2016-01-20 Nr. AB-1526-3-64-3-01549-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-12-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01549-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 163–175) pareiškėjo V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 140 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 11 d. gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, paaiškina, kad administracinė byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o skundžiamas sprendimas jam įteiktas 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. apie priimtą sprendimą pareiškėjas sužinojo jau pasibaigus šio sprendimo apskundimo terminui. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės naudotis ryšio priemonėmis yra apribotos, todėl apie Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą neturėjo galimybės sužinoti kitaip, kaip tik jį gavęs paštu. Pareiškėjo manymu, įvardytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas, laikytinos svarbiomis, objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis, apribojusiomis jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 6 d. (b. l. 163–175), todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena buvo 2015 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas išsiuntė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu 2015 m. gruodžio 8 d. (žr. Kybartų pataisos namų spaudą ant laiško voko), todėl akivaizdu, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...>. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą termino praleidimo aplinkybę, sprendžia, jog šios aplinkybės atsiradimas nepriklausė nuo pareiškėjo valios ar jo subjektyviai pasirinkto elgesio, todėl ji gali būti vertinama kaip objektyviai atsiradusi kliūtis, kuri sutrukdė pareiškėjui laiku paduoti apeliacinį skundą teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 24 d. Tačiau byloje pateiktas paties pareiškėjo pasirašytas pareiškimas apie uždaro voko su teismo sprendimu jam įteikimą (b. l. 178) bei prie apeliacinio skundo 2015 m. gruodžio 14 d. papildomai pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus lydraštis dėl sprendimo persiuntimo patvirtina, jog pareiškėjas gavo skundžiamo sprendimo nuorašą 2015 m. lapkričio 25 d. Taigi, nors pareiškėjas prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodo teismo sprendimo gavimo datą „2015 m. lapkričio 24 d.“, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui vieną dieną vėliau – t. y. 2015 m. lapkričio 25 d., todėl būtent pastaroji data laikytina skundžiamo sprendimo įteikimo pareiškėjui diena.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, kurio judėjimo laisvė dėl bausmės yra apribota, dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių gavo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą tik 2015 m. lapkričio 25 d., kai tuo tarpu paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo (išsiuntimo) teismui diena, kaip minėta, buvo 2015 m. lapkričio 20 d., konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui pasibaigus įstatymo nustatytam šio sprendimo apskundimo terminui, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos ir termino negalėjo įgyvendinti savo procesinės teisės skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo skundžiamo teismo sprendimo gavimo dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) per protingą terminą (t. y. 2015 m. gruodžio 8 dieną) paruošė ir išsiuntė teismui apeliacinį skundą. Vertinant pareiškėjo paduoto apeliacinio skundo apimtį ir jo turinį, galima daryti išvadą, kad šiam skundui paruošti pareiškėjui objektyviai reikėjo tiek laiko, kiek jis užtruko išsiųsdamas apeliacinį skundą teismui. Aptartas pareiškėjo elgesys atitinka rūpestingumo, atidumo ir sąžiningo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis elgesio standartus, todėl gali būti vertinamas kaip pareiškėjui palanki aplinkybė.

Nurodytų aplinkybių visuma, kolegijos vertinimu, paneigia galimas abejones dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo jo procesinėmis teisėmis ir tyčinio delsimo per įstatymo nustatytą terminą kreiptis su apeliaciniu skundu į teismą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas ne dėl jo kaltės pavėluotai gavo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi, šis terminas atnaujintinas.

Apeliacinis skundas atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo V. Ž. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo paduoti.

Priimti pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka.

Išsiųsti atsakovo atstovui apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė