N-575-305-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-305/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-06178-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 48.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu E. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas įspėjimas dėl to, kad 2010 m. spalio 16 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepilnamečių vaikų E. R. ir N. R. akivaizdoje jis šaukė ant jų motinos I. R., užsimojo ir bandė jai suduoti ranka per veidą, tuo panaudodamas tėvų valdžią priešingą vaiko interesams. Teismas konstatavo, kad E. R. kaltė įrodyta iš dalies paties E. R. paaiškinimais, taip pat I. R. parodymais, skundu ir jo patikslinimu bei kita bylos medžiaga. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš paties E. R. paaiškinimų bei I. R. parodymų, jos rašyto skundo bei patikslinimo, šeimoje vyksta skyrybų procesas, sutuoktiniai nesutaria vienas su kitu ir įvykio dieną namuose buvę vaikai matė įvykusį konfliktą tarp E. R. ir I. R.. Tuo E. R. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nes konfliktas šeimoje padarė žalą vaikų psichikai.

II. Apeliaciniu skundu E. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškina, kad 2010 m. spalio 16 d. grįžus iš draugo gimtadienio tarp jo ir sutuoktinės I. R. kilo konfliktas. Kitame kambaryje buvo du mažamečiai vaikai, tačiau jo ir jo sutuoktinės barnis vaikų nelietė, vaikai nei žodžiu, nei veiksmu tiesiogiai nebuvo užgauti. Nurodo, kad jokių fizinio ar emocinio smurto veiksmų vaikai nepatyrė. Tvirtina, kad jokio smurto sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo, rankos pakėlimas buvo sąlygotas susidariusios situacijos, kuomet jis nebuvo visiškai blaivas, brendo sutuoktinių skyrybos. Mano, kad vaikai negatyvius jausmus galėjo išgyventi dėl tėvų konflikto, bet ne dėl netiesioginės kurio nors iš sutuoktinių agresijos vienas kito atžvilgiu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius su E. R. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas E. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad konflikto su sutuoktine metu šaukė ant žmonos ir vaikų motinos I. R., užsimojo ir bandė jai suduoti ranka per veidą, ir taip panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo (Įstatymo 6 str. 1 d.). Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 1 ir 2 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Pažymėtina, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (žr. pvz., nutartį byloje Nr. N62-482/2011 ).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės įvykdžius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje yra draudžiamas ir laikytinas tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Byloje esantis I. R. skundo patikslinimas (b. l. 6) bei jos parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 15) patvirtina E. R. padarytą pažeidimą. Pažymėtina, kad pats E. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, jog šaukė ant žmonos (b. l. 14, 15). I. R. liudijo, jog E. R. jai grasino, taip pat užsimojo ranka, norėdamas jai suduoti per veidą. Liudytoja taip pat nurodė, kad nors mažamečiai vaikai buvo kitame kambaryje, vėliau jai vaikai sakė, jog jie viską matė (b. l. 15). Aptartas tėvo elgesys laikytinas žalingu vaikų atžvilgiu ir yra netoleruotinas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė nuobaudą.

Pastebėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ne I. R., o E. R. veikos teisėtumo klausimas, todėl dėl apelianto sutuoktinės veikos konflikto metu teisėjų kolegija nepasisakys.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas