2026-03-04 Nr. AB-4866-3-62-3-02492-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-364-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – G. Č., L. D., uždaroji akcinė bendrovė „Rescada“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G. Č. Investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2170 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti ir priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo organizavimo, su tikslu prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024 pareiškėjo UAB „G. Č. Investicijos“ skundą patenkino iš dalies, bei panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (33.200 Mr) R-2170 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ir įpareigojo atlikti veiksmus – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą koreguoti 2000 m. birželio 27 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 790 patvirtintą 0,1276 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas su 2025 m. lapkričio 6 d. prašymu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą.

Šiame prašyme pareiškėjas teismui nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024, 2025 m. spalio 30 d. pateikė atsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (toliau – ir Raštas). Pasak pareiškėjo, nepaisant, to jog 2024 m. sausio 18 d. sprendime teismas nurodė, kad 135 kv. m žemės plotas atitinka visus įsiterpusiam laisvam žemės sklypui nustatytus kriterijus, dėl ko pareiškėjo reikalavimas dėl šios dalies detaliojo plano koregavimo gali būti tenkinamas ir neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, atsakovas analogiškai, kaip ir ankstesniame atsakyme, nurodė, jog dėl planuojamos perspektyvinės (duomenys neskelbtini) gatvės plėtros nėra galimybės pradėti Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ koregavimo.

Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nevykdo sprendimo ir faktiškai ignoruoja jo turinį. Atsakovo atsakyme nenurodomos jokios objektyvios priežastys ar teisiniai argumentai, paaiškinantys, kodėl teismo sprendime nustatyti įpareigojimai nėra vykdomi. Toks elgesys yra laikomas teismo sprendimo nevykdymu, kuris sąlygoja bereikalingą bei pakartotinį šalių bylinėjimąsi, didina procesinius kaštus ir apkrauna teismus analogiško pobūdžio ginčais.

Remdamasi nurodytomis aplinkybės pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą ir įpareigoti savivaldybę atlikti veiksmus, t. y. pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą koreguoti 2000 m. birželio 27 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 790 patvirtintą 0,1276 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą, užtikrinant, kad prašymas būtų nagrinėjamas iš esmės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo UAB „G. Č. Investicijos“ 2025 m. lapkričio 6 d. prašymo dėl vykdomo rašto išdavimo netenkino.

Teismas, iš pareiškėjo pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (33.200 Mr) R-3936 nustatė, kad atsakovas teismo priimtą sprendimą yra įvykdęs, t. y. iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą koreguoti 2000 m. birželio 27 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 790 patvirtintą 0,1276 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą ir pateikė atsakymą pareiškėjui.

Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjas nesutiko su pateikto atsakymo turiniu, nepaneigė aplinkybės, kad atsakymas jam pateiktas. Šiame kontekste pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje, neturi teisės keisti, pildyti ir (ar) tikslinti priimto galutinio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies, taip pat, išduodamas vykdomąjį raštą, remtis motyvuojamąja procesinio sprendimo dalimi.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, manydamas, kad atsakovo priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, ar kad pastarasis ignoruoja sprendimo turinį ir dėl to tinkamai neatlieka jam priskirtų pareigų, savo teises gali ginti paduodama skundą dėl priimto individualaus administracinio akto ir (ar) prašyti taikyti žalos atlyginimo institutą.

Teismas konstatavo, kad esant tokiai situacijai, laikytina, jog atsakovas įvykdė teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą, todėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą nebuvo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas ne tik nustačius įsiteisėjusio teismo sprendimo visiško nevykdymo atvejus, bet ir tuomet, kai sprendimas vykdomas netinkamai. Šiuo atveju Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024, yra vykdomas netinkamai – atsakovas, imituodamas sprendimo vykdymo veiksmus, kvestionuoja teismo konstatuotas reikšmingas aplinkybes, o savo sprendime (Rašte) pakartoja tuos pačius argumentus, kurie teismo buvo pripažinti nepagrįstais / neįrodytais. Tokia pareiškėjo pozicija pagrindžiama palyginamąja analize, sugretinant atsakovo Rašte (sprendime) nurodytus argumentus su Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo priimto administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024 išvadomis / motyvais. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas ignoruodamas teismo išvadas ir toliau laikosi tapačių, teismo jau paneigtų argumentų. Vietoje to, kad įgyvendintų teismo sprendimą pagal jo motyvuojamąją dalį, atsakovas dar kartą savaip aiškina Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 33 punktą. Tokie atsakovo veiksmai reiškia ne sprendimo vykdymą, bet jo neigimą ir vengimą jį realiai įvykdyti. Tokiu būdu, atsakovas ne tik nesilaiko teismo sprendimo privalomumo principo, bet ir sumenkina teismo autoritetą, nes sprendimą vykdo formaliai, jo esmę interpretuojant savo nuožiūra, o tai turėtų būti laikytina netinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo požymiu.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, piktnaudžiaudamas turimais įgaliojimais, savo sprendimuose nuolat kartoja atsisakymo motyvus, kuriuos teismas yra pripažinęs nepagrįstais / neįrodytais. Atsakovas formaliai atlieka sprendimo vykdymo veiksmus ir galiausiai priima sprendimą, kad nėra galimybės pradėti Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo, siekiant prijungti Pasiūlymų schemoje nurodytą valstybinės žemės plotą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir savo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo grindžiamas ne atsisakymu vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, o netinkamu teismo sprendimo vykdymu. Tačiau Regionų administracinis teismas šių aplinkybių nevertino ir formaliai nurodė, kad atsakovas įvykdė teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą, todėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą nėra.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimo rezoliucija ne visada gali būti suprantama be motyvų, o tai ypač aktualu tais atvejais, kai teismas panaikina viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą ir įpareigoja instituciją iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neatsiejama nuo motyvuojamosios dalies, nes pastarojoje atskleidžiamas teismo įpareigojimo turinys, t. y. aiškiai nurodo kaip turi būti vertinamos tam tikros faktinės aplinkybės pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Tai reiškia, jog įsiteisėjusio sprendimo vykdymas apima ne tik pareigą atlikti rezoliucinėje dalyje numatytus įpareigojančius veiksmus, bet ir pareigą juos atlikti pagal teismo pateiktus išaiškinimus (motyvus), teisinį situacijos vertinimą. Pareiškėjo nuomone, teismo motyvų ignoravimas, reiškia viso teismo sprendimo turinio ignoravimą. Todėl vertinant, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, nepakankama remtis pačiu faktu, kad atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą.

Pareiškėjo įsitikinimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas negali būti laikomas įvykdytu, jeigu atsakovas atlikdamas veiksmus formaliai, savo sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuoja tais pačius argumentais, kuriuos teismas jau yra pripažinęs nepagrįstais ar / ir neįrodytais. Atsakovo elgesys lemia situaciją, kai teismo sprendimu nustatytas aiškus teisinis turinys yra nuolat ignoruojamas ir pareiškėjas kiekvieną kartą susiduria iš esmės su identiškais atsakovo atsisakymais (sprendimais), kurie grindžiami tais pačiais argumentais. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija negali būti toleruojama, nes ji ne tik, prieštarauja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, gero viešojo administravimo, efektyvios teisinės gynybos bei teismo sprendimų privalomumo principams, bet ir tampa nesibaigianti.

Pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas įvykdė 2024 m. sausio 18 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024. Pakartodamas tuos pačius atsisakymo tenkinti prašymą motyvus Rašte, kurie teismo jau yra pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais, atsakovas faktiškai išvengė realaus teismo sprendimo vykdymo. Tokia situacija negali būti laikoma tinkamu sprendimo vykdymu pagal ABTĮ ir neatitinka teismo sprendimo privalomumo principo. Todėl pareiškėjas mano, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

ABTĮ 99 straipsnio, reguliuojančio sprendimo vykdymą, 1 dalyje yra įtvirtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sistemiškai analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-502/2023).

Vykdytini yra tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso numatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001). Taigi, teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti įstatyme nustatytą prievartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001 taip pat yra pažymėta, kad jeigu šalis nesiskaito su sprendimu dėl nustatymo ir pažeidžia kitos šalies teises, tai pažeistos teisės tokiu atveju gali būti ginamos, pareiškiant ieškinį teisme dėl įpareigojimo, kuris gali būti priverstinai įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla Nr. eI3-1896-743/2024 buvo išnagrinėta Regionų apygardos administraciniam teismui priėmus 2024 m. sausio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „G. Č. Investicijos“ skundą patenkino iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (33.200 Mr) R-2170 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ir įpareigojo atlikti veiksmus – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą koreguoti 2000 m. birželio 27 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 790 patvirtintą 0,1276 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-391-463/2025, 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas, vykdydamas Regionų administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024, 2025 m. spalio 30 d. pareiškėjui pateikė Raštą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašte pateiktu atsakymo turiniu, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-1896-743/2024, yra vykdomas netinkamai – atsakovas, imituodamas sprendimo vykdymo veiksmus, kvestionuoja teismo konstatuotas reikšmingas aplinkybes, o savo sprendime (Rašte) pakartoja tuos pačius argumentus, kurie teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo pripažinti nepagrįstais / neįrodytais.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdama pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą koreguoti 2000 m. birželio 27 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 790 patvirtintą 0,1276 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą, pateikė pareiškėjui Raštą (atsakymą). Šiame Rašte pasisakyta dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog atsakovas neįvykdė arba netinkamai įvykdė įsiteisėjusį Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Rašto turinio matyti, kad jis parengtas vykdant aptariamą, įsiteisėjusį teismo sprendimą, juo iš esmės atsakinėjama į pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašyme keliamus klausimus. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymas buvo iš naujo išnagrinėtas.

Pareiškėjas atskirojo skundo argumentais iš esmės reiškia nesutikimą su jo netenkinančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos Raštu iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijai iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą, pareiškėjas savo teises turėtų ginti ne prašydamas jam išduoti vykdomąjį raštą, bet skųsdamas institucijos iš naujo priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje, neturi teisės keisti, pildyti ir / ar tikslinti priimto galutinio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies (ABTĮ 96 str.), taip pat, išduodamas vykdomąjį raštą, remtis motyvuojamąja procesinio sprendimo dalimi (ABTĮ 99 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė