2019-11-06 Nr. AB-21177-3-62-3-01248-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1014-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01248-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 2 500 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Marijampolės AVPK pareigūnas 2014 m. gruodžio 8 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 64AN-22811231-14 (toliau – ir Protokolas), kaltinant jį administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 5 dalyje, padarymu. Protokolas buvo pildomas apie vieną valandą. Tuo metu lauke buvo žvarbus oras, o pareigūnui rašant Protokolą pareiškėjas stovėjo lauke, prie policijos pareigūnų automobilio, todėl tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai – pareiškėjas peršalo ir susirgo, dėl to jam ilgą laiką teko gydytis, pirkti, naudoti vaistus.

1.2. Marijampolės AVPK pareigūnas, neįsigilinęs į administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylos esmę, 2015 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 64N-25310544-15 (toliau – ir Nutarimas, 2015 m. vasario 3 d. nutarimas) skyrė baudą už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), pereidamas gatvę nenustatytoje vietoje.

1.3. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad ATP nepadarė, nesutikdamas su Nutarimu ir skirta bauda, kreipėsi į advokatą, kuris surašė skundą dėl Nutarimo panaikinimo teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-15-416/2015 ATP bylą nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 5 dalyje sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-582/2015 minėta Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis buvo paliktas nepakeista.

1.4. Dėl tokių neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų pareiškėjas patyrė 2 500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kelionių išlaidos iš namų į policijos įstaigas, teismą, Vilnių pas advokatą, telefoniniai pokalbiai su advokatu, išlaidos už advokato teisines paslaugas, išlaidos vaistams.

1.5. Marijampolės AVPK pareigūnai, surašydami Protokolą ir priimdami Nutarimą, veikė ne pagal įstatymą, aplaidžiai atliko savo pareigas, neįsigilino į ATP bylos esmę. Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nubaustas ir patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nukentėjo jo reputacija, jam pablogėjo sveikata, gulėjo ligoninėje, patyrė stresą, pažeminimą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius emociniu sukrėtimu, gyvenimo džiaugsmo ir prasmės praradimu, depresija, baime, nerimu, pesimizmu.

2. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dėl ATP bylos nagrinėjimo patyręs žalą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-15-416/2015 konstatavo, jog Protokolo surašymo metu ir bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimų, kurie esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, nenustatyta. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-582/2015 šią išvadą patvirtino. Teismai priėjo išvados, kad pareiškėjas galbūt padarė teisės pažeidimą, bet byloje nebuvo surinkta neginčytinų pareiškėjo kaltę įrodančių įrodymų ir tik todėl, visas abejones aiškinant pareiškėjo naudai, ATP byla buvo nutraukta.

2.2. ATP bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų konstatavimas. Pareiškėjas prašomą priteisti 2 500 Eur turinę žalą privalo įrodyti. Teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo išlaidos už teisines paslaugas advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Pareiškėjo pateikti kuro pirkimo kvitai, nesant kitų įrodymų apie atstumus nuo jo gyvenamosios vietos iki skunde nurodytų vykimo vietų, nepateikus transporto priemonės darbinio variklio tūrio ir kuro sąnaudų, neįrodo jo turėtų išlaidų. Be to, pareiškėjas neįrodė būtinybės vykti į visas jo nurodytas įstaigas, nepagrindė ne tik turėtų išlaidų vaistams, bet ir priežastinio ryšio tarp jo pablogėjusios sveikatos ir pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs jokių duomenų apie jo garbės ir orumo pažeminimą ar sumažėjusį darbinį ryšį su partneriais.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 39,43 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir ATP bylos nutraukimas yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256 straipsnyje, 280 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų ATP sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltų veiksmų), buvo surašytas Protokolas, o vėliau ir priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda (bauda). Nustačius, kad Protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturinė žala.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su minėtai policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas Protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas Nutarimas ATP byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė vykti ir dalyvauti nagrinėjant ATP bylą Marijampolės AVPK, skųsti priimtą Nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka, ginti savo pažeistas teises Marijampolės rajono apylinkės teisme, taip pat patirti kitas išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių.

6. Vis dėlto teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis realiai patyrė išlaidas už jam suteiktas advokato teisines paslaugas (nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų), išlaidas vaistams (pareiškėjams taip pat nepagrindė priežastinio ryšio taip suprastėjusios sveikatos ir Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų), tai pat nepateikta duomenų, kad pareiškėjas vyko į Kauną ir Vilnių dėl ATP bylos (į teismą ar pas advokatą). Visgi teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė kelionės išlaidų dėl ATP bylos du kartus vykdamas į Marijampolę. Tokiu būdu pareiškėjas turėjo 39,43 Eur kelionės išlaidų, iš esmės patirtų dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kurios pripažintinos jo patirta turtine žala.

7. Teismas sprendė, kad dėl Marijampolės AVPK neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, kuri vertintina 500 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai nebuvo mažareikšmiai, nesmulkmeniški ir nevienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas 5 mėnesius aktyviai rūpinosi savo teisių gynyba ir pakankamai intensyviai juto ilgalaikius dvasinius išgyvenimus.

III. 8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai (priteisti pareiškėjui 1 200 Eur teismo išlaidų, 1 300 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. Teismas nesiaiškino, ar Marijampolės AVPK pareigūnas pareiškėjui turėjo teisę surašyti Protokolą. Protokolas buvo surašytas neteisėtai ir nepagrįstai.

8.2. Policijos pareigūnui rašant Protokolą, pareiškėjui teko valandą prabūti šaltame ore, dėl ko pareiškėjas peršalo ir susirgo.

8.3. Teismas taip pat nesiaiškino, ar Marijampolės AVPK pareigūnas teisėtai pakoregavo Protokolą, t. y. jame nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 punktą, o ne 56 punktą.

8.4. Pareiškėją atstovavo (teisines paslaugas teikė) advokatas G. A., už kurio suteiktas teisines paslaugas pareiškėjas advokatui yra skolingas 1 200 Eur (pareiškėjas minėtam advokatui yra išrašęs vekselį dėl 1 200 Eur skolos už teisines paslaugas).

8.5. Pareiškėjo patirta 1 300 Eur turtinė žala susidarė dėl jo patirtų kelionės išlaidų vykstant į policijos įstaigas, teismus, pas advokatą. Teismas pareiškėjo patirtas kelionės išlaidas apskaičiavo neteisingai. Pareiškėjas taip pat patyrė išlaidų dėl pokalbių telefonu su advokatu. Pareiškėjas turėjo ir išlaidų vaistams įsigyti.

8.6. Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai buvo padaryti dėl to, kad buvo nesilaikyta ATPK 256, 280 ir 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų nagrinėjant ATP bylą. Todėl buvo priimtas ir neteisėtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda (bauda).

8.7. Teismo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nekompensuoja pareiškėjui jo patirtų išgyvenimų, jam sukeltų nepatogumų. Dėl neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėjui sutriko ir sveikata. Neigiamus išgyvenimus patyrė ne tik pareiškėjas, bet ir artimieji. Pareiškėjas jaučiasi pažemintas, pablogėjo pareiškėjo reputacija.

9. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:

9.1. Pareiškėjas jokiais duomenimis (įrodymais) nepagrindė savo teiginių, jog pareigūnai netinkamai, pažeisdami procesines bylos nagrinėjimo taisykles, surašė Protokolą, nagrinėjo ATP bylą ir priėmė Nutarimą. Aplinkybės, kurios galėtų sąlygoti pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto konstatavimą tuo aspektu, kad ATP byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, nevisapusiškai, nebuvo nustatytos ir ATP bylą nagrinėjusių teismų.

9.2. Nesant įrodymų, kad policijos pareigūnai, nepaisydami policijos veiklos principų, nesivadovaudami įstatymais ir kitais teisės aktais, buvo šališki ar elgėsi neteisėtai, nėra pagrindo atlyginti žalą pareiškėjui.

9.3. Teismas pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai objektyviai nepagrindžia, jog pareiškėjas patyrė realių išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

10. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. ATP bylos įrodymai nepatvirtina, kad Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas, nagrinėjęs ATP bylą, elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas jam suteiktų įgalinimų ribose, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

10.2. Pareigūnas, nagrinėjęs ATP bylą, siekdamas išsiaiškinti bylos aplinkybes, pagal „maps.lt“ duomenis įvertino, už kiek metrų nuo pareiškėjo padaryto pažeidimo vietos yra pėsčiųjų perėja. Nustatyta, kad iki artimiausios pėsčiųjų perėjos yra apie 60 m. Šis įrodymas patvirtino Protokole surašytas faktines aplinkybes, policijos pareigūnų paaiškinimus apie ATP aplinkybes ir kartu paneigė pareiškėjo argumentą, nepagrįstą jokiais duomenimis, kad artimiausia pėsčiųjų perėja nuo ten, kur jis perėjo kelią neleistinoje vietoje, buvo už 200 metrų. Akivaizdu, kad nesant įrodymų, jog pareigūnas, surašydamas Protokolą, veikė neteisėtai, paviršutiniškai ar šališkai, bei esant įrodymui, patvirtinančiam pėsčiųjų perėjos atstumą iki pažeidimo padarymo vietos, pareigūnui nagrinėjusiam ATP bylą, nekilo abejonių ir neaiškumų dėl pareiškėjo kaltės.

10.3. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju nekilo tokių neigiamų pasekmių dėl Marijampolės AVPK veiksmų, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė žalą, kuri kompensuotina pinigais.

10.4. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šios žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, pareiškėją nepagrįstai 2015 m. vasario 3 d. nubaudus 6 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 131 straipsnio 5 dalį.

12. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniai bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

13. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį „Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.“ O pagal to paties straipsnio 4 dalį „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

14. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

15. Tačiau atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

16. Byloje nagrinėjamu atveju turtinės ir neturtinės žalos padarymas yra kildinamas iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja ATPK, tai reiškia, kad siekiant nustatyti, ar Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus aptariamoje situacijoje, visų pirma būtina nustatyti, ar šių darbuotojų veiksmai atitiko minėto kodekso reikalavimus.

17. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

18. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmai, nubaudžiant pareiškėją pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, buvo susiję su akivaizdžiu, imperatyvių ATPK reikalavimų pažeidimu, ar ne.

19. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-15-416/2015 ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-582/2015, matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas 6 Eur bauda pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, buvo panaikintas dėl to, jog pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybės – tamsus paros metas, pareiškėjo amžius ir sveikatos būklė, tikslių duomenų apie atstumą nuo pažeidimo padarymo vietos iki pėsčiųjų perėjos nebuvimas, teismui neleido padaryti teisiškai reikšmingos išvados buvo ar ne pėsčiųjų perėja pareiškėjo matomumo zonoje. Todėl teismai, vadovaudamiesi administracinių teisės pažeidimų teisenoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir minėtą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 3 d. nutarimą panaikino.

20. Toks teismų sprendimų pobūdis patvirtina, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 3 d. nutarimo panaikinimas buvo susijęs su skirtingu administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų vertinimu.

21. Įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK (galiojusio pažeidimo padarymo, protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu) 257 straipsnyje, kuris nustatė, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

22. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apsektu, taip pat yra konstatuota, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

23. Nagrinėjamu atveju mintuose Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota aplinkybių, kurios duotų pagrindą išvadai, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai buvo susiję su nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Minėti teismai vertino tuos pačius įrodymus, kuriuos buvo surinkę byloje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tačiau jų vertinimui taikė nekaltumo prezumpcijos principą bei padarė priešingą išvadą dėl pareiškėjo kaltės, įvykdžius pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 5 dalyje.

24. Tačiau iš pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėjas įvykio metu važiuojamąjį kelią kirto ne pėsčiųjų perėja, kuri buvo netoliese. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo bei iš esmės pripažino ir tik vėliau pradėjo teigti, jog nežinojo, kur yra pėsčiųjų perėja, jos galimai nematė ir pan. Visa tai patvirtina, kad egzistavo faktinės bei teisinės prielaidos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pripažinti pareiškėją kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo bei kad pareiškėjas savo veiksmais taip pat prisidėjo prie neigiamų jam pasekmių atsiradimo (Civilinio kodekso 6.282 str.).

25. Apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai nubaudžiant pareiškėją pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį buvo susiję su akivaizdžiu, imperatyvių ATPK reikalavimų pažeidimu, o tai savo ruožtu lemia ir tai, kad byloje yra neįrodytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumas Civilinio kodekso 6.246 straipsnio taikymo aspektu, kas šalina atsakovo atsakomybę dėl žalos atlyginimo.

26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, kadangi jie pažeidė ATPK reikalavimus, susijusius su įrodymų rinkimu, yra nepagrįsta bei neteisinga, nes tokių aplinkybių nenustatė minėti teismai, nagrinėję pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuriems ir yra suteikta kompetencija vertinti administracinių teisės pažeidimų bylų pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

27. Dėl paminėtų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pareiškėjo atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo S. R. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius