a706973e-d26e-42fa-a2a8-91030f55fb31 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1151-936/2022 Teisminio proceso 2-68-3-11901-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka ieÅ¡kovės J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės J. K. praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu, kuriuo prašė ieÅ¡kovei iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-885-842/2021 patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams A. K. bei A. K..

2. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės ir K. K. taikos sutartį. Taikos sutartyje Å¡alys susitarė, jog atsakovas vykdys iÅ¡laikymÄ kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis – sÅ«nui A. K. kas mėnesį iÅ¡mokant 300 Eur, o dukrai A. K. kas mėnesį iÅ¡mokant 350 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad K. K. nevykdo savo pareigos teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl A. K. iÅ¡laikymo. Likusioje dalyje praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo netenkino. Teismas nurodė, kad: 3.1. Atsižvelgiant į tai, jog tarp Å¡alių buvo 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje Å¡alys susitarė dėl iÅ¡laikymo Å¡alių vaikams, tačiau atsakovas savo pareigos iÅ¡laikyti vaikus nevykdo bei atsižvelgiant į tai, jog dukra A.

K. yra nepilnametė ir iÅ¡laikymas jai yra bÅ«tinas nuolat, vykdomasis raÅ¡tas ieÅ¡kovei J. K. iÅ¡duotas. 3.2. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog ginčo Å¡alių sÅ«nus A. K. jau yra pilnametis, o įstatymas nustato, jog tėvai netenka teisės valdyti vaikų turtÄ jiems sulaukus pilnametystės, ieÅ¡kovė negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotoja pagal priimtÄ teismo sprendimÄ . Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo dalyje dėl sÅ«naus A. K. iÅ¡laikymo atmetė, nurodydamas, jog dėl Å¡io raÅ¡to turi kreiptis pats sÅ«nus.

III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl A. K. iÅ¡laikymo vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, ir iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Å¡ioje ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dalyje. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog su teismo argumentais, jog tėvų teisės ir pareigos, taip pat ir teisė valdyti turtÄ , baigiasi vaikui sulaukus nepilnametystės, nesutinka.

IeÅ¡kovės nuomone, Å¡ie argumentai yra ydingi ir prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. 4.2. IeÅ¡kovė nurodo, jog K. K. iÅ¡laikymo nemokėjo jau kurį laikÄ ir ji sÅ«nų iÅ¡laikė viena, dar Å¡iam bÅ«nant nepilnamečiu, atsižvelgiant į tai, iÅ¡laikymo įsiskolinimas susidarė bÅ«tent motinai, todėl jai turi bÅ«ti iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Net ir sÅ«nui tapus pilnamečiu, jis vis dar mokosi dvyliktoje klasėje ir yra iÅ¡laikomas motinos, o ir pats sÅ«nus nepareiÅ¡kė pozicijos dėl to, kad pinigai bÅ«tų mokami jam pačiam. 4.3.

Ieškovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, jog vien tai, kad vaikas tampa nepilnamečiu, savaime nereiškia, jog tėvas (motina) netenka teisės atstovauti vaiko interesų. O vykdymo procese pilnamečio vaiko teises gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas k o n t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta ieÅ¡kovei iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atsisakymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 8. IeÅ¡kovė nurodo, jog teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ yra ydingas ir prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai. IeÅ¡kovė nurodo, kad galima svarstyti, kad nuo sÅ«naus pilnametystės pinigai bÅ«tų pervedami jam pačiam, tačiau Å¡iuo atveju jis pats turėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ .

9. Su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylÄ (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aÅ¡tuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuokÄ , taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiÅ¡kai veiksniais (emancipuotais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.160 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Taip pat CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtÄ tada, kai vaikas sulaukia pilnametystės.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡laikymo santykiuose iÅ¡ieÅ¡kotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iÅ¡ tėvų. Tėvai vaiko turtÄ tvarko kaip uzufruktoriai (vaiko atstovai pagal įstatymÄ ). Kadangi nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymÄ , tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013).

Taigi nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne vienam iš tėvų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis).

11. Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir iÅ¡ieÅ¡kotojas Å¡iuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iÅ¡ tėvų šį turtÄ tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯gyvendina atstovai pagal įstatymÄ , t. y. tėvai, vienas iÅ¡ jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės Å¡iÄ teisę įgyvendina patys vaikai.

12. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ , vaikas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (CK 3.1921 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iÅ¡laikymo institutas iÅ¡ esmės skiriasi, nes visiÅ¡kai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aÅ¡tuoniolika metų, turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ â€“ jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Vadinasi, kai tėvai iÅ¡laikymo pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi teisę kreiptis pats vaikas, nes jis turi visiÅ¡kÄ civilinį ir civilinį procesinį veiksnumÄ (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis).

Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pobÅ«dis savaime lemia, kad joje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu iÅ¡sprendžiami klausimai, be kita ko, susiję su jų vaikų iÅ¡laikymu bei kitomis turtinėmis teisėmis. Todėl atsižvelgiant į minėtos sutarties prigimtį bei pobÅ«dį, pamatinį sutarties laisvės principÄ , leidžiantį privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, kiek tokios nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, CK 3.1921 straipsnio 4 dalį, nukreipiančiÄ Ä¯Â CK 3.193 straipsnį, spręstina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvai savo valia gali susitarti dėl pareigos iÅ¡laikyti pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties.

Å eimos santykių egzistavimas ir vaikams sulaukus pilnametystės, minėtos tėvų pareigos iÅ¡laikyti pilnametystės sulaukusius vaikus pobÅ«dis lemia, jog toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tÄ sa, prisidedant prie vaiko, sulaukusio pilnametystės, gerovės. Tokiu tėvų susitarimu pilnametystės sulaukusiam vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartÄ iÅ¡laikymÄ , taigi nėra pagrindo teigti, jog toks susitarimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020).

13. Ginčo Å¡alys, sudarydamos taikos sutartį, galėjo susitarti ir dėl sÅ«naus iÅ¡laikymo jam tapus pilnamečiu. Tačiau, vien tai, jog ieÅ¡kovė su buvusiu sutuoktiniu sudarė taikos sutartį, nepakeičia įstatymuose reglamentuojamų taisyklių, pagal kurias, kaip jau minėta, pilnametis asmuo pats yra atsakingas už savo turto tvarkymÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovės sÅ«nus yra pilnametis, vadinasi turi visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ , todėl pats įgyvendina savo teises teisme, o ieÅ¡kovė neteko teisės tvarkyti uzufrukto teise sÅ«naus turtÄ nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jam tapus pilnamečiu.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kuriais pagrįstų savo reikalavimÄ , kodėl ji turėtų tvarkyti pilnamečio asmens, turinčio visiÅ¡kÄ veiksnumÄ , turtÄ . Todėl ieÅ¡kovės argumentai, jog sÅ«nus pats turėtų iÅ¡reikÅ¡ti pozicijÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡mokų mokėjimo jam pačiam, o jam neiÅ¡reiÅ¡kus pozicijos vykdomasis raÅ¡tas turėtų bÅ«ti iÅ¡duotas bÅ«tent ieÅ¡kovei, yra nepagrįsti – asmeniui tapus pilnamečiu jis pats tampa atsakingas už jam priklausančio turto tvarkymÄ , tai, kaip minėta, reglamentuojama įstatyme.

Todėl spręstina, jog būtent ieškovės sūnus šioje situacijoje yra išieškotojas (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė nėra tinkama išieškotoja, o dėl vykdomojo dokumento turėtų kreiptis būtent sūnus.

14. IeÅ¡kovė atskirajame skunde cituoja kasacinio teismo praktikÄ , nurodydama, jog teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien aplinkybė, jog vaikas, kuriam priteistas iÅ¡laikymas sulaukia pilnametystės, savaime nereiÅ¡kia, kad vykdomojoje byloje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo esantis tėvas (motina) netenka teisės atstovauti vaikų interesų. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl iÅ¡laikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas Å¡io klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad iÅ¡laikymÄ gauna netinkamas iÅ¡ieÅ¡kotojas.

15. Pabrėžtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panaÅ¡ios į jas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. Nr. 26/07).

16. IeÅ¡kovės cituojamoje byloje nurodoma, jog jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iÅ¡ tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl iÅ¡laikymo priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010­03­16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­3­114/2010). Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, įsiskolinimas susidarė vaikui jau esant pilnamečiui, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa su cituojama kasacinio teismo praktika.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo ne dėl vykdomojo dokumento išdavimo – tiek įsiskolinimas susidarė, tiek vykdomasis raštas ginčo šaliai buvo išduotas vaikams dar esant nepilnamečiams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties aplinkybes.

17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pilnametis asmuo, kuriam taikos sutartimi nustatytas iÅ¡laikymas, nagrinėjamu atveju turi teisę pats kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

18. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai nagrinėjamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iÅ¡ esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja         Urmila Valiukienė