Legislator Case Law & Legislation
a70d5e4f-1ee7-4d29-9d3b-dfe5c07635cf AI generated

a70d5e4f-1ee7-4d29-9d3b-dfe5c07635cf · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a70d5e4f-1ee7-4d29-9d3b-dfe5c07635cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Karpalavičiaus individualios įmonės “Talka” apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-851-413/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios L. Karpalavičiaus individualios įmonės “Talka” ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Investicijų ir verslo garantijos” dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“, praÅ¡ydama pripažinti niekine 2008 m. gegužės 7 d.

Legislator headnote

AI generated

a70d5e4f-1ee7-4d29-9d3b-dfe5c07635cf · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad rinkos dalyviai (bylos Å¡alys ir kiti pasiÅ«lymus įsigyti reikalavimÄ pateikę asmenys) sandorio sudarymo metu bÅ«tų turėję informacijos, paneigiančios nurodytÄ prielaidÄ . Skolininkės turto ir įsipareigojimų dydis (turto vertė – 67 824 964 Lt, reikalavimų dydis – 40 000 000 Lt) leido pagrįstai manyti, kad su kreditoriais bent dalinai bus atsiskaityta. Taip leido manyti ir skolininkės administratoriaus atrinktos nepriklausomo turto vertinimo įmonės – UAB „Kovertas“ 2008 m. liepos 31 d. atliktas bendrovės turto vertinimas, pagal kurį skolininkės turtas buvo vertas daugiau kaip 20 000 000 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-675-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00556-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios L.

Karpalavičiaus individualios įmonės “Talka” apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-851-413/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios L. Karpalavičiaus individualios įmonės “Talka” ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Investicijų ir verslo garantijos” dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“, praÅ¡ydama pripažinti niekine 2008 m. gegužės 7 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ : įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei už reikalavimo teisių perleidimÄ sumokėtÄ 1 726 400 Lt/500 000 Eur sumÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2008 m. gegužės 7 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė, atsakovė, naujajai kreditorei, ieÅ¡kovei, perdavė AB „Alytaus tekstilė“ atžvilgiu turimÄ 5 200 000 Lt/1 506 024 Eur kreditorinį reikalavimÄ , patvirtintÄ Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-55/2008 (toliau – kreditorinis reikalavimas).

Reikalavimo teisių perleidimo kaina – 1 726 400 Lt/500 000 Eur.Reikalavimo teisę už 500 000 Eur sumÄ ieÅ¡kovė nusipirko po to, kai 2007 m. atsakovės finansinėje ataskaitoje Å¡i AB „Alytaus tekstilė“ skola dėl itin mažos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės buvo pripažinta beviltiÅ¡ka ir nuraÅ¡yta į nuostolius. Å i finansinė ataskaita buvo skelbiama vieÅ¡ai atsakovės internetinėje svetainėje, todėl ieÅ¡kovei, kaip ir atsakovei, buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė įsigyja beviltiÅ¡ka pripažintÄ ir į nuostolius nuraÅ¡ytÄ (t. y. bevertę) reikalavimo teisę.

Tai, kad ieÅ¡kovė įsigijo beviltiÅ¡kÄ reikalavimo teisę į neperspektyviÄ Ä¯monę, iÅ¡ kurios neįmanomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, patvirtinta ir įsiteisėjusia 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015, kurioje nustatyta, jog bankroto bylos AB „Alytaus tekstilė“ iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monės turto vertė buvo 67 824 964 Lt, o patvirtintų kreditorių reikalavimų dydis sudarė beveik 40 000 000 Lt.Praėjus metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo, 2009 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015 nustatyta, kad sudarydama ginčijamÄ sandorį, ieÅ¡kovė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki.Galima perleisti tik galiojantį reikalavimÄ , tokį, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti. Å iuo atveju atsakovė ieÅ¡kovei perleido reikalavimo teisę į reikalavimÄ , kurio, kaip pati pripažino, nėra įmanoma įgyvendinti (t. y. atsakovė 2007 m. ataskaitoje pripažino, kad nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ AB „Alytaus tekstilė“), todėl toks reikalavimo teisių perleidimo sandoris, sudarytas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažintinas negaliojančiu ab initio, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatai.

IeÅ¡kovės vertinimu, 2008 m. gegužės 7 d. ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui ir veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), nes ieÅ¡kovė nusipirko reikalavimo teisę į bevertę skolÄ , tokiu bÅ«du savo turtÄ sumažindama 500 000 Eur suma. Sandorio sudarymas akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovės interesus ir buvo jai nenaudingas (nuostolingas). Tuo tarpu atsakovei žinant (negalint nežinoti), kad dėl sandorio sudarymo ieÅ¡kovė patirs nuostolių, ji turėjo suprasti, kad Å¡iuo sandoriu pažeidžiami kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesai.

Tokio dydžio nuostolis bet kuriai bendrovei yra didelė naÅ¡ta. Atsakovė jai prieinamomis priemonėmis, prieÅ¡ sudarant sandorį, turėjo pasidomėti, ar ieÅ¡kovė neturi kitų kreditorių, ar nebus pažeisti jų interesai, taip pat tokių duomenų pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Å iuo atveju atsakovė jokių nurodytų veiksmų, net ir žinant, kad bendrovė patirs 500 000 Eur nuostolį, neatliko, todėl jos nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Atsižvelgiant į tai, jog AB „Alytaus tekstilė“ yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, dviÅ¡alės restitucijos taikymas yra neįmanomas: nėra galiojančios reikalavimo teisės, kuriÄ ieÅ¡kovė galėtų grÄ Å¾inti atsakovei, todėl Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodė, kad perleido ieÅ¡kovei AB „Alytaus tekstilė“ atžvilgiu turėtÄ 5 200 000 Lt reikalavimÄ už 1 726 400 Lt, t. y. reikalavimo teisė buvo perleista su didele nuolaida – Å¡iek tiek daugiau nei po 30 ct už vienÄ reikalavimo litÄ .Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų abiem sandorio Å¡alims veikiant dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesÄ lygojamoms kitų sandorių ar interesų.

Reikalavimo teisė buvo parduodama vieÅ¡ai ir skaidriai, paskelbiant apie pardavimÄ Å¾iniasklaidoje („Valstybės žinios“ ir „Lietuvos rytas“). Buvo gauti keturi pasiÅ«lymai, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovės buvo geriausias. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas rinkos verte tarp savarankiÅ¡kai ir dalykiÅ¡kai veikiančių subjektų.Bankrutavus skolininkei AB „Alytaus tekstilė“, kreditorei tapo akivaizdu, kad ji nebegali balanse apskaityti turimÄ reikalavimÄ Ä¯sigijimo savikaina – jo vertė sumažėjo.

Todėl atsakovė nurašė visÄ Ä¯sigijimo savikainÄ Ä¯ 2007 m. nuostolius. Å is veiksmas jokiu bÅ«du neiÅ¡reiÅ¡kė atsakovės nuomonės dėl Å¡io turto (reikalavimo) rinkos vertės. Tokiu bÅ«du atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė, kad nebesitiki atgauti visos turto įsigijimo kainos ir neturi pagrįstos nuomonės dėl jo vertės sumažėjimo apimties. 2007 m. atsakovės atskaitomybė buvo vieÅ¡ai paskelbta iki ginčo sandorio sudarymo, todėl buvo prieinama ir ieÅ¡kovei.Atsakovė akcentavo, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriaus galimybė patenkinti savo reikalavimus priklauso nuo bankrutuojančios įmonės turto ir įsipareigojimų santykio, tačiau vien bankroto bylos iÅ¡kėlimas skolininkui kreditoriaus reikalavimo nepadaro beverčiu, taip pat nedaro jį reikalavimu, dėl kurio negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nėra jokio teisinio pagrindo neigti tokios teisės perleidimo galimybę, jei abi Å¡alys yra informuotos apie skolininko bÅ«klę ir sÄ moningai prisiima su ja susijusiÄ ekonominę rizikÄ . Ginčijamos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinys pagrindžia ieÅ¡kovės sÄ moningÄ valiÄ Ä¯sigyti reikalavimÄ bankrutuojančios įmonės atžvilgiu bei patvirtina, kad ieÅ¡kovė suvokė, jog egzistuoja reikalavimo neįvykdymo rizika.Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė dalyvavo AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje kaip kreditorė, jos kreditorinis reikalavimas buvo pripažintas galiojančiu.

Taigi, ieÅ¡kovės kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas ne todėl, kad jis bÅ«tų buvęs negaliojantis, o dėl to, kad realizuojant skolininkės turtÄ , buvo gauta per mažai pajamų. Be to, abi ginčo sandorio Å¡alys darė prielaidÄ , kad skolininkės turto nepakaks visiÅ¡kai patenkinti kreditorinį reikalavimÄ , todėl jis ir buvo parduotas už maždaug 30 proc. nominalios vertės sumÄ .Sandorio sudarymo metu rinkos dalyviai darė prielaidÄ , kad skolininkės turto pakaks atsiskaityti su kreditoriais tokia dalimi, kuri darytų sandorį ekonomiÅ¡kai naudingu ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad rinkos dalyviai (bylos Å¡alys ir kiti pasiÅ«lymus įsigyti reikalavimÄ pateikę asmenys) sandorio sudarymo metu bÅ«tų turėję informacijos, paneigiančios nurodytÄ prielaidÄ . Skolininkės turto ir įsipareigojimų dydis (turto vertė – 67 824 964 Lt, reikalavimų dydis – 40 000 000 Lt) leido pagrįstai manyti, kad su kreditoriais bent dalinai bus atsiskaityta. Taip leido manyti ir skolininkės administratoriaus atrinktos nepriklausomo turto vertinimo įmonės – UAB „Kovertas“ 2008 m. liepos 31 d. atliktas bendrovės turto vertinimas, pagal kurį skolininkės turtas buvo vertas daugiau kaip 20 000 000 Lt.

Dalinio atsiskaitymo galimybę patvirtina ir tas faktas, kad AB „Parex“ bankas suteikė ieÅ¡kovei 863 200 Lt garantijÄ atsiskaitymui pagal sandorį.IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu atsakovė disponavo kokia nors informacija, todėl ieÅ¡kovės teiginiai apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsti. Tai, kad Å¡i ieÅ¡kovės investicija tapo nuostolinga, nėra ir negali bÅ«ti argumentu, patvirtinančiu apie iÅ¡ankstinį tokio rezultato žinojimÄ .

Visuotinai žinoma, kad ekonominė krizė parodė, jog daugelio sandorių (taip pat ir sudarytų tarp profesionalių rinkos dalyvių) prielaidos buvo per daug optimistiškos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tie nuostolingi sandoriai prieštaravo juos sudariusių asmenų teisnumui.Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovei pasiūlymus dėl reikalavimo teisės įsigijimo pateikė trys susiję subjektai – ieškovė, UAB „Skirnuva ir A“ bei Sauliaus Packevičiaus individuali įmonė.

IeÅ¡kovės direktorius ir savininkas L. K., kuris nuo 2009 m. sausio 15 d. buvo ir UAB „Talka1“ akcininkas, pasiÅ«lymo atsakovei pateikimo metu buvo UAB „Skirnuva“, kuri suteikė paskolÄ reikalavimo teisei įsigyti, akcininkas. UAB „Skirnuva ir A“ vadovas L. Å ., pateikęs pasiÅ«lymÄ , nuo 2011 m. lapkričio 29 d. ėjo ir UAB „Skirnuva“, kurios akcininku pasiÅ«lymų pateikimo metu buvo L. K., direktoriaus pareigas. Sauliaus Packevičiaus individualios įmonės savininkas Saulius Packevičius, pateikęs pasiÅ«lymÄ atsakovei, nuo 2011 m. rugsėjo 26 d.

ėjo ir UAB „Talka1“, kurios akcininku buvo L. K., direktoriaus pareigas. Taigi, visi trys pasiÅ«lymÄ pateikę asmenys derino savo veiksmus teikiant pasiÅ«lymus, o pasiÅ«lymai kelių asmenų buvo teikiami siekiant imituoti savarankiÅ¡kai ir dalykiÅ¡kai veikiančius Å«kio subjektus. Visi trys pasiÅ«lymai buvo pateikti vienu metu – 2008 m. kovo 7 d. IeÅ¡kovei pateikus akivaizdžius įrodymus dėl pasiÅ«lymÄ pateikusių asmenų sÄ sajumo bei veiksmų derinimo, atsakovės atsiliepime pateikta pozicija dėl Å¡iais pasiÅ«lymais tariamai įrodytos reikalavimo teisių rinkos vertės, lygios 500 000 Eur, paneigta.Ketvirtas pasiÅ«lymÄ pateikęs asmuo UAB „Genstatyba“ savo pasiÅ«lymÄ pateikė 2008 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo skelbime nurodyto pasiÅ«lymų pateikimo galutinio termino, todėl toks pasiÅ«lymas apskritai negali bÅ«ti vertintinas.

Atsakovė savo ataskaitoje nurodė, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB „Alytaus tekstilė“ galimybės yra itin mažos, kadangi yra vykdomos bendrovės bankroto procedÅ«ros ir įmonės finansinė bÅ«klė yra prasta. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, nuraÅ¡ydama skolÄ Ä¯ nuostolius, ji nesitikėjo atgauti visiÅ¡kai jokios turto įsigijimo kainos, ir jos nuomonė apie vertės sumažėjimÄ buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka – reikalavimo teisė pripažinta beviltiÅ¡ka, t. y. nebuvo tikimasi, jog reikalavimo teisė nors kokia dalimi bus padengta.Tai, jog reikalavimo teisė yra neperspektyvi (neįgyvendinama), įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pripažino 2015 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismas, 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, pripažinę ieÅ¡kovės bankrotÄ tyčiniu. Kaip pripažinta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, ieÅ¡kovė nusipirko „visiÅ¡kai neperspektyviÄ â€œ reikalavimo teisę iÅ¡ atsakovės. Å iose nutartyse nurodyta, kad nepriklausomai nuo to, jog AB „Alytaus tekstilė“ turėjo turto, tačiau jo nepakako net antros eilės kreditorių reikalavimams patenkinti, taigi akivaizdu, jog reikalavimo įsigijimo metu ieÅ¡kovės įsigyta reikalavimo teisė (kaip trečiosios eilės kreditorės) buvo neperspektyvi ir neįgyvendinama.

Atsakovės į bylÄ pateikta turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad AB „Alytaus tekstilė“ turto rinkos vertė 20 660 000 Lt, kai po bankroto procedÅ«ros, taigi ir turto pardavimo, nepatenkintų AB „Alytaus tekstilė“ kreditorių reikalavimų dydis sudarė 44 804 641,83 Lt (2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015). AB „Alytaus tekstilė“ turto nepakako net pirmosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Taigi aplinkybė, kad AB „Alytaus tekstilė“ turėjo nekilnojamo turto už 20 660 000 Lt, nepatvirtina ginčijamu sandoriu perleistos reikalavimo teisės įgyvendinimo realumo.

Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieÅ¡kovei pardavė žinomai neperspektyviÄ , bevertę ir beviltiÅ¡ka pripažintÄ reikalavimo teisę.Atsakovės pateiktoje AB „Parex“ banko garantijoje nurodyta, kad suteiktas banko patvirtinimas tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė neatsiskaitys pagal ginčijamÄ sutartį su atsakove. Garantija klientui suteikiama atsižvelgiant į kliento turtinę padėtį, jam įvykdžius garantijos suteikimo reikalavimus, o ne į sandorio, kuriam suteikiama garantija, perspektyvas, todėl atsakovės argumentai, kad bankas garantijos suteikimu pripažino ginčijamo sandorio perspektyvÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Teismui pateiktame triplike atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės iÅ¡vada, jog trys tarpusavyje susiję subjektai, pateikę pasiÅ«lymus, tokiu bÅ«du siekė dirbtinai kelti sandorio kainÄ yra nelogiÅ¡ka.

Paprastai konkursuose susiję pirkėjai teikia pasiÅ«lymus siekdami prieÅ¡ingo rezultato – dirbtinai sumažinti kainÄ .Atsakovės pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad su pirkėja vyko derybos, kurių metu pirkėja siekė pasigerinti sÄ lygas, mažinti sandorio kainÄ . Tačiau pardavėjui sutikus su kainos mokėjimu dalimis, pirkėjas netgi Å¡iek tiek pagerino pradinį kainos pasiÅ«lymÄ . Jo pagrindu ir buvo sudaryta 2008 m. gegužės 7 d. sutartis, numačiusi atsiskaitymÄ dalimis iki 2009 m. vasario 7 d., tačiau su banko garantija.

Derybų laikotarpiu (2008 m. balandžio 11 d.) buvo gautas UAB „Genstatyba“ pasiÅ«lymas pirkti reikalavimo teisę. Tikėtina, kad rinkos dalyvių susidomėjimas ir lėmė pirkėjo sprendimÄ pagerinti kainos pasiÅ«lymÄ .IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisė jos perleidimo momentu buvo neįgyvendinama. AB „Alytaus tekstilė“ turtas virÅ¡ijo įsipareigojimus 1,5 karto. Tuo tarpu turto realizacinė vertė galėjo paaiÅ¡kėti tik jį realizuojant, t. y. sandorio sudarymo momentu nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai prognozuoti jo bÅ«simo pardavimo kainÄ .

Kol nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nepaneigiamai konstatuoti reikalavimo beviltiÅ¡kumÄ , tokiu jį laikyti pagrindo nėra.AB „Parex“ banko garantija buvo iÅ¡duota ieÅ¡kovei prievolei pagal Reikalavimo perleidimo sutartį užtikrinti. Nėra pagrindo manyti, kad bankas, iÅ¡duodamas garantijÄ , netinkamai įvertino savo kliento (ieÅ¡kovės) finansinę ir ekonominę bÅ«klę, ar kad tokio vertinimo neatliko. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad bankas, atlikdamas vertinimÄ , priėjo iÅ¡vados, kad ginčo sutartis, kurios vykdymÄ jis užtikrino, bÅ«tų neigiamai veikusi ieÅ¡kovės finansinę ir ekonominę bÅ«klę ir jos prognozes bei gebėjimÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus – tokiu atveju jis nebÅ«tų priėmęs sprendimo prisiimti įsipareigojimus už klientÄ .Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovės, kaip verslininkės, sudarančios sandorį, gebėjimu rizikÄ Ä¯vertinti.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė buvo pajėgi gauti finansų įstaigos garantijÄ pusei sandorio kainos, leido daryti iÅ¡vadÄ , kad jos finansinei ir ekonominei padėčiai grėsmė nekyla. Be to, atsakovė neturėjo galimybių susipažinti su ieÅ¡kovės finansine bÅ«kle, kaip ir neturėjo įstatyminio pagrindo ar prievolės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos finansinės bÅ«klės atskleidimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi AB „Alytaus tekstilė“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2009 m. birželio 3 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2013 m. lapkričio 7 d. priimtas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos.

Teismo nutartyje iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ konstatuota, kad pagal teismui pateiktų duomenų apie įmonės finansinę bÅ«klę – 2007 m. liepos 31 d. balansÄ , įmonės įsipareigojimai sudaro 41 779 790 Lt, iÅ¡ kurių pradelsti 38 957 739 Lt, turto balansinė vertė yra 67 824 964 Lt, todėl darytina iÅ¡vada, kad AB „Alytaus tekstilė“ yra nemoki. Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. sausio 7 d. nutartimi AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje patvirtintas atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 5 200 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas.2008 m. gegužės 7 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (toliau – Sutartis), atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (pradinis kreditorius) perleido (pardavė) už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) ieÅ¡kovei L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ (naujajam kreditoriui) reikalavimo teisę į 5 200 000 Lt (1 506 024 Eur) dydžio finansinį reikalavimÄ bankrutuojančios AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje. 2008 m. gruodžio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi didžiÄ jÄ dalį, t. y. 5 195 000 Lt (1 504 576 Eur), savo finansinio reikalavimo AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje ieÅ¡kovė perleido UAB „Skirnuva“, pasilikdama sau bankroto byloje 5 000 Lt (1 448,10 Eur) finansinį reikalavimÄ .

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas sprendė, jog pagal nustatytas aplinkybes ginčijamo sandorio sudarymo metu, keliant AB „Alytaus tekstilė“ bankroto bylÄ , Å¡ios įmonės balansinė vertė siekė 67 824 964 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 38 957 739 Lt. Taigi teorinės galimybės, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė po ginčijamo sandorio sudarymo tapo antros eilės kreditore AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje, gauti patenkinimÄ iÅ¡ teismo patvirtinto finansinio reikalavimo egzistavo.

MinėtÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas buvęs ieÅ¡kovės vadovas L. K. Antra, aplinkybė, jog ginčijamu sandoriu buvo perleistas reikalavimas į juridinį asmenį, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju buvo perleistas reikalavimas į nemokų asmenį. Nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog įmonės bankroto bÅ«klė (bankrutuojančios įmonės statusas) nereiÅ¡kia draudimo perleisti reikalavimo į Å¡iÄ Ä¯monę CK 6.102 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-1395/2013, Nr. 2-1396/2013).

Be to, kreditoriaus teisė įmonės (skolininko) bankroto proceso metu perleisti reikalavimÄ kitam kreditoriui numatyta ir specialiame bankroto procesÄ reglamentuojančiame įstatyme (Ä®BÄ® 26 straipsnio 3 dalis), nes perleistas reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę gali bÅ«ti patenkintas ir bankroto procese. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus dėl absoliutaus ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 5 200 000 Lt (1 506 024 Eur) dydžio reikalavimÄ Ä¯ bankrutuojančiÄ Ä¯monę atsakovė pardavė ieÅ¡kovei už 1 726 400 Lt (500 000 Eur), taigi daugiau nei 3 kartus mažesne kaina už jos nominalÄ .

Apie Reikalavimo teisės perleidimÄ (pardavimÄ ) atsakovė paskelbė vieÅ¡ai (Valstybės žinių priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ ir dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“), taigi konkurse galėjo dalyvauti visi pasiÅ«lymu susidomėję suinteresuoti asmenys. Faktinę aplinkybę, kad be ieÅ¡kovės konkurse dalyvavo ir kiti asmenys patvirtina bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad norÄ Ä¯gyti atsakovės perleidžiamÄ reikalavimo teisę iÅ¡reiÅ¡kė UAB „Skirnuva ir A“ ir Saulius Packevičius.

IeÅ¡kovė pateikė pakankamus įrodymus, leidžiančius spręsti apie buvusio ieÅ¡kovės vadovo L. Karpalavičiaus sÄ sajas su norÄ pareiÅ¡kusiais, o vėliau savo praÅ¡ymus atsiėmusiais minėtais asmenimis, tačiau Å¡ios aplinkybės neįrodo kitos sandorio Å¡alies – atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, nesÄ Å¾iningumo. Byloje liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės vadovas L. K. patvirtino, kad iÅ¡ minėto sandorio jis tikėjosi ekonominės naudos. Be to, ginčijamo sandorio (jo dalies, liečiančios 863 200 Lt) įvykdymÄ garantavo finansų įstaiga – AB „Parex“ bankas, kuris pagal įstatymÄ turėjo įvertinti ieÅ¡kovės finansinę ir ekonominę bÅ«klę, leidžiančiÄ spręsti apie kliento gebėjimus įvykdyti savo prievolę (grÄ Å¾inti skolÄ ) bankui.

Teismo vertinimu, nepagrįstais ir teisiÅ¡kai nutolusiais nuo ginčo dalyko bei nepatvirtinančiais atsakovės nesÄ Å¾iningumo pripažintini ieÅ¡kovės argumentai apie atsakovės veiksmus, kuriais perleidžiama reikalavimo teisė, viena vertus, buvo nuraÅ¡yta į bendrovės nuostolius, kita vertus, parduota ieÅ¡kovei už ekonominei logikai prieÅ¡taraujančiÄ 1 726 400 Lt (500 000 Eur) sumÄ . PrieÅ¡ingai, liudytojo L. K. paaiÅ¡kinimai apie pasiÅ«lymo kainos pakeitimÄ (jos padidinimÄ ) ir atsakovei pateiktas UAB „Genstatyba“ 2008 m. balandžio 11 d. pasiÅ«lymas Nr. S47 nupirkti AB „Alytaus tekstilė“ skolÄ už 1,7 mln. litų, aukščiau konstatuota aplinkybė apie L.

K. sÄ sajas su kitais dviem konkurso dalyviais leidžia spręsti, kad atsakovės veiksmuose nesÄ Å¾iningumo faktas nebuvo nustatytas, nes atsakovė turėjo pagrindÄ veikti (pardavinėti reikalavimo teisę į bankrutuojančios įmonės skolÄ ) taip, kaip jei tai leido daryti tuo metu susiklosčiusi situacija. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijamas sandoris prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės paskirties tikslams ir jo vadovaujančio organo (įmonės savininko ir vadovo) kompetencijai, kad atsakovės veiksmai sudarant Sutartį buvo nesÄ Å¾iningi.

Ginčijamos Sutarties atveju ieškovės interesų pažeidimas buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje nurodyta, kad sudarydamas aiškiai nenaudingus sandorius įmonės vadovas pažeidė savo fiduciarines pareigas. Todėl, netgi tuo atveju, jeigu konstatuotas juridinio asmens (ieškovės) interesų pažeidimas, ieškovei neužkertamas kelias apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė bankrutavusi L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai visÄ dėmesį skyrė Sutarties nuostatoms, tačiau visiÅ¡kai ignoravo ir kaip neva nesusijusiomis su nagrinėjama byla nurodė iki Sutarties sudarymo ir po Sutarties sudarymo buvusias ir byloje įrodytas aplinkybes, įskaitant, bet neapsiribojant, aplinkybę, kad ieÅ¡kovės tuometinis vadovas L.

K. po to, kai 2008 m. gruodžio 11 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Skirnuva“, kuria UAB „Skirnuva“ už 33 kartus mažesnę nei įsigijimo kainÄ perleista didžioji dalis (5 195 000 Lt/ 1 504 576 Eur) pagal 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį nusipirkto beviltiÅ¡ko reikalavimo į AB „Alytaus tekstilė“, nesiėmė jokių veiksmų savo vadovaujamos įmonės padėčiai pagerinti ar bent užkirsti keliÄ dar didesniam jos finansinės padėties pablogėjimui. 2008 m. gegužės 7 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.3 punktu Å¡alys susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė nesumoka atsakovei sutartyje nustatytais terminais paskutinės sumos dalies, t. y. 863 200 Lt, tokiu atveju Reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama, kreditorinis reikalavimas grÄ Å¾inamas atsakovei, o sumokėtos sumos negrÄ Å¾inamos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė reikalavimo teisę UAB „Skirnuva“ 2008 m. gruodžio 11 d. perleido nesumokėjusi atsakovei trečiosios įmokos dalies.

Nepaisant to, jog sudarius šį sandorį ieÅ¡kovė neteko beveik visos savo reikalavimo teisės į AB „Alytaus tekstilė“ ir jai buvo akivaizdu, jog reikalavimo teisė yra neįgyvendinama, o 2008 m. gegužės 7 d. sutartimi ieÅ¡kovė mažiausiai 33 kartus permokėjo už reikalavimo teisės įsigijimÄ , ji visgi neatsisakė sumokėti likusios 863 200 Lt sumos ir akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sutartį įvykdė. Toks ieÅ¡kovės elgesys nėra paaiÅ¡kinamas jokia ekonomine logika.

Akivaizdu, jog tuo atveju, jei L. K., kaip ieÅ¡kovės atstovas, iÅ¡ tiesų bÅ«tų siekęs įsigyti realiai įgyvendinamÄ reikalavimo teisę, tai po 2008 m. gruodžio 11 d. sandorio su UAB „Skirnuva“, kuomet buvo akivaizdu, jog reikalavimo teisė yra bevertė ir neįmanoma įgyvendinti, L. K., kaip atsakingas ir sÄ Å¾iningas vadovas, bÅ«tų kreipęsis į atsakovę, nurodydamas jai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę apie reikalavimo teisės neįmanomÄ Ä¯gyvendinimÄ ir vadovaujantis Sutarties 3.3 punktu bÅ«tų atsisakęs mokėti likusiÄ sumÄ .

Toks Sutarties Å¡alių po Sutarties sudarymo buvęs elgesys, kuomet Å¡alys Sutarties vykdymÄ tęsė net ir po 2008 m. gruodžio 11 d. sandorio su UAB „Skirnuva“ sudarymo, rodo, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė Sutarties sudarymo ir vykdymo metu nesiekė įsigyti realiai įgyvendinamÄ reikalavimo teisę, o Sutartis buvo fiktyvi, skirta kitiems Å¡alių ketinimams pridengti. 2007 m. atsakovės finansinėje ataskaitoje AB „Alytaus tekstilė“ skola, kuri Sutartimi buvo perleista ieÅ¡kovei, dėl itin mažos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės (dėl vykdomų AB „Alytaus tekstilė“ bankroto procedÅ«rų ir blogos Å¡ios įmonės finansinės bÅ«klės) buvo pripažinta beviltiÅ¡ka ir nuraÅ¡yta į nuostolius.

Pati atsakovė reikalavimo teisę į AB „Alytaus tekstilė“ pripažino nulinės vertės, t. y. neįmanoma įgyvendinti. Å i ataskaita VÄ® “Registrų centras” buvo pateikta, taigi ir abiem Sutarties Å¡alims tapo žinoma 2008 m. balandžio 15 d., t. y. prieÅ¡ ginčijamos Sutarties sudarymÄ , Å¡alims dar tik derinant Sutarties sÄ lygas. 2007 m. finansinėje ataskaitoje pateikta informacija apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ AB „Alytaus tekstilė“ galimybių nebuvimÄ bei Å¡ios reikalavimo teisės nuraÅ¡ymÄ Ä¯ nuostolius, t. y. neįmanomÄ Ä¯gyvendinimÄ , nebuvo nuginčyta ar kitaip paneigtas jos teisingumas, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti atsakovės pateiktos finansinės ataskaitos duomenimis.

Taigi, ginčijamos Sutarties sudarymo metu tiek ieÅ¡kovei, tiek ir atsakovei buvo žinoma, kad sudaroma Sutartimi perleidžiama reikalavimo teisė yra neįgyvendinama. Atsakovė, siÅ«lydama įsigyti reikalavimo teisę (2008 m. kovo 5 d. skelbimas), nenurodė pradinės reikalavimo teisių kainos, nurodydama, jog reikalavimo teisė bus parduota už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ . Pradinės reikalavimo teisių pardavimo kainos nenustatymas tik papildomai pagrindžia aplinkybę, jog parduodama reikalavimo teisė, skirtingai nei teigia teismas, buvo žinomai neįgyvendinama.

Aplinkybė, jog atsakovė nenustatė pradinės kainos, taip pat niekaip aktyviai nedalyvavo kainos nustatyme derybų su ieÅ¡kove metu, o kaina buvo nustatyta pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , rodo, jog atsakovė žinojo, kad parduodama reikalavimo teisė yra neįgyvendinama. Kaip pripažino pirmosios instancijos teismas bei kaip akivaizdžiai matyti iÅ¡ teismui pateiktų iÅ¡rašų iÅ¡ Juridinių asmenų registrų, ieÅ¡kovė bei kiti pasiÅ«lymus pateikę asmenys – UAB „Skirnuva A“ ir Saulius Packevičius derino savo veiksmus teikiant pasiÅ«lymus, o pasiÅ«lymai kelių asmenų buvo teikiami siekiant imituoti savarankiÅ¡kai ir dalykiÅ¡kai veikiančius Å«kio subjektus.

Nurodyti įrodymai tik papildomai patvirtina, jog 2008 m. gegužės 7 d. įsigyta reikalavimo teisė jau jos įsigijimo metu buvo bevertė ir neįgyvendinama, o reikalavimo teisės kainos nustatymo procesas buvo formalus. 2008 m. balandžio 10 d. sudarytoje UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pažymoje apie derybų dėl AB „Alytaus tekstilė“ skolos pardavimo rezultatus ieškovės ir atsakovės susitarta dėl reikalavimo teisių į AB „Alytaus tekstilė“ pardavimo už 20 proc. skolos dydžio, t. y. už 1,04 mln.

Lt/301 205 Eur. Pažymoje nurodyta, kad esminės skolos pardavimo sÄ lygos, įskaitant ir kainÄ , galioja ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų, t. y. iki 2008 m. balandžio 24 d. Nepaisant to, ieÅ¡kovė be jokios objektyvios priežasties 2008 m. balandžio 22 d. pateikė pagerintÄ pasiÅ«lymÄ , kuriuo reikalavimo teisių kainÄ be jokios priežasties padidino iki 1 726 400 Lt/500 000 Eur. Pagerintas pasiÅ«lymas pateiktas galiojant 2008 m. balandžio 10 d. pažymoje apie derybų dėl AB „Alytaus tekstilė“ skolos pardavimo rezultatus nustatyta 686 400 Lt/198 795 Eur mažesnė reikalavimo teisių pardavimo kaina, be to, kiti pasiÅ«lymÄ pateikę asmenys buvo atsisakę dalyvauti konkurse ir ieÅ¡kovė, atsižvelgiant į pasiÅ«lymÄ pateikusių asmenų sÄ sajumÄ , apie tai neabejotinai žinojo.

Teismo nurodymas, kad kaina buvo padidinta atsižvelgiant į UAB „Genstatyba“ 2008 m. balandžio 11 d. pasiÅ«lymÄ , yra nepagrįstas, kadangi Å¡is pasiÅ«lymas buvo pateiktas pasibaigus pasiÅ«lymų pateikimo terminui, galiojant atsakovę saistančioms 2008 m. balandžio 10 d. pažymoje apie derybų dėl AB „Alytaus tekstilė“ skolos pardavimo rezultatus nustatytoms reikalavimo teisės įsigijo sÄ lygoms. IeÅ¡kovės 2008 m. gruodžio 11 d. su UAB „Skirnuva“ sudarytas reikalavimo teisių į AB „Alytaus tekstilė“ perleidimo sandoris sudarytas, kai ieÅ¡kovė vis dar nebuvo galutinai atsiskaičiusi su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, su kuria atsiskaitymo galutinis terminas, remiantis 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.1.3 punktu, buvo 2009 m. vasario 7 d.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė, nepasikeitus jokioms aplinkybėms, ginčijama Sutartimi įsigytÄ reikalavimo teisę perleido už 33 kartus mažesnę reikalavimo kainÄ , tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei patiriant didžiulį nuostolį, dar kartÄ Ä¯rodo, jog perleidžiama reikalavimo teisė buvo neįgyvendinama ir ne tik atsakovė, tačiau ir pati ieÅ¡kovė apie tai žinojo. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė žinojo apie pasiÅ«lymÄ pateikusių asmenų sÄ sajumÄ , Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia jos pareigos pasidomėti, ar ginčijama Sutartis neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės, kaip privataus juridinio asmens, tikslams.

Be to, teismo nurodyta aplinkybė, kad AB „Parex“ bankas turėjo įvertinti ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, leidžiančiÄ spręsti apie jos gebėjimus grÄ Å¾inti skolÄ bankui, taip pat niekaip nepaneigia atsakovės prievolės domėtis kitos sandorio Å¡alies ekonomine padėtimi bei tuo, ar sandorio sudarymu nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.Teismas pats pripažino, jog įsiteisėjusiomis 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo, 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 pripažinta, kad ginčijama Sutartis pažeidė ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesus.

Sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga tiek ieÅ¡kovei, tiek ir jos kreditoriams, nes ieÅ¡kovės, kuri Sutarties sudarymo metu jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, turtas, įsigijus neįgyvendinamÄ reikalavimo teisę, sumažėjo ženklia 500 000 Eur suma, tokiu bÅ«du dar labiau pabloginant ir taip kritinę ieÅ¡kovės finansinę padėtį bei dar labiau pažeidžiant jos kreditorių interesus. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais atsiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike iÅ¡dėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė papildomai nurodo, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo praÅ¡ymas perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais (CPK 327 straipsnis), jei yra nustatyti CPK 239 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai arba jei pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovė neįrodinėja CPK 327 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimo. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, tačiau neteigia esant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tai pat neteigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ar nevertino kokių nors įrodymų, kurių nebÅ«tų galima vertinti apeliacinės instancijos teisme. Todėl net ir sutikus su ieÅ¡kovės vertinimu dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nebÅ«tų pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ nesant CPK 327 straipsnyje numatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusiÄ sandorio Å¡alį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ , teisingumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ir protingumÄ , kartu iÅ¡saugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2007).

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi bÅ«ti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ bei turi bÅ«ti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka.

Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali bÅ«ti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumÄ . Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Jeigu Å¡ių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės paÅ¡alinamos taikant sandorių negaliojimo institutÄ (CK IV skyrius).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog tarp Å¡alių susiklostęs teisinis santykis gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu ne pagal vienÄ , o kelias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje 3K-3-279/2012). IeÅ¡kovė ginčija 2008 m. gegužės 7 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ Reikalavimo perleidimo sutartį dviem pagrindais, pirma, toks reikalavimo perleidimo sandoris, ieÅ¡kovės nuomone, turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ab initio remiantis CK 1.80 straipsniu, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatai, numatančiai, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Antra, ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens (L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“) teisnumui ir veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), nes ieÅ¡kovė nusipirko reikalavimÄ Ä¯ bevertę skolÄ , tokiu bÅ«du savo turtÄ sumažindama 500 000 Eur suma. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro teisės ir fakto klausimai dėl 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sandorių negaliojimo instituto normų (CK 1.80 straipsnis ir 1.82 straipsnio 1 dalis) aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektų.

Dėl CK 1.80 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo sÄ lygų CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu.

Imperatyvi nuostata reiÅ¡kia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiÅ¡kinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., tai darytina iÅ¡vada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiÅ¡kinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis).

Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant Å¡ioje normoje įtvirtintÄ Ä¯sakmų reikalavimÄ arba draudimÄ ir ar Å¡io pažeidimas lemia bÅ«tent sandorio negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Dėl CK 1.82 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo sÄ lygų Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda.

Su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.).Taigi, pagal teisinį reglamentavimÄ privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieÅ¡taravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nustatytÄ jo veiklos dokumentuose, ar prieÅ¡tarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu. Kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

Dėl ginčijamo sandorio atitikties imperatyvioms įstatymo normoms 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. pakeitimo „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros“) Vyriausybės įsteigtai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) buvo pavesta įgyvendinti finansinės paramos verslui priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos SÄ jungos, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas).

Bendrovės veiklos priežiÅ«rÄ vykdo bei patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančias visas INVEGOS akcijas valdo ir įgyvendina valstybės, kaip visų INVEGOS akcijų savininkės, teises ir pareigas Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija (3.1.-3.2. papunkčiai). Byloje esančio 2007 m. kovo 7 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 010 duomenimis atsakovė nutarė suformuoti iÅ¡ laikinai laisvų nuosavų lėšų iki 5,2 mln. Lt dydžio investicijÄ ir Å¡iÄ sumÄ investuoti į AB banko „Snoras“ terminuotus indėlius.

Nurodytus terminuotus indėlius 5,2 mln. Lt sumai įkeisti AB bankui „Snoras“ (ar kitu bankui priimtinu bÅ«du užtikrinti) už AB banko „Snoras“ suteikiamÄ AB „Alytaus tekstilė“ 5,2 mln. Lt kreditÄ . Kredito panaudojimo tikslinė paskirtis – AB „Alytaus tekstilė“ darbuotojų darbo užmokesčiui ir palÅ«kanoms už suteiktÄ kreditÄ sumokėti. Iki terminuotų indėlių įkeitimo sutarties sudarymo taip pat buvo nutarta sudaryti sutartį su AB „Alytaus tekstilė“ dėl jai priklausančio neįkeisto nekilnojamojo turto, kurio vertė ne mažesnė kaip 2 mln.

Lt, hipotekos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naudai, kuria bÅ«tų dalinai užtikrintas AB „Alytaus tekstilė“ bÅ«simų įsipareigojamų pagal AB banko „Snoras“ suteikiamÄ 5,2 mln. Lt kreditÄ vykdymas. AB bankui „Snoras“ neprieÅ¡taraujant, nutarta sudaryti sandorį su AB „Alytaus tekstilė“ ir AB banku „Snoras“ dėl AB „Alytaus tekstilė“ priklausančio ir AB bankui „Snoras“ pirminiu įkeitimu įkeisto turto pakartotinio įkeitimo bendrovės naudai, kuriuo bÅ«tų dalinai užtikrintas AB „Alytaus tekstilė“ bÅ«simų įsipareigojimų pagal AB banko „Snoras“ suteikiamÄ 5,2 mln.

Lt kreditÄ vykdymas. Byloje esanti 2007 m. kovo 8 d. Finansinio užstato suteikimo sutartis patvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog AB bankas „Snoras“ sutiko suteikti AB „Alytaus tekstilė “ 5,2 mln. Lt kreditÄ (2007 m. kovo 9 d. Kredito sutartis Nr. 031-97117), su sÄ lyga, jei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Å¡io kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti pateiks finansinį užstatÄ , atsakovė ir AB „Alytaus tekstilė“ sudarė Finansinio užstato suteikimo sutartį. Finansinis užstatas – finansinio užstato gavėjo (AB bankas „Snoras“) naudai įkeičiamas finansinio užstato davėjui (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) nuosavybės teise priklausantis terminuotas indėlis 5,2 mln.

Lt sumai, esantis AB banke „Snoras“. TÄ pačiÄ 2007 m. kovo 9 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sudarė su AB banku „Snoras“ Finansinio užtikrinimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovė užtikrindama skolininkės AB „Alytaus tekstilė“ skolinio įsipareigojimo (kredito sumos grÄ Å¾inimÄ ir palÅ«kanų mokėjimÄ ) bankui pagal 2007 m. kovo 9 d. Kredito sutartį Nr. 031-97117 tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , įkeitė bankui jai priklausančias pinigines lėšas 5 200 000 Lt sumai, kurios deponuotos banko sÄ skaitose pagal terminuotas indėlio sutartis.

IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų raÅ¡tų 2007 m. birželio 26 d. „Dėl įsipareigojimų įkeisti nekilnojamÄ jį turtÄ ir mokėti palÅ«kanas vykdymo“ ir 2007 m. liepos 5 d. „Dėl informavimo apie įsipareigojimų vykdymo eigÄ â€œ nustatyta, kad AB „Alytaus tekstilė“ iki 2007 m. liepos 5 d. nebuvo įvykdžiusi finansinio užstato suteikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (įkeisti turtÄ atsakovės naudai, gauti visus bÅ«tinus dokumentus, bÅ«tinus įkeičiamo turto įkeitimo sandorio sudarymui, sudaryti įkeičiamo turto įkeitimo sandorį pas notarÄ ir jį užregistruoti hipotekos registre). 2007 m. spalio 11 d.

AB banko „Snoras“ Pažyma dėl įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymo patvirtina, kad skolininkei AB „Alytaus tekstilė“ neįvykdžius 2007 m. kovo 9 d. Kredito sutartyje Nr. 031-97117 numatytų įsipareigojimų AB bankas „Snoras“ 2007 m. rugsėjo 14 d. nutraukė minėtÄ Kredito sutartį prieÅ¡ terminÄ ir 2007 m. rugsėjo 25 d. padengė AB „Alytaus tekstilė“ skolinį įsipareigojimÄ UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ indėlių lėšomis 5 200 000 Lt, įkeistomis bankui pagal 2007 m. kovo 9 d.

Finansinio užtikrinimo sutartį. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi AB „Alytaus tekstilė“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-25-555/2013). 2008 m. sausio 7 d. nutartimi AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 5 200 000 Lt kreditorinis reikalavimas, kurį ginčijama 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė už 1 726 400 Lt/500 000 Eur sumÄ pardavė ieÅ¡kovei. 2009 m. birželio 3 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2013 m. lapkričio 7 d. priimtas teismo sprendimas dėl AB „Alytaus tekstilė” pabaigos.Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ skolininko įvykdyti prievolę.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ä®BÄ® 26 straipsnio 3 dalis numato, jog ir įmonės bankroto proceso metu kreditorius savo reikalavimus į bankrutuojančiÄ Ä¯monę gali perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui.

Å ių reikalavimų tenkinimo eilė, nustatyta Ä®BÄ® 35 straipsnyje, dėl kreditoriaus reikalavimo perleidimo kitam asmeniui nesikeičia.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tiek savo ieÅ¡kinyje pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad AB „Alytaus tekstilė“ skola sutarties su ieÅ¡kove sudarymo metu buvo beviltiÅ¡ka, t. y. neįgyvendinama ir apie Å¡iÄ aplinkybę atsakovė žinojo. Nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog įmonės bankroto bÅ«klė (bankrutuojančios įmonės statusas) nereiÅ¡kia draudimo perleisti reikalavimo į Å¡iÄ Ä¯monę CK 6.102 straipsnio 1 dalies prasme (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2-1395/2013, 2-1396/2013).

Kaip minėta, kreditoriaus teisė įmonės (skolininko) bankroto proceso metu perleisti reikalavimÄ kitam kreditoriui ar bet kuriam kitam asmeniui numatyta ir specialiajame bankroto procesÄ reglamentuojančiame teisės akte (Ä®BÄ® 26 straipsnio 3 dalis). Perleistas reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę gali bÅ«ti patenkintas bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186/2014). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2007 m. Finansinėje ataskaitoje, atsižvelgdama į itin mažas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes iÅ¡ skolininkės AB „Alytaus tekstilė“ (dėl vykdomų įmonės bankroto procedÅ«rų ir blogos Å¡ios įmonės finansinės bÅ«klės), Å¡iÄ skolÄ ataskaitiniais metais pripažino beviltiÅ¡ka ir nurašė į nuostolius.

Tačiau, skirtingai nei teigia ieÅ¡kovė, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du atsakovė pripažino reikalavimÄ Ä¯ skolininkę neįgyvendinama. Finansinių ataskaitų informacija teisinga, jeigu ji objektyviai parodo tuos įvykius, kuriems pateikti ji skirta. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sÄ naudos, todėl joje turi bÅ«ti rodomos visos pajamos ir sÄ naudos, priklausančios tik Å¡iam ataskaitiniam laikotarpiui. Taigi pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama informacija apie įmonės per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas pajamas ir patirtas sÄ naudas, todėl atsakovės valia apskaityti reikalavimo teisę savo Finansinėje ataskaitoje kaip beviltiÅ¡kÄ ir nuraÅ¡yti jÄ Ä¯ nuostolius yra susijusi su tam tikro apskaitos standarto taikymu įmonės veikloje, bet neįrodo tÄ reikalavimo teisę esant neįgyvendinama.

Tai nepaneigia ir bendrovės teisės tokį savo reikalavimÄ perleisti kitiems asmenims bei nepažeidžia jokių teisės imperatyvų. Be to, kaip nurodė pati ieÅ¡kovė, Å¡i atsakovės Finansinė ataskaita buvo vieÅ¡ai skelbiama bendrovės internetiniame puslapyje ir jai ginčijamos sutarties sudarymo metu neabejotinai buvo žinoma. Todėl teigti, kad AB „Alytaus tekstilė“ skola sutarties su ieÅ¡kove sudarymo metu buvo neįgyvendinama ir apie Å¡iÄ aplinkybę atsakovė žinojo, nėra jokio pagrindo.Ginčijamoje 2008 m. gegužės 7 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje numatyta, kad naujasis kreditorius (ieÅ¡kovė) patvirtina ir garantuoja, kad iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo jis yra susipažinęs su visais kreditorinį reikalavimÄ skolininko atžvilgiu patvirtinančiais dokumentais, yra įvertinęs visas kreditorinio reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko galimybes, įskaitant, bet neapsiribojant tai, kad skolininkas yra bankrutuojanti įmonė (2.2 punktas). Taigi jau sudarant ginčo sandorį ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji įvertino ir prisiėmė rizikÄ dėl galimo reikalavimo (ne)patenkinimo.

Abi ginčo sandorio Å¡alys darė prielaidÄ , kad skolininkės turto nepakaks visiÅ¡kai patenkinti kreditorinį reikalavimÄ , todėl Å¡alių suderinta valia parduodamos reikalavimo teisės kaina buvo nustatyta tik 1/3 dalis nuo reikalavimo teisės nominalios kainos. Nenustačius imperatyvių teisės nuostatų pažeidimo, ginčo Å¡alims sudarant 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nėra pagrindo jÄ pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas. Dėl ginčijamo sandorio atitikties privataus juridinio asmens teisnumui ir veiklos tikslams Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos AB „Alytaus tekstilė“ iÅ¡kėlimo momentu (2007 m. rugpjūčio 23 d.) bendrovės įsipareigojimai sudarė 41 779 790 Lt, iÅ¡ kurių pradelsti 38 957 739 Lt, o turto balansinė vertė buvo 67 824 964 Lt.

Atsakovės Ataskaitos Nr. NTA-08-07-109 Turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad jau po to (2008 m. liepos 31 d.) kai buvo sudaryta ginčijama sutartis, bendra AB „Alytaus tekstilė“ turto rinkos vertė sudarė 20 660 000 Lt. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ reikalavimo teises į AB „Alytaus tekstilė“ iÅ¡ UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ perėmė teisėtai bei į tai, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pagal Valstybės skolos įstatymÄ yra garantijų institucija, už kurios įsipareigojimų vykdymÄ garantuoja valstybė, remdamasis 2008 m. liepos 1 d.

įsigaliojusia nauja Ä®BÄ® 35 straipsnio 3 dalies redakcija, AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje pakeitė kreditorę ir kreditorinio reikalavimo tenkinimo eilę iÅ¡ trečios į antrÄ . Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju perleisto reikalavimo visiÅ¡ko ar dalinio įgyvendinimo (patenkinimo) galimybė tiek ginčijamo sandorio sudarymo, tiek jo pakeitimo metu egzistavo. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, įrodinėdama reikalavimo teisės neįgyvendinamumÄ , iÅ¡ esmės remiasi aplinkybėmis, kurios paaiÅ¡kėjo jau po to, kai Å¡i ieÅ¡kovės investicija tapo nuostolinga, t. y. nepakakus AB „Alytaus tekstilė“ turto patenkinti jos kreditorių reikalavimams.

Aplinkybė, kad nepakako bendrovės turto ieÅ¡kovės kreditoriniam reikalavimui patenkinti, savaime nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo sandorio sudarymo metu. Turto pardavimo kaina galėjo paaiÅ¡kėti ir paaiÅ¡kėjo tik turtÄ realizavus, t. y sandorio sudarymo momentu nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie leistų prognozuoti bÅ«simas turto pardavimo kainas. Juo labiau, AB „Alytaus tekstilė“ turto pardavimas sutapo su ekonominės krizės laikotarpiu, kuris lėmė ženklų nekilnojamojo turto kainų kritimÄ ir perkamosios galios sumažėjimÄ , kas teismų praktikoje pripažįstama visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas), o ginčijama sutartis sudaryta iki ekonominės krizės pradžios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/20110).

Byloje esančiais duomenimis atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2008 m. kovo 5 d. „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ ir dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ paskelbė apie 5 200 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ bankrutuojančiÄ akcinę bendrovę (toliau – BAB) „Alytaus tekstilė“ pardavimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du. PasiÅ«lymų vertinimo kriterijus – didžiausia priimtina pirkimo kaina. PasiÅ«lymų pateikimo terminas – 2008 m. kovo 12 d. 10 val. 2008 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovė L.

Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ pateikė atsakovei pasiÅ«lymÄ , kuriame nurodė, kad yra pasiruoÅ¡usi mokėti už parduodamÄ BAB „Alytaus tekstilė“ trečios eilės kreditorinį reikalavimÄ 0,32 ct nuo parduodamo vieno kreditorinio reikalavimo lito, arba 1 664 000 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovei pasiÅ«lymus pateikė UAB „Skirnuva ir A“ ir Sauliaus Packevičiaus individuali įmonė. UAB „Skirnuva ir A“ pasiÅ«lyme nurodė, kad už parduodamo BAB „Alytaus tekstilė“ trečios eilės kreditorinio reikalavimo 1 Lt pasiruoÅ¡usi mokėti 0,23 ct arba 1 196 000 Lt už visÄ kreditorinį reikalavimÄ .

Sauliaus Packevičiaus individuali įmonė pasiÅ«lė atsakovei už trečios eilės kreditorinį reikalavimÄ sumokėti 0,18 ct nuo parduodamo vieno kreditorinio reikalavimo lito, arba 936 000 Lt. Byloje esantis atsakovės Vokų atplėšimo komisijos protokolas Nr. 1 patvirtina, kad 2008 m. kovo 12 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atplėšė tris vokus su nurodytų bendrovių pasiÅ«lymais. Komisijos narys informavo posėdyje dalyvavusių pasiÅ«lymus pateikusių įmonių (L.

Karpalavičiaus individuali įmonė, UAB „Skirnuva ir A“ ir Sauliaus Packevičiaus individuali įmonė) atstovus, kad priimtinÄ skolos pirkimo kainÄ pasiÅ«lę pirkėjai bus kviečiami į derybas. Atsakovės į bylÄ pateikto bendrovės Siunčiamų dokumentų registro 2008 m. duomenimis 2008 m balandžio 8 d. visoms trims įmonėms buvo iÅ¡siųsti raÅ¡tai Dėl kvietimo dalyvauti derybose. 2008 m. balandžio 10 d. Pažyma apie derybų dėl BAB „Alytaus tekstilė“ reikalavimo teisės pardavimo rezultatus patvirtina, kad 2008 m. balandžio 9 d.

Alytuje įvyko susitikimas (derybos) su ieškovės savininku L. K.Derybų metu L. K. informavo, kad nuo pirkimo pasiūlymo pateikimo dienos praėjus ilgam terminui ir paaiškėjus papildomai informacijai dėl BAB „Alytaus tekstilė“ turto būklės, esamų hipotekų, įkeitimų ir kitų apribojimų turtui, infrastruktūros ir inžinerinių tinklų būklės, „neaiškaus“ vidaus elektros tinklų nuosavybės ir jų naudojimo klausimo, kt. neigiamų aspektų, 2008 m. kovo 12 d. pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta pirminė kaina (1 664 000 Lt arba 32 proc. skolos vertės) turėtų būti pakoreguota.

Taip pat L. K. nurodė, jog BAB „Alytaus tekstilė“ skolos pirkimas jo įmonę toliau domina, bet preliminari pirkimo kaina bÅ«tų ne daugiau 18 – 20 proc. nominalios reikalavimo teisės vertės priklausomai nuo atsiskaitymo sÄ lygų. Derybų metu buvo preliminariai aptartos ir suderintos pardavimo sÄ lygos, kurios bus įtrauktos į reikalavimo teisės pardavimo sutartį, nustatant, kad reikalavimo teisės pardavimo kaina – 20 proc. skolos dydžio (1 400 000 Lt) ir per mėnesį nuo skolos pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pirkėjas sumoka ne mažiau kaip 50 proc. pardavimo kainos.

Pažymoje taip pat nurodyta, kad Å¡ios esminės skolos pardavimo sÄ lygos galioja ne trumpiau kaip 14 kalendorinių dienų. Nurodytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad atsakovė reikalavimo teisės pardavimÄ vykdė vieÅ¡ai, derybų bÅ«du, visus atliekamus su sandoriu susijusius veiksmus įformindama savo vidaus dokumentuose. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad 2008 m. kovo 7 d. pasiÅ«lymus pateikė trys susijusios įmonės nepatvirtina, kad derybose nesÄ Å¾iningai ar neskaidriai veikė atsakovė.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad, kaip tvirtina ieÅ¡kovė, atsakovė bÅ«tų žinojusi apie visų trijų įmonių, pateikusių pasiÅ«lymus, tarpusavio suderintus veiksmus, ar juo labiau Å¡is faktas bÅ«tų derintas su pačia atsakove. Byloje esantis atsakovės 2008 m. Gautų dokumentų registras patvirtina, kad derybų su atsakove dėl reikalavimo teisės perleidimo dienÄ UAB „Skirnuva ir A“ bei Sauliaus Packevičiaus individuali įmonė 2008 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovei praneÅ¡imus dėl atsisakymo dalyvauti konkurse, todėl teigti apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ derantis bei sudarant ginčo sandorį nėra jokio objektyvaus pagrindo.Byloje esantis 2008 m. balandžio 11 d.

UAB „Genstatyba“ pasiÅ«lymas „Dėl BAB „Alytaus tekstilė“ skolos pirkimo“ patvirtina, kad praėjus daugiau nei mėnesiui nuo paskelbimo apie reikalavimo teisės pardavimÄ (2008 m. kovo 5 d.) atsakovė gavo pasiÅ«lymÄ nupirkti reikalavimo teisę už 1,7 mln. Lt. Nors ieÅ¡kovė šį faktÄ nurodo kaip neva pagrindžiantį atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, atsakovės gautas ketvirtas pasiÅ«lymas, kurio kaina buvo didesnė nei pasiÅ«lyta ieÅ¡kovės, akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė 2008 m. balandžio 22 d. pateikė pagerintÄ pasiÅ«lymÄ .

Jame ieÅ¡kovė nurodė, jog už reikalavimo teisę yra pasiruoÅ¡usi mokėti 0,332 ct nuo parduodamo vieno kreditorinio reikalavimo lito, t. y. pagerintas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas iÅ¡ esmės atitiko UAB „Genstatyba“ pasiÅ«lyme nurodytÄ kainÄ nupirkti reikalavimo teisę už 1,7 mln. Lt. 2008 m. balandžio 28 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad atsakovė į gautų pasiÅ«lymų eilę neįtraukė ir nesvarstė UAB „Genstatyba“ pateikto pasiÅ«lymo bei laikydamasi iÅ¡ankstinio susitarimo su ieÅ¡kove sudarė su ja sutartį.

Tokiu bÅ«du teigti, kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, nėra jokio pagrindo. Atvirkščiai, atsakovė nenutraukė derybų ir laikėsi 2008 m. balandžio 10 d. Pažymoje apie derybų dėl BAB „Alytaus tekstilė“ reikalavimo teisės pardavimo rezultatus nurodytų susitarimų (Nutarties 54 punktas). Nors ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad jos pagerintas pasiÅ«lymas buvo pateiktas be jokių objektyvių priežasčių ir galiojant 2008 m. balandžio 9 d. derybų metu preliminariai aptartoms ir suderintoms pardavimo sÄ lygoms, nustatant, kad skolos pardavimo kaina – 20 proc. skolos dydžio (1 400 000 Lt) ir per mėnesį nuo skolos pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo pirkėjas sumoka ne mažiau kaip 50 proc. pardavimo kainos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė negalėjo/neturėjo teisės savo pasiÅ«lymÄ dėl reikalavimo teisės kainos pakeisti, jÄ padidinant.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ikisutartinių santykių (derybų proceso) metu tarp Å¡alių bÅ«tų kilęs ginčas, įskaitant dėl 2008 m. balandžio 9 d. Å¡alių pasiekto tarpinio susitarimo vykdymo. Nei viena Å¡alis Å¡io susitarimo netraktavo preliminariÄ ja sutartimi (CK 6.165 straipsnis) ar juo labiau – pagrindine sutartimi (CK 6.181 straipsnis). PrieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovė bÅ«tų reikalavusi atsakovės vykdyti 2008 m. balandžio 9 d. susitarimÄ , bet ne teikusi naujÄ pasiÅ«lymÄ dėl perkamos reikalavimo teisės didesnės siÅ«lomos kainos.

IeÅ¡kovė turėtų pagrindÄ reikÅ¡ti pretenzijas atsakovei dėl 2008 m. balandžio 9 d. susitarimo nevykdymo, jeigu pastaroji bÅ«tų atsisakiusi sudaryti sutartį Å¡alių aptartomis sÄ lygomis, tačiau įrodymų dėl atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį byloje nėra, o didesnę kainÄ už perkamÄ reikalavimo teisę pasiÅ«lė pati ieÅ¡kovė. Kita vertus, Å¡alys, sudariusios susitarimÄ , turi teisę abipusiu susitarimu jį pakeisti (CK 6.156 straipsnis, 6.223 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės ne tik akivaizdžiai paneigia ieÅ¡kovės argumentus, neva reikalavimo teisės pardavimo kainos nustatymo procesas buvo netinkamas, bet, prieÅ¡ingai, pagrindžia ieÅ¡kovės susidomėjimÄ ir norÄ Ä¯sigyti reikalavimÄ bei jos įsitikinimÄ reikalavimo teisės tenkinimo perspektyvumu.

Ä®vertinusi reikalavimo teisės patenkinimo iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto perspektyvas, konkurencinę aplinkÄ (kitų asmenų suinteresuotumÄ Ä¯sigyti parduodamÄ reikalavimo teisę), įgyvendindama teisę laisvai sudaryti įstatymo nedraudžiamas sutartis, ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti ginčijamÄ sutartį ir įsigyti iÅ¡ atsakovės reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį už ieÅ¡kovės interesus atitinkančiÄ kainÄ . Byloje esanti 2008 m. gruodžio 11 d. sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės L.

Karpalavičiaus individualios įmonės ir UAB „Skirnuva“ patvirtina, kad ieÅ¡kovė perleido UAB „Skirnuva“ didžiÄ jÄ dalį (5 195 000 Lt/1 504 576 Eur) pagal 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį nusipirkto reikalavimo į BAB „Alytaus tekstilė“. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡i aplinkybė, jog ieÅ¡kovė po reikalavimo teisės įsigijimo didesnę savo reikalavimo dalį perleido UAB „Skirnuva“, leidžia teigti, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta 2008 m. gegužės 7 d. sutartis buvo fiktyvi, skirta kitiems Å¡alių ketinimams pridengti.

Teisėjų kolegija šiuos ieškovės teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Byloje esanti 2008 m. gegužės 7 d. sutartis Nr. PS-77 patvirtina, kad UAB „Skirnuva“ paskolino L. Karpalavičiaus individualiai įmonei „Talka“ 1 826 400 Lt (1 punktas). Paskolos tikslas – L. Karpalavičiaus individualios įmonės įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 7 d. sutartį su UAB INVEGA įvykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su UAB „Skirnuva“ veikla, siekiant įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius, įsipareigojimus ir kt. (2 punktas). 2011 m. gruodžio 11 d.

Sutarties 1 punkte nurodyta, kad UAB „Skirnuva“ reikalaujant dengti L. Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ įsiskolinimus, ji įsiskolinimui padengti perleidžia dalį valdomo ir AB SEB bankui įkeisto BAB „Alytaus tekstilė“ antros eilės kreditorinio reikalavimo. Perleidžiamo antros eilės kreditorinio reikalavimo dydis – 5 195 000 Lt (2 punktas). Kreditorinis reikalavimas įvertinamas 0,01 ct už vienÄ kreditorinio reikalavimo litÄ , arba viso 51 950 Lt (3 punktas). Å alims pasiraÅ¡ius kreditorinio reikalavimo perleidimo aktÄ , ieÅ¡kovės įsiskolinimas UAB „Skirnuva“ buvo sumažintas 51 950 Lt.

Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovė perleido dalį savo įsigyto reikalavimo bÅ«tent dėl to, kad to reikalavo paskolÄ suteikusi įmonė, o ne kokiu nors su ginčijama sutartimi susijusiu tikslu. Vien ta aplinkybė, kad didžioji dalis reikalavimo buvo perleista už ženkliai mažesnę sumÄ , nei ji buvo įgyta, neįrodo 2008 m. gegužės 7 d. sandorio fiktyvumo, ar atsakovės nesÄ Å¾iningumo reikalavimÄ perleidžiant. Juo labiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidÄ , atsakovę žinojus apie ieÅ¡kovės ir UAB „Skirnuva“ tarpusavio santykius.

Be to, ieÅ¡kovės teiginiai bei jų pagrindu daromos prielaidos, jog ieÅ¡kovei perleidus didžiÄ jÄ dalį reikalavimo teisės UAB „Skirnuva“, ieÅ¡kovės vadovas neva turėjo atsisakyti mokėti likusiÄ 863 200 Lt sumÄ atsakovei pagal 2008 m. gegužės 7 d. ginčo sutartį, taip pat yra nepagrįsti. Kaip nurodo pati ieÅ¡kovė, ginčo sandorio 3.3. punktas numatė, jog tuo atveju, jeigu naujoji kreditorė (ieÅ¡kovė) nesumoka atitinkamo mokėjimo, reikalavimo perleidimo sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama, o naujojo kreditoriaus pradiniam kreditoriui sumokėtos sumos naujajam kreditoriui negražinamos kaip bauda už sutarties pažeidimÄ .

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei atsisakius apmokėti pagal sutartį paskutinę mokėjimo dalį, ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi 2008 m. gegužės 7 d. sutartį ir tai sudarytų pagrindÄ reikalavimo teisę grÄ Å¾inti atsakovei, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovei jau sumokėtų sumų. Tokiu atveju atsakovė įgytų teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl 2008 m. gruodžio 11 d. sutarties pripažinimo negaliojančia. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė bÅ«tų žinojusi apie ieÅ¡kovės reikalavimo teisės dalies perleidimÄ UAB „Skirnuva“.

Juo labiau, pagal 2008 m gegužės 7 d. sandorio 4.2 punktÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo be atskiro raÅ¡tiÅ¡ko pradinio kreditoriaus (atsakovės) sutikimo perimto kreditorinio reikalavimo neparduoti ar kitaip neperleisti trečiajam asmeniui, neįkeisti bei kitaip neapriboti teisių į perimtÄ kreditorinį reikalavimÄ . Duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų informavusi atsakovę apie dalies reikalavimo perleidimÄ , byloje nėra. Taigi, Å¡iuo atveju bÅ«tent pačios ieÅ¡kovės elgesys nebuvo sÄ Å¾iningas, nes perleisdama dalį reikalavimo UAB „Skirnuva“ ji pažeidė 2008 m. gegužės 7 d.

Reikalavimo perleidimo sutartį, tuo tarpu, ieÅ¡kovei atsisakius mokėti pagal ginčo sandorį likusiÄ sumÄ ir esant perleistai reikalavimo teisei, nebÅ«tų galima įvykdyti sutarties sÄ lygos dėl reikalavimo teisės atsakovei grÄ Å¾inimo. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, jog ieÅ¡kovės pateiktas ieÅ¡kinys ne tik nėra susijęs su 2008 m. gruodžio 11 d. sutarties teisėtumo klausimu, bet kartu ir 2008 m. gegužės 7 d. sandorio vykdymo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Be to, aplinkybė, jog ieÅ¡kovė 2008 m. gruodžio 11 d. sutartimi perleido didžiÄ jÄ dalį savo reikalavimo į BAB „Alytaus tekstilė“ dalį UAB “Skirnuva” (tÄ patvirtina ir 2009 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas UAB „Skirnuva“ 5 195 000 Lt ir ieÅ¡kovės 5 000 Lt kreditorinis reikalavimas BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje), leidžia pagrįstai teigti, kad L. Karpalavičiaus individuali įmonė „Talka“ iÅ¡ esmės neturėjo teisės pateikti ieÅ¡kinio dėl visos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir praÅ¡yti taikyti restitucijÄ visa apimtimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ (2016 m. balandžio 22 d.) ieÅ¡kovė didžiÄ jÄ dalį savo reikalavimo teisės yra perdavusi UAB „Skirnuva“.

Byloje nėra jokių duomenų, o ir ieÅ¡kovė to nenurodė, kad 2008 m. gruodžio 11 d. sutartis, kurios pagrindu UAB „Skirnuva“ įgijo 5 195 000 Lt reikalavimÄ BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje, bÅ«tų pripažinta negaliojančia ar nuginčyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl jai priklausančios reikalavimo dalies (5000 Lt), kai tuo tarpu ji pateikė ieÅ¡kinį dėl viso reikalavimo teisės perleidimo sandorio teisėtumo bei restitucijos taikymo visa apimtimi – visos už reikalavimo teisę sumokėtos sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, analogiÅ¡kai, pradiniam kreditoriui perleidus jo turimÄ reikalavimo teisę, pradinis kreditorius perduoda visas su reikalavimo teise susijusias teises ir pareigas naujajam kreditoriui (CK 6.101 straipsnio 1-2 dalys).

Be to, ieÅ¡kovei suteikta AB „Parex“ banko garantija, skirtingai nei teigia ieÅ¡kovė, ne tik patvirtina ieÅ¡kovės valiÄ sandorio sudarymui, bet ir suinteresuotų trečiųjų asmenų neÅ¡aliÅ¡kÄ nuomonę dėl ieÅ¡kovės turtinės padėties bei dėl perleidžiamos reikalavimo teisės vertės sandorio sudarymo metu. Teismas sutinka, kad banko garantija savaime nepatvirtina sandorio perspektyvos, tačiau, teikdamas garantijÄ , bankas neabejotinai vertino ir įgyjamo turto – reikalavimo teisės – realiÄ vertę, kuri tampa ieÅ¡kovės turto masės dalimi.

Faktas, kad AB „Parex“ bankas 2008 m. birželio 8 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovei 863 200 Lt dydžio garantijÄ , neabejotinai įrodo, jog, pasverdamas garantijos iÅ¡davimo rizikÄ , bankas neįžvelgė nei ieÅ¡kovės blogos finansinės padėties, nei reikalavimo teisės įgyvendinimo beviltiÅ¡kumo, nes pats tokiu atveju prisiimtų rizikÄ prieÅ¡ atsakovę, jei ieÅ¡kovė dėl blogos turtinės padėties neįvykdytų įsipareigojimų (CK 6.93 straipsnio 1 dalis) pagal Reikalavimo perleidimo sutartį.

Tokiu bÅ«du teigti, kad atsakovė nepasidomėjo, ar sudaromas sandoris bus ieÅ¡kovei nenaudingas, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad bankas suteikė ieÅ¡kovei garantijÄ , yra pakankama įsitikinti ieÅ¡kovės turtine padėtimi, kaip ir reikalavimo teisės įgyvendinimo realumu. Be to, pati ieÅ¡kovė teismui pateiktame dublike yra nurodžiusi, kad garantija klientui suteikiama atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . 2015 m gegužės 7 d. nutartyje (civilinė bylos Nr. B2-62-413/2015) Kauno apygardos teismas, pripažindamas ieÅ¡kovės bankrotÄ tyčiniu, nurodė, kad įmonės vadovas, veikdamas jos vardu, įsigydamas reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, sÄ moningai neįvertino galimos rizikos, o aplinkybė, kad kreditorinis reikalavimas buvo perkamas konkurso bÅ«du, nepateisina įmonės vadovo nerÅ«pestingo elgesio sudarant rizikingÄ ir įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog vien tas faktas, jog ieÅ¡kovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, neįrodo atsakovės nesÄ Å¾iningumo sudarant 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Todėl net konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , įmonės vadovui sudarius nenaudingÄ Ä¯monei sandorį, ieÅ¡kovei neužkertamas kelias apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pavyzdžiui, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)).

Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti apie kitos Å¡alies (atsakovės) nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčo sandorį. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ įsigydama reikalavimo teisę, žinojo, kad BAB „Alytaus tekstilė“ yra bankrutuojanti įmonė. Reikalavimo teisės pardavimas vyko vieÅ¡ai ir skaidriai, pačiai ieÅ¡kovei aktyviai dalyvaujant derybose dėl reikalavimo teisės pardavimo kainos ir kitų sÄ lygų, savo iniciatyva pateikiant didesnės kainos pasiÅ«lymÄ už perkamÄ reikalavimo teisę.

Dėl to nėra pagrindo 2008 m. gegužės 7 d. sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantį juridinio asmens teisnumui ir veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį tinkamai atliko tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių teisinį vertinimÄ bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės procesiniam ginčo iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, o netenkinus ieÅ¡kovės L.

Karpalavičiaus individualios įmonės „Talka“ apeliacinio skundo, pastaroji teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo, klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo nesprendžia. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė