a70b24de-6ebb-4b78-b58d-001cbefd4f57 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-380/2019 Proceso Nr. 1-01-1-34972-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. balandžio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V.

U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. ir 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277, įsigal. 2016 m. kovo 30 d. redakcija) vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netaikant užstato, V.

U. perduodant S. L. atsakomybei. V. U. laiduotoja paskirta S. L.. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu V. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018-07-24. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018-07-22, apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio).

2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį: nekonfiskuoti automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teigia, jog automobilis yra reikalingas jo šeimos poreikiams tenkinti. Jis ir jo žmona yra pensininkai, gyvena aštuntame daugiabučio aukšte, o žmona yra neįgali, labai sunkiai vaikšto, jai reikalinga intensyvi priežiūra. V. U. vienintelis ja rūpinasi, dažnai veža ir lydi pas daktarus.

Å iuo metu vairuoti negali, todėl praÅ¡o tai daryti pažįstamų ir dėl to patiria nepatogumų, nes vizitacijos pas daktarus užtrunka ilgÄ laikÄ . Nors jam atimta teisė vairuoti, tačiau turi kaimynus, kurie padeda prižiÅ«rėti žmonÄ ir prireikus vairuoja jam priklausantį automobilį, nes savo neturi, todėl nekonfiskavus automobilio, bÅ«tų galima geriau pasirÅ«pinti žmona. Skunde teigiama, jog teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai padaryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymÄ , Å¡is turtas nusikalstamos veikos padarymo priemone nepripažįstamas, todėl negali bÅ«ti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sÄ moningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Å iuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus Å¡altinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialiÄ teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Ä®statymo leidėjas kriminalizavo tik tokiÄ veikÄ , kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimÄ , tai yra neuždrausta įstatymo, o vairavimÄ esant neblaiviam.

Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, todėl ji negali būti traktuojama kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti. Apeliantas mano, kad transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir todėl negali būti konfiskuojama.

Skunde nurodoma, jog nepaisydamas to, kad pagal teismų praktikÄ teismai yra linkę visais atvejais konfiskuoti automobilį, V. U. mano, kad teismas, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, gali taikyti įstatymo iÅ¡imtį ir nekonfiskuoti automobilio, nes jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi, jo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, jis yra neteistas, pensininkas, prižiÅ«ri ir slaugo didelių specialiųjų poreikių turinčiÄ Å¾monÄ .

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras M. P. praÅ¡o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. kaltė padarius nusikaltimÄ ir jo veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Å iuo atveju V. U. nesutinka tik su baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

6. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ä®statymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Neabejotina, jog be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas.

Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. U. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,67 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje. BÅ«tent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa Å¡io nusikaltimo padarymo priemone.

Asmuo, kuris, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumÄ , prieÅ¡ingumÄ teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , jog transporto priemonė Å¡iuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali bÅ«ti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir konfiskuojama.

7. Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Ä®statymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , taip pat ir proporcingumo principÄ . Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

8. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡ios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę, derinant jÄ su turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis).

9. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam motyvuotai paskyrė BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones vienerius metus bei automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ .

10. Nesutikdamas su baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo taikymu, V. U. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi, yra neteistas, pensininkas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

11. Nagrinėjamoje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. V. U. vairavo savo automobilį „Ford Mondeo“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,67 promilės etilo alkoholio. Automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvertintas 1420 eurų (b. l.25, 42-43). Šiuo atveju taip pat svarbus atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės elgesys įvykio metu ir po jo, tai, kad V. U. viso ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė (b. l. 154-155), o prisipažino tik teisiamajame posėdyje. Be to jis 2018 metais buvo 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 129-133). Todėl V. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, dera su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

12. Skunde nurodomos aplinkybės, kad V. U. vienintelis rÅ«pinasi savo neįgalia, labai sunkiai vaikÅ¡tančia ir didelių specialiųjų poreikių turinčia žmona, dažnai jÄ veža bei lydi pas gydytojus, o nekonfiskavus automobilio bÅ«tų galima ja geriau pasirÅ«pinti, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Å ios skunde minimos aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir anksčiau (iÅ¡ 2018-09-25 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, jog G.

U. serga jau apie 27 metus, taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad neįgaliojo pažymėjimas G. U. iÅ¡duotas dar 2010-06-07) todėl, suprasdamas savo galimybės turėti ir vairuoti transporto priemonę reikÅ¡mę Å¡eimai, V. U. turėjo laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Nors apeliantas skunde teigia, jog jo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, tačiau tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala nė vienam eismo dalyviui ir transporto priemonėms, yra tik laimingas atsitiktinumas, o šis apelianto argumentas parodo, kad V. U. tinkamai neįvertina savo padaryto nusikaltimo pavojingumo, stengiasi jį pateisinti. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemones tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė dvi tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones.

Jokių naujų skundžiamame nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, dėl kurių nebÅ«tų galima skirti V. U. turtinio pobÅ«džio baudžiamosios poveikio priemonės, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - turto (automobilio) konfiskavimÄ , baudžiamasis įstatymas ( BK 72 straipsnis) pritaikytas netinkamai.

14. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise, vairuoti transporto priemones, proporcingos padarytai veikai, suderintos tarpusavyje, atitinka Å¡ių priemonių prevencinę paskirtį. Todėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė