2024-08-08 Nr. CB-5237-2-68-3-05271-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3005

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05271-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 31 d. paduotu trečiojo asmens, byloje nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Lukra“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lukra“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė trečiųjų asmenų UAB „Lukra“ ir UAB „Megrame“ apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, kuriuo tenkintas UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinys ir priteista ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 14 023,80 Eur laidavimo draudimo išmoka. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lukra“ prašo pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamosios dalies atitinkamai kasaciniame skunde aptariamus motyvus, kurie leidžia spręsti, kad rangos darbų trūkumai yra susiję su netinkamai parinktomis medžiagomis („Latonit“ plokštėmis), už kurių pristatymą buvo atsakingas trečiasis asmuo UAB „Lukra“ (pirmosios instancijos teismo sprendimo 56 punktas, 64 punktas, 65 punktas, 66 punktas, 67 punktas), taip pat pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties motyvuojamosios dalies kasaciniame skunde aptariamus motyvus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 58 punktas) ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba klausimą išspręsti iš esmės ir pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamosios dalies atitinkamai kasaciniame skunde aptariamus motyvus (pirmosios instancijos teismo sprendimo 56 punktas, 64 punktas, 65 punktas, 66 punktas, 67 punktas), taip pat pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. nutarties motyvuojamosios dalies kasaciniame skunde aptariamus motyvus (apeliacinės instancijos teismo nutarties 58 punktas).

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnį ir jame įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenurodė jokių naujų argumentų, iš esmės rėmėsi tik pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais. Teismų procesiniuose sprendimuose pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados – viena vertus teigiama, kad plokščių kokybė nebuvo tirta, kita vertus, sprendimuose pasisakė dėl plokščių kokybės.

2. Teismai konstatavo, kad pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį, jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl neatsižvelgiant į tai, kad „Latonit“ plokščių tiekėja buvo UAB „Lukra“, būtent rangovė buvo atsakinga už plokščių kokybę. Teismai konstatavo rangovės atsakomybę nepaisant to, ar medžiagos buvo nekokybiškos, todėl kiti teismo argumentai, kuriais buvo vertinama medžiagų kokybė, tapo pertekliniais ir nereikalingais, nes sukūrė nepagrįstą prejudicinę reikšmę turintį faktą (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

3. Byloje buvo pažeistos CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes pirmosios instancijos teismas be pagrindo, neturėdamas specialiųjų žinių, įvertino technologinių ir mokslinių žinių reikalaujančio objekto, t. y. fasadinės plokštės kokybę. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal teismų praktiką CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad statybų objekte naudotos trečiojo asmens tiektos plokštės būtų buvusios kokybiškos, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė įrodymų, jog šios plokštės būtų buvusios nekokybiškos, juolab kad deformavęsi plokštės buvo pakeistos, todėl ištirti, ar jos buvo kokybiškos, tapo neįmanoma. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visgi sprendė apie statybų objekte naudotų plokščių kokybę ir vertino technologinių ir mokslinių žinių reikalaujančio objekto, t. y. fasadinės plokštės, kokybę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti uždarajai akcinei bendrovei „Lukra“ (j. a. k. 302495528) už kasacinį skundą 2024 m. liepos 31 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 0731110031845 sumokėtą 316 (trijų šimtų šešiolikos) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė