a6ff30da-e68b-4c76-8b4a-6e7f647602f3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2854-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35752-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atsakovui P. R. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A.

N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui P. R., praÅ¡ydama: 1.1. nustatyti dukrų A. R., (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. 1.2. Priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukteriai A. R. 205 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės ir 937,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nepilnametei dukteriai M. R. 190 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės ir 1 190 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , pavedant ieÅ¡kovei lėšas valdyti uzufrukto teise. 1.3.

Nustatyti, kad atsakovas P. R. bendrauja su M. R. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. tokia tvarka: 1.3.1. Neporinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo antradienio 18 val. pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ nuolatinę gyvenamÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val. 1.3.2. Porinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo pirmadienio 18 val. pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant jÄ Ä¯ nuolatinę gyvenamÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val. 1.3.3.

Porinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki tos pačios dienos 20 val. bei nuo sekmadienio 10 val. iki tos pačios dienos 19 val., pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos nuolatinės gyvenamosios ir grÄ Å¾inant dukrÄ Ä¯ nuolatinę gyvenamÄ vietÄ . 1.4. Nustatyti, kad atsakovas P. R. nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. su abiem dukterimis bendrauja tokia tvarka: 1.4.1. Neporinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo antradienio 17 val., pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, iki ketvirtadienio ryto, pristatant dukteris į ugdymo įstaigÄ arba į nuolatinę gyvenamÄ vietÄ . 1.4.2.

Porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo pirmadienio 17 val., pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, iki trečiadienio ryto, pristatant dukras į ugdymo įstaigÄ arba į nuolatinę gyvenamÄ vietÄ . 1.4.3. Porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo penktadienio 17 val., pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 19 val., pristatant dukras į nuolatinę gyvenamÄ vietÄ . 1.4.4. Tėvas turi teisę reikalauti praleisti atostogas su dukromis iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę tokiu grafiku: liepos mėnesio pirmÄ ir antrÄ savaitę, rugpjūčio pirmÄ ir trečiÄ savaitę, pasiimant dukras iÅ¡vakarėse, sekmadienį 18 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dienÄ iki 18 val.

į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.5. Tvarkos 1.4.4 punkte numatytas grafikas gali bÅ«ti keičiamas abiem tėvams pasiraÅ¡ytinai / el. paÅ¡tu sutariant kitÄ grafikÄ iki einamųjų metų kovo 1 d., to nepadarius iki numatyto termino, lieka galioti aukščiau nurodytos datos. 1.4.6. Tėvui iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ , dukros praleis su tėvu jo gimimo dienÄ tokia tvarka: 1.4.6.1. Darbo dienÄ : dukras pasiimant 17 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val. 1.4.6.2.

Nedarbo dienÄ : dukras pasiimant 11 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val. 1.4.7. Dukros praleis su tėvu Tėvo dienÄ , dukras pasiimant 10 val. iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val.; 1.4.8. Dukterys praleis su motina – Motinos dienÄ . 1.4.9. Kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu savo gimimo dienÄ nuo 17 val. iki 19 val., dukras pasiimant iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.10.

Per Å v. Kalėdas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val., pasiimant iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos, iki gruodžio 25 d. 17 val. dukros praleis su tėvu, parvežant jas į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.11. Per Å v. Kalėdas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 17 val., pasiimant iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos, iki gruodžio 27 d. 9 val. ryto dukros praleis su tėvu, parvežant jas į ugdymo įstaigÄ ar dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.12.

Naujuosius metus kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu, nuo gruodžio 31 d. 17 val., pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sausio 2 d. 9 val. parvežant jas į ugdymo įstaigÄ ar dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.13. Å v. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu nuo Didžiojo penktadienio 17 val., pasiimant iÅ¡ ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 12 val., pristatant į dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.14.

Vasario 16-Ä jÄ , Gegužės 1-Ä jÄ , Birželio 24-Ä jÄ , Rugpjūčio 15-Ä jÄ dukros praleis su tėvu kiekvienais neporiniais metais nuo 10 val. iki 19 d., pasiimant iÅ¡ dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.15. Kovo 11-Ä jÄ , Liepos 6-Ä jÄ , Lapkričio 1-Ä jÄ dukros praleis su tėvu kiekvienais poriniais metais nuo 10 val. iki 19 d., pasiimant iÅ¡ dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jas gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.4.16. Å iame skyriuje numatyta bendravimo su tėvu tvarka netaikoma ir praleistas bendravimo su vaikais laikas tėvui nekompensuojamas Å¡iuo metu: 1.4.16.1.

Mamos atostogų su vaiku metu. Mama turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Apie atostogų laikÄ mama turi informuoti tėvÄ ne vėliau kaip likus savaitei iki atostogų pradžios. 1.4.16.2. Motinos dienÄ bei mamos gimimo dienÄ â€“ mama su vaikais bendrauja analogiÅ¡kai, kaip tėvas per Tėvo dienÄ ir savo gimimo dienÄ . 1.4.16.3. Vaikui susirgus ar blogai jaučiantis, kai patartinas namų / lovos režimas. 1.4.17.

P. R. privalo ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ informuoti A. N. apie paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su dukterimis jam priklausančiu ir / ar Å¡alių suderintu laiku. 1.4.18. Å alys turi pareigÄ apie vaiko ligÄ nedelsiant informuoti vienas kitÄ bei sudaryti sÄ lygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui. 1.4.19. Vaikų buvimo pas tėvÄ ar mamÄ metu Å¡alys užtikrina galimybę vienÄ kartÄ per dienÄ pabendrauti su vaikais telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis. 1.4.20.

Šalys gali bendrauti ir kita tvarka, jei ji suderinama raštu, abiem pusėms sutikus. 1.5. Bei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad Å¡alys galutinai kartu nustojo gyventi nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į gimdymo namus ir su naujagime dukra grįžo gyventi į savo butÄ . Nuo pat gyvenimo skyrium pradžios tarp Å¡alių kyla įvairiausi konfliktai: tiek dėl vaikų iÅ¡laikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos, kurie baigiasi policijos kvietimu, skundais vaikų teisių apsaugos tarybai. IeÅ¡kovę ir abi dukras sieja artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryÅ¡ys, todėl ji galės jomis rÅ«pintis, patenkinti jų poreikius, kurie yra bÅ«tini tinkamam dukrų vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos dukrų teisės. Dėl mažo amžiaus skirtumo mergaites taip pat sieja artimas tarpusavio ryÅ¡ys.

Dėl Å¡ių aplinkybių abiejų dukterų gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove. Tarp Å¡alių nuolat kyla konfliktai dėl bendravimo su dukromis tvarkos. Yra ne kartÄ buvę, kad atsakovas, pasiėmęs priežiÅ«rai A. R., pakeičia sutartÄ grÄ Å¾inimo laikÄ arba pasiimdamas vengia informuoti, kada grÄ Å¾ins vaikus. Bendravimo su vaikais metu atsakovas nekelia ieÅ¡kovei ragelio, dukters ligos atveju dukters negrÄ Å¾ina, neleidžia lankyti, neinformuoja apie bÅ«klę, dėl ko teko kreiptis į policijÄ .

Mažesnę dukrÄ iÅ¡ viso vengia pasiimti. Atsakovas raÅ¡o skundus vaikų teisių apsaugos tarnybai, nurodydamas, kad jam trukdoma bendrauti su vaikais. Dėl Å¡ių priežasčių yra bÅ«tina nustatyti aiÅ¡kiÄ ir konkrečiÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , kad abi Å¡alys galėtų jos laikytis. Taip pat nurodoma, kad A. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, o M. R. – 380 Eur, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas 205 Eur iÅ¡laikymas A. R. ir 190 Eur iÅ¡laikymas M. R., mokamas mėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės, pavedant ieÅ¡kovei lėšas valdyti uzufrukto teise.

Atsakovas yra sumokėjęs 3 320 Eur išlaikymo, todėl iš jo turėtų būti priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 937,88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas A. R. bei 1190 Eur išlaikymo įsiskolinimas M. R..

3. Atsakovas P. R. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas P. R. pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. N., kuriuo prašė: 4.1. Nustatyti dukrų A. R. ir M. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo – P. R.. 4.2. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N. nepilnametėms dukterims A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur iÅ¡laikymo per mėnesį, pavedant atsakovui lėšas valdyti uzufrukte teise. 4.3. Nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkÄ , pagal kuriÄ tėvas P. R. su dukterimis A. R. ir M.

R. (nuo to, kai jai sukaks 2 (dveji) metai) bendraus tokia tvarka: 4.3.1. Porinę metų savaitę nuo penktadienio 17 val. iki neporinės savaitės penktadienio 17 val. pasiimant dukras iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos. 4.3.2. Vienai iÅ¡ mergaičių susirgus, jÄ prižiÅ«ri motina arba tėvas, priklausomai nuo to, pas kurį iÅ¡ tėvų tuo metu yra serganti mergaitė. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę lankyti sergančiÄ dukterį, apie tai iÅ¡ anksto susitarus elektroniniu paÅ¡tu. 4.3.3.

Vienam iÅ¡ tėvų susirgus ir negalint prižiÅ«rėti dukterų, esant reikalui mergaitės prižiÅ«rimos nesergančio tėvo, nepaisant bendravimo laiko eilės, nesergančio tėvo gyvenamojoje vietoje. 4.3.4. Dukros praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų po 4 (keturių) savaičių trukmės atostogas per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei 2 (du) kartus po 1 (vienÄ ) savaitę tokiu tvarka: su motina birželio mėnesio ketvirtÄ savaitę ir liepos mėnesio pirmÄ savaitę, rugpjūčio mėnesio antrÄ savaitę ir ketvirtÄ savaitę, pasiimant dukras iÅ¡ vakaro sekmadienį 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dienÄ iki 17 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iame punkte numatyta tvarka gali bÅ«ti keičiama abiem tėvams pasiraÅ¡ytinai elektroniniu paÅ¡tu sudarant kitÄ tvarkÄ iki einamųjų kovo 1 dienos. To nepadarius iki numatytos datos, lieka aukščiau nurodyta tvarka. 4.3.5. Vienam iÅ¡ tėvų iÅ¡ anksto pareiÅ¡kus pageidavimÄ , dukros praleis su motina arba tėvu jų gimimo dienÄ tokia tvarka, jeigu vieno iÅ¡ tėvų gimimo diena sutampa su laiku, kuomet dukros yra pas kitÄ iÅ¡ tėvų: darbo dienÄ dukros paimamos 17 val. iÅ¡ jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.; nedarbo dienÄ : dukras paimant 11 val. iÅ¡ jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val. 4.3.6.

Å v. Velykas, Å v. Kūčias, Å v. Kalėdas bei Naujuosius Metus vaikai Å¡venčia pas tÄ iÅ¡ tėvų, priklausomai nuo to, pas kurį iÅ¡ tėvų tuo metu bus pagal bendravimo tvarkÄ . 4.3.7. Kitas valstybines Å¡ventes mergaitės praleidžia su tuo iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine Å¡vente. 4.3.8. Motinos ir Tėvo dienas mergaitės praleidžia su tuo iÅ¡ tėvų, kurio Å¡ventė tuo metu yra, dukras pasiimant 11 val. iÅ¡ jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val. 4.3.9.

Jeigu vienam iÅ¡ tėvų yra bÅ«tina iÅ¡vykti į komandiruotę arba kitais darbo ar asmeniniais reikalais, mergaites prižiÅ«ri tuo metu galintis vienas iÅ¡ tėvų savo namuose. Vaikus prižiÅ«rėti gali taip pat seneliai arba auklė tai suderinus su kitu iÅ¡ tėvų raÅ¡tu ne anksčiau kaip prieÅ¡ 2 savaites. IÅ¡laidas auklei prisiima tas iÅ¡ tėvų, kuriam reikia iÅ¡vykti. 4.3.10. Mergaičių gimtadieniai Å¡venčiami pas tÄ iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo tvarkos laikas sutampa su gimtadieniu. 4.4.

Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje nurodoma, kad vyresnioji duktė A. R. yra labai prisirišusi prie atsakovo, su ja emocinis ryšys stiprus. Atsakovas turi pakankamai žinių, kad galėtų pasirūpinti dukterimis. O ieškovė nesiruošė, nelankė kursų, gimus dukteriai neturėjo pakankamai įgūdžių, juos išmoko iš atsakovo. Bendravimas su dukterimis vyksta sklandžiai, konstruktyviai sprendžiamos problemos. Teigiama, kad ieškovė su mergaitėmis bendrauja agresyviai, dažnai savo neigiamas emocijas perkelia dukterims.

Dukteriai A. R. esant su juo, laikomasi dienos režimo, o pas ieÅ¡kove, tikėtina, kad tokio režimo nesilaikoma. Atsakovas tinkamai užtikrina visas sÄ lygas A. R. visapusiÅ¡kai lavinis ir ugdytis. Dukterims siekiama parodyti darnios Å¡eimos modelį. IeÅ¡kovė sudaro kliÅ«tis bendrauti su jaunesniÄ ja dukterimi M. R.. Nuolat vyksta konfliktai dėl bendravimo su dukterimis. Atsakovas teigia, kad kylančius konfliktus su ieÅ¡kove stengiasi spręsti susitarimo bÅ«du, dėl to A. ir M. gyvenant su juo bus lengviau derinti vaikų bendravimo tvarkÄ su abiem tėvais.

A. ir M. gyvenant su ieÅ¡kove, vaikų bendravimo tvarkos derinimai gali bÅ«ti komplikuoti, nes ieÅ¡kovė yra konfliktiÅ¡ka, nelinkusi eiti į kompromisus, prieÅ¡tarauja kiekvienam atsakovo siÅ«lymui, net ir labai motyvuotam. IeÅ¡kovė siekia atsakovÄ kuo labiau atriboti nuo vaikų, neįtraukia į auklėjimÄ , nesuteikia teisės dalyvauti svarbių sprendimų priėmime dėl vaikų ugdymo, ugdymo įstaigos pasirinkimo ir lankymo, religinio-dorovinio auklėjimo. Atsakovas detalizavo mergaičių iÅ¡laikymÄ ir nurodė:

A. maitinimas per mėnesį kainuoja 10-15 Eur (kadangi namie valgo tik pietus ir vakarienę); M. per mėnesį galėtų suvartoti maisto už 30 Eur; komunalinių išlaidų dalis abiem dukroms sudarytų ne daugiau 30 Eur; transportavimo išlaidų nėra, nes A. į darželį nereikia vežti, kadangi jis yra prie namų; jaunėlei M. kirpimo paslaugų nereikia, kadangi ji yra mažo amžiaus; vaistams-vitaminams po 30 Eur kiekvienai dukrai; išlaidos drabužiams galėtų būti po 15 Eur per mėnesį kiekvienai; jaunėlės sauskelnėms, servetėlėms skiriama ne daugiau kaip 10 Eur per mėnesį; dėl nenumatytų išlaidų kiekvienai dukrai po 30 Eur per mėnesį.

Atsakovas pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo Å¡eimoje gimė duktė S. R., kuriai taip pat reikalingas iÅ¡laikymas. Atsakovo žmona augina ir iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo žmonos dukros tėvas yra ilgametis bedarbis ir prie savo dukros iÅ¡laikymo neprisideda, todėl atsakovo žmona dukrÄ iÅ¡laiko viena. Atsakovo vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos iÅ¡skaičius mokesčius yra 1013 Eur. Atsakovo žmonos vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos iÅ¡skaičius mokesčius yra 682,50 Eur.

Atsakovas taip pat praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo tvarkÄ su dukromis. Nurodė, jog tarp seserų A., M. ir S. R. yra nedidelis amžiaus skirtumas, todėl mergaitės privalo turėti pakankamai laiko tarpusavyje bendrauti, megzti emocinį ryšį. Atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka savaitė-savaitė gerai atlieptų mergaičių poreikį megzti bei iÅ¡laikyti artimÄ emocinį ryšį, bendrauti ir leisti laikÄ kartu. A. ir M. rodo susidomėjimÄ sese, labai džiaugiasi S. R. gimimu, rodo stiprų norÄ bendrauti.

6. IeÅ¡kovė atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

7. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. vasario 5 d. iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad prieÅ¡tarauti dėl mažamečių A. ir M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neturi pagrindo. Pažymima, kad ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka konkreti ir plati, pakankama tenkinti vaikų poreikį iÅ¡saugoti bei palaikyti jų ir tėvo emocinį tarpusavio ryšį, taip pat tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.

Tarnyba iÅ¡vadoje, pateiktoje teismui 2022 m. kovo 24 d., dėl patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus ir esamas aplinkybes, vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gyvinimo principÄ , Tarnyba mano, kad nepilnamečių A. ir M. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina galimai labiau atitiktų jų interesus. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje prioritetiniu vaikų interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas bei, nustatant bendravimo tvarkÄ , pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ , patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijų.

Paminėjo, kad priešieškinyje prašomas priteisti išlaikymo dydis bei jį pagrindžiantys argumentai akivaizdžiai neatitinka realių augančio vaiko poreikių, įstatymo saugomų vaiko teisių ir teisėtų interesų bei prieštarauja teismų praktikai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė nepilnamečių vaikų A.

R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisė iÅ¡ atsakovo P. R. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė 2060,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo nepilnametėms A.

R. ir M. R. įsiskolinimÄ ; iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirta ieÅ¡kovė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 3,06 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo valstybei 145,48 Eur, bei iÅ¡ ieÅ¡kovės 6,99 Eur; nustatyta P. R. bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R. ir M. R. tvarka, pagal kuriÄ :

1) tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. trečiadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), taip pat paimdamas M. R. penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:30-19:00 val. Kai M. R. sukanka 5 (penkeri) metai, tėvas su abiem dukromis bendrauja nuo trečiadienio;

2) tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneÅ¡a A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukrų mama) apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis;

3) vaikui (vaikams) susirgus, jį (juos) prižiÅ«ri tas iÅ¡ tėvų, pas kurį tuo metu yra sergantis vaikas (vaikai), nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę lankyti sergančiÄ dukterį, apie tai iÅ¡ anksto susitarus elektroniniu paÅ¡tu;

4) tėvas ir dukrų mama privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtu laiku. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų (arba to iš tėvų artimieji ar kiti jo įgalioti patikimi suaugę asmenys). Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas;

5) kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laikÄ turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitÄ iÅ¡ tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d.

Vaikai paimami 17:00-17:30 val. iÅ¡vakarėse, prieÅ¡ pirmÄ atostogų dienÄ , ir grÄ Å¾inami paskutinę atostogų dienÄ 17:00-17:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklÄ , kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl Å¡ių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iÅ¡ anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu.

Šiais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi;

6) tėvas su dukromis kiekvienais metais praleidžia Tėvo dienÄ (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dienÄ (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);

7) dukrų mama su dukromis kiekvienais metais praleidžia Motinos dienÄ (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dienÄ (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);

8) tėvas su dukromis neporiniais metais praleidžia dukrų gimimo dienas (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.); Kūčias-Kalėdų pirmÄ dienÄ (nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 17 val.); Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 2 d. 9 val.); Velykas (nuo Didžiojo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val.);

9) tėvas su dukromis poriniais metais praleidžia Kalėdų Å¡venčių antrÄ pusę (nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 27 d. 9 val.);

10) kitas valstybines šventes dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine švente;

11) dukrų mama ir tėvas sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, SMS žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu;

12) tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, Å¡alių tarpusavio sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu, SMS žinutėmis ar kitu raÅ¡ytiniu bÅ«du kitomis Å¡alims priimtinomis ryÅ¡io priemonėmis. 8.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikÅ¡mingu įrodymu ir gyvenamosios vietos nustatymo kriterijumi laikytini vaikams atliktos ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės aktai, kuriuose nurodyta, kad M.

R. dar sunku atsiskirti nuo mamos. Nors mergaitę sieja emociÅ¡kai artimas, glaudus ryÅ¡ys su abiem tėvais, tačiau dėl natÅ«raliai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių prieraiÅ¡umo asmuo jai – mama. Taip pat M. R. itin svarbus santykis su seserimi, todėl svarbu užtikrinti Å¡io santykio tęstinumÄ , pastovumÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikai yra nedideli, 3 ir 5 metų amžiaus, jiems reikalinga kasdienė priežiÅ«ra. Ä®vertintinos ir literatÅ«roje sutinkamos specialistų nuomonės. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju abu nepilnamečių mergaičių tėvai turi tokių charakterio, bÅ«do bruožų (konfliktiÅ¡kumas, užsispyrimas, nepagarba kitam tėvui / motinai ir kt.), kurie gali turėti neigiamos įtakos auklėjant, ugdant vaikus, tačiau tuo pačiu byloje nenustatyta ypatingesnių ieÅ¡kovės asmeninių bruožų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip kliÅ«tis ieÅ¡kovei patikėti nuolatinę vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Byloje nenustačius, kad ieÅ¡kovė negebėtų pasirÅ«pinti vaikais, atliepti jų poreikių, remiantis seserų / brolių neiÅ¡skyrimo principu, vadovautasi Tarnybos nuoseklia pozicija, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus. Todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių dukrų A. R. ir M. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N.. 8.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko minimalių poreikių dydžio įrodinėti nereikia. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡alių vaikai yra augantys, kad valstybėje jau kurį laikÄ fiksuojama infliacija, vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad keliems vaikams teikiamas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti paskirstomas lygiomis dalimis, nebent kuris nors turi iÅ¡skirtinių poreikių (CK 3.198 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė, kad yra įrodyta, jog tiek A.

R. poreikių tenkinimui, tiek M. R. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma. 8.3. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Nagrinėjamu atveju įvertinta, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (butÄ Vilniuje), taigi nepatiria bÅ«sto nuomos iÅ¡laidų. Abiejų Å¡alių vardu yra registruota transporto priemonių. Atsakovas turi 2022 m. gimusiÄ dukrÄ , taigi turi iÅ¡ viso 3 iÅ¡laikytinius.

IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbo užmokestis yra didesnis (apie 3000 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“) nei atsakovo (apie 1800 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant (duomenys neskelbtini)), taigi ji turi tam tikrų galimybių didesne dalimi tenkinti vaikų poreikius. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumÄ , įskaitant ir tai, kad dalį laiko dukros gyvens su tėvu, kuris patirs vaikų kasdienės priežiÅ«ros iÅ¡laidų, pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad nepilnamečių A.

R. ir M. R. interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 165 Eur dydžio iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienai dukrai priteisimas iÅ¡ atsakovo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę, kartu nustatant kad iÅ¡laikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 8.4. Sprendžiant dėl iÅ¡ atsakovo priteistino iÅ¡laikymo dydžio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. (pirminis ieÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 14 d.), vertinta, kad nėra pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiai ir tėvų finansinė padėtis ir galimybės nurodomu laikotarpiu buvo iÅ¡ esmės skirtingos nei sprendimo priėmimo metu, iÅ¡skyrus tÄ aplinkybę, kad atsakovas tuo metu neturėjo trečio vaiko.

Spręstina, kad aptariamu laikotarpiu atsakovas turėjo teikti po 180 Eur per mėn. iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. atsakovas turėjo sumokėti vaikų naudai 5 856 Eur ((180 x 2 ) x 16 mėn. 8 d.). Byloje nustačius, kad atsakovas yra sumokėjęs 3 795,12 Eur, spręstina, kad iÅ¡ jo priteistinas 2 060,88 Eur dydžio iÅ¡laikymo abiem vaikams įsiskolinimas. 8.5. Nagrinėjamu atveju byloje Å¡alys ne kartÄ prašė nustatyti (keisti) laikinÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nustatytinos nuolatinės bendravimo tvarkos atsižvelgė į šiuos aspektus:

1) nuolatinė bendravimo tvarka nustatytina šiuo metu galiojančios laikinos bendravimo tvarkos pagrindu (pirmiausia dėl lyginių / nelyginių savaičių);

2) įvertintina seserų tarpusavio neiÅ¡kyrimo svarba, todėl siektina nesudaryti Å¡ios bylos metu buvusių situacijų, kai jaunesnioji sesuo bÅ«davo grÄ Å¾inama mamai be vyresniosios sesers (Å¡iai dar pasiliekant pas tėvÄ ), taip jaunesniajai mergaitei pajaučiant savo skirtingumÄ ;

3) įvertintini individualÅ«s kiekvieno vaiko poreikiai, o bÅ«tent artimas vyresniosios dukters ryÅ¡ys su tėvu ir jaunesniosios dukters didelis prisiriÅ¡imas prie mamos, jos mažas amžius. Teismas laiko Å¡ioje byloje įrodyta, kad tarp atsakovo ir vyresniosios dukters A. yra geras emocinis ryÅ¡ys, didelis tarpusavio supratimas, mergaitė iÅ¡ esmės vienodai gerai jaučiasi mamos ir tėčio draugijoje – tai rodo ir ekspertizės aktas, tai paliudijo ir liudytoja, tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ ieÅ¡kovės žodinių parodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kuriuose ji reiÅ¡kė tam tikrÄ â€žnepasitenkinimÄ â€œ, kad tėvas pernelyg daug bendrauja su vyresniÄ ja dukra.

Taip pat laikoma nustatyta, kad jaunesniajai dukrai M. Å¡iuo metu pagrindinis saugų ryšį kuriantis žmogus – mama, ieÅ¡kovė iki 2 metų amžiaus maitino jaunesniÄ jÄ dukrÄ krÅ«timi, Å¡i mergaitė nuo gimimo nėra augusi su tėvu, tėvo ir M. ryÅ¡ys pradėjo megztis tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo ir jo atstovo argumentÄ , kad vyresnioji dukra neturi keletÄ metų bÅ«ti jaunesniosios dukros amžiaus „įkaite“ ir savo bendravimÄ su tėvu riboti tik dėl to, kad mažesnioji sesutė negali ilgam atsiskirti nuo mamos.

Paminėjo, kad yra svarbu iÅ¡laikyti balansÄ tarp seserų neiÅ¡skyrimo svarbos ir atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Pastebėta, kad vienoje Å¡eimoje augantys vaikai savo charakterio savybėmis, bÅ«do bruožais gali bÅ«ti ir neretai bÅ«na skirtingi, taip pat ir skirtingų vaikų ryÅ¡iai su tėvu / motina bÅ«na skirtingi. 8.6. Teismas sprendė, kad nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas Å¡iuo metu, kol M. nesulauks 5-ių metų, vyresniÄ jÄ dukrÄ bendravimui pasiima dviem dienom anksčiau, t. y. nuo trečiadienio vakaro, jaunesniÄ jÄ â€“ nuo penktadienio vakaro ir bendrauja su abiem iki sekmadienio vakaro („ilgÄ jÄ â€œ bendravimo savaitę).

Tokiu būdu atsakovas galės vyresniajai dukrai skirti individualų dėmesį, užsiimti su ja veiklomis pagal jos amžių. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tai atitinka abiejų vaikų interesus – vyresniajai būti tėvo lavinamai, auklėjamai, ugdomai, jaunesniajai – išsaugoti saugų ryšį su mama. Pažymėta, kad šiuo atveju ypač svarbu, kad abu tėvai teisingai komunikuotų su vaikais – pabrėždami vaikams teigiamas tokio bendravimo puses, nurodydami aiškias priežastis (kad M. dar per maža ilgai atsiskirti nuo mamos), nekurdami įtampų, grindžiamų neteisingais samprotavimais.

KitÄ savaitę nustatytina, kad vaikai atsakovo namuose nakvoja vienÄ naktį. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifikÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jis kiekvienÄ pusmetį vesdamas paskaitas yra/gali bÅ«ti užimtas skirtingomis dienomis/vakarais, numatytina, kad konkretų vakarÄ pasirenka ir nustatyta tvarka praneÅ¡a ieÅ¡kovei atsakovas. KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ teismas detalizavo sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų Å¡alių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovo praÅ¡oma bendravimo su vaikais pagal 50:50 proc. laiko modelį tvarka netaikytina dėl nedidelio vaikų amžiaus, taip pat dėl to, kad jai taikyti Å¡iuo atveju nėra kasacinio teismo suformuotų kriterijų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė A. N. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo P. R. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.1 punktÄ , nustatant, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas dukras ketvirtadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukroms nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.);

3) iÅ¡taisyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 5.2 punkte esančiÄ klaidÄ , nustatant „tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vienÄ vakarÄ per savaitę (pasirinkdamas tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.2 punktÄ numatant, kad atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, per tris dienas nuo paskaitų tvarkaraščio paskelbimo, elektroniniu paÅ¡tu, praneÅ¡a A. N. apie savo pageidaujamÄ bendravimo su vaikais dienÄ neporinėmis metų savaitėmis;

5) panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.4 punktÄ ; 6) patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.6 punktÄ , jį iÅ¡dėstant taip: kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe: nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1(vienÄ ) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Renkantis atostogų laikÄ , jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabÅ«ti su kitu iÅ¡ tėvų, pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laikÄ turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitÄ iÅ¡ tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. iÅ¡vakarėse, prieÅ¡ pirmÄ atostogų dienÄ , ir grÄ Å¾inami paskutinę atostogų dienÄ 17:00-17:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius.

Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklÄ , kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl Å¡ių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iÅ¡ anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Å iais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi;

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 9.1. IeÅ¡kovė nesutinka su priteista iÅ¡laikymo suma. IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį 2020 m. gruodžio 14 d., tai yra beveik prieÅ¡ dvejus metus. Pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti A. R. naudai 205 Eur ir M. R. naudai 190 Eur iÅ¡laikymÄ per mėnesį. ReiÅ¡kiant pradinį ieÅ¡kinį minimali mėnesio alga buvo 607 Eur. Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus iÅ¡laikymo priteisimo bylose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Pagal nutarimÄ tėvai minimaliesiems vaiko poreikiams tėvai turi užtikrinti minimaliÄ mėnesinę algÄ . Jau reikÅ¡dama pradinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė prašė dukroms priteisti mažesnį iÅ¡laikymÄ , nei galėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ pagal tuo metu buvusiÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, keitėsi ir situacija. Jaunesnioji dukra pradėjo lankyti darželį, kas padidino iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, kilo tiek komunalinių paslaugų, tiek maisto, tiek visų kitų paslaugų, kuro kainos, elektros kainos.

Teismas nenurodė, kokiais motyvais nustatė, kad dukterims reikalinga 400 Eur suma per mėnesį. Juo labiau teiginys „ne mažesnė kaip 400 Eur suma“, nenurodant kokia yra virÅ¡utinė riba yra niekinis. 9.2. Nuo 2022 m. liepos 1 d. mokestis už darželį per mėnesį sudaro apie 85 Eur. Pats atsakovas, nesitaręs su ieÅ¡kove, užrašė dukrÄ A. R. į Å¡okių, karate ir anglų kalbos bÅ«relius, o M. į Å¡okius. A. bÅ«reliai kainuoja 79 Eur per mėnesį, o M. – 30 Eur. Tai vien iÅ¡laidos darželiui A. sudaro 164 Eur, o M.

– 115 Eur. Ä® bylÄ buvo pateikti įrodymai, kad komunalinių iÅ¡laidų dalis, tenkanti vienam vaikui 2021 metais, sudarė 80 Eur. Nuo tada ženkliai kilo elektros kainos, Å¡iemet bus brangesnis ir Å¡ildymas. Vien sudėjus darželio, bÅ«relių ir pernai metų komunalinių paslaugų kaÅ¡tus susidaro 244 Eur. Net ir eidamos į darželį dukros pusryčiauja namie, vakarieniauja, valgo vaisius, užkandžius. Mažiausiai vienai dienai reikia 3-5 Eur, kas per mėnesį sudaro 100-150 Eur. Sudėjus su prieÅ¡ tai nurodytais kaÅ¡tais, mėnesio iÅ¡laidos darželiui, bÅ«reliams, maistui ir komunaliniams patarnavimams sudaro 344-395 Eur.

Be Å¡ių iÅ¡laidų dar yra iÅ¡laidos aprangai, gydymui (byloje pateikti duomenys apie nuolatines dukrų ligas, jos serga ir atopiniu dermatitu, kuriam reikalingas papildomas, specifinis gydymas), higienos priemonėms, joms reikalinga patalynė, baldai, bent kartÄ per mėnesį nueiti į teatrÄ , kinÄ ar kitÄ vaikiÅ¡kÄ pramogÄ . Dukros turi draugų, jas kviečia į gimtadienius, joms pačioms organizuojamos gimtadienių Å¡ventės. Joms kiekvienÄ mėnesį reikalingos kanceliarinės priemonės, lavinamosios priemonės, bent kartais reikalingi žaislai.

Ir Å¡ios iÅ¡laidos niekaip neįsitenka į likusius 20 Eur per mėnesį. Teigiama, kad kiekvieno dukters mėnesio poreikius sudaro apie 600 Eur. 9.3. Atsakovas yra suaugęs vyras, galintis susirasti ir papildomÄ darbÄ . Jau turėdamas 2 vaikus, vykstant Å¡iai bylai, atsakovas nutarė, kad jam reikalingas trečias vaikas. Kaip suaugęs vyras, jis turėjo įvertinti, kad jo pareigos, tame tarpe ir iÅ¡laikant vaikus padidės, kad jis privalės užtikrinti vaikų poreikius ir juos tinkamai iÅ¡laikyti. Duomenų, kad atsakovas rodo bent kokiÄ iniciatyvÄ užsitikrinti didesnes pajamas į bylÄ nėra pateikta.

Paminėjo, kad atsakovas taip pat turi praktiÅ¡kai tokį pat butÄ , taip pat (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje turi namÄ su pastatais, daugiau nei 11 ha dydžio žemės sklypÄ , iÅ¡ kurių beveik 5 ha yra miÅ¡ko žemė. Jei atsakovui nepakanka pajamų tinkamai iÅ¡laikyti vaikus, jis gali iÅ¡laikymÄ teikti turtu, arba jį realizavus, atsirastų lėšų vaikų iÅ¡laikymui. 9.4. Nesutinkama su pirmosios instancijos rezoliucinės dalies 5.1 punktu, kadangi negalima viena nuo kitos atskirti seserų, nes viena jaučiasi nuskriausta, kita jaučiasi tėčio numylėtine.

Dėl to tarp mergaičių atsiranda konkurencija. IeÅ¡kovės nuomone, daug tikslingiau ir labiausiai mergaičių poreikius atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, tokiu bÅ«du abi mergaitės nebÅ«tų atskiriamos ir pakankamÄ laiko tarpÄ pabÅ«tų su tėvu. Pirmosios instancijos rezoliucinės dalies 5.2 punktas neatitinka motyvuojamosios dalies motyvų, todėl turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas raÅ¡ymo apsirikimas ir nustatyta, kad neporinėmis savaitėmis dukros atsakovo namuose nakvoja vienÄ naktį.

Teismas nustatė, kad atsakovas grÄ Å¾ina dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. IeÅ¡kovė darbÄ baigia 16:30 val., tačiau ji dirba miesto pakraÅ¡tyje, todėl 17 val. gali nespėti grįžti. Atsakovas gali nevesti vaikų į darželį, o po to, kaip jam įprasta, kelti konfliktus, kad ieÅ¡kovė vėluoja. GrÄ Å¾inimo laikas turi bÅ«ti numatytas 18:00 – 18:30 val. Apeliantė taip pat nesutinka su 5.4 punktu, kadangi atsakovas, manipuliuodamas A. liga, be jokių terminų apribojimų laikydavo vaikÄ pas save, neleisdamas ieÅ¡kovei nei aplankyti vaiko, nei pakalbėti su juo.

Yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir pagal jÄ vaikai ir turi tam tikrÄ laikÄ bÅ«ti arba su ieÅ¡kove, arba su atsakovu. Pažymėtina, kad vaikui susirgus ir medikai nebevažiuoja į namus. Sergantis vaikas turi bÅ«ti tėvų pristatomas į poliklinikÄ ar ligoninę, todėl vaikui susirgus, jis kuo puikiausiai gali bÅ«ti grÄ Å¾intas namo. Dėl nurodytų aplinkybių teismo rezoliucijoje nustatytas 5.4 punktas naikintinas. Nurodoma, kad 5.6 punktas turėtų bÅ«ti papildytas, kadangi pagal nustatytÄ bendravimo su dukterimis tvarkÄ bus laikotarpiai, kuomet vaikai ilgesnį laikÄ praleis su vienu iÅ¡ tėvų.

Porinėmis savaitėmis dukros praleis laikÄ su tėvu nuo trečiadienio arba ketvirtadienio iki sekmadienio. Tuo atveju, jei atsakovas atostogų laikÄ pasirinktų iÅ¡ karto po Å¡itų dienų, susidėtų bendravimo laikas ir prie jo prisidėtų atostogų laikas. Tokiu bÅ«du, nebetektų prasmės numatyta iÅ¡imtis, kad M. R. nepertraukiamai su tėčiu atostogauja dvi savaites tik kai sulauks penkerių metų amžiaus. Taip pat ir virÅ¡ penkerių metų vaikai nuo mamos bÅ«tų atskirti ilgiau nei dviem savaitėms.

10. Atsakovas P. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės A. N. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies 5.2 punktÄ â€“ tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas iÅ¡ ketvirtadienio, penktadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneÅ¡a A. N. apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Atsakovas pažymėjo, kad duktė A. R. porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. gyvens pas atsakovÄ , ir atsakovui teks visos dukters A.

R. iÅ¡laikymo iÅ¡laidos. Duktė M. R. porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. gyvens pas atsakovÄ , ir atsakovui teks visos dukters M. R. iÅ¡laikymo iÅ¡laidos. Tėvas neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę bendraus su dukromis, ir atsakovui teks visos dukrų A. R. ir M. R. iÅ¡laikymo iÅ¡laidos. 10.2. Pati ieÅ¡kovė 2021 m. sausio mėn. kreipdamasi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu nurodė, kad vyresniosios dukros A.

R. (5 metai), poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410  Eur, jaunesnės M. R. (3 metai), poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 380 Eur. IeÅ¡kovė nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio mėn.) iki teismo sprendimo pirmos instancijos teisme paskelbimo (2022 m. rugsėjo 23 d.) ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo nepilnametėms dukroms netikslino. IeÅ¡kovė tik pateikdama apeliacinį skundÄ nurodė, kad kiekvienos iÅ¡ dukrų mėnesio poreikiai sudaro 600 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m spalio 24 d. vienos mergaitės iÅ¡laikymo dydis pasikeitė 3 kartus.

IeÅ¡kovės teiginys, kad nuo 2022 m liepos 1 d. dienos mokestis už darželį per mėnesį sudaro apie 85 eurus yra nepagrįstas jokiais įrodymais. 10.3. IeÅ¡kovės atlyginimas prieÅ¡ mokesčius yra virÅ¡ 3000 Eur. Atsakovo atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 1 069,92 Eur. Atsakovui antroje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. R., kuriai taip pat reikalingas iÅ¡laikymas. Dukros A. R. ir M. R. dalį laiko praleis su atsakovu jo namuose. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumÄ , įskaitant ir tai, kad dalį laiko dukros gyvens su tėvu, kuris patirs vaikų kasdienės priežiÅ«ros iÅ¡laidų, teisingai konstatavo, kad nepilnamečių A.

R. (5 metų amžiaus), M. R. (3 metų amžiaus) interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 165 Eur dydžio iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienai dukrai priteisimas iÅ¡ atsakovo. 10.4. Teismo nustatytas iÅ¡laikymo vaikui dydis kasmet bus indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai dėl didelės infliacijos. Pažymėjo, kad pati ieÅ¡kovė nuvedė dukrÄ A.

R. į Å¡okių, karate ir anglų kalbos bÅ«relius. Nurodė, kad dukterys pusryčiauja darželyje, todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad kiekvienai dukteriai maistui per dienÄ reikia 3-5 Eur, yra nepagrįstas. Paminėjo, kadangi dukterys praleis pas tėvÄ dalį laiko, todėl priemones higienai patalynę, baldus, laisvalaikį, lavinimo priemones, atsakovas taip pat turės užtikrinti. Paminėjo, kad dirbti papildomo darbo nėra galimybės. 10.5. Nurodė, kad pirmos instancijos teismui buvo pateiktas atsakovo darbo grafikas 2022 m. rudens – žiemos semestru, atsižvelgiant į jį atsakovas negali bendrauti su dukromis antradieniais, trečiadieniais, nes tuo metu turi paskaitas ir konsultacijas universitete, todėl 5.2 punktas turėtų bÅ«ti pakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys ir atsakovo patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliaciniu skundu A. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nepilnametėms dukterimis iÅ¡laikymo dydžiu, taip pat nesutinka su kai kuriais nustatytos bendravimo tvarkos punktais, t. y. pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.6 punktais. Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Atsakovas P. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė teismui įrodymus – A. R. darželio mokesčio kvitus ir Å¡io mokesčio suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. iki 2022 m. rugsėjo mėn., bei M.

R. darželio mokesčio kvitus ir Å¡io mokesčio suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn.; atsakovo atlyginimo atsiskaitymo lapelius ir suvestines už 2021 ir 2022 metus (iki rugsėjo mėn.); LopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ dienos režimo informacijÄ ; LopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 15 dienų valgiaraÅ¡tį 1-3 metų amžiaus grupei ir atsakovo paskaičiavimus vaiko maisto paros kainos; LopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ dienos režimo informacijÄ ;

LopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 15 dienų valgiaraÅ¡tį 4-7 metų amžiaus grupei ir atsakovo paskaičiavimus vaiko maisto paros kainos; P. R. 2022-2023 m. m. rudens semestro paskaitų tvarkaraÅ¡tį; 2021-2022 m. m. pavasario semestro paskaitų tvarkaraÅ¡tį. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesuformulavo praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus.

16. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė naujus įrodymus – bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantį pinigų priėmimo kvitÄ ir Å¡alių SMS susiraÅ¡inėjimÄ , kuris vyko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nurodo, kad susiraÅ¡inėjimas pagrindžia jos nurodomas aplinkybes, kad atsakovas neleidžia susisiekti su vaikais net jų ligos ar traumos metu.

17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ . Bendroji procesinė Å¡iame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau.

18. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir apeliantės naujai pateikti rašytiniai įrodymai, nurodyti šios nutarties 15–16 punktuose, yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, susijusiems su nepilnamečių vaikų interesais, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo 20. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

25. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė iÅ¡laikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu iki 2020 m. gruodžio 1 d. buvo 447 Eur (neatskaičius mokesčių 607,00 Eur), nuo 2021 m. sausio 1 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu yra 533,65 Eur (neatskaičius mokesčių 730,00 Eur).

26. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ Â valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Tačiau teismas plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡mokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

28. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas jog vaikų poreikiams reikia ne mažiau kaip 400 Eur, nepagrįstai nenustatė vaikų realių poreikių, kurie apeliantės teigimu yra 600 Eur suma per mėnesį.

29. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukterų išlaikymui reikalinga skirti: maistui – 120 Eur; komunalinėms paslaugoms – 40 Eur; transportui – 30 Eur; higienos priemonėms, kirpyklai – 30 Eur; vaistams ir vitaminams, dezinfekcinės priemonės – 30 Eur; drabužiams – 50 Eur; ekskursijoms, edukacinei veiklai, laisvalaikiui, žaislams – 40 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur; A. darželio mokesčiui – 70 Eur; M. sauskelnės, servetėlės – 40 Eur.

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad A. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, o M. R. – 380 Eur. Taigi iÅ¡ esmės nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo suma beveik atitiko tuo metu buvusį (2020 m. gruodžio mėn., pateiktas pradinis ieÅ¡kinys), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytÄ , orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymo poreikį. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nustatė vaikų poreikius ne sprendimo priėmimo metu, tačiau pagal 2021 m. sausio 4 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas reikalingas sumas vaikų poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į tai, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį (nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (sprendimo priėmimo) kito minimali mėnesinė alga, taip pat reikÅ¡mingai kito energetikos kainos, 2022 m. reikÅ¡mingai padidėjo infliacija.

Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis 2022 m. rugsėjo mėnesį palyginus su 2021 m. rugsėjo mėnesiu, matyti reikšmingi skirtumai, t. y. būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras kito 71,3 proc., maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 31 proc., transportas – 23,7, vartojimo prekės ir paslaugos – 24,1 proc., ir kt. (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0b55bf00-13ae-47fa-8e48-650233ba15d2#/).

30. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuo ieškinio pareiškimo teismui keitėsi ir šeimos situacija. Jaunesnioji dukra pradėjo lankyti darželį, kas padidino išlaikymo išlaidas, kilo tiek komunalinių paslaugų, tiek maisto, tiek visų kitų paslaugų, kuro kainos, elektros kainos. Padidėjo darželio mokestis – 85 Eur abiem vaikams, taip pat A. R. ir M. R. , atsakovo iniciatyva, pradėjo lankyti būrelius, kurie kainuoja A. R. – 79 Eur mėnesiui, o M. R. – 30 Eur mėnesiui, padidėjo komunalinių išlaidų dalis vienam vaikui 2021 metais sudarė – 80 Eur, taip pat maistui skiriama 100-150 Eur per mėnesį. Todėl teigiama, kad kiekvienos iš dukterų mėnesio poreikius sudaro apie 600 Eur.

31. Paminėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad dukterys pradėjo lankyti nurodomus bÅ«relius ir kiek jiems yra iÅ¡leidžiama, tačiau atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ tokios aplinkybės neginčijo, tik teigė, kad apeliantė pirma nuvedė į bÅ«relius. Taigi laikytina nustatyta, kad vaikai lanko bÅ«relius, tačiau ne tai, kokia pinigų suma iÅ¡leidžiama už Å¡iuos bÅ«relius (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad nuo kreipimosi į teismÄ iki pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ vaikų poreikiai pakito tiek dėl mažosios dukters pradėto darželio lankymo, tiek dėl kainų pokyčio ir besikeičiančių vaikų poreikių.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ženkliai yra padidėjusios energetikos iÅ¡teklių kainos, taip pat nuolatos didėja maisto prekių ir bÅ«tinųjų paslaugų kainos. Neginčytina tai, kad vaiko iÅ¡laidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems bÅ«tiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir bÅ«tinos. BÅ«tina piniginių lėšų skirti vaiko sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sÄ lygų sukÅ«rimui. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo vieÅ¡uoju transportu iÅ¡laidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

32. Ä®vertinus Å¡alių dukterų poreikius (maistas, apranga, bÅ«stas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingÄ iÅ¡laikymo sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė nurodė patilkstame ieÅ¡kinyje, ir kad situacija nuo Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo iki sprendimo priėmimo kito, taip pat, orientacinį kriterijų nustatant iÅ¡laikymo dydį, t. y. kad patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo metu minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 468,61 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 533,65 Eur, ir nesant duomenų apie mažamečių mergaičių specialiuosius poreikius, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nepilnamečių A.

R. ir M. R. poreikius patenkinti reikalinga po 530 Eur dydžio iÅ¡laikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad vaikams poreikiai yra mažesni nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Kaip minėta, mažesnes iÅ¡laidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių Å¡iuo metu nėra pajėgÅ«s pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

33. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 3 482,23 Eur, neatskaičius mokesčių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Toyota Corolla, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad turėtų kokių įsiskolinimų, byloje nepateikta. Daugiau išlaikytinių neturi, nedarbingumas nenustatytas.

34. Atsakovas P. R. dirba (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 801,35 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vidutinis atlyginimas buvo 1 674,74 Eur neatskaičius mokesčių ((duomenys neskelbtini) pažyma apie darbo užmokestį). Atsakovas turi transporto priemonių – automobilį NISSAN PATROL (dalyvavimas vieÅ¡ame eisme draudžiamas), NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovo sutuoktinės L. V.-R. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vidutinis atlyginimas buvo 1 607,14 Eur neatskaičius mokesčių ((duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį), tačiau atsakovui ir jo sutuoktinei susilaukus dukters, Å¡iuo metu jos pajamos yra mažesnės, kadangi ji yra vaiko priežiÅ«ros atostogose. Atsakovas, be kartu su apeliante turimų vaikų, turi dar vienÄ mažametę dukterį S. R., gim. (duomenys neskelbtini), daugiau iÅ¡laikytinių neturi.

Nedarbingumas nenustatytas, duomenų, kad turėtų kokių įsiskolinimų byloje nepateikta.

35. Paminėtina, kad šalių vaikams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. – 80,50 Eur kiekvienam vaikui.

36. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Paminėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja teismÄ bÅ«ti aktyviu Å¡eimos bylose (CPK 376 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 376 straipsnio 1 dalis), teismas privalo imtis priemonių Å¡alims sutaikyti, taip pat siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

38. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės A. N. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo P. R., kadangi ieÅ¡kovės gaunamas darbo užmokestis didesnis, ji turi nekilnojamojo turto, o atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieÅ¡kovės, jis turi tris iÅ¡laikomus vaikus, duomenų, kad turėtų nekilnojamojo turto, nėra, turi transporto priemonių.

Tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, todėl taip pat turi stengtis prisidėti prie dukterų iÅ¡laikymo tiek, kad patenkintų jų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių nepilnamečių dukterų A. R. ir M. R. poreikių tenkinimui reikalinga skirti 530,00 Eur per mėnesį. Paminėtina, kad vaikams valstybė skiria tikslinę 80,50 Eur iÅ¡mokÄ , todėl visas Å¡alių dukterims reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas Å¡ia iÅ¡moka, kadangi byloje nenustatyta, kad abiejų tėvų turtinė padėtis leistų tenkinti pilnai dukterų poreikius.

Byloje apeliantė praÅ¡o priteisti dukterims po 200 Eur kiekvienai, t. y. mažiau nei pusę reikalingo skirti iÅ¡laikymo, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pati apeliantė įvertino, kad jos turtinė padėtis yra geresnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar labiau mažinti priteistino iÅ¡laikymo dydį nėra teisinių pagrindų. Be to, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia iÅ¡laidų dalis, nes vaikų priežiÅ«ra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu.

Taigi tai, kad dalį laiko vaikai pagal bendravimo tvarkÄ praleidžia su tėvu, nekeičia aplinkybės, kad ieÅ¡kovei rÅ«pinantis vaikais kasdien, ji patiria didesnes iÅ¡laidas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, tenkintinas apeliantės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukterims A. R. ir M. R. po 200 Eur iÅ¡laikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo 39. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

40. Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

42. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

43. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014) 45.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

46. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ vaiko ir tėvų tarpusavio ryÅ¡ys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryÅ¡io bei bendravimo, yra fundamentalus Å¡eimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios Å¡iam pasitenkinimo jausmui, laikomos kiÅ¡imusi į teisę, ginamÄ Konvencijos 8 straipsnyje.

Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo bÅ«ti iÅ¡saugota. Kartu bÅ«tina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo Å¡i teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbÄ Å¡eimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, juo turi bÅ«ti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju bÅ«tina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingÄ konkuruojančių interesų balansÄ . Å iuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali bÅ«ti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo bÅ«ti susiję su vaiko interesų gynimu (žr.

EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ byloje Johansen prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 17383/90).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

48. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1, 5.2 ir 5.6 punktus, bei panaikinti 5.4 punktÄ , kuriuose įtvirtintos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nuostatos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė atmesti apeliacinį skundÄ , tačiau jokių argumentų ir prieÅ¡taravimų dėl apeliaciniu skundu praÅ¡ytos bendravimo tvarkos patikslinimo nereiÅ¡kė, bei pats pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punktÄ .

49. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punkte nustatyta, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. trečiadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), taip pat paimdamas M. R. penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:30-19:00 val. Kai M. R. sukanka 5 (penkeri) metai, tėvas su abiem dukromis bendrauja nuo trečiadienio. Tačiau apeliantė su tokiu punktu nesutinka, kadangi mažoji duktė jaučiasi nuskriausta, didėja konkurencija tarp dukterų.

50. Pažymėtina, kad byloje buvo atliktos A. R. ir M. R. ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės ir byloje 2021 m. gruodžio 17 d. gauti ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

51. Ekspertizės akte dėl A. R. atkreiptas dėmesys, kad Å¡iuo (ekspertizės atlikimo) metu A. daugiau dėmesio demonstruoja tėčiui (lekia prie jo, jį apsikabina, neatsiskiria nuo jo praÅ¡oma), nes santykyje su tėčiu ji jaučia pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ seserį (dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau kurį laikÄ kas antrÄ savaitę ji praleidžia tik su tėvu, tokiu bÅ«du gaudama visÄ jo dėmesį tik sau). Ekspertizės akte dėl M. R. nurodyta, kad ekspertizės metu matoma, jog Å¡iuo metu emociÅ¡kai reikÅ¡mingiausias asmuo mergaitei yra mama (nuo jos sunkiai atsiskiria, emociÅ¡kai sudėtingesnėse situacijose ieÅ¡ko nusiramino pas mamÄ ) kas atitinka jos gyvenimo aplinkybes (nuo gimimo M. auga ir gyvena su mama).

Kitas jai emociÅ¡kai reikÅ¡mingas asmuo – sesuo. Stebėtas imitacinis M. elgesys rodo, kad vyresnę seserį ji patiria kaip pavyzdį, iÅ¡ kurio gali mokytis ir mokosi pažinti pasaulį. Taip pat tiesioginių dukters-tėvo sÄ veikų stebėjimas rodo, kad mergaitei svarbus santykis ir su tėvu, ji jį atpažįsta ir pozityviai reaguoja, siekia jo dėmesio, o bÅ«dama kartu su juo jaučiasi saugiai ir ramiai. M. R. itin svarbus santykis su seserimi, iÅ¡ jos ji mokosi pažinti pasaulį, todėl svarbu užtikrinti, kad Å¡io santykio tęstinumÄ , pastovumÄ .

52. Atsižvelgdamas į ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punktu nustatyta tvarka neatitinka nepilnamečių Å¡alių dukterų interesų. IÅ¡ ekspertizės aktų matyti, kad vyresnioji duktė A. R. jaučia pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ maÅ¾Ä jÄ seserį M. R., kuriai ypač svarbus sesers santykių tęstinumas ir pastovumas.

Taigi dukterų bendravimas su tėvu nevienodais laikotarpiais, t. y. nuo trečiadienio iki sekmadienio su A. R. ir nuo penktadienio iki sekmadienio su M. R., neatitinka vaikų interesų, taip sutrikdant mažamečių mergaičių tarpusavio ryšį, suteikiant vienai dukteriai pranaÅ¡umÄ kitos atžvilgiu. Nors pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad yra svarbu iÅ¡laikyti balansÄ tarp seserų neiÅ¡skyrimo svarbos ir atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius, tačiau manytina, kad teismas netinkamai įvertino dukterų ryšį, Å¡io santykio pastovumÄ ir tęstinumÄ , jų psichologinę raidÄ , jei jos bÅ«tų atskirtos, taip pat neatsižvelgta į nuolatinius Å¡alių konfliktus dėl atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkos, kas gali lemti dar didesnę konkurencijÄ tarp dukterų.

Paminėtina, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prieÅ¡taravimų dėl Å¡io punkto pakeitimo nereiÅ¡kė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punktas keistinas, užtikrinant abiejų dukterų vienodo laikotarpio bendravimÄ su tėvu (atsakovu), t. y. nustatant, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. ir M. R. ketvirtadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), ir grÄ Å¾indamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:30-19:00 val.

53. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punkte nustatyta, kad tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneÅ¡a A. N. apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis. Apeliantė su Å¡iuo punktu nesutinka, kadangi jis neatitinka motyvuojamosios dalies, tiksliai neapibrėžtas laikas, kada turi bÅ«ti praneÅ¡ta apie bendravimÄ su dukterimis prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, netinkamas laikas kada grÄ Å¾inamos dukterys, kadangi apeliantė gali nespėti grįžti iÅ¡ darbo.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktÄ jo darbo grafikÄ ir nustatė dienas, kuriomis jis negalės pasiimti dukterų.

54. Paminėtina, kad abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, vengti, kad jie matytų tėvų konfliktus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatytÄ tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ realiai turės vykdyti ne tik vienas iÅ¡ tėvų, gyvenantis atskirai, tačiau ir tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, t. y. priimamas sprendimas neiÅ¡vengiamai paveiks tiek vaikų, tiek ir tėvo ar motinos gyvenimo ypatumus, ritmÄ , pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

Tėvo ir vaikų bendravimo tvarka turi būti nustatyta kiek įmanoma tiksliau, kad kuo labiau sumažintų konfliktų kilimo tikimybę tarp tėvų ir turi būti įgyvendinama abiem tėvams.

55. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje (sprendimo 55 punkte) nurodė, kad „kitÄ savaitę nustatytina, kad vaikai atsakovo namuose nakvoja vienÄ naktį. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifikÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jis kiekvienÄ pusmetį vesdamas paskaitas yra / gali bÅ«ti užimtas skirtingomis dienomis / vakarais, numatytina, kad konkretų vakarÄ pasirenka ir nustatyta tvarka praneÅ¡a ieÅ¡kovei atsakovas“. Tačiau motyvuojamoji dalis neatsispindėjo pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje, kadangi rezoliucinėje dalyje jau nurodoma, kad atsakovas su vaikais bendrauja ne mažiau kaip vienÄ ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę, pasirinkdamas tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų.

Siekiant paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus ir dviprasmiÅ¡kumus, dėl kurių galėtų kilti ginčai tarp bylos Å¡alių, vykdant teismo sprendimÄ , Å¡is punktas taisytinas. Taip pat apeliantė nurodė, kad negalėtų objektyviai įgyvendinti Å¡io punkto dalies, t. y. jai netinkamas laikas, kada grÄ Å¾inamos dukterys, kadangi ji iki 17:00-17:30 val. grįžti iÅ¡ darbo objektyviai gali nesuspėti. Kaip minėta, tėvo ir vaikų bendravimo tvarka turi bÅ«ti nustatyta tokia, kad jÄ realiai bÅ«tų galima įgyvendinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, sprendžia, kad tikslinga patikslinti laikÄ , kada dukterys grÄ Å¾inamos į jų namus pas apeliantę.

Taip pat sukonkretinamas laikas, kada atsakovas (tėvas) turi praneÅ¡ti apeliantei apie savo pageidaujamÄ bendravimo su vaikais dienÄ neporinėmis metų savaitėmis, t. y. per 3 dienas nuo paskaitų tvarkaraščio paskelbimo.

56. Paminėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė, kad reikia keisti vaikų pasiėmimo dienas, t. y. į ketvirtadienį ir penktadienį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad tokiu bÅ«du tvarka negali bÅ«ti keičiama, kadangi taip atsakovas galimai turėtų galimybę praleisti ne tik darbo dienÄ su vaikais, bet ir Å¡eÅ¡tadienio dienÄ , kas neatitiktų teismo sprendime nustatyto principo, kad tėvai su vaikais turėtų bendrauti kas antrÄ savaitgalį. Tokiu bÅ«du susiformuotų nepateisinama situacija, kad ieÅ¡kovė savaitgalį galėtų realiai praleisti su vaikais tik vienÄ savaitgalio dienÄ .

Be to, iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo darbo grafikas kinta, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos dienos, kuriomis atsakovas gali pasiimti dukteris (antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarai), užtikrina kintančio darbo grafiko suderinamumÄ su bendravimo tvarka ne tik vienam mokslo metų semestrui, tačiau ir ilgesniam laikotarpiui.

57. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 54-56 punktuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punktas keistinas, iÅ¡dėstant jį taip: tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vienÄ kartÄ per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimÄ tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 18:00-18:30 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneÅ¡a A. N. apie savo pageidaujamÄ bendravimo su vaikais dienÄ neporinėmis metų savaitėmis.

58. Apeliantė taip nurodo, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.6 punktas turėtų bÅ«ti papildytas tam, kad atostogų laikotarpių nesusidarytų didesnis nei dviejų savaičių laikotarpis, kurį dukterys praleistų su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad su M. R. tėvas (atsakovas) gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus (nurodyta tvarkos 5.4 punkte), todėl apeliantė pagrįstai nurodo, kad Å¡io punkto neaiÅ¡kumas, gali lemti didesnį mažamečių vaikų laikotarpį be motinos, nei buvo siekiama nustatyti tokiu punktu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.4 punktas turi bÅ«ti papildytas sakiniu – renkantis atostogų laikÄ , jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabÅ«ti su kitu iÅ¡ tėvų, pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

59. Apeliantė taip pat praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.4 punktÄ , kuriame nustatyta, kad vaikui (vaikams) susirgus, jį (juos) prižiÅ«ri tas iÅ¡ tėvų, pas kurį tuo metu yra sergantis vaikas (vaikai), nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę lankyti sergančiÄ dukterį, apie tai iÅ¡ anksto susitarus elektroniniu paÅ¡tu. PraÅ¡ymas panaikinti šį punktÄ motyvuojamas tuo, kad gali kilti atsakovo piktnaudžiavimo vaikų liga atvejų, kuomet atsakovas negrÄ Å¾ins apeliantei vaikų, nors vaikui susirgus, jis turi bÅ«ti tėvų pristatomas į poliklinikÄ ar ligoninę, todėl vaikui susirgus, jis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas ir namo.

Byloje esantys įrodymai, patvirtina Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, kurie kyla dėl įvairiausių klausimų, susijusių su bendravimu su vaikais ir jų auklėjimu, todėl vaikų ir tėvo bendravimo tvarka turi bÅ«ti nustatyta tokia, kad bÅ«tų kuo labiau iÅ¡vengta konfliktinių situacijų, kurios kenkia ne tik vaikams, tačiau ir patiems tėvams, kÄ patvirtina ir mažamečių mergaičių psichologinės ekspertizės aktai. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu argumentÄ , kad bet kokiu atveju vaikai, jiems susirgus, turėtų bÅ«ti vežami į gydymo įstaigÄ apžiÅ«rai, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad sergantis vaikas bÅ«tinai privalo likti pas tÄ iÅ¡ tėvų, pas kurį sergantis vaikas yra, nesilaikant kitų nustatytos bendravimo tvarkos punktų.

Atsakovui nepareiÅ¡kus jokių prieÅ¡taravimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimų, tik deklaratyviai praÅ¡ant atmesti apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.4 punktas naikintinas.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į vaikų poreikius, amžių, nustatytÄ bendravimo tvarkÄ tėvai turi vykdyti, vadovaujantis geriausiais vaikų interesais. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi bÅ«ti vykdoma, tačiau ji turi bÅ«ti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus iÅ¡laikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko Å¡eiminius ryÅ¡ius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytÄ atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , o esant nesutarimui kreiptis į teismÄ dėl tokios tvarkos pakeitimo.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Z. J. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Dėl bylos baigties 61. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas visiÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas):

1) iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukterims A. R. ir M. R. priteistina po 200 Eur iÅ¡laikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punktas keistinas, nurodant, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. ir M. R. ketvirtadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), ir grÄ Å¾indamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:30-19:00 val.;

3) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punktas keistinas nurodant, kad tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vienÄ kartÄ per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimÄ tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 18:00-18:30 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneÅ¡a A. N. apie savo pageidaujamÄ bendravimo su vaikais dienÄ neporinėmis metų savaitėmis;

4) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.6 punktas keistinas, nurodant, kad kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Renkantis atostogų laikÄ , jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabÅ«ti su kitu iÅ¡ tėvų, pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laikÄ turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitÄ iÅ¡ tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. iÅ¡vakarėse, prieÅ¡ pirmÄ atostogų dienÄ , ir grÄ Å¾inami paskutinę atostogų dienÄ 17:00-17:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius.

Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklÄ , kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl Å¡ių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iÅ¡ anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Å iais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi;

5) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.4 punktas naikintinas.

62. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

64. Pakeitus sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. tenkinus visiÅ¡kai patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo ir pakeitus dalį tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

65. Priteisus vaikams iÅ¡laikymÄ pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ , ir pakeitus bendravimo tvarkÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas 80 proc., o prieÅ¡ieÅ¡kinis – 25 proc. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė turėjo 2 353,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (150 Eur dydžio žyminis mokestis, 353,56 Eur už ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas, 1850 Eur iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo viso 3463 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui nereiÅ¡kus apeliacinio skundo ir neginčijant nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos tokiu bÅ«du: iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 1 882,85 Eur (2353,56 Eur x 80 proc.), o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 865,75 Eur (3463 Eur x 25 proc.). Pritaikius vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1 017,10 Eur (1 882,85 - 865,75).

66. Taip pat perskirstytinos valstybės patirtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų siuntimo, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 17,47 Eur, t. y. iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 13,98 Eur, o iÅ¡ apeliantės turėtų bÅ«ti priteisiama 3,49 Eur, tačiau Å¡ioms iÅ¡laidoms nevirÅ¡ijant 5,00 Eur dydžio (minimalios sumos, kuri priteistina valstybei), iÅ¡ apeliantės Å¡ios iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas valstybei iÅ¡ atsakovo 135 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl iÅ¡laikymo, apeliaciniame procese pakeitus Å¡iÄ sprendimo dalį – iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 154 Eur (200 x 2 x 12 + 2060,88) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis.

67. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimÄ pakeisti bendravimo tvarkÄ ) ir patyrė 500,00 Eur iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas visiÅ¡kai, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 600 Eur priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundÄ tenkinus visiÅ¡kai, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį – priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nustatytos P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, sprendimo rezoliucinės dalies 5.1, 5.2 ir 5.6 punktus, juos iÅ¡dėstant taip: 5.1. tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. ir M. R. ketvirtadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), ir grÄ Å¾indamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ 18:30-19:00 val.; 5.2. tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vienÄ kartÄ per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimÄ tik iÅ¡ antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iÅ¡ ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grÄ Å¾indamas dukras ryte į ugdymo įstaigÄ , o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 18:00-18:30 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneÅ¡a A. N. apie savo pageidaujamÄ bendravimo su vaikais dienÄ neporinėmis metų savaitėmis; 5.6. kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę į iÅ¡ viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vienÄ ) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M.

R. sulauks penkerių metų amžiaus. Renkantis atostogų laikÄ , jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabÅ«ti su kitu iÅ¡ tėvų, pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laikÄ turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas / mama kitÄ iÅ¡ tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d.

Vaikai paimami 17:00-17:30 val. iÅ¡vakarėse, prieÅ¡ pirmÄ atostogų dienÄ , ir grÄ Å¾inami paskutinę atostogų dienÄ 17:00-17:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklÄ , kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl Å¡ių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iÅ¡ anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu.

Å iais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nustatytos P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, sprendimo rezoliucinės dalies 5.4 punktÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 017,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septyniolika eurų 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 154 Eur žyminio mokesčio ir 13,98 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Dalia Trumpulienė Urmila Valiukienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė