2013-10-16 Nr. AB-6493-3-63-3-00627-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-767/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00627-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos butų ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A1-543 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administratoriumi“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą atkurti Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 126 punkto galiojimą. Taip pat prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo inter alia pripažintas netekusiu galios Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 126 punktas. Pareiškėjas skundu siekia ir toliau vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrosios nuosavybės administravimą. Teismo nuomone, ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.84 straipsniu, reglamentuojančiu butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Šio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu atsirado atitinkami namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, pareiškėjo reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktika: 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2013 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Palangos butų ūkis v. Palangos miesto savivaldybės administracija.

Teismas konstatavęs, kad ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) nurodydamas, kad pareiškėjas dėl 2013 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. A1-543 panaikinimo turi teisę paduoti skundą bendrosios kompetencijos teismui – Palangos miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 str., 29 str.).

II. Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė „Palangos butų ūkis“ padavė atskirąjį skundą (b. l. 27-30), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, taip pat iki procesinio sprendimo dėl atskirojo skundo priėmimo sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad faktinis skundžiamo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A1-543 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administratoriumi“ priėmimo pagrindas buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, butų ir kitų patalpų savininkų 2013 m. gegužės 2 d. prašymas. Taip pat, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 1 punktu, CK 4.84 straipsniu ir 4.251 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 4 dalimi, taip pat Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T2-17 1 punktu, 7 punktu.

Įsakyme nurodyta, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Šį Įsakymą skundžia todėl, kad:

1) savivaldybės administravimo subjektas Įsakymą priėmė nesilaikydamas tokiam sakymui priimti būtinų sąlygų, numatytų CK 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių nuostatose, CK 4.82, 1.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. Dl-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo nuostatose;

2) atsakovas nevykdė jam kaip viešojo administravimo subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) taikomų bendro pobūdžio nuostatų, ypač įstatymo viršenybės principo, reiškiančio, kad savivaldybės administravimo subjektas atitinkamą aktą gali priimti tik griežtai laikantis įstatymų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Skundžiamas įsakymas buvo priimtas pagal dalies daugiabučio namo gyventojų raštišką prašymą, tačiau jokie įstatymai ir poįstatyminiai teisės norminiai aktai nesuteikia teisės atsakovui pakeisti vieną bendro naudojimo administratorių kitu vien tik pagal raštišką prašymą.

Teigia, kad skundu informavo administracinį teismą kad Įsakymas buvo priimtas nesant įstatymuose numatyto bent vieno pagrindo, kuriam esant gali pasibaigti pareiškėjo vykdomas turto administravimas – butų ir kitų patalpų bendrasavininkiai nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat nebuvo įsteigę bendrijos ir nebuvo susirinkime ar balsavimu raštu balsų dauguma priėmę sprendimo pakeisti pareiškėją kitu administratoriumi.

Pareiškėjas nurodo, kad nors ir kalbama apie neteisėtą pareiškėjo turto administravimo santykių nutraukimą arba teisės administruoti neteisėtą atėmimą, t.y. neteisėtą civilinių teisinių santykių nutraukimą tačiau skundu neprašo pripažinti, kad iš pareiškėjo buvo neteisėtai atimta teisė administruoti turtą, o prašo nustatyti, ar priimtas skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies prasme ir, tai nustačius, jį panaikinti, nes negali galioti neteisėti įsakymai. Kitaip tariant, skundu prašoma nustatyti, ar atsakovas, vykdydamas viešojo administravimo funkciją t.y. priimdamas skundžiamą įsakymą pažeidė konkrečius skunde minimus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Mano, kad vien tas faktas, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą pažeidė civilinius teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, savaime nesukuria administraciniam teismui pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti skundą, kadangi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra naudojama bendra įstatymo ir teisės akto sąvoka ir neišskiriama, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo, administravimo srityje tik tuo atveju, jei buvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris nereglamentuoja civilinių teisinių santykių. Todėl teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi neteisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis. Mano, kad 2013 m. birželio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-70-2013 yra visiškai kitokios faktinės aplinkybės – joje yra sprendžiamas savivaldybės administracijos direktorės atsisakymas pakeisti įsakymą, kuriuo buvo paskirtas atitinkamas turto administratorius, taip, kad būtų nustatytas atitinkamas šio turto administratoriaus veiklos terminas. Tuo tarpu šioje byloje ginčas yra kilęs dėl įsakymo neteisėtumo, kuriuo vienas turto administratorius buvo pakeistas kitu.

Be to, teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismo praktika nenuosekli – analogiškus pareiškėjo skundus anksčiau teismas priėmė (administracinėse bylose Nr. I-750-162/2013 ir I-751-386/2013). Tai pat, mano, kad vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 3 dalimi teismas, turėdamas abejonių dėl to, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, negalėjo pats nuspręsti dėl bylos priskirtinumo ir turėjo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl šios konkrečios bylos priskirtinumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), konstatavęs, kad ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nurodė, kad skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptariamo ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui yra pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A1-543 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administratoriumi“, kuriuo taip pat buvo pripažintas netekusiu galios Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 126 punktas bei įpareigotas pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų perduoti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administruotą turtą ir dokumentus (b. l. 17).

Pareiškėjas mano, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje administratorius buvo pakeistas neteisėtai, nesilaikant galiojančiuose teisės aktuose nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus keitimo tvarkos. Teigia, jog skundžiamas įsakymas priimtas nesant susirinkime arba balsavimo raštu pagal nustatytą tvarką išreikštos aptariamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos valios.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip pripažįsta ir pareiškėjas, ginčo klausimą iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. CK 4.84 straipsnyje numatyta, kad kai butų ir kitų patalpų savininkai yra neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, sprendimą dėl jo pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratorius skiriamas penkeriems metams su galimybe pratęsti kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.

Taigi, skundžiamas įsakymas buvo priimtas savivaldybės vykdomajai institucijai – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui – realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje, atsižvelgiant į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, butų ir kitų patalpų savininkų 2013 m. gegužės 2 d. prašymą. Darytina išvada, kad nors ginčijamas aktas priimtas viešojo administravimo institucijos, tačiau jis sukuria civilines teisines pasekmes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų sistema ir kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, pagal kurio 12 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo (12 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (12 straipsnio 4 dalis).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 16 dalis), nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį viešasis administravimas tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Kaip minėta, byloje ginčijamu sprendimu, nors ir priimtu viešojo administravimo subjekto, buvo sukurtos civilinės teisinės pasekmės. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į aptartą teismų kompetencijos paskirstymo teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju aktualios Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išvados. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką turto administravimo teisiniai santykiai, pagal CK 4.236 straipsnį atsirandantys asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, yra glaudžiai susiję su nuosavybės teisiniais santykiais, nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Turto administratorius, priklausomai nuo administravimo rūšies, turi pareigą kitam asmeniui priklausantį turtą atitinkamai tvarkyti ir naudoti (prižiūrėti). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 str.). Savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis.

Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 str. 6 d.). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2013 m. birželio 5 d. nutartį byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-289/2009, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-336/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-694/2011, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje AS858-766/2013).

Taigi, ginčijamu administraciniu aktu yra keičiami turto administravimo – civiliniai teisiniai santykiai ir konstatuotina, kad ginčas yra civilinis todėl nagrinėtinas ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų. Teisėjų kolegija pasisako, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams, šią išvadą pagrindė tinkama Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, todėl kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinas.

Dėl pareiškėjo prašymo iki procesinio sprendimo dėl atskirojo skundo priėmimo sustabdyti Įsakymo galiojimą, kuris laikytinas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal ABTĮ 71 straipsnį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, spręstinas tik priėmus skundą nagrinėti ir skundą laikant nepaduotu ar atsisakius jį priimti pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą nėra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-654/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-299/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl Įsakymo galiojimo sustabdymo nesvarstytinas.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reguliavimu ir išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė