2020-04-29 Nr. CB-4949-2-68-3-29575-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1961

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29575-2019-9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 20 d. gautu pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria atmestas jos skundas dėl antstolės veiksmų.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su antstolės, išieškotojo ir skolininko veiksmais vykdymo procese; pareiškėjos nuomone, lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktą darytina išvada, kad vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui tik esant dviem būtinoms sąlygoms: sprendimo vykdymas yra neįmanomas ir tai lėmė išieškotojo veiksmai; todėl teismai turėjo nustatyti aplinkybę, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais privalomojo nurodymo įvykdymą padarė neįmanomu, tačiau, tokių aplinkybių nenustatė; teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad vien tas faktas, jog skolininkas ant savavališkai pastatytų pamatų papildomai pastatė kitą statinį, dėl kurio nėra surašyto naujo privalomojo nurodymo, objektyviai nėra galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą, sudaro pagrindą antstolei užbaigti vykdomąją bylą; 2) teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, spręsdami dėl antstolės patvarkymo teisėtumo, rėmėsi išimtinai įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau nevertino pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus vykdymo procese, taip pat tinkamai neįvertino antstolės pasyvumo ir nebendradarbiavimo su pareiškėja; teismai nenurodė, kokiomis CPK normomis remdamiesi padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą; 3) teismai pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir jam nesant įvykdytam, pareiškėja turi pareigą perduoti privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui ir reikalauti iš skolininko visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kad privalomasis nurodymas gali būti įvykdytas arba neįvykdytas, t. y. nėra dalinio jo įvykdymo; šiame įstatyme nenumatyta, kad antstolis negali reikalauti iš skolininko privalomojo nurodymo vykdymo, kai jis nėra įvykdęs išieškotojo teisėtų reikalavimų ir toliau atlieka savavališkos statybos darbus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis