2020-12-16 Nr. AB-23869-3-62-3-02926-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Rūta Pečkytė

Administracinė byla Nr. A-2324-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02926-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje, kurio stogo dangoje buvo asbesto, turinčio žalingą poveikį sveikatai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui taip pat teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei numatyta teisės aktuose, kadangi didžiąją dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai, dėl ko pareiškėjas neturėjo pakankamai judėjimui skirtos erdvės. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pastate nebuvo įrengtų evakuacinių išėjimų, o gyvenamosiose patalpose – pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugiai, kai buvo rakinamas patalpose nuo 20.30 val. iki 6.30 val.

2.2. Nurodytos kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnį. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 21 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Ne visada visos miegamosios vietos Pravieniškių PN-AK būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje neįrengti poilsio kambariai, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

3.2. Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, o nuo 2017 m. birželio 7 d. – vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

3.3. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus nuteistųjų bendrabutyje, kuriame yra 2-asis ir 3-iasis būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pravieniškių PN-AK sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, kiekviename būryje iškabintos gaisrinės instrukcijos.

3.4. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, o reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardinti galimai neteisėtas veikas, pareiškėjas privalo nurodyti, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pravieniškių PN-AK administracija laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos teisės aktuose.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas.

5. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamosios patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau –Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, jog į ploto patalpoje apskaičiavimą turėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir kiti baldai. Pagal suformuotą teismų praktiką, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus.

6. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su asbesto buvimu Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pastato konstrukcijose, teismas nurodė, jog atsakovo atstovas pripažino, kad Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijose yra asbesto, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tada, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

7. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK administracijos pateikta informacija, kad visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentus dėl evakuacijos neužtikrinimo atmetė.

8. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius, kad jis, laikomas rakinamose patalpose, neturėjo galimybės išsikviesti pareigūno, kadangi prižiūrėtojo iškvietimo sistema nebuvo įrengta. Teismas dėl šių argumentų nurodė, kad atsakovo atstovas pripažino, jog prižiūrėtojo iškvietimo sistema gyvenamosiose patalpose, į kurias buvo paskirtas pareiškėjas, neįrengta. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktą, nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio) teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, nenustatęs duomenų, kad dėl kalinimo ginčo laikotarpiu pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai būtų sunkūs ar nepataisomai sutrikdę fizinę ar psichinę jo sveikatą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas nagrinėjamu atveju nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. S-94 kopiją; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. sausio 25 d. rašto Nr. (4-12 4.80) 2-3482 kopiją; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 5 d. rašto Nr. SD-129-5534 (identifikavimo žymuo ADOC-V1.0) kopiją; valstybės įmonės „Registro centras“ 2019 m. vasario 26 d. duomenų banko išrašo Nr. 20/222056 kopiją; Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 26 d. žemėlapio duomenis).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir šališkas, teismas nebuvo aktyvus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišreikalavo papildomų duomenų dėl gyvenamojo ploto, neanalizavo su tuo susijusių skundo aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenis, kurie kelia abejonių. Teismas ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, lėmusias per mažą gyvenamąjį plotą, judėjimo apribojimą patalpoje, nesaugią ir pavojingą gyvenamąją aplinką.

11.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus pastato konstrukcijose. Pareiškėjas buvo apgyvendintas pastate, kurio stogo danga padengta asbestcemenčiu. Asbestas pripažintas pirmosios kategorijos kancerogenu ir priskiriamas prie toksiškiausių medžiagų grupės, tokių kaip gyvsidabris ir arsenas. Asbesto sukeliamos ligos progresuoja ir yra nepagydomos. Pareiškėjas neturi galimybės praktiškai nustatyti asbesto plaušelių įtraukimo faktą per kvėpavimo takus ir tai patvirtina Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

11.3. Teismas taip pat nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų skirtingų ploto apskaičiavimo būdų (pagal miegamąją vietą, erdvės ir grindų plotą).

11.4. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl laisvalaikio, batų ir drabužių džiovyklos patalpų neįrengimo. Pareiškėjas neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje ne tik mažino gyvenamąjį plotą, bet žemino pareiškėjo orumą, nes visa patalpa buvo iškabinėta kitų nuteistųjų apatiniais drabužiais. Atsakovo atstovo nurodomos aplinkybės, jog buvo įrengta drabužių džiovinimo vieta, neatitinka tikrovės ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovas neįrengė batų ir drabužių džiovinimo patalpų, todėl pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, gyvenamojo ploto sumažėjimą, antisanitarines sąlygas ir orumo pažeminimą.

11.5. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patenka į žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, rizikos grupę.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.

12.2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

12.3. Pareiškėjo pateikiami nauji įrodymai turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne apeliacinės instancijos teismo. Dėl šios priežasties pateikti nauji įrodymai neturėtų būti vertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo laikymas rakinamose gyvenamosiose patalpose, nesant įrengtai pareigūnų iškvietimo sistemai, galėjo sukelti jam skunde nurodytus nepatogumus, pripažino, jog jo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pažeista.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, šališkas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nepripažinus pažeidimų dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijoje, dėl per mažo gyvenamojo ploto, laisvalaikio kambario, batų ir drabužių džiovyklos patalpų neįrengimo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skunde pateikė naujus įrodymus.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

18. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (žr. nutarties 10 p.), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

20. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo papildomų duomenų apie kalinimo sąlygas, neanalizavo su tuo susijusių skundo aplinkybių, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.).

23. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamas šios nutarties 21 punkte nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie skirtingas gyvenamojo ploto skaičiavimo metodikas nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto skaičiavimo ir padarytų išvadų teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl neįrengtos pareigūno iškvietimo sistemos, dėl ko pareiškėjas, laikomas rakinamose gyvenamosiose patalpose, galėjo patirti jo skunde nurodytus nepatogumus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus, byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasi Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 5.8 punktu, sprendžia, kad pareiškėjo pretenzijos dėl Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje neįrengto laisvalaikio kambario taip pat pripažintos pagrįstomis. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2-ojo sektoriaus 1 būryje laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas ir laisvu laiku nuteistieji galėjo būti gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie laisvalaikio kambario įrengimą Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 2 ir 3 būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas.

Taigi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl laisvalaikio kambario neįrengimo 2-ojo sektoriaus 2 ir 3 būriuose, todėl šie jo teiginiai pripažintini pagrįstais. Pareiškėjas taip pat teigė, kad 2-ame sektoriuje nebuvo įrengtos batų ir drabužių džiovyklos patalpos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui).

Taigi minėta teisės norma reglamentuoja drabužių ir avalynės džiovyklos įrengimą, o ne specialios džiovyklos patalpos įrengimą, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo pareiškėjas. Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 30 d. pažymos Nr. 77-146 matyti, kad 2-ame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (b. l. 112). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo naudotis minėta patalpa. Be to, iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 30 d. pažymos Nr. 77-146 taip pat matyti, jog džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme.

Įvertinusi nustatytus duomenis, teisėjų kolegija mano, jog galimybė džiovinti drabužius pareiškėjui buvo užtikrinta.

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl asbesto buvimo 2-ojo sektoriaus pastato konstrukcijose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.).

27. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą, tačiau pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

28. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

31. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai (pareigūnų iškvietimo sistemos ir laisvalaikio kambario neįrengimas) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ar kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nenustatęs pažeidimo dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, parinko tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių kompensavimo būdą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan