Legislator Case Law & Legislation
a70ce499-a1d2-426f-a080-da099cdb5297 AI generated

a70ce499-a1d2-426f-a080-da099cdb5297 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a70ce499-a1d2-426f-a080-da099cdb5297
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Doka Lietuva“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „BÅ«stuva“ 129 011,81 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“ neįvykdė savo prievolės sudaryti pagrindines butų pirkimo - pardavimo sutartis pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. Å¡alių sudarytas preliminariÄ sias dviejų butų pirkimo - pardavimo sutartis.

Legislator headnote

AI generated

a70ce499-a1d2-426f-a080-da099cdb5297 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas bei 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį patvirtina, kad ieÅ¡kovė įvykdė preliminariųjų sutarčių sÄ lygÄ sumokėti butų vertės įmokas, bet atsakovė preliminariosiose sutartyse nurodytus butus pardavė tretiesiems asmenims, taigi neįvykdė įsipareigojimo sudaryti su ieÅ¡kove pagrindines butų pirkimo - pardavimo sutartis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr.e2A-885-330/2016Teisminio proceso Nr.2-56-3-00750-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.4; (S) 2.1.24.2.8; 2.5.10.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BÅ«stuva“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1094-273/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BÅ«stuva“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«stuva“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Doka Lietuva“ ir atsakovei SIA Baltic builder Lietuvos filialui (pagal Juridinių asmenų registro duomenis – Baltic builder filialas) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Doka Lietuva“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „BÅ«stuva“ 129 011,81 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“ neįvykdė savo prievolės sudaryti pagrindines butų pirkimo - pardavimo sutartis pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. Å¡alių sudarytas preliminariÄ sias dviejų butų pirkimo - pardavimo sutartis.

IeÅ¡kovė tvirtino, kad pagal preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis bei vykdant 2008 m. rugpjūčio 4 d. triÅ¡alę sutartį ji atsakovei už parduodamus du butus sumokėjo visÄ kainÄ , atitinkamai – 253 448 Lt (73 403,61 Eur) ir 192 004 Lt (55 608,20 Eur), todėl neįvykdžiusi prievolės atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus 129 011,81 Eur nuostolius. IeÅ¡kinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus, praÅ¡ydama preliminarų teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. NesutikimÄ su preliminariu teismo sprendimu atsakovė grindė tuo, kad preliminariosios butų pirkimo - pardavimo sutartys ir triÅ¡alė sutartis nesukelia ieÅ¡kovei jokių teisių ir pareigų. Nurodytas sutartis UAB „Doka Lietuva“ direktorius sudarė su UAB „BÅ«stuva“ atstovaujančiuoju direktoriumi A.

P., kuris nebuvo atsakovės administracijos vadovas – generalinis direktorius. A. P. niekada nebuvo suteikti įgaliojimai sudaryti tokio turinio sandorius, taigi ieÅ¡kovės nurodyti sandoriai UAB „BÅ«stuva“ vardu buvo sudaryti tam neįgalinto asmens. IeÅ¡kovė, sudarydama ginčo sandorius, turėjo įsitikinti, kad juos sudaro su tinkamus įgalinimus turinčiu kitos Å¡alies atstovu, pasidomėti, ar jų sudarymui nereikalingas UAB „BÅ«stuva“ valdybos sprendimas. Atsakovė akcentavo aplinkybę, jog UAB „Doka Lietuva“ realiai nemokėjo pinigų pagal preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis.

Pabrėžė, kad 2009 metais buvo iÅ¡kelta ir 2015 metais baigta UAB „BÅ«stuva“ restruktÅ«rizavimo byla, kurioje ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas atsakovei nebuvo pareikÅ¡tas. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nelaikė atsakovės savo skolininke. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus nurodė, kad atsakovę UAB „BÅ«stuva“ atstovaujantis direktorius A.

P. sudarant preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis ir triÅ¡alę sutartį, turėjo atsakovės antspaudÄ , kuriuo sandoriai buvo patvirtinti. PaaiÅ¡kino, kad preliminariosios sutartys buvo pasiraÅ¡ytos pagal atsakovės paruoÅ¡tas ir jos nuolatinėje veikloje naudojamas (tipines) sutartis. Be to, analogiÅ¡ko turinio preliminariosios, o vėliau ir pagrindinės sutartys buvo sudaromos ir su kitais asmenimis. Preliminariosiose sutartyse buvo įtvirtinta nuostata, jog sutartys sudarytos turint tam bÅ«tinus įgalinimus.

IeÅ¡kovė akcentavo aplinkybę, jog sudarytas sutartis atsakovė patvirtino. IeÅ¡kovės teigimu, apie preliminariosiose sutartyse numatyto turto perleidimÄ tretiesiems asmenims ji sužinojusi tik 2015 m. rugsėjo 23 d., kuomet gavo Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us. Atsakovė byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė Å¡alių sudarytas preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis bei triÅ¡alę sutartį pripažinti negaliojančiomis ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tuo, jog ginčijami sandoriai atsakovės vardu buvo sudaryti neįgalioto asmens A. P.. Nurodė, kad pagal bendrovės (atsakovės) įstatus jÄ atstovavo generalinis direktorius. A. P. nebuvo UAB „BÅ«stuva“ vadovas – generalinis direktorius. UAB „BÅ«stuva“ įstatinio kapitalo dydis sudarė 510 000 Lt (147 706,20 Eur), o ginčijamų sandorių vertė (suma) virÅ¡ijo bendrovės 1/20 įstatinio kapitalo dalį, todėl netgi atitinkamo įgaliojimo A. P. iÅ¡davimas nebÅ«tų pakankamas ginčijamų sandorių sudarymui.

IeÅ¡kovės elgesys sudarant sandorį su tokios teisės neturinčiu kito asmens atstovu laikytinas neprotingu. Atsakovė neigė atlikusi veiksmus, sÄ lygojusius ginčijamų sandorių patvirtinimÄ .IeÅ¡kovė su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai – A. P. darbo sutartis, direktoriaus pareiginė instrukcija, kurioje nurodyta, jog direktorius turi teisę iÅ¡duoti įgaliojimus, sudaryti civilinius bei teisinius sandorius, atstovauti ir kt., patvirtina, kad nurodytas asmuo turėjo teisę sudaryti ginčijamus sandorius.

IeÅ¡kovė akcentavo aplinkybę, jog Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį liudija apie Å¡alių veiksmus patvirtinant sandorius. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovei ginčijamų sutarčių sudarymas buvo žinomas, o A. P., turėdamas tinkamus įgalinimus ir bendrovės antspaudÄ , sudarė teisėtus ir bendrovės veikloje tipinius sandorius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. galutiniu sprendimu Å¡io teismo 2015 m. spalio 21 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , atsakovės UAB „BÅ«stuva“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ atsakovės UAB „BÅ«stuva“ priteisė ieÅ¡kovės UAB „Doka Lietuva“ naudai 1 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į preliminariosios sutarties sudarymo santykių teisinį reguliavimÄ ir jo aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje, pažymėjo, jog netinkamai vykdžiusi Å¡ios rūšies sutartį Å¡alis privalo atlyginti kitos Å¡alies patirtus nuostolius.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas bei 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį patvirtina, kad ieÅ¡kovė įvykdė preliminariųjų sutarčių sÄ lygÄ sumokėti butų vertės įmokas, bet atsakovė preliminariosiose sutartyse nurodytus butus pardavė tretiesiems asmenims, taigi neįvykdė įsipareigojimo sudaryti su ieÅ¡kove pagrindines butų pirkimo - pardavimo sutartis.

Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, be pagrindo atsisakiusi sudaryti pagrindines sutartis, privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Spręsdamas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų pripažinti negaliojančiomis Å¡alių sudarytas sutartis, pirmosios instancijos teismas akcentavo Å¡iam klausimui aktualų teisinį reguliavimÄ , pagal kurį, tuo atveju, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.

Pažymėjo, kad įgalinimai atstovui gali bÅ«ti suteikti ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant juos iÅ¡duodamame raÅ¡ytiniame įgaliojime, tačiau jie taip pat gali bÅ«ti numanomi, atsižvelgiant į Å¡alių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia. Tokio elgesio požymiais laikytini atvejai, kai asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu. Teismo vertinimu, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai – darbo sutartis, direktoriaus pareiginė instrukcija akivaizdžiai patvirtina, kad A.

P. buvo suteikta teisė ir jis turėjo įgalinimus sudaryti ginčijamus sandorius. Teismo įsitikinimu, 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas bei 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį patvirtina, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“ užskaitė ieÅ¡kovei 445 452 Lt (129 011,81 Eur) sumÄ pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis bei sumažino savo įsipareigojimus užskaitydama SIA Baltic builder filialo įsiskolinimÄ 445 900,63 Lt (129 011,81 Eur) suma.

Teismas iÅ¡ Å¡ių aplinkybių sprendė, kad atsakovei buvo žinomos jos prievolės pagal ginčijamus sandorius nuo sandorių sudarymo datos, todėl jie yra privalomi atsakovei. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apie preliminariosiose sutartyse nurodyto turto perleidimÄ tretiesiems asmenims sužinojo 2015 m. rugsėjo 23 d., kuomet gavo iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Tuo pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog sutrumpintas (trejų metų) ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „BÅ«stuva“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butų pirkimui skirtas įmokas. Ginčo sutartis atsakovės vardu pasirašė tokios teisės neturintis asmuo.

A. P., eidamas pareigas pas atsakovę, turėjo vadovautis ne tik darbo sutartimi, pareigine instrukcija, bet ir bendrovės veiklÄ reglamentuojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Teismas turėjo atsižvelgti, kad pagal bendrovės įstatus jos valdyba privalo priimti sprendimus dėl bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė virÅ¡ija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo. Ginčijami sandoriai patenka į Å¡iÄ sandorių kategorijÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad A.

P. teisė sudaryti ginčijamus sandorius esÄ Ä¯tvirtinta direktoriaus pareiginės instrukcijos 73 punkte. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant pareiginę instrukcijÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡is asmuo galėjo sudaryti tik medžiagų ir paslaugų pirkimo sandorius. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovės elgesį sandorių sudarymo metu. Atsakovės įstatinio kapitalo dydis skelbiamas vieÅ¡ai, todėl ieÅ¡kovė turėjo įsitikinti, kad sandoris sudaromas su tokius įgalinimus turinčiu asmeniu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė patvirtino įgaliotinio sudarytus ginčijamus sandorius. Atsakovė neturėjo protingos priežasties neatlygintinai perimti didelės vertės svetimÄ prievolę. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog ginčo triÅ¡ale sutartimi atsakovė sumažino savo įsipareigojimus SIA Baltic builder filialui, užskaitydama 445 900,63 Lt (129 011,81 Eur) sumÄ iÅ¡ UAB „Mividarsta“ aktavimo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė atsakovės buhalterės pasiraÅ¡ytu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu ir praneÅ¡imu dėl įsipareigojimų įvykdymo.

Nurodyti dokumentai nepasiraÅ¡yti įmonių vadovų. Atsakovės pateikta Aktavimų, užskaitų ir apmokėjimų suvestinė lentelė patvirtina, kad atsakovės skola SIA Baltic builder buvo trigubai mažesnė už sumÄ , nurodytÄ triÅ¡alėje sutartyje. Joks protingas asmuo savo kreditoriui nepermokėtų 318 795,90 Lt (92 329,57 Eur). Aplinkybė, jog atsakovė toliau vykdė prievolę kreditoriui SIA Baltic builder filialui, patvirtina, jog jai nebuvo žinoma apie ginčo triÅ¡alę sutartį. Teismas nenustatė, kaip buvo daromos užskaitos iÅ¡ UAB „Mividarsta“ aktavimo.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino yra nepagrįstos.

Ieškovės elgesys, kuomet dėl preliminariosiose sutartyse nurodyto turto statuso pasidomima tik po septynerių metų nuo sutarčių sudarymo, neatitinka protingumo kriterijaus. Ieškovei pareikalavus, pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos, kai namo statybos baigtumas bus ne mažesnis nei 80 procentų. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamojo namo statybos baigtumas siekė 98 procentus. Teismas turėjo laikytis nuostatos, jog terminas pagrindinėms sutartims sudaryti baigėsi 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovė savo teisių negynė atsakovės restruktÅ«rizavimo proceso metu. Å iame kontekste vertinant ieÅ¡kovės elgesį, turėjo bÅ«ti atsižvelgta, jog tik maža dalis įmonių tęsia veiklÄ pasibaigus jų restruktÅ«rizavimo procesui. Nesavalaikis ieÅ¡kovės reikalavimo pareiÅ¡kimas pažeidžia atsakovės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo sutarčių turinį. Tam, kad bÅ«tų įvykdyta piniginė užskaita, iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas Å¡alių tarpusavio skolų suderinimo aktas.

Tokio turinio akto teismas pareikalavo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi. Kadangi toks aktas iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas, darytina iÅ¡vada, jog įskaitymas nebuvo atliktas, o ieÅ¡kovė nemokėjo įmokų pagal ginčo preliminariÄ sias sutartis. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės argumentų dėl Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų taikymo bei dėl atsakovės restruktÅ«rizavimo proceso. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas buvęs atsakovės darbuotojas A.

P.. Atsakovė UAB „BÅ«stuva“ apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Doka Lietuva“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime reiÅ¡kiami tokie atsikirtimai:Sandoris, privataus juridinio asmens valdymo organų sudarytas pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantis juridinio asmens veiklos tikslams, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai.

Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sÄ lygų, bÅ«tinų ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais, egzistavimÄ . Byloje įrodyta, kad A. P. buvo suteikta teisė sudaryti ginčijamus sandorius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad UAB „BÅ«stuva“ turėjo kolegialų bendrovės valdymo organÄ â€“ valdybÄ . Valdybos funkcijas vykdantis generalinis direktorius suteikė A.

P. neribotus įgaliojimus. Net ir virÅ¡ijant įgaliojimus sudaryti sandoriai atsakovei sukelia prievoles. Atsakovė, žinodama apie analizuojamų sandorių sudarymÄ , jų neginčijo. Atsakovės skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovės nurodytu bÅ«du vertinant A. P. darbo sutartį ir pareiginius nuostatus, bÅ«tų iÅ¡kreipiama objektyvioji tiesa. Preliminariosios butų pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos pagal atsakovės veikloje naudojamas Å¡ios rūšies sutarčių formas.

Atsakovės buhalterės pasiraÅ¡yti dokumentai patvirtina, kad atsakovė atliko užskaitÄ , sumažindama savo įsiskolinimÄ SIA Baltic builder filialui. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei apie ginčijamas sutartis buvo žinoma nuo jų sudarymo. Atsakovės teiginys, jog ji esÄ nesumažino savo įsipareigojimų SIA Baltic builder, yra nereikÅ¡mingas, kadangi naujasis skolininkas, perėmęs pradinio skolininko pareigas ir teises, negali atsikirsti kreditoriui remdamasis pradinio skolininko ir naujojo skolininko santykiais, sudariusiais pagrindÄ skolai perkelti.

Net ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, pasekmės liktų tos pačios – bÅ«tų taikoma restitucija. Pasisakydama dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos, atsakovė iÅ¡kraipo objektyviÄ tiesÄ . Preliminariosiose sutartyse teisė reikalauti pagrindinės sutarties sudarymo numatyta bÅ«simam pardavėjui. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės negavo pareikalavimo sudaryti pagrindines sutartis. Tik gavusi Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us ieÅ¡kovė suprato apie preliminariųjų pirkimo - pardavimo sutarčių sÄ lygų pažeidimÄ .

Nutraukus atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ , visos atsakovės prievolės lieka galioti iki jų tinkamo įvykdymo. IeÅ¡kovė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį, pateikė į bylÄ atsakovės 2008 m. rugpjūčio 4 d. praneÅ¡imÄ apie įsipareigojimų pagal triÅ¡alę sutartį įvykdymÄ , kurio turinys atitinka skolų suderinimo aktÄ . Šį dokumentÄ pasirašė abiejų Å¡alių buhalterės. Å alys 2008 m. lapkričio 30 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , kuriame fiksuojama, kad atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei už 445 452 Lt (129 011,81 Eur).

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.Apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės UAB „Doka Lietuva“ ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas atsakovei UAB „BÅ«stuva“, dėl nuostolių atlyginimo ir atmestas atsakovės UAB „BÅ«stuva“ prieÅ¡ieÅ¡kinis, pareikÅ¡tas ieÅ¡kovei UAB „Doka Lietuva“ ir atsakovui SIA Baltic builder Lietuvos filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl naujų įrodymų priėmimoAtsakovė UAB „BÅ«stuva“ (apeliantė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio kopijÄ ir SIA Baltic builder Lietuvos filialo Å«kinių operacijų suvestinę. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, nors Å¡iuo įrodymu atsakovė įrodinėjo ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliantė pripažino, jog Å«kinių operacijų suvestinės pirmosios instancijos teismui neteikė. Atsakovės teigimu, Å¡io įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumÄ sÄ lygojo poreikis atsikirsti į nepagrįstas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog atsakovei buvo žinomos jos prievolės. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taraujanti dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė abejojanti dėl nuosprendžio įsiteisėjimo fakto ir įrodomosios reikÅ¡mės. IeÅ¡kovės nuomone, Å«kinių operacijų suvestinė byloje sprendžiamam ginčui nereikÅ¡minga, o ir pateikta pavėluotai. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui teikė praÅ¡ymÄ dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. IÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pateiktÄ Ä¯rodymÄ (teismo nuosprendį) atsisakė priimti, tačiau nurodė, jog Å¡is įrodymas bus įvertintas pagal CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas taisykles. Kolegija atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nematyti, kad Å¡is įrodymas buvo įvertintas atsakovės teiktų argumentų kontekste.

Nėra duomenų, jog atsakovės praÅ¡omas priimti įrodymas bÅ«tų nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs įrodymÄ priimti ir jo neįvertinęs pagal CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas taisykles, apribojo Å¡alies teises įrodinėjimo procese. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgusi į tai, jog Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu grindžiami ne tik pirmosios instancijos teisme atsakovės nurodyti, bet ir jos apeliacinio skundo argumentai, pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį teisėjų kolegija priima.

Spręsdama dėl naujo įrodymo – Å«kinių operacijų suvestinės priėmimo teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio turinio ir formos įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Tačiau papildomi duomenys yra reikÅ¡mingi apeliacinio skundo ribose vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčytos triÅ¡alės sutarties teisėtumo. Å iuo atveju teisėjų kolegija pirmenybę teikia iÅ¡samiam ir objektyviam faktinių aplinkybių įvertinimui, todėl taiko CPK 314 straipsnio nuostatos iÅ¡imtį ir apeliantės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ priima.

Spręsdama procesinį naujų įrodymų priėmimo klausimÄ teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieÅ¡kovės argumentams, jog teikiami įrodymai nėra reikÅ¡mingi sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . IeÅ¡kovės abejonės dėl pateiktų įrodymų trÅ«kumų ar pakankamumo atsakovėms argumentams pagrįsti, neturi bÅ«ti vertinamos sprendžiant įrodymų priimtinumo klausimÄ . Byloje esančių įrodymų reikÅ¡mingumo, pakankamumo, sÄ sajumo dalykai analizuotini įrodinėjimo proceso vertinamojoje stadijoje.Dėl įgaliojimų virÅ¡ijimoLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniÅ¡kai, bet ir per atstovus, iÅ¡skyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobÅ«džio galima sudaryti tik asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: santykiai tarp atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais) ir atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir interesais) bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens dėl atstovo veiksmų. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“, ieÅ¡kovė UAB „Doka Lietuva“ ir atsakovas SIA Baltic builder Lietuvos filialas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sudarė triÅ¡alę sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „BÅ«stuva“ įsipareigojo apmokėti SIA Baltic builder Lietuvos filialo įsiskolinimÄ â€“ 444 900,63 Lt (128 852,12 Eur) ieÅ¡kovei UAB „Doka Lietuva“ (sutarties 1 punktas).

UAB „BÅ«stuva“ taip pat įsipareigojo ieÅ¡kovei UAB „Doka Lietuva“ sumokėti 551,37 Lt (159,69 Eur) savo įsiskolinimui padengti (sutarties 3 punktas). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“ apmoka ieÅ¡kovei UAB „Doka Lietuva“ 445 452 Lt (129 011,81 Eur) nekilnojamuoju turtu, sudarydama su UAB „Doka Lietuva“ preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 46 ir Nr. 48. 2008 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo - pradavimo sutartis Nr. 46, kuria atsakovė UAB „BÅ«stuva“ įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį dėl 55,52 kv. m. ploto buto, (duomenys neskelbtini), architektÅ«riniuose brėžiniuose pažymėto Nr. 46, pardavimo ieÅ¡kovei (preliminariosios sutarties 1.1 punktas).

Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta parduodamo buto kaina – 253 448 Lt. Preliminariosios sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovė ieÅ¡kovės 253 448 Lt įmokÄ užskaito pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. triÅ¡alę sutartį. 2008 m. rugpjūčio 4 d. UAB „BÅ«stuva“ ir UAB „Doka Lietuva“ sudarė preliminariÄ jÄ buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 48, pagal kurios 1.1 punktÄ atsakovė įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį dėl 42,06 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), architektÅ«riniuose brėžiniuose pažymėto Nr. 48, pardavimo ieÅ¡kovei.

Å alių sutarta parduodamo buto kaina pagal sutarties 3.1 punktÄ yra 192 004 Lt. Preliminariosios sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovė ieÅ¡kovės 192 004 Lt įmokÄ užskaito pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. triÅ¡alę sutartį. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje tvirtino savo įsipareigojimus pagal preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis įvykdžiusi Å¡alims atlikus užskaitÄ 2008 m. rugpjūčio 4 d. triÅ¡alės sutarties pagrindu, tačiau atsakovė UAB „BÅ«stuva“ įsipareigojimų sudaryti pagrindines butų pirkimo - pardavimo sutartis neįvykdė, todėl turi atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro užskaitos bÅ«du už butus sumokėta suma.

Atsakovė UAB „Būstuva“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį dėl trišalės sutarties ir preliminariųjų butų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovė tvirtino, kad UAB „Būstuva“ vardu sutartis pasirašė A. P., nors jam niekada nebuvo suteikti tokie įgalinimai. Atsakovė neigė atlikusi bet kokius veiksmus, kurie leistų manyti, kad ji patvirtino neįgalioto ar įgaliojimus viršijusio asmens sudarytus sandorius. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį dėl trišalės sutarties ir preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatavo, kad A.

P. ginčijamus sandorius sudarė turėdamas tam bÅ«tinus įgalinimus, be to, atsakovei UAB „BÅ«stuva“ apie sandorius buvo žinoma nuo pat jų sudarymo, taigi savo elgesiu atsakovė patvirtino A. P. sudarytus sandorius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių nepagrįstai neįvertino visų atsakovės nurodytų teisės normų, lemiančių sandorių negaliojimÄ , kontekste.

Atsakovė tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog UAB „BÅ«stuva“ darbuotojas – direktorius A. P. ginčijamus sandorius UAB „BÅ«stuva“ vardu sudarė neturėdamas tam bÅ«tinų įgalinimų, be to, tokių sandorių jis negalėjo sudaryti vienasmeniÅ¡kai, o tik turėdamas bendrovės generalinio direktoriaus pritarimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliantės pozicija. Atsakovė savo teiginius dėl ginčijamų sandorių negaliojimo grindė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 34 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis.

Ä®vertinus apskųsto sprendimo turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamų sandorių teisėtumo Å¡ios įstatymo normos aspektu nevertino.Pagal ginčui aktualios redakcijos ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo perleidimo. ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose punkte nustatyta, kad valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), taip pat priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo.

Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, Å¡iuos sprendimus priima bendrovės vadovas (ABÄ® 37 straipsnio 8 dalis). IÅ¡ UAB „BÅ«stuva“ įstatų 5.1. punkto matyti, kad bendrovės organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, o valdymo organas yra bendrovės vadovas – generalinis direktorius. Stebėtojų taryba ir valdyba bendrovėje nesudaromos. Valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas. Pagal UAB „BÅ«stuva“ įstatų 3.1. punktÄ bendrovės įstatinis kapitalas (ginčui aktualiu laikotarpiu) buvo 510 000 Lt (147 706,20 Eur).

Tokiu bÅ«du 1/20 įstatinio kapitalo dalį sudarė 25 500 Lt (7 385,31 Eur) suma. Bendrovės įstatuose nėra nuostatų, panaikinančių ar suÅ¡velninančių aptartus įstatyminius ribojimus sprendimams dėl sandorių, kurių vertė virÅ¡ija 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, priimti. Ginčijamais sandoriais atsakovei buvo perkelta 444 900,63 Lt (128 852,12 Eur) dydžio SIA Baltic builder Lietuvos filialo skola ieÅ¡kovei, tÄ perimtÄ skolÄ atsakovė įsipareigojo padengti perduodama ieÅ¡kovei du butus, kurių bendra sutartyse nurodyta kaina sudarė 444 452 Lt (128 722,19 Eur).

Byloje neneigta aplinkybė, jog A. P. sudarant UAB „BÅ«stuva“ vardu ginčijamus sandorius, Å¡ios bendrovės vadovas – generalinis direktorius E. G. nebuvo priėmęs sprendimo dėl ginčijamų sandorių, kurių vertė smarkiai virÅ¡ijo pirmiau nurodytÄ bendrovės įstatinio kapitalo ir prisiimamų prievolių santykį (1/20 dalis kapitalo), sudarymo. Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog preliminariųjų sutarčių sudarymas negali bÅ«ti prilyginamas turto perleidimui ABÄ® nustatytų ribojimų prasme, juolab, kai bylos duomenys patvirtina, kad tokias sutartis sudarydavo ne tik bendrovės generalinis direktorius, bet ir kitas darbuotojas, kuriam buvo priskirta tokia funkcija.

Tačiau aptariamu atveju ginčijamų sandorių atitiktį ABÄ® nustatytiems ribojimams negalima vertinti izoliuotai. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamų sandorių turinio, Å¡alys susitarė dėl atsakovės SIA Baltic builder Lietuvos filialo skolinės prievolės perkėlimo atsakovei UAB „BÅ«stuva“ (triÅ¡alės sutarties dalykas), kuri jai perkeltÄ prievolę įsipareigojo įvykdyti perduodant kreditorei (ieÅ¡kovei) UAB „Doka Lietuva“ atsakovės bÅ«simÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (statomų butų preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, jog ginčijami sandoriai, nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to bendrovės generalinio direktoriaus sprendimo dėl jų (leidimo, pritarimo), buvo sudaryti pažeidžiant ABÄ® 34 straipsnio 4 dalyje numatytus ribojimus. Å ios iÅ¡vados nepaneigia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog ginčijamas sutartis pasirašęs A. P. pagal jo pareiginę instrukcijÄ turėjo įgalinimus iÅ¡duoti įgaliojimus, sudaryti civilinius bei teisinius sandorius.

Kolegijos įsitikinimu, tokių funkcijų pareiginėje instrukcijoje nurodymas nepanaikina ABÄ® 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų ribojimų. Å ioje sprendimo dalyje nustatytų aplinkybių pakanka iÅ¡vadai, jog A. P. ginčijamus sandorius sudarė virÅ¡ydamas jam suteiktus (jo turėtus) įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami. Jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant juos iÅ¡duodamame raÅ¡ytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali bÅ«ti numanomi, atsižvelgiant į Å¡alių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria Å¡iam civilinių teisių ir pareigų.

Sprendžiant dėl įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio Å¡alis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, jog sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimÄ Ä¯rodinėdamas, kad kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012).Kaip minėta Å¡io sprendimo 21 punkte, A.

P. ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo UAB „Būstuva“ valdymo organas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. bendrovėje dirbo nuo 2007 m. liepos 20 d. UAB „Būstuva“ ir A. P. sudarytos darbo sutarties 1.2. punkte (tikslios darbo funkcijos) nurodyta „komercijos direktorius, įmonių vadovai, pavaduotojai“. 2007 m. rugsėjo 3 d. pakeitus darbo sutartį, darbuotojas perkeltas į direktoriaus pareigas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas UAB „Būstuva“ generalinis direktorius paaiškino, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovėje buvo ne vienas direktoriaus pareigas einantis darbuotojas, tačiau įmonės valdymo organo funkcijas vykdė tik generalinis direktorius.

Pažymėjo, kad direktoriaus pareigybė iÅ¡ esmės atitiko generalinio direktoriaus pavaduotojo tam tikroje veiklos srityje pareigybę. Nors A. P. darbo sutartimi priimtas dirbti direktoriumi, tačiau jis realiai vykdė įmonės direktoriaus statybai funkcijas. Å iÄ aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklaustas A. P.. Aplinkybę, jog jam buvo pavesta užtikrinti statybos proceso priežiÅ«rÄ , ieÅ¡koti subrangovų, vesti su jais derybas, patvirtina E. G. ir A. P. apklausos duomenys. TokiÄ iÅ¡vadÄ dėl sutartis pasiraÅ¡iusio asmens funkcijų apimties galima daryti ir iÅ¡ įsiteisėjusio Kauno miesto aplinkybės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-442-288/2011.  Pirmosios instancijos teismas pakankama aplinkybe, patvirtinančia įgalinimų sudaryti ginčijamus sandorius A.

P. suteikimÄ , pripažino direktoriaus pareiginės instrukcijos 73 punkto nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad direktorius turi teisę „iÅ¡duoti įgaliojimus, sudaryti civilinius bei teisinius sandorius, atstovauti ir kt.“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Kaip matyti iÅ¡ pareiginės instrukcijos sÄ lygų, liudytojų paaiÅ¡kinimų, kitų raÅ¡ytinių įrodymų, ginčijamas sutartis sudariusiam asmeniui pareiginės instrukcijos 73 punkte apibrėžtos teisės suteiktos jo tiesioginės veiklos srityje, t. y. tik užtikrinant statybos procesÄ .

Liudytojo A. P. paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmai sudarant ginčijamus sandorius buvo už jo kompetencijos (įgalinimų) ribų. Liudytojas patvirtino, jog artimų ginčijamiems sandorių sudarymas jo funkcijoms buvo nebÅ«dingas, o ginčo sutarčių pasiraÅ¡ymÄ patvirtino tik teismo posėdyje po sutarčių apžiÅ«ros įsitikinęs savo paraÅ¡o tikrumu. Sprendžiamam klausimui reikÅ¡minga tai, jog ieÅ¡kovės atstovas negalėjo pateikti iÅ¡samaus paaiÅ¡kinimo dėl ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių, kas neabejotinai svarbu vertinant Å¡alių elgesį CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos teisės normos kontekste.

Atstovas neteikė įrodymų, kurie leistų realiai ir objektyviai įvertinti ieÅ¡kovės elgesį sandorių sudarymo metu. Atstovas tik hipotetiÅ¡kai vertindamas situacijÄ , neigė bet kokias ieÅ¡kovės pareigas įsitikinti kitos ginčijamus sandorius sudariusios Å¡alies atstovo įgalinimų tikrumu ir pakankamumu. Teismo posėdyje apklaustas UAB „BÅ«stuva“ generalinis direktorius patvirtino asmeniÅ¡kai dalyvaudavęs tokio sudėtingumo ir reikÅ¡mės įmonės veiklai sandorių sudaryme bei derybose.

PaaiÅ¡kino asmeniÅ¡kai dalyvavęs derybose dėl kito sandorio, jį sudarant su UAB „Doka Lietuva“, kurios vardu veikė direktorius V. B.. Vadinasi, UAB „BÅ«stuva“ generalinis direktorius asmeniÅ¡kai pažinojo tuometinį ieÅ¡kovės UAB „Doka Lietuva“ vadovÄ . Tai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog tokios vertės ir masto sandorius (didelės vertės kito asmens turtinės prievolės perėmimÄ ir įsipareigojimÄ Ä¯vykdyti) tokiomis aplinkybėmis sudarytų įmonės valdymo organas – generalinis direktorius.

Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog A. P., net ir neatsižvelgiant į šio sprendimo 21 punkte analizuotus ABĮ įtvirtintus ribojimus, būtų turėjęs įgalinimus sudaryti ginčijamus sandorius. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurių dėka būtų išaiškintos tikrosios A. P. įgalinimų ribos. Vien ta aplinkybė, jog pasirašytos sutartys buvo patvirtintos bendrovės (atsakovės) antspaudu, šiai aplinkybei nustatyti nėra pakankamos.

IeÅ¡kovės atstovas negalėjo patvirtinti aplinkybės, jog prieÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymÄ ieÅ¡kovė patikrino vieÅ¡us duomenis, reikÅ¡mingus nustatant UAB „BÅ«stuva“ valdymo organo tapatybę, įstatinio kapitalo dydį (kas reikÅ¡minga taikant ABÄ® 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinus ribojimus). Juolab nustatyta, jog ieÅ¡kovės vadovas buvo asmeniÅ¡kai pažįstamas su atsakovės UAB „BÅ«stuva“ generaliniu direktoriumi. Todėl vertinant ieÅ¡kovės elgesį pagal protingumo kriterijų, akivaizdu, jog jos vardu sutartį pasiraÅ¡ančiam asmeniui turėjo kilti klausimas, kodėl sutartį sudaro ne UAB „BÅ«stuva“ valdymo organas – generalinis direktorius, o kitas asmuo.

BÅ«tent tokiu atveju ieÅ¡kovė turėjo pareikalauti tinkamai pagrįsti sutartis pasiraÅ¡ančio asmens įgalinimų tikrumÄ ir ribas. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta, kad privataus juridinio asmens valdymo organų sandoriai, sudaryti pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų (organų) kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovės akcentuota, kad juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas. IÅ¡ tiesų, pagal CK 2.83 straipsnio 1 dalį privačių juridinių asmenų valdymo organų sandoriai, sudaryti jiems pažeidus kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, kad sandorį sudarė Å¡ios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti.

Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl juridinio asmens valdymo organo (generalinio direktoriaus), bet dėl jo (juridinio asmens) atstovo (direktoriaus) sudarytų sandorių galiojimo, todėl CK 2.83 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas netaikytinas. Å i aplinkybė lemia, jog apeliaciniame procese nebus vertinami ieÅ¡kovės argumentai dėl kasacinio teismo iÅ¡skirtų bÅ«tinųjų sÄ lygų, vertinant sandorį pagal CK 2.83 straipsnį, (ne) egzistavimo. Tuo pačiu pagrindu atsisakytina taikyti kasacinio teismo suformuluotÄ taisyklę dėl juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo įtakos vertinant kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ .

Nors ieÅ¡kovė, cituodama Å¡iÄ taisyklę, nenurodė nei Å¡altinio, nei taikymo konteksto, kolegija nustatė, kad Å¡i taisyklė suformuota kasacinio teismo sukurtame precedente, kurio ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, t. y. vertinant ne atstovo, o valdymo organo sudarytų sandorių teisėtumÄ . Vertinant ginčijamų sandorių teisėtumÄ pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalies normos dispozicijÄ , aktualus trečiojo asmens (ieÅ¡kovės) elgesys bÅ«tent sandorių sudarymo metu: ar asmuo patikrino kitos Å¡alies atstovo įgalinimus, ar turėjo pagrindo abejoti deklaruojamų įgalinimų tikrumu ir ribomis, ar sandorių sudarymo metu kilo (turėjo kilti) abejonės dėl atstovo įgalinimų, kokių veiksmų trečiasis asmuo ėmėsi Å¡ioms abejonėms paÅ¡alinti.

Analizuojamu atveju ieÅ¡kovės pozicija dėl sandorio sudarymo aplinkybių Å¡iuo aspektu nėra informatyvi ir teisiÅ¡kai reikÅ¡minga. IeÅ¡kovė savo nuomonę dėl A. P. įgalinimų pakankamumo grindė duomenimis, kurie buvo surinkti byloje, t. y. jau kilus Å¡iam ginčui (darbo sutartis, pareiginė instrukcija ir pan.). Tokiais duomenimis ieÅ¡kovė nedisponavo ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl jie neatskleidžia subjektyviosios sandorių sudarymo pusės, t. y. ar ieÅ¡kovė turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad ginčijami sandoriai sudaromi su tinkamu atstovu.

Protingumo kriterijaus kontekste pirmiau analizuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo ieškovei sukelti abejonių dėl kitos sandorio šalies atstovo įgalinimų tikrumo ir pakankamumo. Tokiomis aplinkybėmis veikdama ieškovė turėjo arba pašalinti bet kokias abejones (t. y. pareikalauti tinkamai pagrįsti įgalinimus, be kita ko, atsižvelgiant ir į ABĮ nustatytus ribojimus), arba susilaikyti nuo ginčijamų sandorių sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti atsakovei privalomais CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu.

CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas bei 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį patvirtina, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“ užskaitė ieÅ¡kovei 445 452 Lt (129 011,81 Eur) pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis bei sumažino savo įsipareigojimus SIA Baltic builder Lietuvos filialo įsiskolinimÄ 445 900,63 Lt (129 011,81 Eur) suma.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovei buvo žinomos atsakovės prievolės pagal ginčijamus sandorius nuo jų sudarymo datos, todėl jie yra privalomi atsakovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms.Sisteminis ir loginis Å¡io sprendimo 30 dalyje cituotų teisės normų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pritarimÄ sandoriui ar jo patvirtinimÄ Å¡ių normų prasme turi iÅ¡reikÅ¡ti asmuo, turintis (turėjęs) teisę tokį sandorį sudaryti.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas patvirtina, kad ginčijamus sandorius, atsižvelgiant į analizuotus ABÄ® nustatytus ribojimus ir kompetencijÄ , turėjo teisę sudaryti tik UAB „BÅ«stuva“ valdymo organas – generalinis direktorius. Vadinasi, tik Å¡is asmuo galėjo sandoriui pritarti arba jį patvirtinti. Pažymėtina, kad įgaliojimų neturinčio ar juos virÅ¡ijusio asmens sudaryto sandorio patvirtinimo procedÅ«ra detaliai sureguliuota CK 2.133 straipsnio 6 dalyje (ieÅ¡kovė turėjo raÅ¡tu praÅ¡yti sandorių patvirtinimo).

Tačiau aptariamu atveju nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė tokiu reguliavimu vadovavosi. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti su bÅ«tinus įgalinimus turinčiu asmeniu. Todėl tolesnis ginčo situacijos vertinimas CK 2.133 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos aspektu netikslingas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės vardu suraÅ¡ytas praneÅ¡imas dėl įsipareigojimų pagal triÅ¡alę sutartį įvykdymo patvirtina pritarimÄ ginčijamiems sandoriams.

Kaip minėta sprendimo 31 punkte, pritarimÄ neįgalioto ar įgaliojimus virÅ¡ijusio asmens sandoriams turi pareikÅ¡ti tokius sandorius (kurių negalėjo sudaryti kitas asmuo) galėjęs sudaryti asmuo – aptariamu atveju UAB „BÅ«stuva“ generalinis direktorius. Å iuo atveju tiek skolų suderinimo aktÄ , tiek praneÅ¡imÄ dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį pasirašė bendrovės buhalterė. Ir nors pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ bendrovės valdymo organas (nagrinėjamu atveju – generalinis direktorius) yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimÄ , tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidÄ , jog tiek ginčijamų sandorių sudarymas, tiek dokumentai, kuriais ieÅ¡kovė grindė kitos Å¡alies pritarimÄ sandoriams, UAB „BÅ«stuva“ valdymo organui buvo žinomi.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė Å¡io sprendimo 32 punkte analizuotais dokumentais grindė ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę dėl tinkamo savo pareigų pagal ginčijamus sandorius įvykdymÄ , teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ Ä¯vertinti jų (dokumentų) turinį. TriÅ¡alės sutarties sÄ lygų analizė atskleidžia, kad atsakovė UAB „BÅ«stuva“, bÅ«dama skolinga ieÅ¡kovei (551,37 Lt suma), taip pat perėmusi atsakovo SIA Baltic builder Lietuvos filialo skolÄ ieÅ¡kovei (444 900,63 Lt suma), įsipareigojo prievolę ieÅ¡kovei įvykdyti perduodant Å¡iai bÅ«simÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (sudarydama ginčo preliminariÄ sias sutartis).

TriÅ¡ale sutartimi Å¡alys susitarė po preliminariųjų butų pirkimo - pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo, iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. užskaityti butų kainÄ kaip sutartyje nurodyto įsiskolinimo padengimÄ ir pasiraÅ¡yti tarpusavio skolų suderinimo aktÄ . Taigi toks susitarimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog iki sutartyje nurodytos datos (2008 m. rugpjūčio 10 d.) triÅ¡alę sutartį sudarę asmenys turėjo pasiraÅ¡yti skolų suderinimo aktÄ . Tačiau aptariamu atveju tokio (Å¡alių sutarto turinio) dokumento Å¡alys nepateikė. 2008 m. rugpjūčio 4 d. praneÅ¡imo dėl įsipareigojimų įvykdymo pagal triÅ¡alę sutartį turinys (be sprendimo 32 punkte jau aptartų trÅ«kumų) leidžia daryti prielaidÄ , jog atsakovė savo prievolę ieÅ¡kovei įvykdė atlikusi užskaitÄ , po kurios atsakovės skola ieÅ¡kovei lygi 0 Lt (praneÅ¡imo 3 punktas).

Tačiau iÅ¡ vėlesnio dokumento – 2008 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, jog atsakovės skola, fiksuota triÅ¡alėje sutartyje, iÅ¡liko nepakitusi. Tokie prieÅ¡taringumai neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė triÅ¡alėje sutartyje ir preliminariosiose sutartyse nurodytas prievoles. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos neigdama savo valiÄ perimti SIA Baltic builder Lietuvos filialo skolÄ ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė su Å¡iais atsakovės argumentais nesutiko, remdamasi CK 6.119 straipsnio 2 dalies norma, draudžiančia skolÄ perėmusiam skolininkui atsikirsti kreditoriui motyvuojant pradinio skolininko ir naujojo skolininko santykiais. Tačiau Å¡iuo atveju sprendžiamas klausimas ir dėl triÅ¡alės sutarties, kuria sutarta dėl skolos perkėlimo, teisėtumo. Todėl ieÅ¡kovės argumentai, esÄ nėra pagrindo vertinti skolos perkėlimo aplinkybių, pripažįstami nepagrįstais. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta Å«kinių operacijų suvestinė patvirtina, kad atsakovės UAB „BÅ«stuva“ skola SIA Baltic builder Lietuvos filialui iki ginčijamų sandorių sudarymo sudarė 127 104,73 Lt, todėl pritartina teiginiui, jog atsakovė neturėjo pagrįstos priežasties perimti kelis kartus didesnę SIA Baltic builder Lietuvos filialo prievolę.

Abejonių dėl ieÅ¡kovės pozicijos pagrįstumo kelia ir tai, jog ieÅ¡kovė savo teisių, kildinamų ir ginčijamų sutarčių, visiÅ¡kai negynė UAB „BÅ«stuva“ restruktÅ«rizavimo proceso metu. Apibendrindama tais, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės argumentai dėl UAB „BÅ«stuva“ veiksmų, kurie laikytini pritarimu ginčijamiems sandoriams, nepasitvirtino. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog A.

P., nors ir buvo atsakovės UAB „BÅ«stuva“ atstovas, ginčijamas triÅ¡alę sutartį ir preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis (pastarÄ sias – kaip triÅ¡alės sutarties sÄ lygų vykdymo bÅ«dÄ ) sudarė neturėdamas tam bÅ«tinų įgalinimų, o atsakovė ginčijamų sandorių nepatvirtino ir jiems nepritarė. Å i aplinkybė lemia, kad ginčijami sandoriai atsakovei nesukelia padarinių, t. y. sandoriai atsakovei nėra privalomi. Ä®galiojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami ir jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymas arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis).

Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nuostolių, kurių atsiradimas kildinamas iÅ¡ preliminariųjų sutarčių neįvykdymo, atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti – pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugpjūčio 4 d. triÅ¡alę sutartį ir 2008 m. rugpjūčio 4 d. preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis nuo jų sudarymo momento (CK 1.92 straipsnis). Kadangi ginčijami sandoriai atsakovei nėra privalomi, be to, neįrodytas ir jų įvykdymas, todėl negaliojančiais pripažintų sandorių negaliojimo pasekmių taikymo klausimas neiÅ¡kyla.

     Dėl ieÅ¡kinio senatiesAtsakovė UAB „BÅ«stuva“ ieÅ¡kovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apie preliminariosiose butų pirkimo - pardavimo sutartyse nurodyto turto perleidimÄ kitiems tretiesiems asmenims, sÄ lygojusį jos teisių pažeidimÄ , sužinojo 2015 m. rugsėjo 23 d., kuomet gavo iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Tuo pagrindu teismas konstatavo, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės elgesys, preliminariosiose sutartyse nurodyto turto statusu susidomėjus tik po septynerių metų nuo sutarčių sudarymo, neatitinka rūpestingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, tačiau teismo išvada dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios negali būti pripažįstama pagrįsta.

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pažeidimo momento nenustatė, o dėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios sprendė vien pagal ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, sÄ lygojusias sužinojimÄ apie jos teisių pažeidimÄ .

Tai lėmė, jog ieÅ¡kovės elgesys pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (ieÅ¡kinio senaties termino aspektu) nebuvo vertinamas pagal Å¡iame sprendimo punkte nurodytus subjektyvaus momento nustatymo kriterijus. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ Å¡alys preliminariojoje sutartyje turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Ginčijamų preliminariųjų sutarčių 5.7 punktuose nurodyta, kad 2009 metų IV ketvirtį bÅ«simas pardavėjas įsipareigoja pagal darbų priėmimo - perdavimo aktÄ perduoti butÄ su daline apdaila bÅ«simam pirkėjui (viso gyvenamojo namo statybos darbai iki Å¡io termino dar gali bÅ«ti nebaigti).

Sutarčių 5.18 punktuose nurodyta, kad bÅ«simas pirkėjas bÅ«simam pardavėjui pareikalavus įsipareigoja Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pasiraÅ¡yti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, kai namo baigtumas be mažesnis kaip 80 proc., bei laiku įvykdyti visus piniginius įsipareigojimus. Sutarčių 6.2 punktuose nurodyta, kad įstatymų nustatyta tvarka pripažinus gyvenamÄ jį namÄ tinkamu naudoti, bÅ«simas pardavėjas įsipareigoja sudaryti su bÅ«simu pirkėju pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartis notarine forma ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo dienos.

BÅ«simas pardavėjas praneÅ¡ime bÅ«simam pirkėjui nurodo, kuriame notarų biure vyks sutarties pasiraÅ¡ymas. Å alys patvirtina, kad pagrindinė butų pirkimo - pardavimo sutartis kartu bus ir buto priėmimo - perdavimo aktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io sprendimo 38 punkte cituotos preliminariųjų butų pirkimo - pardavimo sutarčių sÄ lygos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė dar 2009 metų pabaigoje (tų metų IV ketvirtį) galėjo pagrįstai tikėtis, kad Å¡iose sutartyje nurodyti butai jai bus perduoti (sutarčių 5.7 punktai), o numatytu laiku neįvykus butų perdavimui (atsakovei neperdavus butų su daline apdaila), ieÅ¡kovė jau tada turėjo suvokti ar bent įtarti apie galimÄ jos teisių pažeidimÄ .

Nors Å¡i sutarties sÄ lyga nepasižymi absoliučiu konkretumu (termino prasme), aplinkybė, jog ir pasibaigus 2009 metų IV ketvirčiui butai nėra perduoti, galbÅ«t dar ir nesudarė pagrindo inicijuoti teisminio ginčo, tai bent turėjo sÄ lygoti artimesnę komunikacijÄ su atsakove arba dėmesingesnę atsakovės veiksmų ir jos elgesio vykdant sutartinius įsipareigojimus kontrolę. Sutarčių 5.18 punktuose įtvirtintos sÄ lygos sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡alys susitarė sudaryti pagrindines sutartis tuomet, kai pastato (kuriame yra ginčo butai) statyba pasieks 80 procentų baigtumo lygį.

Å alys nepateikė duomenų, kurie leistų tiksliai nustatyti datÄ , kuriÄ buvo pasiektas toks namo statybos baigtumo lygis. Tačiau iÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas, kuriame yra ginčo butai, baigtas statyti 2011 metais, jo baigtumo lygis yra 98 proc., kas užfiksuota dar 2011 m. birželio 3 d. Kita vertus, pagrįsta manyti, jog 80 proc. statybos baigtumo lygis buvo pasiektas dar anksčiau. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieÅ¡i, todėl ieÅ¡kovė, įvertinusi tai, jog atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal sutarčių 5.7 punktus (žr.

Å¡io sprendimo 39 punktÄ ), turėjo galimybę žymiai operatyviau reaguoti į atsakovės veiksmus ar neveikimÄ dėl įsipareigojimų pagal preliminariÄ sias sutartis. Vertinant sutarčių 6.2 punktų sÄ lygÄ , pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pastatas, kuriame yra ginčo butai, pripažintas tinkamu naudoti 2011 m. liepos 29 d. Å ios sutarčių sÄ lygos pagrindu terminas sudaryti pagrindines sutartis baigėsi 2011 m. spalio 29 d. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog sutarties 5.18, 6.2 punktų lingvistinė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiga praneÅ¡ti apie galimybę, pasiekus bÅ«tinÄ statybos baigtumo lygį, sudaryti pagrindines sutartis teko atsakovei, tačiau Å¡i aplinkybė nepateisina ieÅ¡kovės pasyvumo, kuomet ginčo turto teisiniu statusu (t. y. pasitikrinimu, ar butai nebuvo perleisti kitiems asmenims) ieÅ¡kovė esÄ susidomėjo 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus septyneriems metams po preliminariųjų sutarčių sudarymo, o nuo vėliausio termino, kuomet ieÅ¡kovė subjektyviai jau turėjo suvokti, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, praėjus ketveriems metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra prielaidų išvadai, jog ieškovė aktyviai domėjosi ginčo turto statusu, kad preliminariųjų sutarčių galiojimo metu tiesiogiai kreipėsi į atsakovę ar kitaip domėjosi atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog ieškovė tiek preliminariųjų sutarčių galiojimo metu, tiek senaties termino eigos metu pagrįstai galėjo tikėtis, kad pagrindinės sutarys bus sudarytos.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinio senaties termino eigos aspektu vertinant subjektyvųjį suvokimo kriterijų, reikÅ¡mės turi ieÅ¡kovės elgesys atsakovės restruktÅ«rizavimo proceso metu. UAB „BÅ«stuva“ restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi. IeÅ¡kovė atsakovės restruktÅ«rizavimo procese nedalyvavo, finansinio reikalavimo nepareiÅ¡kė. Nors restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimas neturi įtakos neįvykdytoms atsakovės prievolėms, aplinkybė, jog Å¡iame procese nebuvo siekiama finansinio reikalavimo patvirtinimo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė savęs nelaikė atsakovės kreditore.

Subjektyvaus suvokimo kriterijaus aspektu Å¡i aplinkybė taip pat leidžia daryti prielaidÄ , jog ieÅ¡kovė turėjo numanyti ir tokiÄ galimybę, jog atsakovės restruktÅ«rizavimo procesas nebus sėkmingas, kas galėtų sÄ lygoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir draudimÄ atsakovei vykdyti prievoles, be kita ko, ir ginčo turto nuosavybės perleidimÄ . Subjektyvaus kriterijaus aspektu svarbÅ«s ir ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė dar iki atsakovės restruktÅ«rizavimo proceso suvokė savo teisių pažeidimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad inicijuojant atsakovės restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ (tačiau dar iki teismo nutarties iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo) ieÅ¡kovė derėjosi su didžiausiais atsakovės kreditoriais (bankais) dėl galimybės sudaryti pagrindines sutartis. Å ių derybų tikslÄ atstovas aiÅ¡kino tuo, jog restruktÅ«rizavimo procesas ir jame priimami sprendimai priklausė nuo didžiausių kreditorių valios, be to, ginčo turtas (butai) jiems buvo įkeistas.

Pasak atstovo, derybos buvo nesėkmingos ir sudaryti pagrindinių sutarčių nebuvo leista. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovė dar iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo (2009 m. rugsėjo 2 d.) suprato, kad pagrindinės sutartys nebus sudarytos, nežiÅ«rint to, jog analizuotos preliminariųjų sutarčių sÄ lygos leido tikėtis ir vėlesnio pagrindinės sutarties sudarymo termino. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė apie tai, jog atsakovė nevykdo ir nevykdys įsipareigojimų pagal preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis turėjo suvokti dar 2009 metų rugsėjo mėnesį, o nuo 2011 m. spalio 29 d. neliko net hipotetinės galimybės, jog pagrindinės sutartys galėtų bÅ«ti sudarytos preliminariosiose sutartyse nurodytais terminais (sutarčių 5.7, 5.18, 6.2 punktai).

Å iuo atveju, nors ieÅ¡kovė dar 2009 metų rusėjo mėnesį turėjo suprasti, kad atsakovė įsipareigojimų neįvykdys, teisėjų kolegija ieÅ¡kinio senaties termino pradžios eigos momentu laiko vėliausiÄ terminÄ (2011 m. spalio 29 d.), kuomet neliko net teisinio pagrindo manyti, kad pagrindinės sutartys bus sudarytos. Tuo pagrindu daroma iÅ¡vada, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002).

Aptariamu atveju termino praleidimo negalima laikyti nežymiu, ieÅ¡kovė neprašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šį terminÄ atnaujinti ex officio. IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstas teismo sprendimas priimtas netinkamai vertinant į bylÄ pateiktus įrodymus, taikant ir aiÅ¡kinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymÄ per atstovus, ieÅ¡kinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. preliminarus sprendimas naikinamas, ieÅ¡kovės UAB „Doka Lietuva“ ieÅ¡kinys atmetamas, o atsakovės UAB „BÅ«stuva“ prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkina, todėl sprendžiamas atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.Atsakovė UAB „BÅ«stuva“ pirmosios instancijos teisme prašė priteisti už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtÄ 1 836,29 Eur žyminį mokestį, už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtÄ 21 Eur žyminį mokestį ir 2 528,90 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (už konsultacijÄ , atsakymo į ieÅ¡kovės UAB „Doka Lietuva“ 2009 m. rugsėjo 9 d. praneÅ¡imÄ parengimÄ , atstovavimÄ vykdymo procese, už konsultacijÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo parengimÄ â€“ 1 076,90 Eur; už prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo parengimÄ â€“ 471,90 Eur; už atstovavimÄ 2015 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje ir konsultacijÄ â€“ 217,80 Eur; už atsiliepimo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 598,95 Eur; už atstovavimÄ 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdžiuose, praÅ¡ymo įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du parengimÄ â€“ 163,35 Eur).

Atsakovė taip pat prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1 836,29 Eur žyminį mokestį ir 762,30 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ . Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovės konsultavimo dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovės praneÅ¡imo, atsiliepimo į jį rengimo, atstovavimo vykdymo procese ir procesinių dokumentų vykdymo procese rengimo iÅ¡laidos neatitinka bylinėjimosi iÅ¡laidų kriterijų, todėl praÅ¡ymas atlyginti nurodytas iÅ¡laidas netenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruoÅ¡imo dalis, todėl atskirai Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies nepriteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2007). Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, atsižvelgusi į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžius, patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ , suteiktų paslaugų kokybę ir apimtį, teisėjų kolegija bÅ«tinomis ir pagrįstomis pripažįsta Å¡ias atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su teisinės pagalbos paslaugų teikimu: 250 Eur už atskirojo skundo parengimÄ , 471,90 Eur už prieÅ¡taravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo parengimÄ , 70 Eur už atstovavimÄ 2015 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje, 70 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, 435,60 Eur už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 163,35 Eur už atstovavimÄ 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdžiuose ir praÅ¡ymo įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du parengimÄ , 762,30 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ .

Tokiu bÅ«du bÅ«tinomis ir pagrįstomis kolegija pripažįsta 2 223,15 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios kartu su atsakovės sumokėtu 3 693,58 Eur žyminiu mokesčiu priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. preliminarų sprendimÄ panaikinti.

IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«stuva“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti – pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«stuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ ir SIA Baltic builder Lietuvos filialo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sudarytÄ triÅ¡alę sutartį Nr. 08/0804, uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«stuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ 2008 m. rugpjūčio 4 d. sudarytas preliminariÄ sias butų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 46 ir Nr. 48.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Doka Lietuva“ (į. k. 300042618) 5 916,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BÅ«stuva“ (į. k. 135127453) naudai.

Teisėjai                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                   Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Gintaras Pečiulis