo metu nėra atlaisvintas, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas privalėjo pagal teisės aktus pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui išnagrinėti galimybę pagal bendrojo plano sprendinius parengti reikalingus dokumentus ir numatyti žemės sklypui teritorijos naudojimo reglamentus, reikalingus žemės sklypui įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą. Neatlikus šių veiksmų, buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, pagal kurį Tarnybos Vilniaus miesto vedėjas, priimdamas įsakymus, privalo laikytis galiojančių teisės aktų nuostatų, taip pat buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 punkto nuostatos bei, Savivaldybės nuomone, pažeidžiamas viešasis interesas, sprendžiant šio žemės sklypo galimo panaudojimo visuomenės poreikiams klausimus.

Pareiškėjas šiuo atveju siekia visų pirma apginti pažeistas savo teises dalyvauti sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą planuoti savivaldybės teritoriją įgyvendinti ir užtikrinti savivaldybės, o kartu ir bendruomenės interesus. Savivaldybės administracija yra bendruomenės interesais veikianti institucija (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.), skirta tenkinti viešuosius interesus (Civilinio kodekso 2.34 str. 2 d.). Akivaizdu, jog administracija, gindama savo pažeistas teises teisės aktuose numatytose srityse, kartu gina ir viešąjį interesą, nes savivaldybės ir administracijos tinkamas funkcijų atlikimas, teisių įgyvendinimas, kartu reiškia ir tinkamą bendruomenės teisių įgyvendinimą. Siekiant tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, pareiškėjas yra priverstas ginti ne tik savo, bet ir viešąjį interesą, o tokia teisė kyla iš vietos savivaldos įstatyme numatytų institucijos funkcijų veikti bendruomenės interesais (Įstatymo 3 str. 3 d., 6 str., 7 str.). Darytina išvada, jog administracija byloje gina ne tik savo, bet ir viešąjį interesą savo funkcijų (be kita ko ir teritorijų planavimo) srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui teikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2) dalyje, kurioje įrašytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas panaikinti įsakymą yra susijęs ne su Vilniaus miesto savivaldybės ir (arba) šios savivaldybės administracijos teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įstatymais nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, todėl teismas atsisakė priimti jos prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, nenurodė, kad į teismą kreipėsi siekdamasis ginti tik viešąjį interesą, atskirajame skunde pažymėjo, kad visų pirma siekia apginti savo interesus (teises), o kartu – ir viešąjį interesą.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra itin išimtinio pobūdžio, t. y. kai skundo priėmimo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo, ko šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte yra numatyta viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų – teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamu Tarnybos įsakymu į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą buvo įtrauktas žemės sklypas, kuris nėra suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės institucijos patvirtintu detaliuoju planu ar žemės valdos projektu. Tvirtina, jog sprendimas įtraukti Sklypą į šį sąrašą buvo priimtas be privalomų dokumentų bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų. Taigi, nors sprendimas, susijęs su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimu, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į skundžiamo sprendimo priėmimo procesą, todėl šiuo metu vienareikšmiškai vertinti, kad skundžiamas Tarnybos įsakymas nėra susijęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisėmis ar teisėtais interesai, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, nėra.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Tarnyba 2015 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos administracinį teismą informavo, kad ginčijamas įsakymas yra registruotas 2015 m. rugsėjo 17 d., pateikė šio įsakymo kopiją, iš kurios matyti, kad, skirtingai nei prašyme nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Sklypas nebuvo įtrauktas į šiuo įsakymu patvirtintą Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą. ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie skundo (prašymo), be kita ko, pridedamas ir skundžiamas aktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu nepateikė skundžiamo sprendimo, atskirajame skunde nieko nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, jog 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakyme Nr. 49VĮ-1263-(14.49.2) nėra nurodytas Sklypas, todėl pareiškėjo prašymas nėra aiškus ir turi būti tikslinamas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, todėl ginčijama nutartis naikinama, o pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas